- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-05
- Bylos Nr.
- 2A-181-589/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00274-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Dambrauskaitė, Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- V. B.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Danguolės Smetonienės ir Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4180-857/2019 pagal ieškovo bankroto administratorius mažosios bendrijos „Penktas šansas“ ieškinį atsakovui V. B. dėl administravimo išlaidų bei palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas bankroto administratorius mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Penktas šansas“ (toliau – ir ieškovas) prašė priteisti iš atsakovo V. B. (toliau – ir atsakovas) 4 000 Eur administravimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, siekiant užtikrinti reikalavimo įvykdymą, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo turtą, pinigines lėšas pareikšto reikalavimo sumai.
Šalies argumentai
2. Ieškinyje nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Ridstata“, 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi bankroto administratoriumi paskyrė MB „Penktas šansas“. Panevėžio apygardos teismas konstatavo, kad įmonė nesilaikė mokesčių valstybei mokėjimo tvarkos, todėl skola augo, nepateikė aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų ir patvirtino įmonės nemokumo faktą, kas buvo pagrindas iškelti įmonei bankroto bylą. UAB „Ridstata“ vadovas (atsakovas) laiku į teismą nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Atsakovas nepateisinamai ilgai delsė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, didino kreditorinius įsiskolinimus ir sukūrė tokią situaciją, kad įmonė turto neturi. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. sausio 8 d. nutartimi patvirtino likvidavimo procedūrą ir 2019 m. sausio 21 d. nutartimi patvirtino 4 000 Eur administravimo išlaidų sąmatą. Bankroto administratorius, teikdamas bankrutuojančiai UAB „Ridstata“ bankroto administravimo paslaugas, turėjo išlaidų, kurios nėra apmokėtos. Todėl bankroto administratorius yra kreditorius, kuris patyrė žalą ir ji turi būti atlyginta. Žala yra patirti nuostoliai ir negautos pajamos už įmonės administravimo vykdymą. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 10 straipsnio 11 dalį žalą privalo atlyginti įmonės savininkas, t. y. jam kyla civilinė atsakomybė, todėl ieškovas prašo jo ieškinį tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo V. B. ieškovo bankroto administratoriaus MB „Penktas šansas“ naudai 3 463,01 Eur administravimo išlaidų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 463,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 301 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Taip pat priteisė iš atsakovo V. B. valstybei 104 Eur žyminio mokesčio ir 13,40 Eur teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Šalies argumentai
4. Teismas pagal byloje ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis nustatė, jog ne atsakovas, kaip įmonės vadovas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, t. y. atsakovas šiuo atveju savo įstatyminės pareigos neįvykdė. Nurodė, kad atsakovo, kaip įmonės vadovo, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas iš esmės sąlygojo situaciją, kai įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratoriui jam priklausančio atlyginimo ir kitų administravimo išlaidų. Dėl to atsakovui tenka pareiga sumokėti administratoriui administravimo išlaidas. Šiuo atveju – administratoriui padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos. Žala yra patirti nuostoliai ir negautos pajamos už pavedimo sutarties vykdymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalis).
5. Akcentavo, jog ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies nuostatos (būtent šiuo teisiniu pagrindu ieškinyje yra grindžiamas reikalavimas dėl administravimo išlaidų) numato galimybę atlyginti tik tokias išlaidas, kurias administratorius apmokėjo savo lėšomis.
