- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-12-09
- Bylos Nr.
- 1A-47/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rūta Mickevičienė, Valdimaras Bavėjanas (pran.), Linas Žukauskas
- Nuteistasis
- V. P., R. B., R. D., D. N., M. P., E. G.
- Advokatai
- Kęstutis Stasiulis
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano (pranešėjas),
nuteistųjų gynėjams advokatam Kęstučiui Stasiuliui, Algirdui Grinevičiui, Jurijui Koreckiui, Vytautui Griežei, Ramutei Veronikai Šalaviejūtei, Rimvydui Paulauskui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir nuteistųjų D. N. (D. N.), R. B., M. P., V. P., R. D. (R. D.) bei E. G. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto narkotinių medžiagų gabenimo ir platinimo R. D., E. G., N. K.) – laisvės atėmimu penkeriems metams;
- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2010 m. lapkričio 5 d. neteisėto gabenimo narkotinės medžiagos, turint tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, ir jos platinimas R. B.) – laisvės atėmimu ketveriems metams;
- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2010 m. lapkričio 14 d. neteisėto gabenimo narkotinės medžiagos, turint tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, ir jos platinimas M. P.) – laisvės atėmimu ketveriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2010 m. gegužės 27 d. iki 2010 m. gegužės 28 d. ir nuo 2010 m. gruodžio 7 d. iki 2012 m. gegužės 24 d. laikas.
V. P., pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, išteisintas, neįrodžius, kad dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK ) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, jis (V. P.), pagal BK 261 straipsnį, išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, iš V. P. konfiskuoti jam priklausantys pinigai – 1942,58 Lt, ir 1000 Lt, kaip gauti iš nusikalstamos veikos.
- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams;
- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – nubaustas trisdešimčia parų arešto.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinus apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime nuo 2010 m. lapkričio 5 d. iki 2011 m. lapkričio 2 d. laikas.
- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2010 m. spalio 13 - 14 d. narkotinės medžiagos platinimo V. S.) – laisvės atėmimu trejiems metams;
- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2010 m. gruodžio 5 - 6 d. neteisėto įgijimo, gabenimo ir laikymo narkotinės medžiagos, turint tikslą parduoti ar kitaip platinti) – laisvės atėmimu penkeriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas šešeriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2010 m. gruodžio 6 d. iki 2011 m. kovo 7 d. laikas.
- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams;
- pagal BK 261 straipsnį – laisvės atėmimu trejiems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2010 m. gruodžio 7 d. iki 2010 m. gruodžio 20 d. laikas.
D. N. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo nuo 2010 m. lapkričio 15 d. iki 2010 m. lapkričio 17 d. laikas.
M. P. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo nuo 2011 m. kovo 8 d. iki 2010 m. kovo 10 d. laikas.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas N. K. (N. K.), tačiau nuosprendis dėl jo apeliacine tvarka neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. nuteistas už tai, kad neteisėtai gabeno narkotines medžiagas, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, ir jas platino, o būtent:
jis 2010 m. spalio 13 d., dienos metu, ne mažiau kaip vieną popierinį paketėlį su 0,012 g šviesiai pilkos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,001 g narkotinės medžiagos – heroino perdavė R. D..
Tęsdamas savo nusikalstamą veiklą, jis (V. P.) 2010 m. lapkričio 4 d., apie 23 val., ne mažiau kaip vieną popierinį lankstinuką su 0,094 g rusvos spalvos medžiaga, kurios sudėtyje buvo 0,007 g narkotinės medžiagos – heroino, neteisėtai atgabeno prie (duomenys neskelbtini), kur paminėtą narkotinę medžiagą perdavė R. D..
Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis (V. P.) 2010 m. gruodžio 5 d., apie 15 val. 30 min., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, neteisėtai laikomą polietileninį maišelį su 0,010 g rusvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,001 g narkotinės medžiagos – heroino, neteisėtai atgabeno iki (duomenys neskelbtini), kur jį perdavė E. G. ir N. K..
Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis (V. P.) 2010 m. gruodžio 6 d. neteisėtai laikomą polietileninį maišelį su 3,029 g rudos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,265 g narkotinės medžiagos – heroino, neteisėtai atgabeno iki namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur apie 16 val. 40 min. jį perdavė N. K. ir E. G., t. y. už tai, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 d.
Taip pat, jis (V. P.) nuteistas už tai, kad neteisėtai gabeno narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, ir jas platino, o būtent:
jis 2010 m. lapkričio 5 d. neteisėtai laikomą polietileninį maišelį su 0,078 g narkotinės medžiagos – heroino, neteisėtai atgabeno iki R. B. gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), kur apie 10 val. 40 min. per paminėto buto balkoną paminėtą maišelį su narkotine medžiaga perdavė R. B., t. y. už tai, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat, jis (V. P.) neteisėtai narkotines medžiagas platino, o būtent:
jis iki 2010 m. lapkričio 14 d., apie 17 val. 30 min., nenustatytomis aplinkybėmis, ne mažiau kaip vieną popierinį lankstinuką su 0,082 g gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,007 g narkotinės medžiagos – heroino, perdavė M. P., t. y. už tai, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.
R. B. nuteistas už tai, kad iki 2010 m. lapkričio 5 d. 12 val. 25 min. savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ir kitaip platinti, laikė 2 indelius su 221 ml rausvos spalvos skysčiu, kurio sudėtyje iš viso buvo 0,14 g narkotinės medžiagos – metadono, gamyklinę pakuotę su užrašais „2 mg tabletė“ su viena tablete, kurios sudėtyje buvo 0,002 psichotropinės medžiagos – klonazepamo, 0,000001 g psichotropinės medžiagos – fenobarbitalio, kol kratos metu paminėtas narkotines ir psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai, t. y. už tai, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
Taip pat, jis (R. B.) nuteistas už tai, kad 2010 m. lapkričio 5 d., apie 10 val. 40 min., per savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), balkoną, iš V. P. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo 0,078 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią neteisėtai laikė paminėtoje savo gyvenamojoje vietoje, iki kol tą pačią dieną, apie 12 val. 25 min., kratos metu paminėtą narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai, t. y. už tai, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.
E. G. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, ir jas pardavė, o būtent:
jis 2010 m. spalio 13 d., dienos metu, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, tyrimo tiksli vieta nenustatyta, iš R. D. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip vieną popierinį paketėlį su 0,012 g šviesiai pilkos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,001 g narkotinės medžiagos – heroino, kurį neteisėtai atgabeno į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), ir joje neteisėtai laikė. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010 m. spalio 14 d. E. G. vieną popierinį paketėlį su 0,012 g šviesiai pilkos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,001 g narkotinės medžiagos – heroino, neteisėtai išgabeno iš paminėtos savo gyvenamosios vietos ir apie 16 val. 15 min. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), jį už 40 Lt pardavė V. S., t. y. už tai, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat, jis (E. G.) nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe, neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, ir jas pardavė, o būtent:
jis, veikdamas grupe su N. K., 2010 m. gruodžio 5 d., apie 15 val. 30 min., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, prie (duomenys neskelbtini), iš V. P. neteisėtai, turėdami tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo apie 3 g miltelių, kurių sudėtyje buvo narkotinės medžiagos – heroino, po to tyrimo nenustatytoje vietoje juos pasidalijo ir dalį, t. y. ne mažiau kaip 0,010 g rusvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,001 g narkotinės medžiagos – heroino, pasiėmė N. K. ir neteisėtai laikė bei gabeno su savimi iki kol 2010 m. gruodžio 7 d., apie 11 val. 30 min., polietileninį maišelį su 0,010 g rusvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,001 g narkotinės medžiagos – heroino, Klaipėdos apskrities VPK areštinėje, esančioje Klaipėdoje, Jūros g. 1, pas jį rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Tęsdamas nusikalstamą veiklą, E. G., veikdamas grupe su N. K., 2010 m. gruodžio 6 d., apie 16 val. 40 min., prie namo, esančio Klaipėdoje, Alksnynės g. 3, iš V. P. neteisėtai, turėdami tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo polietileninį maišelį su 3,029 g rudos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,265 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią N. K. neteisėtai atgabeno iki namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmos laiptinės ir laikė prie savęs, kad ją pasidalytų, kur N. K. ir E. G. buvo sulaikyti policijos pareigūnų ir pristatyti į Klaipėdos apskrities VPK patalpas, esančias Klaipėdoje, Jūros g. 1, kur apie 17 val. 10 min., asmens kratos metu pas N. K. paminėtas polietileninis maišelis su milteliais buvo rastas ir paimtas policijos pareigūnų, t. y. už tai, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.
