- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-03-29
- Bylos Nr.
- 1-610-951/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05281-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Jakubėnienė
- Kaltinamasis
- K. R.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis pas ūkininką A. C., registruotas darbo biržoje, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini)., deklaruota gyv. vieta – ta pati, teistas: 1) 2013-10-30 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas 2014-05-22 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 str. 2 d. (2 veikos) ir 187 str. 1 d. 75 parų arešto bausme; 2) 2013-11-20 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas 2014-04-16 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pagal LR BK 178 str. 2 d. (6 veikos) ir 187 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 m., vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 m. 6 mėn.; 3) 2017-03-24 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 4 d. 4 mėnesių viešųjų darbų bausme; 4) 2017-05-04 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 4 d. galutine subendrinta 45 parų arešto bausme; 5) 2018-06-18 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. (2 veikos) galutine subendrinta laisvės atėmimo 1 m. 8 mėn. bausme, vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 7 p., 8 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, arba mokytis, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nėra susiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. R. 2019 m. vasario 7 d. apie 19 val. 50 min. Šiaulių rajone, Vijolių kaime, ties Veterinarijos ir Kadagių gatvių sankryža vairavo kelių eismo transporto priemonę – lengvąjį automobilį OPEL VECTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, tai yra, jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 2,16 ‰ (promilės) etilo alkoholio, tokiu būdu vairavo automobilį pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems.
Kaltinamasis K. R. teisme kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad pas jį atėjo draugas, su kuriuo išgėrė alaus, norėjo dar atsigerti, todėl pasiėmė mašiną, važiavo iki parduotuvės, nusipirko dar alkoholio, grįžtant sustabdė pareigūnai. Pareigūnams viską prisipažino. Jį nuvežė į ligoninę, ten paėmė kraują. Buvo 2019 m. vasario 7 d. apie 7 val., važiavo Kadagių gatve, tiksliai neprisimena, važinėjosi Vijolių kaime. Automobilis buvo „Opel Vectra“, automobilio pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta jo vardu. Neturi vairuotojo pažymėjimo. Žadėjo automobilį pardavinėti dalimis. Kai jį sulaikė, įpūtė 1,84 promilės. Nepamena, koks girtumas buvo nustatytas ligoninėje, galėjo būti 2,16 promilės. Sutinka, kad pažeidė KET. Labai blogai vertina savo elgesį. Motina sunkiai vaikšto, serga epilepsija, jai stuburas susigadino nuo darbo. Labai gailisi. Daugiau to nebebus, gydysis nuo alkoholio. Turi problemų dėl alkoholio. Dabar gydosi, kovo 6 d. jį paguldė į ligoninę, paleido 20 d., išrašė vaistus. Šeimos gydytoja siųs pas psichologą. Kol gydėsi, alkoholio nevartojo. Kai geria vaistus, alkoholio nesinori. Prašo švelniausios bausmės. Turi neįgalią motiną, kurią prižiūri, nes daugiau nėra kam jos prižiūrėti. Pripažįsta, kad yra kaltas, prašo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, suteikti jam šansą. Įrodys, kad nevartoja alkoholio, dirba.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Vadovaujantis LR BPK 291 str., teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.
Liudytojas Š. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-02-07 19.00 val. jis susitiko su savo draugu K. R., jis pas jį nuėjo į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Kai 2019-02-07 nuėjo pas jį į namus, jis su K. R. išgėrė vieną butelį alaus, vieno litro talpos, vidutinio stiprumo, alaus pavadinimo nepamena. Jis buvo lengvai apgirtęs, o kiek alkoholio iš viso išgėrė K. R. ir ar vartojo alkoholį prieš pradėdamas gerti su juo, jis nežino. 2019-02-07 apie 19.40 val. jis su savo draugu K. R. išvažiavo iš K. R. namų, tai yra, adreso (duomenys neskelbtini). Išvažiavo K. R. priklausančiu automobiliu OPEL ASTRA ar OPEL VECTRA, tiksliai modelio nežino, valstybinių numerių nežino. Automobilį visą laiką vairavo K. R., jis sėdėjo šalia K. R. priekinėje dalyje, keleivio vietoje. Jie norėjo važiuoti į parduotuvę, esančią Vijolių kaime, nes norėjo nusipirkti alaus. Jie nuvažiavo į parduotuvę, o jiems grįžtant iš parduotuvės, tai yra, dar nespėjus nuvažiuoti toli nuo parduotuvės, už kelių šimtų metrų juos sustabdė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai sulaikė K. R., jam alkotesteriu nustatė girtumą, matė, kaip jis pūtė į alkotesterį, bet kiek įpūtė, nežino, o jam pareigūnai leido eiti namo. Jis išėjo namo. Daugiau jis nieko pasakyti negali (1 t., b. l. 58-61).