Žemesnės instancijos teismas
6. Nustatė, jog ieškovas pateikė teismui administravimo išlaidų detalizavimą vykdant UAB „Ridstata“ bankroto bylą: 1. Transporto išlaidos – 63,70 Eur; 2. Dokumentų paruošimas archyvui ir pristatymas 400 Eur; 3. Statusų įregistravimas – 53,29 Eur; 4. Kanceliarinės išlaidos 28,37 Eur; Elektros energija, biuro įrangos nuoma bankroto procedūrai 154,64 Eur; 6 Buhalterinės apskaitos tvarkymas 400 Eur; 7. Administratoriaus atlyginimas 2 900 Eur; viso 4 000 Eur. Administravimo išlaidų dydį ieškovas grindė įsiteisėjusiomis Panevėžio apygardos teismo nutartimis, kuriomis buvo paskirtas bankroto administratorius ir patvirtinta administravimo išlaidų sąmata ir bankroto administratoriui skiriamas atlyginimas, taip pat PVM sąskaitomis faktūromis: 2019 m. sausio 23 d. Nr. RC 7461414 – 21,14 Eur sumai su PVM, 2018 m. gruodžio 12 Nr. RC 7344655 – 24,04 Eur sumai su PVM, 2019 m. vasario 8 d. Nr. RC 7548093 – 8,11 Eur sumai su PVM, 2019 m. rugsėjo 17 d. Nr. VSB 13155731 28,37 Eur sumai, taip pat mokėjimo nurodymais: 2019 m. rugsėjo 16 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1135 – 154,64 Eur sumai, 2019 m. rugsėjo 16 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1134 – 400 Eur sumai, 2019 m. rugsėjo 17 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1136 – 8,37 Eur sumai; ir mokėjimo kvitu 2019 m. rugpjūčio 3 d. 63,70 Eur sumai su PVM.
7. Akcentavo, jog byloje nustatytas tik vienas kreditorius – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su 8 280 Eur finansiniu reikalavimu. Bendrovės turto administratorius nerado. Bankroto procedūra trunka neilgai. Atsižvelgęs į teisinį sprendžiamo klausimo reglamentavimą bei aukštesnių instancijų teismų formuojamą praktiką tokiose bylose, taip pat šioje byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes, darė išvadą, kad ieškinys dalyje dėl 2 900 Eur administratoriaus atlyginimo bei dėl pagal 2019 m. rugsėjo 16 d., 2019 m. rugsėjo 16 d., 2019 m. rugsėjo 17 d. mokėjimų nurodymus, atitinkamai Nr. 1135, 1134, 1136 sumokėtos iš viso 563,01 Eur sumos už atliktas paslaugas nuomą ir kt., – tenkintinas.
8. Sprendė, jog kitos išlaidos yra visiškai nepagrįstos. Byloje nėra pateikti jokie faktiniai duomenys, kad tokias išlaidas administratorius realiai patyrė; ir / ar rašytiniai įrodymai, kad likusios sumos buvo apmokėtos administratoriaus lėšomis. Ieškovas pateikia mokėjimo kvitą 63,70 Eur sumai už įsigytą kurą, tačiau nepagrindė šio įsigijimo būtinumo. Kadangi teismui nėra pateikti jokie rašytiniai įrodymai, kad administratoriaus nurodomos administravimo lėšų sumos buvo apmokėtos administratoriaus lėšomis, tai reiškia, jog bankroto administratorius neįrodė patirtos žalos fakto. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes ir vadovaudamasis teisės aktais bei teismų praktika, reikalavimą dėl 536,99 Eur administravimo išlaidų (kitoms administravimo išlaidoms padengti) priteisimo teismas atmetė kaip neįrodytą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atsakovas V. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. spalio 10 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės.
10. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo reikalaujamos žalos dydį, nepagrįstai ignoravo ieškovo, kaip bankroto administratoriaus, suteiktų paslaugų apimtį ir neanalizavo realiai patirtų išlaidų pagrįstumo. Ieškovas pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių realiai jo patirtas išlaidas patvirtinančių buhalterinių (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymus atitinkančių) dokumentų (sutarties dėl patalpų nuomos, sąskaitos faktūros, sutarties dėl archyvo, sąskaitos faktūros už archyvo tvarkymą). Taip pat pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir tų aplinkybių, jog ieškinio padavimo momentu ieškovas nebuvo patyręs jokių administravimo išlaidų, nes kaip matyti, į bylą teismo reikalavimu pateikė mokėjimų nurodymus, kurie atlikti 2019 m. rugsėjo 16-17 d., t. y. realiai po pirmo įvykusio teismo posėdžio, kurio metu ir buvo teismo pareikalautas pateikti realiai patirtas administravimo išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Tuo atveju, jeigu teismo posėdis būtų įvykęs iki šios datos, realiai administratorius nebūtų galėjęs pagrįsti ieškiniu reikalaujamų išlaidų priteisimo. Todėl, apelianto nuomone, skundžiamu teismo sprendimu priteistos išlaidos sumoje 563,01 Eur nebuvo pagrįstos leidžiamais buhalteriniais dokumentais ir, be to, galimai buvo sąmoningai padaryti mokėjimų nurodymai, kurie buvo teismui pateikti tik dėl to, jog teismas pareikalavo pagrįsti ieškiniu reiškiamo reikalavimo dydį.
11. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas padarė klaidą, skundžiame sprendime įrašęs UAB „Sėkmė“, nes pagal viešai prieinamus registrų duomenis tokia juridinės veiklos forma įmonė nebeveikia ir yra išregistruota 2015 m. Vien dėl tokio fakto skundžiamas teismo sprendimas dalyje dėl 408,37 Eur reikalavimo patenkinimo yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes grindžiamas jau nebeveikiančiai įmonei darytų mokėjimo nurodymų egzistavimu. Antra, net jeigu tai laikyti pirmosios instancijos teismo klaida, kas vis tik iš esmės daro skundžiamą sprendimą negaliojančiu, ir imti į bylą teismui pateiktus minėtus mokėjimo nurodymus, juose nurodoma, kad mokėjimai atlikti įmonei MB Sėkmė, t. y. kitokia juridinės veiklos forma veikiančiam subjektui.
12. Atkreipia dėmesį į tai, kad 400 Eur ir 8,37 Eur mokėjimai buvo atlikti į įmonę, kurios narys yra tas pats A. K., kaip kad ir ieškovo MB „Penktas šansas“, abi šios įmonės registruotos tuo pačiu adresu. Abejuose mokėjimo nurodymuose nurodoma, jog mokama už archyvo paruošimą archyvavimui. Tačiau vėlgi, iš viešai prieinamų duomenų apie įmones, matyti, kad abiejų įmonių veikla yra identiška – bankroto administravimo paslaugų teikimas. MB Sėkmė niekur nenurodoma kaip įmonė, kuri užsiima archyvavimu, jo tvarkymu.
13. Akcentuoja, jog spręsdamas dėl žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismas ignoravo ieškovo nesąžiningus veiksmus. Ieškovas grįsdamas 563,01 Eur žalos dydį, į bylą paskutinio posėdžio metu pateikė 2019 m. rugsėjo 16-17 d. atliktus mokėjimų nurodymus ir tai be jokių išrašytų sąskaitų faktūrų, kaip kad numato buhalterinę apskaitą reglamentuojantys įstatymai, atliktus tarp susijusių asmenų, tarp įmonių, kurių veikla yra identiška. Pati ieškovo žala atsirado tik 2019 m. rugsėjo 16-17 d., t. y. jau po pirminio ieškinio pareiškimo, kas leidžia teigti, kad ieškovas žalą sukūrė dirbtinai, siekiant formaliai pagrįsti žalos patyrimą, kas laikytina nesąžiningu elgesiu, rodančiu piktnaudžiavimą procesu, už kurį skirtina bauda pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 95 straipsnio 2 dalį. Taip pat ieškovo veiksmuose galima įžvelgti ir nusikalstamos veikos požymių, galimai klastojant buhalterinės apskaitos dokumentus, vedant aplaidžiai apskaitą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnis). Teismas, nustatęs galimų nusikalstamos veikos požymių, galėtų priimti atskirąją nutartį ir kreiptis į atitinkamas institucijas, ką padarys ir atsakovas.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pažymi, jog atsakovas Panevėžio apygardos teismo byloje, kurioje buvo nagrinėjamas klausimas dėl administravimo išlaidų dydžio patvirtinimo, nedalyvavo ir negalėjo procesiškai dalyvauti, dėl prašomų priteisti administravimo išlaidų pasisakyti galimybės neturėjo, todėl minėta Panevėžio apygardos teismo nutartis neturi prejudicinės galios sprendžiant šį ieškinį. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino ir nenurodė jokių motyvų dėl 2 900 Eur dydžio administravimo išlaidų dydžio pagrįstumo.
