Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Stasys Lemežis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus teritorinės muitinės (toliau - Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarimo, kuriuo A. N. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste – ANK) 208 straipsnį 3 dalį 2700 (dviejų tūkstančių septynių šimtų) Eur dydžio bauda su neteisėtai gabentų 1119 pakelių cigarečių „NZ“, 410 pakelių cigarečių „Minsk Superslims“, 200 pakelių cigarečių „P. M.“, konfiskavimu, automobilis „Mercedes Benz E230“ v. n. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonės registravimo liudijimas grąžinti savininkui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. administracine tvarka nubaustas už tai, kad jis 2018-07-19 nuo 19.30 val. iki 20.30 val. Pamūrinės k., Šalčininkų r., pažeisdamas 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas 139 straipsnio 1 dalies a) punktą, vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz E230“ v. n. (duomenys neskelbtini), atvyko iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, Šalčininkų PKP, atlikus muitinį tikrinimą po galine automobilio sėdyne įrengtoje slėptuvėje rasta paslėpta 1119 pakelių cigarečių „NZ“, 410 pakelių cigarečių „Minsk Superslims“, 200 pakelių cigarečių „P. M.“, kurių bendra vertė 5409,8 Eur (108,20 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių), kai neteisėtai gabenamų prekių vertė viršijo 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, bet neviršijo 250 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių dydžio sumos, tai yra tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 208 straipsnio 3 dalyje.

Skunde nurodoma, kad iš A. N. paaiškinimo matyti, yra žinoma, jog jis kaimyno A. N. automobilį vairavo jo prašymu. Todėl anot Institucijos, darytina išvada, kad automobilio savininkas perdavęs savo turtą svetimam asmeniui prisiėmė ir su tuo atsirandančią riziką. Institucijos manymu, galimai nagrinėjamu atveju cigarečių pergabenimas į Lietuvos Respubliką buvo šių dviejų asmenų susitarimas. Nei vienas iš asmenų neatvyko į bylos nagrinėjimą, kas patvirtina, kad jeigu automobilio savininkas nieko nežinotų apie daromą nusižengimą ir nejaustų savo kaltės, bet kuriuo atveju norėtų susigrąžinti savo turtą įrodant savo nežinojimą apie A. N. kėslus.

Institucijos teigimu, vien automobilio registracija kito asmens vardu nesudaro pagrindo pripažinti, jog automobilio, kaip pažeidimo įrankio konfiskacija yra negalima. Atkreipia dėmesį, kad A. N. automobilio savininko prašymu naudojosi ne jam priklausančiu turtu, o dar panaudojo jį neteisėtiems tikslams įgyvendinti, todėl pasak Institucijos, toks transporto priemonės grąžinimas savininkui, esant aptartoms aplinkybėms yra formalus neužtikrinantis teisingumo, sąžiningumo principų įgyvenimo.

Institucijos nuomone, nagrinėjimu atveju transporto priemonės konfiskavimas turės tiesioginį nusižengusio asmens nubaudimo poveikį, bus efektyvia prevencine ir proporcinga priemone nuobaudoms keliamiems tikslams pasiekti. Pažymi, jog A. N. padarė vieną iš didžiausią žalą valstybės ekonomikai darantį administracinį nusižengimą, neteisėtai, sąmoningai gabeno cigaretes per valstybės sieną, tam iš anksto kruopščiai pasiruošęs, siekdamas išvengti muitinės kontrolės ir mokesčių sumokėjimo. Todėl turi būti stengiamasi efektyviomis priemonėmis užkirsti kelią šio nusižengimo darymui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra skundžiamas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas ir už jį paskirta bausmė. Ginčas byloje kilo dėl to, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarimu nebuvo paskirta papildoma nuobauda - transporto priemonės „Mercedes Benz E230“ v. n. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

ANK 208 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala (1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pažeidimo padarymo priemonių (transporto priemonės) konfiskavimas paprastai laikomas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ANK numatytiems pažeidimams. ANK 29 straipsnyje nustatyta, jog ANK 208 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo atveju daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, gali būti konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise tas daiktas priklauso. Toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, varžančia asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti.

