Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2018-10-31 · Civilinė byla Nr. 2YT-8019-570/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-31
Bylos Nr.
2YT-8019-570/2018
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-03410-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Neveckienė
Pareiškėjas
E. S.
Civilinė byla Nr. 2YT-8019-570/2018 Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03410-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.5.1; 3.5.6.; 3.5.18.; 3.5.21.1.;
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. spalio 31 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Rūta Neveckienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. S. skundą dėl vykdomųjų bylų nutraukimo, išieškotų lėšų grąžinimo, baudos antstolei skyrimo už neteisėtą vykdymo išlaidų apskaičiavimą, prokuroro informavimą apie antstolės veiksmus, suinteresuoti asmenys antstolė Svajonė Žukaitienė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas E. S. prašo įpareigoti antstolę nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0076/05/02786, Nr. 0076/05/03012, Nr. 0076/05/03015 pasibaigus vykdymo senaties ir bendriesiems senaties terminams, išieškoti iš antstolės lėšas, kurios buvo neteisėtai nusavintos, skirti antstolei baudą už neteisėtą vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir informuoti prokurorą apie antstolės veiksmus.

Prašyme nurodo, kad vykdymo senaties terminas administracinėse bylose dėl baudų išieškojimo pasibaigė prieš 11 metų ir sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau–CPK) 629 straipsnio 1 dalies 4 punktu, antstolė privalo minėtas vykdomąsias bylas nutraukti. Nurodo, kad vykdomosioms byloms yra pasibaigę visi senaties terminai, t. y. dviejų metų senaties terminas dėl baudų paskyrimo administracinėse teisės pažeidimo bylose, po 2015-07-01 įstatymuose įtvirtintas išieškojimo senaties 5 metų terminas ir bendrasis 10 metų senaties terminas. Pareiškėjas akcentuoja, kad šis terminas yra pasibaigęs ir vykdymo išlaidų išieškojimui, net jei vykdymo išlaidų išieškojimo senaties termino pradžią skaičiuoti nuo vykdymo senaties termino pasibaigimo. Kadangi pasibaigus vykdymo senaties terminams antstolė vykdomosios bylos nenutraukė, tai pareiškėjas laiko neteisėtu neveikimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau–CK) 6.246 straipsnio prasme ir nurodo, kad tokia veika turi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 229 straipsnyje numatytus nusikalstamos veikos požymius. Be kita ko nurodo, kad pirmus vykdymo veiksmus šiose bylose antstolė atliko 2017-11-06, t. y. praėjus daugiau kaip 12 metų po vienos iš vykdomųjų bylų pradėjimo. Taigi antstolės veiksmai vykdomosiose bylose Nr. 0076/05/02786, Nr. 0076/05/03012, Nr. 0076/05/03015, kurios privalėjo būti nutrauktos prieš 11 metų yra neteisėti. CPK 655 straipsnis taip pat nustato, kad antstolis privalo informuoti skolininką apie vykdomojo dokumento priėmimą vykdymui, tačiau vykdymo procesas tęsėsi 13 metų, pareiškėjui apie tai nieko nežinant. Antstolė privalėjo informuoti pareiškėją, kad yra priėmusi vykdomuosius dokumentus vykdymui, neturėjo teisės daryti vykdymo veiksmuose ilgesnių kaip dviejų metų pertraukų.

Antstolė Svajonė Žukaitienė 2018 m. rugsėjo 12 d. priėmė patvarkymą Nr. S-881, kuriuo pareiškėjo skundo netenkino ir pareiškėjo skundą su patvarkymu ir vykdomosiomis bylomis Nr. 0076/05/02786, Nr. 0076/05/03012, Nr. 0076/05/03015 išsiuntė nagrinėti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.