15. Nurodo, jog viso bylos nagrinėjimo metu bankroto administratorius nepateikė jokių įrodymų, jog jis patyrė 2 900 Eur dydžio administravimo išlaidas. Priešingai, atsakovas teismui pateikė įrodymus, jog viešai prieinamuose ieškovo MB „Penktas šansas“ duomenyse apie mokamų darbo užmokestį matyti, jog jos darbuotojams mokamas darbo užmokestis nesiekia 100 Eur per mėnesį. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovo ieškinį 2 900 Eur dalyje.
16. Mano, jog BUAB „Ridstata“ bankroto byla buvo vykdoma supaprastinto proceso tvarka, todėl pagal šiandien galiojančią Vyriausybės patvirtintą minimalią mėnesinę algą (toliau – ir MMA), ieškovui, kaip bankroto administratoriui, priklausytų 1 665 Eur dydžio administravimo išlaidos.
Atsiliepimas
17. Ieškovo bankroto administratoriaus MB „Penktas šansas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
18. Atkreipia dėmesį, jog atsakovas nenurodo, kokį procesinį sprendimą turi priimti Panevėžio apygardos teismas.
19. Akcentuoja, jog iš apeliacinio skundo dėstymo akivaizdu, kad atsakovas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas analizavo visus į bylą pateiktus įrodymus, susijusius su administratoriaus realiai turėtomis išlaidomis administruojant UAB „Ridstata“. Administratorius 408,37 Eur yra realiai sumokėjęs mokėjimo pavedimu MB „Sėkmė“, kuri sutvarkė BUAB „Ridstata“ archyvą. Atsakovas nepateikia jokių objektyvių duomenų apie tai, kad archyvo sutvarkymo paslaugų kaina yra per didelė, neatitinka rinkos kainų. Realus mokėjimo padarymas patvirtina, kad išlaidos padarytos, jos neviršija patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos. Todėl atsakovas, siekdamas nuneigti išlaidų pagrįstumą, turėjo pateikti duomenis, kad yra sumokėta per didelė kaina už paslaugą, ar kad paslauga iš viso nebuvo atlikta. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad paslauga suteikta ne rinkos kainomis. Pagal nusistovėjusį teisinį reglamentavimą administratorius privalo priduoti administruojamos įmonės archyvą saugojimui. Jeigu bankroto administratorius nepriduotų dokumentų saugojimui, jis padarytų pažeidimą.
20. Pažymi, jog ieškovo turėtų administravimo išlaidų pagrįstumą patvirtina ir 154,64 Eur mokėjimas A. K. už paslaugas. Ši suma taip pat neviršija teismo patvirtintoje sąmatoje nurodytų administratoriaus išlaidų maksimalaus dydžio. Mokėjimas atliktas realiai. Atsakovas nepateikia jokių duomenų, kad ieškovas nesinaudojo bankroto metu ir nepatyrė administravimo išlaidų už elektrą, naudojimąsi org. technika, biuru. Nekyla jokių abejonių, kad BUAB „Ridstata" neturėjo savo patalpų, biuro įrangos ir todėl reikėjo administratoriui naudotis A. K. priklausančiomis patalpomis, telefonu, kopijavimo aparatais, spausdinimo aparatais kad tinkamai įvykdyti administratoriaus pareigas. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad kitas asmuo būtų suteiktas biuro ir org. techikos paslaugas per visą administravimo laikotarpį už mažesnę kainą. A. K. suteiktose patalpose buvo sandėliuojami BUAB „Ridstata“ dokumentai, ten susitinkama su kreditoriais, debitoriais. Tai, kad paslaugas suteikė kita įmonė, kuri verčiasi panašia veikla ir registruota tuo pačiu adresu, nepaneigia aplinkybės, kad administratoriaus išlaidos buvo realios ir tos išlaidos buvo būtinos siekiant tinkamai administruoti BUAB „Ridstata“. Nėra pateikta jokių duomenų, kad administratorius apmokėjo už suteiktas paslaugas didesne, negu rinkos kaina.