Pagal ANK 208 straipsnio sankciją transporto priemonės, kuria gabenta kontrabanda, konfiskavimas neprivalomas. Aptariamo straipsnio sankcijoje kontrabandos gabenimo priemonių konfiskavimas numatytas kaip administracinio poveikio priemonė, paliekant teismui diskreciją, įvertinus visas konkrečios bylos aplinkybes, nuspręsti, taikyti ją, ar ne. Tačiau pažymėtina, kad teismų praktikoje konfiskavimas privalomai taikomas dviem atvejais: kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti ir nustačius, kad ji specialiai tam buvo pritaikyta (įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti) arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-47/2008, N575-215/2009, N502-34/2010, N62-872/ 2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje, Nr. 2AT-5-2011, Nr. 2AT-2-2013, 2AT-18-2014, 2AT-58-489/2015). ir kt.).

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad cigaretės per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką buvo gabenamos ne daiktams gabenti skirtose vietose, o automobilio „Mercedes Benz E230“ v. n. (duomenys neskelbtini) gamyklinėse ertmėse (po galine automobilio sėdyne įrengtoje slėptuvėje), tikintis, jog apžiūros metu cigaretės nebus surastos. Šios aplinkybės patvirtina, jog kontrabandos gabenimas nebuvo spontaniškas ar neapgalvotas sprendimas, nes šiam veiksmui buvo kruopščiai pasiruošta slepiant cigaretes automobilio ertmėse. Taigi, akivaizdu, kad automobilis „Mercedes Benz E230“ v. n. (duomenys neskelbtini) buvo pažeidimo padarymo įrankis – kontrabandos dalykas (cigaretės) buvo gabenamos automobilyje, specialiai tam panaudojant automobilio konstrukcijas (po galine automobilio sėdyne įrengtoje slėptuvėje). Atsižvelgiant į gabentų cigarečių kiekį, kokį gabeno A. N., be transporto priemonės nebūtų įmanoma slapta pergabenti per valstybės sieną, nepateikiant jų muitinės kontrolei. Tokiu būdu aukštesnės instancijos teismui nekyla abejonių, kad automobilis yra konfiskuotinas turtas, o tuo atveju, jei automobilio savininkas būtų pažeidimą padaręs asmuo, automobilis būtų neabejotinai konfiskuojamas.

Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino transporto priemonės perleidimo aplinkybes bei jos savininko A. N. ryšį su A. N. padarytu administraciniu nusižengimu ir nepagrįstai netaikė transporto priemonės konfiskavimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad sulaikius A. N. paaiškinime jis nurodė, jog apie automobilyje paslėptas cigaretes jis nieko nežinojo, jo paprašė su automobiliu pervažiuoti Lietuvos Respublikos sieną. Tačiau pažymėtina, kad nei transporto priemonės savininkas A. N., nei A. N. į teismo posėdį neatvyko, nors apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems buvo pranešta tinkamai, kas rodo, kad jeigu automobilio savininkas A. N. nieko nežinotų apie daromą nusižengimą ir nejaustų savo kaltės, tai bet kuriuo atveju jis imtųsi priemonių susigrąžinti savo turtą įrodant savo nežinojimą apie A. N. padarytą pažeidimą. Todėl darytina išvada, kad automobilio savininkas elgėsi lengvabūdiškai, patikėjo kaimynui savo automobilį, paprašydamas pervažiuoti su juo Lietuvos Respublikos sieną. Abejonių kelia neaiškus savininko A. N. tikslas patikėti savo automobilį kaimynui, taip pat tas faktas, kad automobilis tam buvo specialiai pritaikytas (cigaretės buvo sudėtos jokių prekių gabenimui nepritaikytose vietose - specialiai įrengtose slėptuvės po galine automobilio sėdyne), todėl akivaizdu, kad be savininko žinios įrengti minėtos slėptuvės nebūtų įmanoma, ir nebūtų jokio tikslo trumpam patikėti kaimynui pasinaudoti automobiliu prašant kirsti su juo Lietuvos Respublikos sieną. Todėl A. N. paaiškinimai, kad kaimynas dėl sveikatos būklės savo automobiliu paprašė A. N. pervažiuoti su juo automobiliu Lietuvos Respublikos sieną, yra vertintini kaip gynybinė pozicija, o konkrečių įrodymų, kad automobilio savininkas apie jam priklausančiame automobilyje paslėptą kontrabandinį krovinį nieko nežinojo, nėra. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog automobilis A. N. buvo perduotas sąmoningai ir transporto priemonės savininkas neprieštaravo jo veiksmams įrengti slėptuvę tam, kad ji būtų panaudota gabenti kontrabandos dalyku esančias prekes.