Nurodė, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, skolininkas E. S. per įstatymo nustatytą terminą baudų nesumokėjo, todėl vykdomieji dokumentai priverstiniam vykdymui pateikti teisėtai ir pagrįstai, nepraleidus įstatyme numatyto trijų mėnesių termino. Vykdant priverstinį išieškojimą vykdymo veiksmai vykdomosiose bylose buvo sistemingai ir nepertraukiamai atliekami visą vykdymo laikotarpį, nuolat tikrinama skolininko turtinė padėtis. Kadangi skolininko vardu nėra registruoto turto, skolininkas niekada niekur nedirbo, baudos iki šios dienos neišieškotos. Nustačius, jog skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę, vykdomieji dokumentai išsiųsti vykdyti Kybartų pataisos namams. Nuo vykdomųjų bylų pradėjimo iki pareiškėjo skundo nėra susidaręs dviejų metų laikotarpis, kurio metu nebūtų atlikta jokių veiksmų dėl nuobaudų įvykdymo, todėl nėra pagrindo taikyti išieškojimo senaties ir vykdomąsias bylas nutraukti. Ilgą išieškojimo trukmę lėmė pačio pareiškėjo vengimas mokėti baudas, nebendradarbiavimas su antstole, nesistengimas pagerinti savo finansinės padėties ir dirbti, nors pareiškėjas yra darbingas ir sveikas. Pareiškėjas nei karto nepranešė antstolei apie gaunamas pajamas, vykdymo eiga nesidomėjo, į antstolės kontorą atvykęs nebuvo. Atsižvelgiant į išdėstytą antstolė prašo pareiškėjo skundo netenkinti.

Atsiliepimas

Teismo nustatytu terminu suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau–VMI prie LR FM) pateikė atsiliepimą dėl pareiškėjo skundo, mano, kad antstolė procesinių teisės normų nepažeidė, todėl su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo pareiškėjo skundą atmesti kai nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso redakcijos 672 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos.

Dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010, kurioje nurodė, kad dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi šis teismas, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus. Sprendžiant klausimą, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas 3 mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), ir ar vykdymo laikotarpiu nėra dviejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009, 2017 m. rugsėjo 27 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2023-230/2017).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolės Astos Lukšienės kontoroje užvestos vykdomosios bylos Nr. 0076/05/02786, Nr. 0076/05/03012, Nr. 0076/05/03015 dėl administracinių baudų išieškojimų iš pareiškėjo E. S. valstybei.

Vykdomoji byla Nr. 0076/05/02786, užvesta pagal 2005 m. rugpjūčio 31 d. Marijampolės policijos komisariato viešosios policijos eismo priežiūros poskyrio nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. E 283867, kuris antstolės Svajonės Žukaitienės kontoroje vykdymui pateiktas 2005 m. spalio 21 d. Vykdomoji byla Nr. 0076/05/03012, užvesta pagal 2005 m. spalio 6 d. Marijampolės policijos komisariato viešosios policijos eismo priežiūros poskyrio nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. E 284069, kuris antstolės Svajonės Žukaitienės kontoroje vykdymui pateiktas 2005 m. gruodžio 1d. Vykdomoji byla Nr. 0076/05/03015 užvesta pagal 2005 m. spalio 4 d. Marijampolės policijos komisariato viešosios policijos eismo priežiūros poskyrio nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. E 284277, kuris antstolės Svajonės Žukaitienės kontoroje vykdymui pateiktas 2005 m. gruodžio 1d. Visų aukščiau paminėtų vykdomųjų bylų medžiaga patvirtina, kad nutarimai skirti baudą perduoti vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino.

Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, dar viena būtina nustatyti sąlyga ar vykdymo laikotarpiu nėra dviejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo.

Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad vykdomosiose bylose Nr. 0076/05/02786, Nr. 0076/05/03012, Nr. 0076/05/03015 esantys duomenys patvirtina, kad vykdymo veiksmus antstolė atliko nuolat, kiekvienais metais užklausdama Lietuvos Respublikoje veikiančius bankus apie juose esančias pareiškėjo (skolininko) sąskaitas, registrus apie skolininko registruotą turtą, siųsdama užklausas Sodrai.