21. Atkreipia dėmesį, jog administratoriui teismo nutartimi patvirtintas 2 900 Eur atlyginimas. Šios sumos pagrįstumo įrodinėti nebūtina, nes tai administratoriaus negautas užmokestis (negautos pajamos), kuris laikomas taip pat administratoriaus nuostoliais. Užmokestis už administravimo paslaugas priklauso ne administratoriaus paskirtam įgaliotiniui fiziniam asmeniui, o pačiam administratoriui MB „Penktas šansas“. Atsižvelgiant į šią aplinkybę atsakovo teiginiai, susiję su tuo, kad administratoriaus darbuotojai gauna kitokį atlyginimą, negu paskirtas atlyginimas administratoriui – nelaikytini svarbiais, sprendžiant klausimą, susijusį su administratoriui MB „Penktas šansas“ mokėtinomis sumomis ir priteisiamu žalos atlyginimu iš atsakovo. Atsakovas teigia, kad administratoriui reikėtų sumokėti minimalią algą 665 Eur. Pažymėtina, kad teismo nutartimi patvirtintas atlyginimas administratoriui yra mažesnis, negu būtų administratoriui kas mėnesį mokama po 665 Eur per visą administravimo laikotarpį.
22. Paaiškina, kad ieškinį pateikė, prašydamas priteisti administravimo išlaidas, patvirtintas Panevėžio apygardos teismo nutartimi, bei atlyginimą, kai dar tų išlaidų realiai nebuvo patyręs, tačiau jas numatė realiai patirsiant. Po ieškinio dėl administravimo išlaidų priteisimo pateikimo iki bylos pabaigos, pateikė duomenis, kurie realiai pagrindžia patirtas išlaidas.
23. Mano, kad nėra ginčo, kad bankrutuojančiai įmonei administruoti reikia naudotis ryšio priemonėmis, siųsti korespondenciją, vykti į teismus, pas buvusius vadovus, ieškoti įmonės turto ir dokumentų, todėl visos išlaidos ir administratoriaus atlyginimas yra pagrįsti, realūs.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
25. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
26. Atsakovas V. B. kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus – išrašus iš viešai prieinamos internetinės svetainės apie atsakovės MB „Penktas šansas“ įvairius veiklos rezultatus, tačiau nenurodė, kodėl jie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, nors šie dokumentai jau buvo žinomi teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas apelianto kartu su apeliaciniu skundu pateiktus dokumentus atsisako priimti.
27. Civilinės bylos Nr. eB2-98-212/2020 duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą UAB „Ridstata“ iškėlė bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė R. B., kurį 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi atstatydino iš BUAB „Ridstata” bankroto administratoriaus pareigų ir bankroto administratoriumi paskyrė MB „Penktas šansas”. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. gruodžio 31 d. nutartimi patvirtino BUAB „Ridstata“ kreditorių sąrašą su vieninteliu VMI prie LR FM 8 280 Eur finansiniu reikalavimu, 2019 m. sausio 8 d. nutartimi BUAB „Ridstata” nutarė taikyti supaprastintą bankroto procesą ir bankroto procedūrą – likvidavimą, o 2019 m. sausio 21 d. nutartimi patvirtino BUAB „Ridstata” administravimo išlaidų sąmatą 4 000 Eur sumai visam supaprastinto bankroto procesui. 2019 m. vasario 6 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismas leido bankroto administratoriui FILTEX S.R.L. debitorinę skolą pardavinėti varžytinėse. Nustatęs, kad per visą bankroto procesą lėšų negauta, įmonė turto ir pajamų neturėjo, Panevėžio apygardos teismas 2020 m. vasario 13 d. nutartimi pripažino, jog BUAB „Ridstata“ veikla pasibaigė dėl bankroto.