R. D. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, ir jas platino, kartu ir nepilnamečiui asmeniui, o būtent:
jis 2010 m. spalio 13 d., dienos metu, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, iš V. P. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip vieną popierinį paketėlį su 0,012 g šviesiai pilkos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,001 g narkotinės medžiagos – heroino, kurį neteisėtai atgabeno į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini) - 8, ir joje neteisėtai laikė iki tą pačią dieną, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, tyrimo nenustatytoje vietoje, ne mažiau kaip 0,001 g narkotinės medžiagos heroino perdavė E. G., t. y. už tai, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.
Tęsdamas nusikalstamą veiklą, R. D. 2010 m. lapkričio 4 d., apie 23 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, prie (duomenys neskelbtini), iš V. P. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip vieną popierinį lankstinuką su 0,094 g rusvos spalvos medžiaga, kurios sudėtyje buvo 0,007 g narkotinės medžiagos – heroino, kurį neteisėtai laikė ir gabeno su savimi iki tą pačią dieną, apie 23 val. 20 min., tyrimo nenustatytoje vietoje, ne mažiau kaip vieną popierinį lankstinuką su 0,094 g rusvos spalvos medžiaga, kurios sudėtyje buvo 0,007 g narkotinės medžiagos – heroino, perdavė nepilnamečiam N. K., gim. 1994-07-06, t. y. už tai, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 261 straipsnyje.
D. N. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent:
jis 2010 m. lapkričio 15 d., apie 11 val. 50 min., A. F. (A. F.) mobiliojo ryšio telefonu susitarė, jog jis už 50 Lt įgis ir R. B. perduos narkotinės medžiagos – heroino. Tą pačią dieną, apie 12 val. 17 min., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), stovėjusiame automobilyje „Fiat Doblo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) heroino įgijimui iš R. B. paėmė 50 Lt. Tą pačią dieną, apie 12 val. 45 min., D. N., vykdydamas susitarimą su R. B., automobilyje „BMW 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame (duomenys neskelbtini), iš M. P., neteisėtai, įgijo vieną popierinį lankstinuką su 0,082 g gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo nedidelis kiekis 0,007 g narkotinės medžiagos – heroino, kurį apie 12 val. 50 min. su savimi išsinešė iš minėto automobilio ir atgabeno prie kino teatro „Jūratė ir Kastytis“, esančio (duomenys neskelbtini) 115, kur buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir sulaikymo metu paminėtą lankstinuką su heroinu išmetė ant žemės, kurį apie 13 val., įvykio vietos apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, t. y. už tai, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.
M. P. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, ir jas pardavė, o būtent:
jis 2010 m. lapkričio 14 d., apie 17 val. 30 min., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš V. P. įgijo ne mažiau kaip vieną popierinį lankstinuką su 0,082 g gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,007 g narkotinės medžiagos – heroino. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, M. P. 2010 m. lapkričio 15 d. neteisėtai laikomą paminėtą narkotinę medžiagą automobiliu „BMW 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai atgabeno iki Klaipėdos m., Taikos pr., kur paminėtame automobilyje apie 12 val. 45 min. vieną popierinį lankstinuką su 0,082 g gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,007 g narkotinės medžiagos – heroino, už 50 Lt pardavė D. N., t. y. už tai, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.
V. P. buvo kaltinamas ir atiduotas teismui dėl to, kad veikdamas bendrininkų grupe, neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ir kitaip platinti, ir jas pardavė (platino), o būtent:
jis 2008 m. lapkričio – gruodžio mėn., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, su R. B. susitarė kartu daryti nusikalstamą veiką, t. y. kad jis (V. P.) neteisėtai įgys ir tolesniam platinimui periodiškai perduos R. B. narkotinę medžiagą – heroiną. Tuo būdu pasiekus susitarimą, jis (V. P.) iki 2009 m. balandžio 7 d., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis bei asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 8,037 g miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis 2,726 g narkotinės medžiagos – heroino, kuriuos neteisėtai laikė tyrimo metu nenustatytoje vietoje.
Tęsdamas nusikalstamą veiką ir vykdydamas susitarimą, jis (V. P.) iki 2009 m. balandžio 7 d., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, ne mažiau kaip 8,037 g miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis 2,726 g narkotinės medžiagos – heroino, atgabeno į R. B. gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), kur paminėtą narkotinę medžiagą už 1300 Lt, kuriuos R. B. jam įsipareigojo grąžinti vėliau, perdavė tolesniam platinimui R. B., t. y. dėl to, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.
Taip pat jis (V. P.) buvo kaltinamas ir atiduotas teismui dėl to, kad tęsdamas nusikalstamą veiką, iki 2010 m. lapkričio 19 d., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, susitarė su E. G. ir nepilnamečiu N. K., gim. 1994-07-06, kartu daryti nusikalstamą veiką, t. y., kad jis (V. P.) neteisėtai įgys ir tolesniam platinimui periodiškai perduos E. G. ir N. K. narkotinę medžiagą – heroiną, o šie šią medžiagą platins Klaipėdoje jas vartojantiems asmenims, po ko atsiskaitys už prieš tai įgytą paminėtą narkotinę medžiagą.
Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, V. P. 2010 m. gruodžio 5 d., apie 15 val. 30 min., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, neteisėtai laikomą polietileninį maišelį su 0,010 g rusvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,001 g narkotinės medžiagos – heroino, neteisėtai atgabeno iki (duomenys neskelbtini), kur jį tolimesniam platinimui perdavė E. G. ir nepilnamečiui N. K., gim. 1997-07-06.
Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir vykdydamas susitarimą su E. G. ir N. K., jis (V. P.) 2010 m. gruodžio 6 d. neteisėtai laikomą polietileninį maišelį su 3,029 g rudos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,265 g narkotinės medžiagos – heroino, neteisėtai atgabeno iki namo, esančio Klaipėdoje, Alksnynės g. 3, kur apie 16 val. 40 min. jį tolimesniam platinimui perdavė nepilnamečiui N. K., gim. 1994-07-06, ir E. G., t.y. dėl to, kad padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 261 straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas skundžiamu nuosprendžiu V. P. pagal BK 261 straipsnį ir BK 260 straipsnio 2 dalį išteisino. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad byloje nenustatyta, jog nuteistasis V. P. žinojo nuteistojo N. K. amžių. Dėl šios priežasties teismas konstatavo, jog nuteistojo V. P. veikoje nėra tiesioginės tyčios parduoti narkotines medžiagas nepilnamečiam asmeniui. Be to, teismo posėdyje ištirtais įrodymais nebuvo nustatyta kokį kiekį narkotinės medžiagos nuteistasis V. P. perdavė nuteistajam R. B.. Teismas, vadovaudamasis teismų praktika, suformuota kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2007, bei tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, nuteistąjį V. P. išteisino ir pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.
