Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. Z. ir suinteresuoto asmens krovinio savininko K. M. atstovui advokatui Valerijui Kirpičnikovui

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), paso numeris (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), nebaustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z. 2020 m. lapkričio 08 d., apie 07.00 val. iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos Medininkų kelio postą atvykęs krovininiu automobiliu (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su priekaba (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), žodžiu deklaravo, kad negabena prekių, ribojamų akcizinių prekių, tačiau atlikus asmeninių daiktų patikrinimą, transporto priemonėje tarp asmeninių daiktų vežė nedeklaruotas prekes, tai yra (duomenys neskelbtini) (16 vnt.), kurių bruto svoris 37,9 kg., bendros 697 Eur vertės. Tuo jis pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, Sąjungos muitinės kodekso 139 straipsnio 1 dalies „a“ punkto nuostatas, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 208 straipsnio 2 dalyje.

A. Z. atstovas advokatas Valerijus Kirpičnikovas teisme paaiškino, kad A. Z. suprato nusižengimo esmę, kaltę pilnai pripažino. Prekės buvo priekaboje sudėtos su kitomis prekėmis. A. Z. gabeno krovinį iš Kirgizijos Respublikos į Austriją pro (duomenys neskelbtini), Maskvą, kur sustojus papildomai buvo pakrautos prekės (elektros šviestuvai ir jų tvirtinimo priemonės) ir jam perduotos tų prekių deklaracijos, jų pats nepildė. Prekės buvo sudėtos priekaboje tarp kitų savininkų prekių. Pasienyje pareigūnams pamiršo pateikti tuos dokumentus, kadangi pagrindinis krovinys važiavo iš Kirgizijos. Tos prekės neturėjo pasilikti Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos keliavo į Austriją, jų užsakovas ir savininkas yra K. M.. A. Z. neturėjo tikslo pažeisti įstatymą, tiesiog pasielgė netinkamai nepateikdamas pareigūnams dokumentų ir neduodamas normalių paaiškinimų. Dėl krovinio, kuris buvo pakrautas papildomai Maskvos sandėlyje, jis nelabai kažką žinojo, nesigilino, nes krovinį papildomai krovė Maskvoje ekspedicinės kompanijos nurodymu, o jo vežamas pagrindinis krovinys buvo iš Kirgizijos į Austriją ir būtent to pagrindinio krovinio dokumentus ir pateikė pasienio pareigūnams, tačiau nors ir turėdamas Maskvoje pakrauto krovinio (elektros šviestuvai ir jų tvirtinimo priemonės) dokumentus, deklaraciją, jos nepateikė pareigūnams.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. Z. nusižengimas įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, jo atstovo bei prekių savininko atstovo paaiškinimais duotais teisme; daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu; išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus; asmens paso bei transporto priemonės registracijos dokumentų kopijomis, duomenimis muitinei vertei nustatyti, teismo posėdžio metu pateiktais dokumentais: CMR 4094003, mokėjimo sąskaita.

Dėl nuobaudos ir administracinio poveikių priemonių skyrimo

Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo paaiškinimų matyti, jog A. Z. nusižengimą pripažįsta ir gailisi, todėl jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad jis prisipažino padaręs nusižengimą ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pobūdį, pavojingumą visuomenei ir valstybės ekonomikai, kontrabanda gabentų prekių kiekį bei administracinėn atsakomybėn traukiamo A. Z. asmenybę, kai nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybės sunkinančių aplinkybių. Teismas pažymi, kad A. Z. nėra baustas už analogiško nusižengimo padarymą, todėl jam skirtina sankcijos minimume numatyta piniginė nuobauda be kontrabanda gabentų prekių (elektros šviestuvų ir jų tvirtinimo priemonių (duomenys neskelbtini) (16 vnt.), kurių bruto svoris 37,9 kg.) konfiskavimo. Teismas pažymi, kad šviestuvai buvo gabenami specialiai jų neslepiant įrengtose transporto priemonės slėptuvėse ar gamyklinėse ertmėse, neapsunkinant jų suradimo, netrukdant atlikti įprastų muitinio tikrinimo procedūrų. Prekės priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, o kitam fiziniam asmeniui, K. M., kuris teisėtai užsakė šių prekių vežimą, jų laukė ir dėl jų negavimo gali patirti nepatogumų ir nuostolių.