28. Ieškovas bankroto administratorius MB „Penktas šansas” teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 4 000 Eur bankroto administravimo išlaidų pagal įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartimi patvirtintą bendrą 4 000 Eur dydžio BUAB „Ridstata” administravimo išlaidų sumą viso supaprastinto bankroto metu. Ieškinio reikalavimus ieškovas grindė ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje įtvirtintu teisiniu pagrindu, t. y. įrodinėjo, kad atsakovas pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis), dėl ko nebuvo padengtos bankroto procese patirtos bankroto administravimo išlaidos, kurias ir prašė priteisti iš atsakovo.
29. Nagrinėjamu atveju byloje pateiktu apeliaciniu skundu nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir kaltės, kaip būtinųjų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, egzistavimo (CK 6.246–6.248 straipsniai, ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalis). Apeliantas taip pat neginčija ieškovo nurodyto žalos fakto, t. y. aplinkybės, jog dėl pažeistos atsakovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, administruodamas BUAB „Ridstata“ bankroto procesą, ieškovas patyrė turtinės žalos, kurią sudaro administravimo išlaidos (būtinosios ieškovo išlaidos bankroto procedūroms vykdyti ir negautas bankroto administratoriaus atlyginimas). Apeliantas nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl ieškovui iš atsakovo priteistos žalos dydžio.
30. Apeliantas apeliaciniame skunde vienu iš argumentų nurodo tai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo reikalaujamos žalos dydį, neanalizavo ieškovo suteiktų paslaugų apimties ir realiai patirtų išlaidų pagrįstumo, nevertino ieškovo nesąžiningumo. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems apelianto argumentams.
31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus (ĮBĮ 23 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Plėtodamas šią praktiką, kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011).
32. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas ieškovo pateiktus įrodymus (PVM sąskaitas faktūras, mokėjimo nurodymus, mokėjimo kvitus) tyrė, vertino ir pripažino, jog pateikti duomenys visų išlaidų dydžio ir pagrįstumo nepatvirtina, todėl ieškovo ieškinį patenkino tik iš dalies. Apelianto nurodomos aplinkybės, jog ieškovas mokėjimus už suteiktas paslaugas atliko po pirmo teismo posėdžio, kurio metu ir buvo teismo pareikalauta pateikti realiai patirtas administravimo išlaidas pagrindžiančius dokumentus, taip pat kad ieškovas nepateikė sutarčių, sąskaitų faktūrų dėl tame pat pastate, kaip ir ieškovas, registruotai, bankroto administravimo paslaugas teikiančiai MB „Sėkmė“ ir jos nariui A. K. atliktų mokėjimų už dokumentų paruošimo archyvui ir jo pristatymo paslaugas, elektros energiją bei biuro ir biuro įrangos nuomą, nepaneigia to fakto, jog ieškovas atitinkamas išlaidas realiai patyrė BUAB „Ridstata“ bankroto procese ir jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti.