Be to, aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad transporto priemonės savininko A. N. nedalyvavimas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pats savaime negali būti pripažįstamas kaip jo procesinių teisių pažeidimas, turėjęs įtakos neteisėto nutarimo priėmimui. Kaip minėta, transporto priemonės konfiskavimas privalomai taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti kai gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas. Aukščiau aptartais duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. N. automobiliu cigaretes gabeno daiktams laikyti ir gabenti nepritaikytose vietose. Tam, kad cigaretės būtų patalpintos automobilio galiniame buferyje ir bagažinės skyriuje neabejotinai reikėjo atlikti tam tikrus automobilio ardymo darbus, kuriuos padaryti be transporto priemonės savininko žinios, aukštesniojo teismo įsitikinimu, nebuvo galima, kadangi tokie veiksmai prilygsta transporto priemonės gadinimui, mažina jos vertę. Tai, jog šiuo automobiliu buvo vykstama į užsienį, leidžia neabejotinai teigti, kad automobilio savininkas A. N. apie tai žinojo, tačiau visiškai nesirūpino jo vardu registruotu turtu, savo kaip savininko teises faktiškai perleisdamas teisėtam automobilio valdytojui (nagrinėjamu atveju A. N.), kuris šį automobilį valdė kaip savo, todėl vien automobilio registracija kito asmens vardu, nesudaro pagrindo pripažinti, jog automobilio, kaip pažeidimo padarymo priemonės (įrankio), konfiskacija būtų negalima.

Apygardos teismo vertinimu, šio administracinio teisės pažeidimo byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio konfiskavimą, kadangi transporto priemonės savininkas A. N. žinojo apie administracinį teisės pažeidimą ir jo nuosavybės naudojimą darant šį pažeidimą. Tokioje situacijoje, nekonfiskuojant transporto priemonės, teisinės atsakomybės poveikis būtų formalus ir prieštarautų ANK 22 straipsnio nuostatų tikslams bei siekiui užtikrinti, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, nes tokiu būdų, dėl formalių argumentų, būtų sudaromos prielaidos formuoti suvokimą, jog darant pažeidimus naudojant kitam asmeniui priklausantį turtą, jis nebus konfiskuojamas.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyręs piniginę nuobaudą ir konfiskavęs cigaretes, padarė neteisingą išvadą dėl ANK 29 straipsnio 4 dalies 2 punkto netaikymo, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarimo dalis dėl transporto priemonės grąžinimo savininkui, panaikintina ir šioje dalyje priimamas naujas nutarimas – vadovaujantis ANK 208 straipsnio 4 dalimi, 29 straipsnio 4 dalies 2 punktu, transporto priemonė – automobilis „Mercedes Benz E230“ v. n. (duomenys neskelbtini), registruota A. N. vardu, konfiskuotina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarimo dalį dėl transporto priemonės „Mercedes Benz E230“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) grąžinimo savininkui ir šioje dalyje priimti naują nutarimą - konfiskuoti automobilį „Mercedes Benz E230“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotą A. N. vardu.

Likusioje dalyje Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.