Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, D. M. 2018 m. birželio 12 d. Vilniaus apylinkės teismo ir 2018 m. rugpjūčio 9 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu, tai yra prie 3 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pagal 2018 m. birželio 12 d. nuosprendį pridėta visa bausmė (1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo) pagal 2018 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendį ir paskirta subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 5 metams 5 mėnesiams. Į šios bausmės laiką įskaityta D. M. iki šio nuosprendžio priėmimo dienos (iki 2019 m. vasario 8 d.) iš dalies atlikta laisvės atėmimo bausmė pagal 2018 m. birželio 12 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su pagal 2018 m. birželio 12 d. Vilniaus apylinkės teismo ir 2018 m. rugpjūčio 9 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžius paskirta ir šiai dienai neatlikta galutinės bausmės (5 metų 5 mėnesių) dalimi, tai yra prie šiai (2019 m. vasario 8 d.) dienai neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pagal 2018 m. birželio 12 d. Vilniaus apylinkės teismo ir 2018 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžius (2 metų 10 mėnesių 18 dienų laisvės atėmimo) pridėta visa šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė (6 mėnesiai laisvės atėmimo) ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 4 mėnesių 18 dienų laisvės atėmimo bausmė bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. M. nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ir laikė augalinę medžiagą – tabaką, kurioje pridėta narkotinės medžiagos – metadono ir psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido AB-CHMINACA, kurių bendra masė 8,6488 g, joje yra 0,0065 g gryno metadono ir 0,0346 g grynos psichotropinės medžiagos AB-CHMINACA, iki 2019 m. sausio 8 d. apie 14.55 val., kai šias medžiagas (duomenys neskelbtini) pas jį dalinės kratos metu trumpikėse rado ir paėmė pareigūnai.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas D. M. pripažinti kaltu padarius BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą teismas įvertino nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, kitas svarbias aplinkybes ir padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skyrus ne didesnę, negu vidurkis, terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Bausmių bendrinimui teismas taikė BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalyse, 64 straipsnyje numatytas bausmių bendrinimo taisykles.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo D. M. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos BPK 320 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio 3 dalimi, teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė skundus ar dėl kurių skundai buvo paduoti kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryta esminių šio Kodekso pažeidimų. Šioje byloje pateiktame apeliaciniame skunde teismo nustatytų faktinių aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės klausimai nėra keliami. Nuteistasis D. M. nesutinka su jam skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimu ir subendrintos bausmės dydžiu, taip pat nuosprendyje nurodytais teistumais. Apygardos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į BPK 320 straipsnio nuostatas, bylą patikrina skundo ribose.

7. Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. nuosprendžiu nuteistajam D. M. už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nustatęs, kad D. M. atžvilgiu 2018 metais yra priimti dar du nuosprendžiai, kuriais skirtos bausmės nėra subendrintos, teismas šiais nuosprendžiais skirtas bausmes subendrino, atitinkamai subendrintą bausmę subendrino su 2019 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Nors nuteistasis skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2018 m. birželio 12 d. Vilniaus apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2018 m. rugpjūčio 9 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrino visiško sudėjimo būdu, nurodė neteisingus duomenis apie ankstesnius teistumus ir tai, pasak nuteistojo, lėmė per griežtą jo nubaudimą, teisėjų kolegija nuteistojo teiginius tiek dėl per griežto nubaudimo, tiek dėl neteisingo bausmių bendrinimo atmeta, kaip nepagrįstus.

8. Skundžiamu nuosprendžiu D. M. pripažintas padaręs nesunkų tyčinį nusikaltimą, už kurio padarymą įstatymų leidėjas yra numatęs ne tik baudos arba arešto, bet ir laisvės atėmimo iki 2 metų bausmę. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą ir dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui reikšmės turinčius duomenis ir aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. M. bausmę, bausmių skyrimą reglamentuojančių BK normų nepažeidė. D. M. nusikaltimą padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, anksčiau buvo ne kartą teistas, jam ne kartą skirta laisvės atėmimo bausmė, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai parinko griežčiausios rūšies BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą. Nustatydamas jos dydį teismas įvertino su padarytu nusikaltimu susijusias aplinkybes (nusikaltimas tyčinis, pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai), atsižvelgė į neigiamą nuteistojo charakteristiką, jo prisipažinimą dėl padaryto nusikaltimo, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir paskyrė mažesnę, negu sankcijos vidurkis, laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos įsitikinimu pirmosios instancijos teismas tiek su padarytu nusikaltimu, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis įvertinto tinkamai, atsižvelgė į visas BK 54 straipsnyje nurodytas aplinkybes, bausmės dydį nustatė laikydamasis BK 61 straipsnio 2, 3 dalių nuostatų ir paskyrė teisingą, nuteistojo padaryto nusikaltimo ir jo asmenybės pavojingumą atitinkančią bausmę, kuri nelaikytina aiškiai per griežta.