Šalies argumentai
Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl V. P. išteisinimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir BK 261 straipsnio 1 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį, kuriuo V. P. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams ir šešiems mėnesiams, pagal BK 261 straipsnį laisvės atėmimu šešeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis šias bausmes ir bausmes, paskirtas skundžiamu nuosprendžiu už kitas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą dvylikai metų ir šešiems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Kitos nuosprendžio dalies prokuroras neginčija.
Prokuroras teigia, kad byloje yra pakankamai duomenų (nuteistojo N. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, bei trumpųjų žinučių (SMS) turinys), patvirtinančių, jog nuteistasis V. P. žinojo nuteistojo N. K. amžių bei, kad pastarasis yra moksleivis. Prokuroras pažymi, kad minėtose trumposiose žinutėse, siųstose V. P., N. K. prisistatė „vaiku“ ir nurodė savo buvimo vietą („<...mokykloj...>“, „<...mokykloje sėdžiu...>“) bei jų susitikimo laiką („<...kai grįšiu iš mokyklos...>“). Be to, minėti abu nuteistieji susitikinėjo dėl narkotinių medžiagų pirkimo – pardavimo pakankamai ilgą laiką ir beveik kiekvieną dieną, t. y. nuo 2010 m. lapkričio mėn. iki gruodžio 6 d. Prokuroro nuomone, paminėti duomenys patvirtina, kad nuteistasis V. P. žinojo, jog N. K. yra nepilnametis, todėl jis (V. P.) turi būti pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 261 straipsnį.
Skundo autorius, plačiai aptardamas ikiteisminio tyrimo metu duotus nuteistojo R. B., liudytojų L. B., J. V., D. G. (D. G.) ir G. N. (G. N.) parodymus, teigia, kad jie (parodymai) patvirtina nuteistojo V. P. kaltę ir pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Skundžiamame nuosprendyje šie duomenys nepagrįstai neįvertinti.
Prokuroras pažymi ir tai, kad tas pats apygardos teismas kitoje baudžiamojoje byloje 2011 m. lapkričio 2 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu R. B. nuteisė pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, už tai, kad šis iki 2009 m. balandžio 7 d., savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iš asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, už 1300 Lt įgijo ne mažiau kaip 8,037 g miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 2,726 g – narkotinės medžiagos – heroino. Prokuroras nurodo, kad minėtas tyrimas buvo išskirtas būtent dėl nuteistojo V. P..
Be to, priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, 2009 m. balandžio mėn. liudytojas J. V. nuteistajam R. B. heroino niekada netiekė, o tik pastarajam padėjo šią medžiagą platinti. Prokuroras teigia, kad šios narkotinės medžiagos tiekėjas buvo V. P..
Šalies argumentai
Nuteistasis D. N. apeliaciniu skundu prašo pakeisti apygardos teismo nuosprendį ir jo padarytą veiką perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį (skunde nurodoma, kad į BK 159 straipsnio 1 dalį) bei paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.
Apeliantas mano, kad teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisingas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teigia, kad teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (skunde nurodoma, kad pagal BK 160 straipsnio 1 dalį) netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes vadovavosi tik prielaidomis ir spėjimais. Be to, pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų aplinkybių, tiesiogiai susijusių su kaltinimu, nepašalino akivaizdžių prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų, taip pat pažeidė procesinės teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos vienodos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir taip suvaržė nuteistojo teises.
Apeliantas neigia narkotines medžiagas iš M. P. įgijęs turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Nuteistasis neneigia telefonu bendravęs su A. F. dėl narkotinių medžiagų įgijimo. Tačiau apelianto tikslas buvo apgaule gauti pinigų narkotinių medžiagų įgijimui savo reikmėms. Apeliantas tvirtina esantis priklausomas nuo narkotikų, o pinigų jiems įsigyti tuomet neturėjęs. Už pinigus, paimtus iš A. F., kuriam tik pažadėjo nupirkti narkotikų, apeliantas tik sau nusipirko narkotikų. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis būtų realizavęs narkotines medžiagas kitiems asmenims. Todėl skundo autorius mano, kad teismas netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo normas bei paskyrė aiškiai per griežtą bausmę.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. B. apeliaciniu skundu prašo perkvalifikuoti jo veiką iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 2 dalį bei į jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo nuo 2010 m. lapkričio 5 d. iki 2012 m. gegužės 24 d. laiką.
Šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu apeliantas buvo ilgą laiką sekamas, tačiau pareigūnai nei karto nenustatė, kad būtent jis platino narkotines medžiagas. Taip pat nėra sulaikytas nei vienas asmuo, norėjęs įsigyti iš jo narkotinių medžiagų.
Apeliantas neneigia, kad telefonu ne kartą bandė įsigyti narkotinių medžiagų, sužinoti jų kokybę, paskirti susitikimą su jas parduodančiu asmeniu. Tačiau jis mano, kad balso įrašai galėjo būti naudojami iš kitos baudžiamosios bylos, kurioje apeliantas yra nuteistas ir kurioje bei šioje byloje ikiteisminiam tyrimui vadovavo tas pats prokuroras. Skundo autorius pažymi ir tai, kad minėti balso įrašai iš šios bylos yra dingę ir prokuroras teismui jų nepateikė.
Be to, pas apeliantą rastų narkotinių medžiagų kiekis buvo nedidelis, supiltas į švirkštą ir paruoštas naudojimui. Jo sulaikymo dieną nebuvo gauta jokia informacija apie kokius nors telefoninius pokalbius, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad nuteistasis narkotikus norėjo parduoti. Kratos metu rasti kiti daiktai (svarstyklės ir tušti panaudoti maišeliai) taip pat patvirtina, kad narkotinės medžiagas buvo įsigytos asmeninam naudojimui, o ne platinimui.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. P. apeliaciniu skundu prašo jį išteisinti dėl narkotinių medžiagų įgijimo iš V. P., šių medžiagų gabenimo ir laikymo bei platinimo D. N.. Skundžiamas nuosprendis pagrįstas tik subjektyvia teismo nuomone ir prielaidomis.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kiekviena savarankiška nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio, dalis turi būti įrodyta teisme neginčijamais įrodymais, o ne išvedamos viena iš kitos. Todėl ir šioje byloje pirmosios instancijos teismas turėjo įrodyti, kad apeliantas iš V. P. įgijo narkotines medžiagas, jas laikė iki 2010 m. lapkričio 15 d., gabeno ir išplatino. Skundo autoriaus nuomone, skundžiamame nuosprendyje nėra įrodyta, kad paminėtas veikas padarė būtent apeliantas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, remdamasis tik telefoniniais pokalbiais, padarė nepagrįstą išvadą, kad skundžiamame nuosprendyje nurodytu laiku V. P. apeliantui išplatino „vieną lankstinuką“ su narkotinėmis medžiagomis. Juo labiau, kad šių telefoninių pokalbių turinys neleidžia teigti, jog šių pokalbių tema yra narkotinės medžiagos. Nuteistasis V. P. taip pat nepatvirtino, kad apeliantas narkotines medžiagas įgijo iš jo.
Nuteistojo nuomone, jam inkriminuotas narkotinių medžiagų laikymo ir gabenimo veikos, nepagrįstos byloje surinktais įrodymais, o tik išvestos iš minėtų medžiagų platinimo veikos. Be to, jis pats vartojo narkotikus, todėl, jo nuomone, yra neįtikėtina, kad šias medžiagas įgijęs iš V. P., apeliantas jas būtų išlaikęs iki 2010 m. lapkričio 15 d., kol jam paskambino kitas nuteistasis D. N..