Pažymėtina, kad antstolei vykdant tris vykdomąsias bylas to paties skolininko E. S. atžvilgiu, nėra pagrindo kiekvienoje vykdomojoje byloje užklausinėti tų pačių institucijų apie skolininko turimą turtą, darbovietę ir kt., ir taip nepagrįstai didinti iš skolininko išieškomas vykdymo išlaidas.

CPK 634 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos antstolė visomis įmanomomis ir jai prieinamomis priemonėmis ėmėsi veiksmų skolininko buvimo vietai nustatyti, jam pranešti apie vykdymo veiksmus, todėl jos veiksmuose jokių pažeidimų nenustatyta, kaip ir nenustatyta pagrindų taikyti pareiškėjui paskirtų nuobaudų 2 metų vykdymo senatį ir nutraukti baudos išieškojimą (CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas (2014 m. gruodžio15 Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 2S-2556-413/2014).

CK 1.125 straipsnio pirma dalis nustato bendrajį ieškinio senaties terminą, kuris yra dešimt metų. Todėl pareiškėjo argumentai, kad įstatymuose įtvirtintas bendrasis 10 metų senaties terminas yra pasibaigęs ir turi būti taikoma vykdymo senatis yra nepagrįsti, kadangi 10 metų senaties terminas taikomas ieškinio pateikimui, o ne vykdymo procese.

Pareiškėjas teigia, kad pirmus vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0076/05/02786, Nr. 0076/05/03012, Nr. 0076/05/03015 antstolė atliko 2017-11-06, t. y. praėjus daugiau kaip 12 metų po vienos iš vykdomųjų bylų pradėjimo ir neinformavo skolininko apie vykdomųjų dokumentų priėmimą vykdyti, tačiau iš vykdomųjų bylų Nr. 0076/05/02786, Nr. 0076/05/03012, Nr. 0076/05/03015 rašytinės medžiagos matyti, kad visose bylose antstolė išsiuntė pranešimus pareiškėjui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu dėl vykdomųjų dokumentų pradėjimo vykdyti ir vykdymo veiksmus pradėjo netrukus nuo kiekvienos vykdomosios bylos užvedimo, t. y. vykdomojoje byloje Nr. 0076/05/02786 pranešimas dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti skolininkui išsiųstas 2005-10-27, o vykdymo veiksmai pradėti 2005-10-26 išsiuntus užklausas Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiantiems bankams apie skolininko turimas lėšas, vykdomojoje byloje Nr. 0076/05/03012 pranešimas dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti skolininkui išsiųstas 2005-12-07, vykdymo veiksmai pradėti taip pat 2005-12-07 išsiuntus užklausas Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiantiems bankams apie skolininko turimas lėšas, vykdomojoje byloje Nr. 0076/05/03015 pranešimas dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti skolininkui išsiųstas 2005-12-07, vykdymo veiksmai pradėti taip pat 2005-12-07 išsiuntus užklausas Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiantiems bankams apie skolininko turimas lėšas.

Pareiškėjas mano, kad antstolė savavališkai, be teismo sprendimo reikalauja ir nusisavina prasimanyto dydžio vykdymo išlaidas, į kurias neturėjo jokios teisės, vertina tokius antstolės veiksmus kaip BK XXVIII skyriuje apibrėžtomis veikomis, kvalifikuojant tokias veikas vagyste, plėšimu, turto prievartavimu, sukčiavimu, turto pasisavinimu, turtinės žalos padarymu apgaule ar panašiai. Nurodo, kad tokie veiksmai neabejotinai yra kriminalinis nusikaltimas BK 11 straipsnio prasme.

BK 11 straipsnis numato, kad nusikaltimas yra pavojinga ir baudžiamajame kodekse uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Baudžiamasis kodeksas nedraudžia antstoliui, kaip valstybės įgaliotam asmeniui išieškoti vykdymo išlaidas vykdant vykdomuosius dokumentus.