9. Apeliaciniame skunde per griežtos bausmės pagal BK 259 straipsnio 1 dalį skyrimą nuteistasis sieja su teismo neteisingai nurodytu teistumų skaičiumi (pasak nuteistojo jis teistas ne 17, o 16 kartų) ir neteisingų duomenų apie anksčiau priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius nurodymu. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išraše apie fizinį asmenį užfiksuoti duomenys patvirtina, kad iš tikrųjų iki 2019 m. vasario 8 d. nuosprendžio priėmimo D. M. teistas 16 kartų (b. l. 36–54). Todėl nuteistasis teisus pastebėdamas, kad nuosprendyje nurodytas ankstesnių teistumų skaičius yra klaidingas. Taip pat nuteistasis D. M. yra teisus tvirtindamas, kad dalis skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodytų nuosprendžių jo atžvilgiu nebuvo priimti, t. y. šiais nuosprendžiais jis nebuvo pripažintas kaltu ir nuteistas. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie fizinį asmenį patvirtina, kad D. M. teistas: 2010 m. gegužės 7 d., 2010 m. liepos 14 d., 2010 m. lapkričio 11 d., 2011 m. balandžio 21 d., 2011 m. gegužės 20 d., 2016 m. vasario 1 d., 2016 m. rugpjūčio 22 d., 2016 m. lapkričio 14 d., 2017 m. sausio 19 d., 2017 m. vasario 2 d., 2017 m. gegužės 12 d., 2017 m. gegužės 31 d., 2017 m. birželio 14 d., 2017 m. birželio 30 d., 2018 m. birželio 12 d., 2018 m. rugpjūčio 9 d. Tačiau skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad D. M. teistas 2009 m. liepos 14 d., 2009 m. lapkričio 5 d., 2015 m. balandžio 29 d., 2016 m. spalio 21 d., 2017 m. sausio 30 d., 2017 m. vasario 6 d., 2017 m. balandžio 5 d., nors duomenų apie šių nuosprendžių priėmimą D. M. atžvilgiu nėra. Taip pat nenurodyti teistumai 2016 m. vasario 1 d., 2016 m. rugpjūčio 22 d., 2016 m. lapkričio 14 d., 2017 m. sausio 19 d., 2017 m. vasario 2 d., 2017 m. gegužės 12 d., kurie užfiksuoti minėtame Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išraše apie fizinį asmenį. Esant šioms aplinkybėms, sutiktina su skundo argumentu, kad nuosprendyje teismas nurodė klaidingus duomenis apie nuteistojo atžvilgiu priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius, jų skaičių, tačiau priešingai negu teigia nuteistasis, ši aplinkybė, kolegijos vertinimu, neturėjo esminės įtakos nuteistajam paskirtos bausmės dydžiui, o tuo pačiu viso nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui. Nuteistajam paskirta bausmė šioje byloje nustatytų su nuteistojo asmenybe, jo padarytu nusikaltimu susijusių aplinkybių kontekste nėra aiškiai per griežta, D. M. paskirta sankcijoje numatyta bausmės rūšis, jos dydis nors ir esant iš esmės neigiamai nuteistojo charakteristikai, nustatytas mažesnis, negu vidurkis. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad klaidingų duomenų apie nuteistojo atžvilgiu priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius nurodymas šiuo atveju esminės įtakos teisingam BK 54, 61 straipsnių taikymui neturėjo, todėl ši aplinkybė nelaikytina pagrindu skundžiamą nuosprendį keisti ir D. M. paskirtą bausmę dar labiau švelninti.

10. Skunde taip pat keliamas 2018 m. birželio 12 d. Vilniaus apylinkės teismo ir 2018 m. rugpjūčio 9 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo klausimas. Tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi nuosprendį šiuo aspektu, pirmosios instancijos teismo atlikto bendrinimo klaidų nenustatė. Kauno apylinkės teismas, nustatęs, kad nuteistojo D. M. atžvilgiu yra priimti dar du apkaltinamieji nuosprendžiai, kurie yra įsiteisėję, jais skirtas bausmes subendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalyse įtvirtintomis bausmių bendrinimo nuostatomis. BK 63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo pareiga paskyrus bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti ir galutinę subendrintą bausmę. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. nuosprendžiu paskirtą 3 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę su Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme Kauno apylinkės teismas subendrino visiško sudėjimo būdu taikydamas BK 63 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrė subendrintą 5 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo įsitikinimu, minėtais nuosprendžiais skirtos bausmės turėjo būti bendrinamos dalinio sudėjimo būdu, tačiau aukštesnysis teismas sprendžia, kad bausmių bendrinimo būdas nagrinėjamu atveju buvo parinktas teisingas.