Skundo autorius teigia, kad narkotinių medžiagų platinimo D. N. veika taip pat pagrįsta tik prielaidomis. Nei apeliantas, nei minėtas nuteistasis nepatvirtino tokio medžiagų platinimo fakto. Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai nematė kaip vyko minėtų medžiagų perdavimas. Tai, kad „lankstinukas“ su aptartomis medžiagomis buvo surastas prie D. N., nepatvirtina, jog pastarajam narkotikus pardavė būtent apeliantas.
Šioje byloje neįrodytos narkotinių medžiagų įgijimo, laikymo ir gabenimo veikos, todėl apelianto nuomone, jam paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. P. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti apygardos teismo jam skirtą bausmę. Nuteistasis visiškai pripažįsta savo kaltę dėl veikų, dėl kurių padarymo yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, ir nuoširdžiai gailisi. Byloje nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas, skirdamas apeliantui laisvės atėmimo bausmę, į tai nepagrįstai neatsižvelgė.
Be to, apeliantas mano, kad jis padarė vieną tęstinę veiką, o ne tris atskiras, kaip yra nurodyta skundžiamame nuosprendyje. Todėl ir laisvės atėmimo bausmė turėjo būti paskirta tik už vieną tęstinę veiką.
Nuteistasis R. D. apeliaciniu skundu prašo pakeisti apygardos teismo nuosprendį ir už nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnyje, 261 straipsnyje, padarymą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Taip pat, jei šis prašymas nebūtų tenkinamas, apeliantas prašo sušvelninti paskirtas laisvės atėmimo bausmes.
Skundo autorius, neginčydamas nusikalstamų veikų kvalifikacijos ir nurodydamas laiką, kada šios veikos buvo padarytos, mano, kad teismas paskyrė per griežtą bausmę.
Jis anksčiau neteistas, viso proceso metu neneigė savo kaltės, detaliai ir išsamiai paaiškino jam žinomas aplinkybes ir mano, kad taip padėjo išaiškinti jo padarytas veikas. Be to, per laikotarpį nuo nusikaltimų padarymo elgėsi dorai ir nei karto nenusikalto. Tai, apelianto manymu, rodo mažesnį jo pavojingumą, siekį gyventi sąžiningai. Kartu apeliantas prašo atsižvelgti ir į tai, kad susirgo sunkia liga – hepatitu C, yra jauno amžiaus, nori gydytis, pasveikti, dirbti ir būti naudingas visuomenei.
Skundo autorius teigia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir teisingumas įgyvendintas neskiriant jam laisvės atėmimo bausmės arba paskiriant jų dydžius, artimus sankcijose nustatytiems minimaliems dydžiams, bei paskirti kuo švelnesnę subendrintą bausmę.
Šalies argumentai
Nuteistasis E. G. apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei priimti naują nuosprendį, kuriuo dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2010 m. gruodžio 5 - 6 d., jį išteisinti, o dėl veikos, padarytos 2010 m. spalio 13 - 14 d., paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
Apeliantas savo kaltę pripažįsta tik iš dalies. Jis neginčija, kad iš D. D. įgijo heroino, o kitą dieną šią medžiagą perdavė V. S. už skolą – 40 Lt, bet nepardavė, kaip yra nurodoma skundžiamame nuosprendyje. Nuteistasis nurodo, kad jokių pinigų už minėtą medžiagą negavo.
Nuteistasis, aptardamas nusikalstamos veikos, padarytos 2010 m. gruodžio 5 - 6 d., padarymo aplinkybes, nurodo, kad tuo metu jis buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, dėl ko nepamena savo veiksmų. Tačiau jis pamena, kad kitą dieną, ieškodamas narkotikų, vaikščiojo po rajoną su N. K., kuris vienu metu kažkur dingo ir po 5-10 min. atsirado prie restorano (duomenys neskelbtini). Apeliantui nespėjus su juo pakalbėti, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie pas N. K. rado maišelį su milteliais. Apeliantas teigia, kad iš minėto asmens negavo narkotinių medžiagų ir šių medžiagų pas jį nebuvo rasta. Todėl mano, kad jam paskirta per griežta bausmė. Be to, jis nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, pažada ateityje narkotikų nepirkti bei jų nevartoti. Nuteistasis skunde nurodo, kad yra registruotas darbo biržoje, bei išreiškia savo norą dirbti ir ateities tikslą nebevartoti narkotikų.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus patenkinti, o prokuroro – atmesti. Prokuroras prašė nuteistųjų skundus atmesti, prokuroro – patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. D. apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistojo R. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o prokuroro ir nuteistųjų D. N., M. P., V. P., E. G. apeliaciniai skundai atmetami.
Dėl V. P. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos)
Nuosprendį šioje dalyje skundžia prokuroras, prašydamas panaikinti nuosprendžio dalis dėl V. P. išteisinimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir BK 261 straipsnį ir šioje dalyje priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.
Nuosprendį dėl bausmės dydžio bei baudžiamojo įstatymo taikymo skundžia ir nuteistasis V. P..
Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad V. P. nepadarė veikos, numatytos BK 261 straipsnyje, o jo kaltė pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nėra įrodyta.
Prokuroras savo reikalavimus grindžia, jo nuomone, neteisingu nuteistojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos (SMS žinučių) turinio vertinimu.
Iš tiesų apeliaciniame skunde aptartus parodymus N. K. yra davęs ikiteisminio tyrimo metu, t. y. jis nurodė, jog jo išvaizda niekuo neišsiskiria iš kitų tokio amžiaus žmonių, todėl retas kuris jį laikydavo vyresniu. Be to, jis nurodė, kad jam kelis kartus parduotuvėje nepardavė alkoholinių gėrimų.
Tačiau duodamas jau aptartus parodymus N. K. tvirtino, negalįs pasakyti, ar V. P. žinojo arba suprato, kad jis (N. K.) yra nepilnametis. Maža to, pirmosios instancijos teisme N. K. nurodė, kad jis darydavo viską, kad niekas nesuprastų, jog jis yra nepilnametis, nes kitaip jam narkotikų niekas neparduotų.
Taigi, šie nuteistojo parodymai V. P. kaltės pagal BK 261 straipsnį nei patvirtino, nei paneigė.
Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu išteisinti V. P. pagal nurodytą baudžiamąjį įstatymą, prokuroras apeliuoja į SMS žinučių turinį (5 t. 165, 173 b. l., 6 t. 81, 107 b. l.).
Tačiau priešingai nei teigia prokuroras, šių žinučių turinys vienareikšmiškai ar ,,itin gerai” aptariamos aplinkybės taip pat nepatvirtina. Informacija, užfiksuota aptariamose SMS žinutėse, patvirtina tik tai, kad N. K. mokėsi mokykloje ir tai, kad jis buvo vadinamas ar turėjo pravardę ,,vaikas”. Tačiau pagal dabartinę vidurinio lavinimo sistemą (dvylikos klasių vidurinio mokslo programa) dalis vienuoliktos klasės moksleivių ir didžioji dalis dvyliktos klasės moksleivių, nekalbant apie profesinių ir suaugusiųjų mokyklų moksleivius, jau būna sulaukę pilnametystės. Pažymėtina ir tai, kad 16 metų ir 5 mėnesių amžiaus žmogus tiek pagal juridinius, tiek pagal fiziologinius kriterijus nėra vaikas ir, įvertinus tokio amžiaus asmenų psichologines savybes, savęs tokiu niekada neidentifikuoja. Iš to seka, kad N. K., prisistatydamas ,,vaiku”, turėjo asmenyje ne savo amžių, o pravardę, ir tai, be jokios abejonės, V. P. suprato. Įvertinusi šias aplinkybes, N. K. elgesį nusikalstamų veikų darymo metu (duodavo nurodymus pilnamečiui bendrininkui E. G.), V. P. parodymus (nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisme savo kaltę pagal BK 260 straipsnį nuosekliai neigė), darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas išteisinti V. P. dėl narkotinių medžiagų platinimo nepilnamečiui N. K. yra teisėtas ir pagrįstas.