CPK 609 straipsnis numato, kad vykdymo išlaidas sudaro vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti, vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje ir atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko (CPK 610 straipsnio 1 dalis). Iš vykdomųjų bylų Nr. 0076/05/02786, Nr. 0076/05/03012, Nr. 0076/05/03015 rašytinės medžiagos matyti, kad vykdymo išlaidas antstolė S. Žukaitienė paskaičiavo vadovaudamasi Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytais vykdymo išlaidų dydžiais, be to sutinkamai su CPK 611 straipsnio 2 dalimi, vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos antstolio Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymu ir pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą, todėl pagal galiojančias įstatymo normas antstolio išieškomos vykdomosios bylos vykdymo išlaidos nėra priteisiamos teismo sprendimu. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas nemato antstolės veiksmuose, atliekant vykdymo veiksmus ir išieškant vykdymo išlaidas vykdomosiose bylose Nr. 0076/05/02786, Nr. 0076/05/03012, Nr. 0076/05/03015 neteisėto veikimo ar neveikimo. Taip pat atkreiptina, kad teismas nagrinėdamas pareiškėjo skundą, priskirtiną civilinių bylų kategorijai, nesprendžia klausimų dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse.

Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos pareiškėjui buvo žinoma apie jam paskirtas baudas ir faktą, kad jis baudų nėra sumokėjęs, kadangi visuose nutarimuose skirti baudą jis yra pasirašęs, taigi jam žinoma nutarties vykdymo privalomumas. Pareiškėjas nuo baudų paskyrimo žinojo apie pareigą šias baudas sumokėti ir tai galėjo padaryti pats gera valia, dėl ko nebūtų reikėję pateikti vykdomųjų dokumentų antstolei vykdyti, ir skolininkas išvengtų vykdymo išlaidų sumokėjimo. Savalaikis skolininko pareigų nevykdymas būtent ir rodo jo vengimą įvykdyti paskirtą administracinę nuobaudą. Pareiškėjas, kaip skolininkas, savo pareigų, tokių kaip domėjimasis vykdymo proceso eiga, siekis išsiaiškinti skolos padengimo galimybes tinkamai neatliko. Iš vykdomosiose bylose esančių duomenų matyti, kad nuo paskirtų nuobaudų momento, per visą vykdymo laikotarpį, skolininkas niekur nedirbo, taip nesistengdamas savanoriškai mokėti baudas. Pažymėtina, kad visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007). Nagrinėjamu atveju spręstina, kad administracinių nuobaudų išieškojimai užsitęsė dėl paties pareiškėjo (skolininko) vengimo vykdyti paskirtas nuobaudas.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad antstolė S. Žukaitienė nepaisydama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų, neteisėtais patvarkymais pasikėsino pasisavinti ne tik pareiškėjui, bei ir tretiesiems asmenims priklausančias pinigines lėšas, gaunamas į įkalinimo įstaigos depozitine sąskaitą. Tačiau teismas pažymi, kad pajamų, iš kurių išieškojimas yra negalimas, sąrašas įtvirtintas CPK 739 straipsnyje. Kitų asmenų į skolininko sąskaitą laisvės atėmimo įstaigoje pervedamos lėšos į jį nepatenka. Skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pareiškėjo skundas dėl vykdomųjų bylų nutraukimo, išieškotų lėšų grąžinimo, baudos antstolei skyrimo už neteisėtą vykdymo išlaidų apskaičiavimą, prokuroro informavimą apie antstolės veiksmus, atmestinas kaip nepagrįstas.

Šioje byloje susidarė 4,06 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl pareiškėjo skundą atmetus, jos priteistinos iš pareiškėjo valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 513 straipsniu, 290 straipsniu, 291 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl antstolės veiksmų atmesti.

Priteisti valstybei iš E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4,06 Eur (keturis eurus 6 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, vieną iš sąskaitų, įmokos kodas 5660.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

TTeisėja Rūta Neveckienė