11. Įstatyme nenurodoma, kokiais atvejais teismas paskirtas bausmes bendrina visiško, o kada – dalinio bausmių sudėjimo būdu. Pasirinkdamas vieną iš minėtų bausmių bendrinimo būdų teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis) ir įvertinęs šių aplinkybių visumą parenka tokį bausmių bendrinimo būdą, kuris labiausiai tinkamas bausmei individualizuoti. Nagrinėjamu atveju nuo paminėtų reikalavimų nebuvo nukrypta. Nors pirmosios instancijos teismas pasirinkto visiško bausmių bendrinimo būdo plačiau neargumentavo nurodydamas tik tai, kad visiško sudėjimo būdu buvo bendrintos ir 2018 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu skirtos bausmės, nuteistojo asmenybę charakterizuojančių duomenų visuma patvirtina, kad teismo pasirinktas bendrinimo būdas yra teisingas. Kaip minėta, D. M. anksčiau yra teistas 16 kartų už įvairaus pobūdžio tyčines nusikalstamas veikas, vyrauja nusikaltimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Ankstesniais teismų sprendimais nuteistajam ne kartą skirta ir griežčiausios rūšies bausmė – terminuotas laisvės atėmimas. Tačiau taikytos bausmės nuteistojo elgesio korekcijai teigiamos įtakos neturėjo, nuo naujų nusikaltimų darymo nesulaikė. Teistumų skaičius, naujų nusikalstamų veikų darymas turint neišnykusį teistumą, taip pat bausmės atlikimo metu, rodo nuteistojo sąmoningą įstatymų reikalavimų įgoravimą, akivaizdų polinkį nusikalsti ir D. M. charakterizuoja iš esmės neigiamai. Nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuoja ir duomenys apie jo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (drausmine tvarka baustas 10 kartų, nuobaudos galioja, neskatintas, nedirba, kaltės jausmas negilus, atsakomybės jausmas menkas, savo elgesį analizuoja ir vertina paviršutiniškai (b. l. 32)). Teigiamai D. M. charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Šių aplinkybių, rodančių, kad net ir griežčiausios bausmės – laisvės atėmimo – taikymas nuteistajam jokio prevencinio poveikio neturi, kontekste 2018 m. birželio 12 d. ir 2018 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiais paskirtų bausmių, kurios yra artimos vidurkiui ir mažesnės už vidurkį, bendrinimas visiško sudėjimo būdu nei teisingumo, nei proporcingumo principo nepažeidžia. Nuteistasis skunde nenurodo jokių naujų aplinkybių, dėl kurių bausmės turėtų būti bendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu. Aukštesnysis teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė. Atsižvelgiant į tai konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo pasirinktas visiško bausmių sudėjimo būdas atitinka tiek padarytų nusikalstamų veikų, tiek ir nuteistojo D. M. asmenybės pavojingumą, todėl BK 63 straipsnio 3 dalies nuostatos bausmių bendrinimui buvo taikytos pagrįstai.

12. Nuteistasis teismui pateikė prašymą 2018 m. birželio 12 d. ir 2018 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiais skirtas bausmes bendrinti apėmimo būdu, tačiau šis prašymas nėra pagrįstas. Bausmių apėmimą teismas taiko tada, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio Kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BK 63 straipsnio 5 dalies 1–3 punktai). Nagrinėjamu atveju nei viena iš BK 63 straipsnio 5 dalies taikymo sąlygų nėra nustatyta. 2018 m. birželio 12 d. Vilniaus apylinkės teismo nuosprendžiu D. M. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu – pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. Remiantis BK 11 straipsnio nuostatomis šie nusikaltimai priskiriami nesunkių (BK 182 straipsnio 1 dalis, 300 straipsnio 1 dalis) ir apysunkių (BK 302 straipsnio 1 dalis) kategorijai, taigi pagal savo pavojingumą labai nesiskiria. Nusikaltimai padaryti ne tuo pačiu metu ir ne tais pačiais veiksmais, t. y. nėra nustatyta ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Nei už vieną iš D. M. padarytų nusikaltimų, dėl kurių padarymo jis pripažintas kaltu minėtais nuosprendžiais, nebuvo paskirta 20 metų laisvės atėmimo bausmė ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Esant šių aplinkybių visumai, BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatos D. M. paskirtų bausmių bendrinimui negali būti taikomos.