Byloje nustatyta, kad pas R. B. buvo rastas didelis kiekis narkotinių medžiagų. Tačiau pats R. B. nepatvirtino, kad visą heroino kiekį (2,726 g) gavo iš V. P.. Priešingai, jis nurodė, kad iš V. P. įgijo tik 0,078 g heroino, o kitą dalį – iš J. V.. V. P. taip pat nurodė, kad R. B. pardavė tik vieną dozę heroino. Byloje taip pat nustatyta, kad heroinas kratos metu pas R. B. buvo rastas skirtingose vietose (10 t. 116-117 b. l.). Iš byloje esančio heroino aprašymo (gelsvos spalvos, baltos spalvos) seka, kad ši narkotinė medžiaga nebuvo vienarūšė.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pagrįstai pažymėta, kad V. P. pareikšto kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį pagrįstumui ar nepagrįstumui yra reikšmingi policijos pareigūnės V. R. parodymai. Iš šios liudytojos, kurios negalima įtarti noru palengvinti V. P. teisinę padėtį, parodymų matyti, kad V. P. nebuvo kaltinamas kitoje R. B. baudžiamojoje byloje, nes pritrūko įrodymų, patvirtinančių jo (V. P.) dalyvavimą nusikalstamos veikos padarymu. Jokių papildomų duomenų, kad visą narkotinės medžiagos kiekį R. B. įgijo iš V. P. šioje byloje negauta. Atkreiptinas prokuroro dėmesys į tai, kad bandymas grįsti V. P. kaltę nuosprendžiu kitoje byloje, kurioje nustatyta, kad R. B. narkotinę medžiagą įgijo iš asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, aiškiai nesiderina su nekaltumo prezumpcijos principu ir neatleidžia teismo nuo pareigos įrodyti kaltinamojo ar nuteistojo kaltę pagal konkrečiai jam pareikštą kaltinimą. Be to, iš policijos pareigūno S. O. parodymų seka, kad R. B. narkotines medžiagas gaudavo ir iš R. F..
Pažymėtina ir tai, kad nežiūrint savo specifiškumo, nuteistųjų parodymai BPK 20 straipsnio prasme taip pat yra savarankiškas įrodymų šaltinis. Norint juos atmesti, nepakanka vien jais netikėti. Būtina nurodyti kokie kiti patikimi įrodymai paneigia nuteistųjų (šiuo atveju V. P. ir R. B.) parodymus. Kolegija daro išvadą, kad tokių įrodymų byloje nėra.
Iš tiesų liudytojas J. V. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė parodymus, kad heroiną R. B. tiekdavo V. P. ir tai darydavo kiekvieną dieną. Tiesa, jo parodymai dėl tiekiamo heroino kiekio yra iš esmės skirtingi (tyrimo metu 8-11 g per dieną, teisme – 2-4 gramai). Tačiau šioje byloje V. P. nėra kaltinamas ir nuteistas už tokio kiekio narkotikų platinimą, o R. B. – už jų įgijimą. Be to, J. V. parodė, kad nežino, kokį kiekį heroino V. P. pardavė R. B. jo sulaikymo dieną. Tokiu būdu, šių nenuoseklių ir neinformatyvių J. V. parodymų aiškiai nepakanka išvadai, kad kaltinime nurodytą kiekį heroino R. Bacevičius įgijo iš V. P., o ne, pavyzdžiui, iš R. F..
Analogiškai vertintini prokuroro apeliaciniame skunde minimų liudytojų D. G., G. N., L. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.
Pažymėtina, kad G. N. teisme nebuvo apklaustas, o L. B. ir D. G. teisme pakeitė parodymus neigdami V. P. sąsajas su aptariama nusikalstama veika (16 t. 7-8 b. l.). Šiuo aspektu pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti liudytojo parodymai įrodomosios reikšmės neturi ir jais apkaltinamojo nuosprendžio grįsti negalima. Šie parodymai gali būti reikšmingi tik kitų byloje surinktų įrodymų vertinimui ir teismo vidinio įsitikinimo formavimuisi. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-554/2006, 2K-206/2008, 2K-274/2008, 2K-7-198/2008, 2K-420/2012 ir kt.).
Taigi, byloje surinkti įrodymai, tiek juos vertinant atskirai, tiek visumos kontekste, V. P. kaltės pagal BK 260 straipsnio 2 dalį neginčijamai nepatvirtina. Todėl tenkinti prokuroro apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Byloje yra nustatyta, kad skundžiamame nuosprendyje nurodytas veikas V. P. padarė skirtingu laiku ir skirtingomis aplinkybėmis, t. y. narkotikus platino skirtingiems asmenims. Todėl šias veikas kvalifikuoti kaip vieną tęstinę veiką nėra pagrindo (kasacinės nutartus baudžiamosiose bylose Nr. 2K-27/2006, 2K-649/2006, 2K-P-412/2007, 2K-717/2007, 2K-146/2008, 2K-454/2008, 2K-582/2010, 2K-P-267/2011 ir kt.).
Skirdamas V. P. bausmę už atskiras nusikalstamas veikas ir paskyręs galutinę subendrintą bausmę pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio 2 dalies, 62 straipsnio, 63 straipsnio reikalavimų nepažeidė, t. y. atsižvelgė į padarytų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti trys sunkūs nusikaltimai), nuteistojo asmenybę (teistas penkis kartus, daug kartų baustas administracine tvarka, nedirbantis), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme (daugumoje atvejų visi šioje byloje nuteisti asmenys narkotines medžiagas įgijo tiesiogiai iš V. P. arba per tarpininkus) bei kitas bausmės dydžiui reikšmingas aplinkybes. Visos šios aplinkybės rodo didesnį V. P. pavojingumą visuomenei ir jo atkaklų nenorą gyventi dorai. Nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės yra lygios ar mažesnės už sankcijos vidurkį. Taigi, jos nėra aiškiai per griežtos. Teismas nuteistajam taikė ne visiško bausmių sudėjimo būdą, bet palankesnį bendrinimo būdą – dalinį bausmių sudėjimą.
Nuteistojo šeiminė padėtis šiuo atveju nėra ta aplinkybė, dėl kurios reikėtų švelninti bausmę jau vien dėl to, kad mažamečių vaikų auginimas nekliudė V. P. daryti nusikalstamas veikas.
Kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad bausmės atskiriems nuteistiesiems skiriamos individualizuotai. Akivaizdu, kad V. P. asmenybė ir nusikalstamų veikų padarymo ir kitos šiame nuosprendyje nurodytos aplinkybės nuteistąjį ženkliai išskiria iš kitų nuteistųjų. Todėl konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BK 54 straipsnio, 63 straipsnio nuostatas nėra pagrindo.
Dėl D. N. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį
Nuteistasis nuosprendį ginčija teisės taikymo ir baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų aspektais.
Apeliaciniame skunde visai neatskleistas tariamų Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 6 straipsnio 1 dalies pažeidimų turinys, nenurodyta, kuo pasireiškė jo procesinių teisių suvaržymas, nukrypimas nuo neįvardijamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Skunde taip pat nesuformuluota tarp kokių nuosprendyje nurodytų įrodymų yra nepašalintų prieštaravimų. Todėl atsakyti į tokius aiškiai deklaratyvius skundo teiginius nėra galimybės.
Nuteistasis neneigia, kad telefonu bendravo su A. F. dėl narkotinių medžiagų įgijimo, tačiau tvirtina, kad norėjo apgaule gauti iš A. F. pinigų ir už juos įgytus narkotikus suvartoti pats. Apeliantas taip pat nurodo, kad su M. P. telefonu kalbėjo ne apie narkotikų įgijimą, ir kad prie jo kojų rastas heroinas įgytas iš kito asmens.