Kasacinis teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nurodytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-39-1073/2019). Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo A. Z. skirti administracinio poveikio priemonę – neteisėtai gabentų prekių konfiskavimo, kadangi administracinio tyrimo metu buvo įrodyta, kad prekės buvo gabenamos su reikalavimus atitinkančiais dokumentais, tačiau nebuvo pateikti muitinės tikrinimui. Šiuos dokumentus pateikus teisminio nagrinėjimo metu, nustatyta, kad prekės priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, o kitam fiziniam asmeniui K. M., kuris teisėtai užsakė šių prekių vežimą, jų laukė ir dėl jų negavimo gali patirti nepatogumų ir nuostolių. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nagrinėjamu atveju pasielgė neatsakingai muitinės patikrinimui nepateikdamas visų gabenamų prekių dokumentų, nors juos ir turėjo ir privalėjo pateikti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-68-507/2015; 2017 m. balandžio 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-14-303/2017; 2017 m. birželio 15 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-41-511/2017; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-51-489/2017; 2018 m. gegužės 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-489/2018).

Tad nagrinėjamoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, kad gabentų elektros šviestuvų ir tvirtinimo dalių konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga sankcija, kuri iš esmės būtų taikytina ne administracinėn atsakomybėn traukiamam A. Z. o K. M., kuris teisėtai užsakė šių prekių vežimą. Taigi, įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad bauda nagrinėjamu atveju bus pakankama nuobauda ir pakankama prevencinė priemonė, o baudos paskyrimas atitiks administracinei nuobaudai keliamus tikslus šiuo konkrečiu atveju, nes prekės buvo gabenamos neslepiant specialiose slėptuvėse, turėjo lydinčius dokumentus, nors ir laiku nebuvo pateikti muitinės tikrinimui, todėl veikos pavojingumas nėra tokio lygio kaip tais atvejais, kai prekės gabenamos įsigijus be jokių dokumentų ar jas slepiant specialiai tam pritaikytose slėptuvėse.

ANK 208 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti ar jiems slėpti, konfiskavimas. ANK 29 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje konfiskavimas privalomai taikomas dviem atvejais: kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti ir nustačius, kad ji specialiai tam buvo pritaikyta (įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti) arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-58-489/2015, Nr. e2AT-60-489/2016, Nr. 2AT-15-696/2017, Vilniaus apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-452-209/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-62-626/2019). Dėl automobilio pripažinimo kontrabandos dalyko gabenimo priemone teismų praktikoje sprendžiama taip pat atsižvelgiant į visumą byloje nustatytų aplinkybių, apibūdinančių patį kontrabandos dalyką (pavyzdžiui, jo kiekį), konkrečią transporto priemonę, kontrabandos gabenimo mechanizmą (pavyzdžiui, dalyko slėpimo būdas ar dalyko suradimas buvo pasunkintas ir pan.) ir kitas aplinkybes, rodančias automobilio panaudojimo darant kontrabandą (realizuojant sudėties požymius) svarbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-64-697/2015, Nr. 2AT-23-942/2016, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-34-312/2019). Nagrinėjamu atveju matyti, iš bylos medžiagos matyti, jog prekės buvo gabentos tarp asmeninių daiktų, nebuvo specialiai įrengtos slėptuvės, todėl transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcingas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. Z. (A. Z.), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 208 straipsnio 2 dalyje ir skirti 1820 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvidešimt eurų) baudą be kontrabanda gabentų prekių ((duomenys neskelbtini) (16 vnt.), kurių bruto svoris 37,9 kg), konfiskavimo.

Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.