33. Apelianto nurodomos aplinkybės taip pat nėra pakankamos daryti pagrįstas išvadas, jog ieškovas buvo nesąžiningas. Į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, jog ieškovas BUAB „Ridstata“ bankroto proceso metu vykdė veiklą kitam trečiajam asmeniui, o ne A. K., ar pačiam ieškovui priklausančiose patalpose su atitinkama įranga, taip pat ir dokumentų paruošimo archyvui bei jo pristatymo darbus atliko savo jėgomis ar pirko šias paslaugas iš kitų trečiųjų asmenų, o ne iš MB „Sėkmė“. Pažymėtina, jog nėra jokių teisinių nuostatų, kurios draustų bankroto administravimo paslaugas teikiančiam asmeniui bankroto administravimo metu pirkti reikalingas paslaugas ar pasitelkti trečiuosius asmenis. Apelianto teiginys, jog 563,01 Eur išlaidos, priteistos skundžiamu teismo sprendimu, galimai buvo sąmoningai padarytos ir teismui pateiktos tik dėl to, jog teismas pareikalavo pagrįsti ieškiniu reiškiamo reikalavimo dydį, vertintinas kaip deklaratyvus ir nepagristas jokiais objektyviais bylos duomenimis (CPK 12, 178 straipsnis).
34. Priešingai nei nurodo apeliantas, tai, kad pirmosios instancijos teismas motyvuose klaidingai nurodė MB „Sėkmė“ juridinę veiklos formą, taip pat savaime nedaro teismo sprendimo dalyje dėl 408,37 Eur reikalavimo patenkinimo neteisėtu ir nepagrįstu. Byloje esantis 2019 m. rugsėjo 16 d. mokėjimo nurodymo turinys patvirtina, jog mokėjimą už dokumentų paruošimo archyvui ir jo pristatymo paslaugas ieškovas atliko būtent MB „Sėkmė“, t. y. tokios juridinės veiklos formos įmonei, kokios ji ir yra šiuo metu registruota viešajame registre.
35. Apeliantas apeliacinį skundą grindžia ir tuo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visiškai tenkino ieškinį dalyje dėl 2 900 Eur administratoriaus atlyginimo. Apelianto teigimu, ieškovui priklauso tik 3 minimalūs administratoriaus atlyginimo dydžiai, išreikšti minimaliosiomis mėnesinėmis algomis, t. y. 1 665 Eur atlyginimas, kadangi BUAB „Ridstata“ buvo vykdoma supaprastinta bankroto procedūra, įmonė buvo maža ir nevykdė veiklos. Šiuos apelianto argumentus teisėjų kolegija laiko pagrįstais.
36. ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje buvo nustatyta, kad administratoriaus atlyginimas nustatomas už visą įmonės administravimo laikotarpį, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintas Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisykles, kuriose nustatomi rekomendaciniai administratoriaus atlyginimo dydžiai. Administratoriaus atlyginimas yra siejamas su administratoriaus veiklos rezultatais ir nepriklauso nuo bankroto procedūros trukmės. Konkreti administratoriaus atlyginimo suma (atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti ir (arba) bankrutavusi įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį ir jo kiekį, gautas lėšas iš parduoto įmonės turto, bankroto metu išieškotas sumas, taip pat į įmonei iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir skaičių) ir jo mokėjimo tvarka (atlyginimo suma gali būti išmokama visa iš karto baigus bankroto procesą arba dalimis vykdant bankroto procesą) nustatoma pavedimo sutartyje. Kreditorių susirinkimo arba teismo nustatytas administratoriaus atlyginimas negali viršyti šiame straipsnyje nustatyta tvarka patvirtintų dydžių.
37. Bylos duomenys patvirtina, jog BUAB „Ridstata” lėšų ir turto neturėjo, per visą bankroto procesą veikla nebuvo tęsiama (vykdoma) ir lėšų taip pat nebuvo gauta. Šio proceso metu buvo nustatytas tik vienas kreditorius, bankroto administratorius teikė teismui tik vieną prašymą dėl galimybės išieškoti debitorinę skolą, tačiau ji nebuvo išieškota. Teisminių ginčų bankroto administratorius taip pat neinicijavo. Bankrutuojančiai įmonei buvo taikytas supaprastintas bankroto procesas.