Šie apelianto teiginiai neatitinka tikrovės. Nuteistojo kaltė dėl disponavimo narkotine medžiaga turint tikslą ją parduoti, įrodyta ne tik nuosprendyje aptartais telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolais, bet ir liudytojų A. F. bei R. B. parodymais, kurie sugretinti su slapto sekimo metu nustatytomis aplinkybėmis ir telefoninių pokalbių metu užfiksuotais duomenimis. Liudytojas A. F. aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino, kad kalbėdamas su D. N. telefonu (8 t. 143-144 b. l.) prašė jo parduoti narkotikų, kurių reikėjo R. B.. Byloje nustatyta, kad iškarto po šio pokalbio D. N. paskambino M. P., po to per trumpą laiką nuolat telefonu bendravo su A. F., M. P. tarėsi dėl susitikimo vietos, laiko, kainos, dozių (8 t. 145-146, 147, 148 b. l.). Byloje įrodinėtinų aplinkybių kontekste šių pokalbių turinys yra pakankamai informatyvus, atskleidžiantis visą narkotikų pirkimo - pardavimo sandėryje dalyvavusių asmenų (D. N., M. P., A. F.) veiksmų seką, kuri pilnai sutampa su slapto sekimo protokole ir įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuotais duomenimis (8 t. 186 b. l., 9 t. 32-35 b. l.).
Taigi, šiais teisėtais būdais gautais įrodymais yra nustatyta, kad D. N. narkotikus įgijo iš M. P., kuris į susitikimo vietą atvyko automobiliu BMW 316 ir, išlipęs iš šio automobilio, jis (D. N.) iš karto ėjo link automobilio, kuriame sėdėjo R. B. bei A. F., tačiau buvo sulaikytas policijos darbuotojų. Šio sulaikymo metu D. N. prie savo kojų išmetė heroiną. Šie duomenys vienareikšmiškai paneigia D. N. teiginius, kad su M. pališkiu susitiko ne dėl heroino įgijimo, o A. F. ketino apgauti, t. y. pasisavinti jo pinigus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ėjimas link automobilio, kuriame sėdėjo A. F., akivaizdžiai parodo ne norą apgauti, o ketinimus realizuoti tarpusavio susitarimą – parduoti A. F. ir R. B. narkotinę medžiagą – heroiną.
Dėl M. P. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį
Nuteistasis nuosprendį ginčija įrodymų vertinimo ir baudžiamojo įstatymo taikymo (BK 54 straipsnio 2 dalis) aspektais.
Apeliantas pažymi, kad kiekviena BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta alternatyvi veika, turi būti įrodyta, o ne išvedama iš kitos.
Su tokiais apelianto teiginiais negalima nesutikti. Tačiau daryti išvadą, kad ši įrodinėjimo taisyklė buvo pažeista nėra pagrindo.
Priešingai nei teigia apeliantas, nuteistasis V. P. ne paneigė, o patvirtino, kad kartais įgydavo narkotikų ir parduodavo juos M. P.. Jis taip pat nurodė, kad kaltinime nurodytą dieną galėjo perduoti M. P. vieną popierinį lankstinuką su heroinu.
Būtent tokius parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė ir pats M. P., nurodydamas, kad narkotikus pirkdavo iš įvairių asmenų, tarp kurių galėjo būti ir iš matymo pažystamas V. P. (14 t. 78-79, 80 b. l.).
Vertinant šiuos nuteistųjų parodymus kartu su telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo prieduose (SMS žinučių išklotinėse) užfiksuotais duomenimis ir vėlesne įvykių eiga (heroino perdavimas D. N., jo sulaikymas ir išmestų narkotikų suradimas prie D. N. kojų), galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad 2010 m. lapkričio 14 d. apie 17 val. 30 min. M. P. heroiną įgijo būtent iš V. P.. Šią aplinkybę vaizdžiai iliustruoja M. P. 2010 m. lapkričio 13 d. 17 val. 05 min. M. P. rašyta SMS žinutė su tekstu ,,o tu draugas greitai, nes (keiksmažodis) kaip tik aš plikas, tai visi manęs nori“ ir M. P. bei V. P. SMS žinučių, rašytų prieš pat heroino pardavimą D. N., turinys (3 t. 172 b. l.).
Byloje nustatyta, kad iš V. P. įgytą heroiną iki jo pardavimo D. N. M. P. laikė pas save bei gabeno automobiliu iki iš anksto su D. N. sutarties vietos ir 2010 m. lapkričio 15 d. apie 12 val. 45 min. pardavė D. N.. Argumentai, pagrindžiantys paminėtų alternatyvių nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių buvimą yra išdėstyti šio nuosprendžio dalyje, kurioje vertinami D. N. skundo argumentai.
Ta aplinkybė, kad M. pališkis iš V. P. gautą heroiną išlaikė nuo 2010 m. lapkričio 14 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d., t. y. vieną parą, nėra nei neįtikėtina, nei neįprasta, nes pats nuteistasis patvirtino, kad narkotines medžiagas įgydavo ir iš kitų asmenų.
Tačiau pirmosios instancijos teismas padarė rašymo apsirikimą į M. P. paskirtos bausmės laiką įskaitydamas sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011 m. kovo 8 d. iki 2010 m. kovo 10 d. Todėl tikslinant nuosprendį šis rašymo apsirikimas taisytinas, nustatant, kad į M. P. paskirtos bausmės laiką įskaitomas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2011 m. kovo 8 d. iki 2011 m. kovo 10 d. (14 t. 82-83, 84 b. l.).
Dėl R. B. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį
Apeliantas savo kaltės pagal BK 259 straipsnio 2 dalį neginčija. Todėl kolegija šioje dalyje nuosprendžio apeliacine tvarka nerevizuoja (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Apeliantas neneigia, kad 2010 m. lapkričio 5 d. apie 10 val. 40 min. nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis iš V. P. įgijo 0,078 g heroino. Minėto kiekio pardavimo R. B. faktą patvirtino ir V. P..
Apeliantas nurodo, kad heroiną įsigijo savo reikmėms, nes buvo priklausomas nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir jo parduoti ar kitaip platinti neketino.
Šie nuteistojo parodymai nėra paneigti.
Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas ir apeliacinės instancijos teismas bylą gali nagrinėti tik pareikšto kaltinimo ribose, t. y. tik dėl 0,078 g heroino įgijimo ir laikymo kartu vertinant ar šis konkretus heroino kiekis buvo įgytas ir laikomas platinimo tikslu.
Nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, padaroma tik tiesiogine tyčia. Iš to seka, kad byloje turi būti nustatyti ne tik objektyvieji veikos požymiai, bet ir kitas būtinasis šios veikos požymis – tyčia, t. y. disponavimas narkotine medžiaga turint tikslą ją parduoti ar kitaip platinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-473/2012, 2K-87/2012, 2K-75/2012 ir kt.).
Kolegija daro išvadą, kad byloje nėra surinkta informatyvių ir patikimų nuteistojo tyčios turinį bei kryptingumą atskleidžiančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų, jog R. B. heroiną iš V. P. įgijo, turėdamas tikslą jį parduoti ar kitaip platinti.
Tokie įrodymai ir jų vertinimo procese padarytos išvados nėra aiškiai suformuluotos ir baigiamajame akte. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad paminėta kiekį heroino R. B. įgijo ir laikė platinimo tikslu, rėmėsi telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolais bei kratos metu gautais duomenimis. Tačiau šie duomenys aptariamos įrodinėtinos aplinkybės nepatvirtina, o dalis jų – netgi paneigia.
Visi paminėti protokolai ir jų priedai (telefoninių pokalbių ir SMS žinučių išklotinės) iš tiesų patvirtina, kad R. B. iki jo sulaikymo galimai prekiavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Tačiau nė vienas pardavimo faktas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis šioje byloje nėra užfiksuotas. Už tai R. B. įtarimai ir kaltinimai nepareikšti. Todėl preziumuoti būtinojo nusikalstamos veikos sudėties požymio – tikslo parduoti ar kitaip platinti buvimą tiriamoje veikoje išvedant tai iš telekomunikacinių įvykių tarp R. B. ir kitų asmenų bei V. P. ir R. B., kurie vyko iki 2010 m. lapkričio 5 d., nėra galimybės.
Pažymėtina ir tai, kad SMS žinučių, rašytų bent jau 2010 m. lapkričio pradžioje, turinys yra visiškai neinformatyvus ir apsiribojo tik tekstu ,,išlįsk”.
Taigi, paminėti duomenys, priešingai nei teigiama nuosprendyje, tyčios perduoti ar kitaip platinti heroiną neįrodo.
Tokio turinio tyčios neįrodo ir slapto sekimo protokole (10 t. 103 b. l.) užfiksuoti duomenys, iš kurių galima daryti išvadą, kad R. B. iš V. P. įgydavo narkotikus. Kaip jau minėta, šios aplinkybės neginčija nei R. B., nei V. P..
Skundžiamame nuosprendyje taip pat nurodyta, kad kratos metu pas R. B. rasti daiktai su įvairių spalvų miltelių likučiais (svarstyklės, laikraščio lankstinukas, popieriaus skiautė, metalinis šaukštas, metalinis indelis, užspaudžiami polietileniniai maišeliai, metalinis samtelis) įrodo, jog R. B. narkotinę medžiagą įgijo ir laikė savo namuose turėdamas tikslą platinti. Su tokiu šio protokolo įrodomosios reikšmės vertinimu sutikti negalima. Šios kratos metu rasti daiktai (10 t. 116-117 b. l.) buvo tirti specialisto (10 t. 122-125, 133-134). Jo išvadose nurodyta, kad ant paminėtų daiktų paviršių buvo rasti įvairiausių narkotinių ir psichotropinių medžiagų pėdsakai. Šie duomenys įrodymų liečiamumo prasme gali būti vertinami ir kaip narkotinių ir psichotropinių platinimo faktą ir kaip šių medžiagų naudojimo savo reikmėms faktą patvirtinanti aplinkybė. Bet kokiu atveju šie duomenys nepatvirtina, kad aptariamos nusikalstamos veikos dalyką – heroiną R. B. įgijo ir laikė platinimo tikslu.
Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neaptarė ir nevertino kitų reikšmingų šiai bylai aplinkybių.
Byloje nustatyta, kad R. B. buvo priklausomas nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų.
Iš jau paminėto kratos protokolo ir specialistų išvadų matyti, kad nedidelis kiekis heroino, kurį pagal bylos duomenis galima suvartoti per 2-3 kartus, buvo paruoštas naudojimui, t. y. dalis jo (0,024 g) supilta į vienkartinį švirkštą ir sumaišyta su psichotropine medžiaga fenobarbitaliu, o kita dalis (0,054 g) palikta plastikiniame maišelyje. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad R. B. pašalinių asmenų į namus neįsileisdavo. Todėl heroino supylimas į vienkartinį švirkštą šiuo atveju rodo šios narkotinės medžiagos paruošimą asmeniniam naudojimui, o ne ketinimus jį parduoti ar kitaip platinti.
Pažymėtina ir tai, kad sekant tokia pirmosios instancijos teismo logika kitų narkotikų ir psichotropinių medžiagų (metadono, klozepamo, fenobarbitalio) laikymas, taip pat turėtų būti kvalifikuotas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Kolegija daro išvadą, kad esant iš esmės panašioms disponavimo heroinu ir jau paminėtomis medžiagomis aplinkybėms, teismas šias veikas turėjo kvalifikuoti identiškai, t. y. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.
Todėl nuosprendžio dalis dėl R. B. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį keistina dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo. Ši nusikalstama veika perkvalifikuotina į BK 259 straipsnio 2 dalį, nes sutinkamai su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 su vėlesniais pakeitimais patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis (toliau – rekomendacijomis), 0,078 g heroino atitinka nedidelį kiekį.
R. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo sulaikytas 2010 m. lapkričio 5 d. jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminai eilę kartų buvo tęsiami. Nagrinėjant bylą teisme, suėmimo terminai buvo tęsiami 2011 m. rugpjūčio 3 d. (15 t. 82-86 b. l.), 2011 m. lapkričio 3 d. (16 t. 11-15 b. l.). Šiuo atveju suėmimo terminas buvo pratęstas iki 2012 m. vasario 3 d. Vėliau, t. y. 2012 m. vasario 27 d. (16 t. 119-121), R. B. kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams buvo paskirta iš naujo, kadangi suėmimo terminas, pratęstas 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi, jau buvo pasibaigęs. Tai reiškia, kad 2012 m. vasario 3 d. iki 2012 m. vasario 27 d. jis šioje byloje nebuvo suimtas.
Nuosprendis byloje priimtas 2012 m. gegužės 24 d.
Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BK 66 straipsnio 1 dalies reikalavimus, skundžiamu nuosprendžiu į bausmės atlikimo laiką įskaitė tik laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 5 d. iki 2011 m. lapkričio 2 d.
Todėl šioje dalyje R. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Į paskirtos bausmės laiką jam įskaitytinas laikotarpis nuo 2010 m. lapkričio 5 d. iki 2012 m. vasario 3 d. ir nuo 2012 m. vasario 27 d. iki 2012 m. gegužės 24 d.
Perkvalifikavus R. B. veiksmus iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 2 dalį, nuteistajam už baudžiamąjį nusižengimą skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas. Jo dydis nustatytinas artimas bausmės rūšies maksimumui, numatytam BK 49 straipsnio 3 dalyje. Tokį sprendimą kolegija priima atsižvelgdama į skundžiamame nuosprendyje tinkamai įvertintas aplinkybes (išskyrus veikos pavojingumą), numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje.
Įskaičius į R. B. paskirtos bausmės laiką sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, laikytina, kad skundžiamu ir šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes ir galutinę subendrintą bausmę nuteistasis šioje byloje yra atlikęs.
Tačiau pagal teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenis Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu R. B. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Todėl R. B. atlikus bausmę šioje byloje, jis iš suėmimo nėra paleidžiamas.
Dėl E. G. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika padaryta 2010 m. spalio 13 - 14 d.) ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika padaryta 2010 m. gruodžio 5 - 6 d.)
Nuosprendį šioje dalyje skundžia nuteistasis E. G., prašydamas jį dėl veikos, padarytos 2010 m. gruodžio 5 - 6 d. išteisinti, o dėl veikos, padarytos 2010 m. spalio 13 - 14 d. skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Šie nuteistojo reikalavimai yra nepagrįsti.