Liudytojas A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-02-07 apie 19.50 val. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu Š. J.. Patruliavo Šiaulių rajone. Jiems patruliuojant, Šiaulių rajone, Vijolių kaime, ties Veterinarijos-Kadagių gatvių sankryža pastebėjo OPEL VECTRA markės automobilį, valstybinių numerių nebepamena, juos buvo nurodęs savo tarnybiniame pranešime. Tikrindami automobilio dokumentus, nustatė, kad automobilis buvo neįregistruotas nustatyta tvarka, jam buvo neatlikta valstybinė techninė apžiūra ir neapdraustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu. Automobilį vairavo jauno amžiaus vaikinas, kurio duomenis jis nurodė savo tarnybiniame pranešime, jis asmeniškai minėto vaikino nepažįsta. Kartu su juo automobilyje, priekinėje keleivio vietoje sėdėjo dar vienas jauno amžiaus vaikinas. Nustatė, kad minėto automobilio vairuotojas vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, nes teisės vairuoti nėra įgijęs. Bendraujant su automobilio vairuotoju, nuo jo burnos sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. Vairuotojas atrodė akivaizdžiai neblaivus, todėl jam buvo pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą alkoholio kiekio matuokliu. Vairuotojas sutiko tai padaryti ir alkotesteriu „Alcotest“, tikslių alkotesterio duomenų jis nepamena, vairuotojui buvo nustatytas 1,84 promilių neblaivumas. Iki to laiko, kol buvo nustatytas girtumas alkotesterio matuokliu, vairuotojas teigė, kad paskutinį kartą alkoholinius gėrimus, tai yra, alų, jis gėrė prieš pusę valandos. Vairuotojo buvo paprašyta pateikti savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, ir vairuotojas pateikė asmens tapatybės kortelę bei transporto priemonės registracijos liudijimą. Automobilį OPEL VECTRA vairavęs neblaivus vairuotojas buvo sulaikytas, o apie įvykį informavo Šiaulių AVPK OVS budėtoją ir į įvykio vietą buvo iškviesta operatyvinė grupė, kuri atliko kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Atvykus papildomam policijos ekipažui, jis ir kolega Š. J. minėtą automobilio vairuotoją pristatė į Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos kliniką girtumo nustatymui bei kraujo mėginio paėmimui. Po to vairuotojas buvo pristatytas į Šiaulių AVPK OVS laikino sulaikymo patalpas. Dėl vairavimo esant neblaiviam, vairuotojui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o už tai, kad vairavo automobilį, kuris nustatyta tvarka neįregistruotas, jam neatlikta valstybinė techninė apžiūra ir jis neapdraustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu ir automobilis vairuotas neturint teisės vairuoti, asmeniui buvo pradėta administracinė teisena. Už minėtus administracinius nusižengimus atsakomybė yra numatyta LR Administracinių nusižengimų kodekso 424 str. 2 d., 415 str. 1 d. ir 415 str. 2 d. Vairuotojui buvo surašytas administracinių nusižengimų protokolas. Daugiau jis nieko papasakoti negali (1 t., b. l. 64-67).
2019-02-07 Šiaulių AVPK KPT vyriausiojo patrulio A. V. tarnybiniu pranešimu, kuriame aprašytos įvykio aplinkybės (1 t., b. l. 47- 48).
2019-02-07 daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog apžiūrėtas automobilis „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padarytos fotonuotraukos (1 t., b. l. 12- 30).
2019-02-25 vaizdo įrašo iš policijos tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus apžiūros protokolu (1 t., b. l. 33- 35).
Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 50 matyti, kad K. R. nustatyta mažiausia koncentracija 2,16 promilės etilo alkoholio (1 t., b. l. 51).
Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo K. R. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Tokias aplinkybes patvirtino ne tik pats kaltinamasis, duodamas paaiškinimus teisme, bet ir tyrimo metu apklausti liudytojai – Š. N., A. V., tiesiogiai matę daromą nusikaltimą, taip pat patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme. Atsižvelgiant į tai, jog K. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,16 promilių girtumo laipsnis, vairavo transporto priemonę – automobilį OPEL VECTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 281 straipsnio 7 dalį.
Kaltinamojo K. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas.
Skirdamas kaltinamajam K. R. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę.
K. R. tyčine kaltės forma padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, nusikalto būdamas teistas, bausmės neatlikęs ir teistumui neišnykus (1 t., b. l. 125-133, 136-197; 2 t., b. l. 1-31), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 119-124), tuo metu nedirbantis, registruotas darbo biržoje (1 t., b. l. 117, 118), šiuo metu įsidarbino. Todėl, atsižvelgiant į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikaltimo įvykdymą laisvės atėmimo bausmę, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.
Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2018-06-18 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta galutine laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pripažino ir gailėjosi įvykdęs nusikaltimą, registravosi darbo biržoje, o šiuo metu jau susirado darbą pas ūkininką A. C., kas rodo, jog siekia teisėtais būdais užsidirbti lėšų pragyvenimui, turi motiną su negalia, kuriai nustatytas netektas darbingumas 75 procentų, ja rūpinasi, kaip pats pripažino, turėjo problemų su alkoholio vartojimu, tačiau dabar šią problemą bando išspręsti gydydamasis, nuo 2019-03-06 iki 2019-03-20 gulėjo ligoninėje, ką patvirtina pateikta medicininė pažyma iš Respublikinio priklausomybės ligų centro Šiaulių filialo, šiuo metu vartoja vaistus, yra jauno amžiaus, daugiau ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra, teismas mano, jog kaltinamasis gali taisytis būdamas laisvėje ir paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl LR BK 75 straipsnio pagrindu atideda jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jam baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jo elgesį laisvėje.
K. R. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Baudžiamojo poveikio priemonės, tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (LR BK 67 straipsnis). LR BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinųjų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, LR BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-431/2013).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad K. R. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam LR BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011). Šiuo atveju teismas atsižvelgia ir į tai, kad pats kaltinamasis, būdamas neblaivus, sėdo prie transporto priemonės vairo, suvokdamas savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Nors jis ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau tai nesudaro pagrindo kaltinamojo padarytus nusikalstamus veiksmus vertinti atlaidžiau, šiuo atveju baudžiamojo įstatymo saugomas gėris ir visuomeninis saugaus eismo intereso užtikrinimas laikytini svarbesnėmis vertybėmis prieš kaltinamojo parodytą asmeninį nerūpestingumą, todėl kaltinamajam K. R. taikytinas uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, nustatytą girtumo laipsnį, K. R. nustatytinas 2 metų 6 mėnesių specialiosios teisės atėmimo terminas.
Teismas pažymi, kad LR BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal LR BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Tai reiškia, kad šioje byloje nustačius, jog transporto priemonė buvo K. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jos konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad LR BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su LR BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys LR BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, turi įvertinti šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2011, 2K-237/2011; Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-643-150/2016, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-107-398/2017 ir kt.). Be to, teismų praktikos taikant turto konfiskavimą apžvalgoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Teismų praktika 32) konstatuota, kad, kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų daroma, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą gali vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Jeigu taikant turto konfiskavimą, gali būti pažeistas proporcingumo principas (pvz., konfiskuojama didelės vertės transporto priemonė), į šią aplinkybę teismas gali atsižvelgti skirdamas bausmę, pavyzdžiui, skirti mažesnį baudos dydį ar baudos mokėjimą išdėstyti ilgesniam laikotarpiui, tačiau nekonfiskuoti transporto priemonės, atitinkančios konfiskuotino turto požymius, nėra pagrindo.
Analizuojamu atveju matyti, kad K. R. vairavo jam pačiam priklausančią transporto priemonę OPEL VECTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,16 promilių girtumas. Minėtas vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau juo buvo padaryta nusikalstama veika, todėl automobilis pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų pavojingų visuomenei nusikaltimų darymui, transporto priemonę būtina konfiskuoti.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog nepritaria transporto priemonės, kuria padarytas neatsargus nusikaltimas, konfiskavimui, tačiau šiuo atveju, jau minėta, K. R. veikė tiesiogine tyčia. Jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Teismas pažymi, kad tokios aplinkybės dar labiau patvirtina faktą, kad nekonfiskavus K. R. automobilio, nebūtų užtikrinti LR BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bei užkirsta galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Todėl, siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam K. R. nusikalstamumui, pačiam K. R. priklausanti transporto priemonė turi būti konfiskuojama (analogiškos nuomonės laikosi ir Kauno apygardos teismas baudžiamosiose bylose Nr. 1A-267-478/2017; 1A-253-594/2017).
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Erikos Girgždienės 2019-02-27 nutarimu 6 mėnesiams taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į K. R. priklausantį automobilį OPEL VECTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į tai, kad teismas nutarė taikyti K. R. vairuotos transporto priemonės OPEL VECTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskaciją, 2019-02-27 prokurorės nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki konfiskacijos įvykdymo.
Daiktiniai įrodymai - automobilio OPEL VECTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas, šio automobilio užvedimo raktelis su pulteliu, kurie saugomi Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal 2019-02-28 kvitą Nr. 0003988, kaip automobilio OPEL VECTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausiniai, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
K. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir sumažintą bausmę K. R. paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2018-06-18 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir galutinę subendrintą bausmę K. R. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsni 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 7 punktu, 8 punktu, 10 punktu, K. R. bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, per šį laikotarpį kaltinamąjį įpareigojant:
- dirbti, mokytis arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
- neišeiti iš namų nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto, jei tai nėra susiję su darbu arba mokymusi;
- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, K. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, K. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - lengvojo automobilio OPEL VECTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskaciją.
K. R. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Erikos Girgždienės 2019-02-27 nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į K. R. priklausantį automobilį OPEL VECTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) palikti iki konfiskacijos įvykdymo.
Daiktinius įrodymus - automobilio OPEL VECTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą, šio automobilio užvedimo raktelį su pulteliu, kurie saugomi Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal 2019-02-28 kvitą Nr. 0003988, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.