38. Svarbu ir tai, kad BUAB „Ridstata“ pagal įmonės atrankinio dydžio, kaip jis buvo suprantamas Bankroto administratorių atrankos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647 „Dėl Bankroto administratorių atrankos taisyklių patvirtinimo“, reikšmę vertintina kaip maža įmonė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 patvirtintų Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių 1 priede esančioje lentelėje buvo nurodoma, kad mažai įmonei, kuriai taikomas supaprastintas bankroto procesas, minimalus rekomenduojamas atlyginimas bankroto administratoriui sudaro 3 minimalūs administratoriaus atlyginimo dydžiai, išreikšti MMA.
39. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes minimalus atlyginimas ieškovui už BUAB „Ridstata“ bankroto administravimą sudarytų 1 200 Eur (400 Eur (MMA dydis nuo 2018 m. sausio 1 d.) x 3). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į administratoriaus veiklos rezultatus, aptartus nutarties 36 punkte, 1 500 Eur atlyginimo suma šiuo atveju atitiktų proporcingumo ir protingumo kriterijus. Dėl nurodyto pirmosios instancijos teismo ieškovui priteistas administratoriaus 2 900 Eur atlyginimo dydis yra mažintinas iki 1 500 Eur dydžio (CPK 178 straipsnis).
40. Apibendrindama tai kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bankroto administratoriaus atlyginimo nustatymą. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, iš atsakovo ieškovo naudai priteistą žalos atlyginimą mažinant iki 2 063,01 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).
41. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
42. Pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis), valstybės naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos apvalinamos (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio 10 punktas, 66 straipsnio 4 dalis).
43. Patenkinti 51,58 proc. ieškinio reikalavimų. Ieškovas pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas) yra atleistas nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo. Ieškinį patenkinus iš dalies bei priteisus ieškovui iš atsakovo 2 063,01 Eur, mokėtinas 62 Eur dydžio žyminis mokestis iš atsakovo V. B. priteistinas valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Atsakovas V. B. įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme nepateikė. Ieškovas MB „Penktas šansas“ pateikė įrodymus, kad už advokato pagalbą sumokėjo 350 Eur (b. l. 107-108), taigi iš atsakovo V. B. ieškovo MB „Penktas šansas“ naudai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisiama 180,53 Eur šių išlaidų dalis. Pirmosios instancijos teismas patyrė 15,58 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Iš atsakovo V. B. proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisiama 8 Eur šių išlaidų dalis į valstybės biudžetą.
44. Patenkinti 48,08 proc. apeliacinio skundo reikalavimų. Atsakovas V. B. už apeliacinį skundą apmokėjo 104 Eur žyminiu mokesčiu (b. l. 132), todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai 50 Eur šių išlaidų dalis atsakovo V. B. naudai priteisiama iš ieškovo MB „Penktas šansas“ (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys). Ieškovas MB „Penktas šansas“ pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą apmokėjo 200 Eur (b. l. 137-138). Patenkinus 48,08 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, iš atsakovo V. B. ieškovo MB „Penktas šansas“ naudai proporcingai atmestų reikalavimų daliai priteisiama 103,84 Eur šių išlaidų dalis (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, iš atsakovo V. B. ieškovo MB „Penktas šansas“ naudai priteisiama 53,84 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 dalimi,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. spalio 10 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo bankroto administratoriaus mažosios bendrijos „Penktas šansas“, juridinio asmens kodas 304099424, naudai: 2 063,01 (du tūkstančius šešiasdešimt tris eurus ir vieną centą) administravimo išlaidų ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 063,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 180,53 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų ir penkiasdešimt tris centus) atstovavimo išlaidų atlyginimo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 62 Eur (šešiasdešimt du eurus) žyminio mokesčio ir 8 Eur (aštuonis eurus) teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.“
Priteisti iš V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus mažosios bendrijos „Penktas šansas“, juridinio asmens kodas 304099424, naudai 53,84 Eur (penkiasdešimt tris eurus ir aštuoniasdešimt keturis centus) atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.