Iš slapto sekimo protokolo (4 t. 49-50 b. l.), telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų bei telefoninių pokalbių tarp N. K., E. G., V. P. ir kitų asmenų bei šių asmenų susirašinėjimo SMS žinutėmis išklotinių matyti, kad 2010 m. gruodžio 5 ir 6 dienomis nuosprendyje nurodytą kiekį heroino ir V. P. įgijo abu nuteistieji, t. y. E. G. ir N. K., turėdami tikslą jį perduoti. Tokią išvadą kolegija daro įvertinusi ne tik šiose išklotinėse užfiksuotą nuoseklią nuteistųjų veiksmų seką, bet ir N. K. bei E. G. siųstų nenustatytiems asmenims bei gautų iš jų SMS žinučių turinį, iš kurio matyti, kokiu laiku E. G. ir N. K. dar neturėjo heroino pardavimui, kada jį ketino gauti. Iš šių išklotinių taip pat matyti, kad įgiję heroiną, nuteistieji iš karto apie tai informuoja nenustatytus asmenis pranešdami, kad ,,turi gerų filmų”, ,,filmų įrašiau”, ,,rašyk jei ką”, ,,geras, geresnis už tą”. Šiose išklotinėse užfiksuotų SMS žinučių turinys visų bylos duomenų kontekste yra aiškus ir nedviprasmiškas.
Kad nuteistieji E. G. ir N. K. heroiną iš V. P. įgijo turėdami tikslą platinti, teisme iš esmės patvirtino ir V. P., nurodydamas, kad narkotikus 2010 m. gruodžio 6 d. perdavė E. G., kurie vėliau atsidūrė pas N. K.. Jis taip pat nurodė, kad narkotikų platinimo ,,lizdą” sukūrė E. G., N. K. bei R. D..
Šią aplinkybę (heroino įgijimą tikslu perduoti) patvirtino ir N. K. ikiteisminio tyrimo teisėjui (12 t. 188-189 b. l.).
Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimas kvalifikuoti šią E. G. nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, yra teistas ir pagrįstas.
Dėl nuteistiesiems E. G., M. P., D. N. ir R. D. paskirtų bausmių
Kolegija daro išvadą, kad skirdamas nuteistiesiems E. G., M. P. ir D. N. bausmes, BK 54 straipsnio 2 dalies ir BK 61 straipsnio reikalavimų nepažeidė, t. y. atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą (padaryti sunkūs nusikaltimai), kaltės formą (tiesioginė tyčia), padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus (iš esmės savanaudiški), nuteistųjų asmenybes (jų asmenybes apibūdinantys duomenys yra neigiami, M. P. teistas tris kartus) ir kitas bausmės dydžiui reikšmingas aplinkybes. Paminėtiems nuteistiesiems paskirtos bausmės yra nežymiai mažesnės, nežymiai didesnės ar lygios sankcijos vidurkiui. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad nuteistiesiems E. G., M. P. ir D. N. paskirtos bausmės yra aiškia per griežtos.
Tačiau pirmosios instancijos teismas nepilnai įvertino R. D. nusikalstamų veikų rūšinį pavojingumą ir nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, dalis kurių buvo gauta nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesvarstė klausimo dėl BK 54 straipsnio nuostatų taikymo R. D..
Bausmės skyrimas, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, galimas tik nesant BK 62 straipsnio taikymo sąlygų ir reikalauja motyvuotos teismo išvados, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės apskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Lietuvos Aukščiausiasis teismas rekomenduoja teismams nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tačiau įstatymas nereikalauja nustatyti kažkokias ypatingas ar ekstraordinarines aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu.
Kolegija mano, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumas, įvertinus įgyto, gabento, laikyto ir perduoto heroino kiekį (0,001 g ir 0,007 g) lemia mažesnį padarytų nusikaltimų pavojingumą, palyginus su rūšiniu šios nusikalstamos veikos pavojingumu. Pažymėtina, kad, nesant platinimo požymio, disponavimas tokiu itin mažu kiekiu heroino pagal šioje byloje jau paminėtas rekomendacijas net neužtrauktų baudžiamosios atsakomybės.
Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį vaidina jo elgesys prieš nusikalstamų veikų padarymą, šių veikų darymo metu ir po jų padarymo.
R. D. nuteistas pirmą kartą, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme vienintelis iš visų nuteistųjų savo kaltę pripažino, davė išsamius parodymus ir dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailėjosi bei padėjo išaiškinti nusikalstamose veikose dalyvavusius asmenis. Tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino R. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Apeliacinės instancijos teisme gauti papildomi duomenys rodo, kad R. D. po nusikalstamų veikų padarymo iš esmės pakeitė savo požiūrį į gyvenimą, t. y. 2013 m. pabaigoje lankėsi Priklausomybės reabilitacijos centre (duomenys neskelbtini). Iš šio centro pažymos – charakteristikos matyti, kad nuteistasis yra motyvuotas palaikyti blaivų bei visuomenei priimtiną gyvenimo būdą. Nuo 2013 m. birželio 12 d. iki 2014 m. spalio 3 d. gydėsi Labdaros ir paramos fondo (duomenys neskelbtini) reabilitacijos centre ir sėkmingai baigė visą reabilitacijos kursą, gavo jo baigimo sertifikatą ir, nežiūrint į tai, kiekvieną savaitgalį praleidžia šiame reabilitacijos centre, stiprindamas blaivaus gyvenimo įgūdžius. Baigęs reabilitacijos kursą, R. D. narkotinių ir psichotropinių medžiagų nebevartoja, pakeitė gyvenamąją vietą (persikėlė gyventi į Vilnių), įsidarbino ir darbdavio charakterizuojamas itin gerai (18 t. 256-262 b. l.).
Visos šios didžiulės pastangos, pasiryžimas būti naudingu visuomenei ir pasiekti rezultatai negali likti neįvertinti. Todėl darytina išvada, kad R. D., paskyrus bausmes, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalies ir BK 261 straipsnio sankcijose, būtų akivaizdžiai pažeistos BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatos, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Visos nurodytos aplinkybės vertintinos kaip išimtinis atvejis, atitinkantis BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygas.
Todėl nuosprendis keistinas. Nuteistajam už padarytas nusikalstamas veikas, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, skirtinos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu. Tinkamiausia bausmės rūšis, kuri užtikrins BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties įgyvendinimą, kolegijos nuomone yra laisvės apribojimas su įstatyme (BK 48 straipsnio 6 dalis) nustatytais įpareigojimais.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 2 dalies 2 punktu, BPK 328 straipsnio 1, 2, 3, 4 punktais,
nusprendžia:
Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 24 d. nuosprendį pakeisti.
R. B. nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 35 parų areštą.
Panaikinti nuosprendžio dėl R. B. paskirtų bausmių bendrinimo BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 2 punkto pagrindu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmę paskirtą šiuo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (dėl 0,078 g heroino įgijimo ir laikymo) dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2012 m. gegužės 24 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (dėl metadono, klozepamo, fenorbitalio laikymo) paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę R. B. paskirti 40 parų arešto.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. B. į paskirtos bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010 m. lapkričio 5 d. iki 2011 m. lapkričio 2 d.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi į R. B. paskirtos bausmės laiką įskaičius sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2010 m. lapkričio 5 d. iki 2012 m. vasario 3 d. ir nuo 2012 m. vasario 27 d. iki 2012 m. gegužės 24 d., laikyti, kad jis bausmę šioje byloje atliko.
R. D., nuteistam pagal BK 261 straipsnį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
R. D., nuteistam pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Panaikinti nuosprendžio dalį dėl R. D. paskirtų bausmių bendrinimo BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies pagrindu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę R. D. paskirti laisvės apribojimą dvejiems metams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu bei 150 val. per vienerius metus ir šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto ,,b” papunkčiu ir BK 66 straipsnio 1 dalimi į paskirtos bausmės laiką R. D. įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2010 m. gruodžio 7 d. iki 2010 m. gruodžio 20 d., vieną sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Patikslinti nuosprendžio rezoliucinę dalį, nustatant, kad M. P. į bausmės atlikimo laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas ne nuo 2011 m. kovo 8 d. iki 2010 m. kovo 10 d., bet nuo 2011 m. kovo 8 d. iki 2011 m. kovo 10 d.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir nuteistųjų D. N., M. P., V. P., E. G. apeliacinius skundus atmesti.