13. Jokiais objektyviais duomenimis nėra pagrįsti ir skundžiamo nuosprendžio turiniui prieštarauja nuteistojo teiginiai, kad teismas nuosprendyje nurodė klaidingą nusikaltimų, už kurių padarymą jis nuteistas Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu, datą. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad nusikaltimai, už kuriuos D. M. nuteistas minėtu nuosprendžiu, įvykdyti 2018 m. gegužės 18 ir 22 dienomis dar iki 2018 m. birželio 12 d. Vilniaus apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo. Būtent tokia D. M. padarytų nusikaltimų data nurodyta ir 2018 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendyje, todėl teismas jokios klaidos šiuo atveju nepadarė. Šių aplinkybių kontekste atskirai pažymima, kad Kauno apylinkės teismas, nustatęs, kad iki nuosprendžio pirmoje byloje priėmimo (2018 m. birželio 12 d. Vilniaus apylinkės teismo nuosprendžio) D. M. padarė kitas nusikalstamas veikas (2016 m. gegužės 18 d., 2016 m. gegužės 22 d.), už kurias nuteistas 2018 m. rugpjūčio 9 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu, šiais nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrinęs pagal BK 63 straipsnio 3, 9 dalių taisykles, į subendrintos bausmės laiką įskaitė pagal ankstesnį nuosprendį, šiuo atveju 2018 m. birželio 12 d. nuosprendį, iš dalies atliktą bausmę. Atsižvelgiant į paminėta, atmetami nuteistojo teiginiai dėl neteisingo BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatų taikymo, t. y. atliktos bausmės dalies neįskaitymo į subendrintą bausmę.

14. Taip pat atmetamas, kaip nepagrįstas, nuteistojo prašymas į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką nuo 2016 m. liepos 26 d. Remiantis BK 66 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Šioje byloje nuteistajam D. M. kardomoji priemonė – suėmimas nebuvo taikyta, jis nebuvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka, todėl BK 66 straipsnio nuostatos jo atžvilgiu netaikytinos.

15. Nuteistojo D. M. apeliaciniame skunde prašoma iš pataisos įstaigos išreikalauti duomenis apie užfiksuotus narkotikų vartojimo atvejus ir skirti priverstinį gydymą reabilitacijos centre, tačiau dėl šių prašymų teisėjų kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomonę, priėmė protokolinę nutartį, kuria prašymai buvo atmesti nurodant tokio sprendimo motyvus (b. l. 136).

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje D. M. skiriant bausmę pagal BK 259 straipsnio 1 dalį bausmių skyrimą reglamentuojančios BK normos buvo pritaikytos tinkamai, bausmė individualizuota teisingai, atsižvelgiant į visas tiek nuteistojo asmenybę charakterizuojančias, tiek jo padaryto nusikaltimo pavojingumą atskleidžiančias aplinkybes. Bendrinant 2018 m. birželio 12 d., 2018 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes ir subendrintą bausmę bendrinant su skundžiamu 2019 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme BK 63, 64 straipsnio pažeidimai nepadaryti. Nors Kauno apylinkės teismo nuosprendyje nustatyti netikslumai dėl D. M. atžvilgiu priimtų nuosprendžių, dėl kurių pasisakyta 9 punkte, šie netikslumai nelaikytini esminiu BPK nuostatų, reglamentuojančių nuosprendžio surašymą bei turinio reikalavimus, pažeidimu. Taip pat šių netikslumų buvimas savaime nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms, kadangi nuosprendžio turinys, jame dėstoma argumentacija patvirtina, kad su nuteistojo asmenybės pavojingumu, jo padarytu nusikaltimu susijusios aplinkybės buvo įvertintos teisingai. Atsižvelgiant į tai, naikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. nuosprendį ir švelninti paskirtą bausmę, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo. Tačiau nuosprendyje nustačius paminėtus netikslumus jie ištaisytini BPK 361 straipsnyje numatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo D. M. apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. vasario 8 d. nuosprendžio įžanginėje ir aprašomojoje dalyje nustatytus netikslumus nurodant, kad D. M. teistas 16 kartų: 2010 m. gegužės 7 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, 2010 m. liepos 14 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, 2010 m. lapkričio 11 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, 2011 m. balandžio 21 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, 2011 m. gegužės 20 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, 2016 m. vasario 1 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, 2016 m. rugpjūčio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, 2016 m. lapkričio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, 2017 m. sausio 19 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, 2017 m. vasario 2 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, 2017 m. gegužės 12 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, 2017 m. gegužės 31 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, 2017 m. birželio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, 2017 m. birželio 30 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, 2018 m. birželio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, 2018 m. rugpjūčio 9 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nuosprendžiu.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos