Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-2573-713/2021, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas M. M. pateikė skundą antstoliui Sauliui Užkuraičiui dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0034/16/01333, prašydamas pripažinti antstolio veiksmus, netaikant ieškinio senaties termino delspinigiams, neteisėtais, panaikinti antstolio 2020 m. rugsėjo 17 d. patvarkymą Nr. S-20001905 ir 2020 m. rugsėjo 21 d. patvarkymą Nr. S-20001919 (b.l. 3-4).

2. Nurodė, kad antstolis vykdo Kauno rajono 5-ojo notarų biuro 2015 m. lapkričio 13 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. LG-6031 dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko M. M. hipotekos kreditoriui V. J.. Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3600-920/2019 pakeitė Kauno rajono 5-ojo notaro biuro 2015 m. lapkričio 13 d. vykdomąjį įrašą nurodant, kad skolininko skolinį įsipareigojimą sudaro 311 00 Eur skola ir 0,02 proc. dydžio delspinigiai nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą mokėti dieną. Antstolis 2020 m. rugsėjo 17 d. priėmė patvarkymą, kuriame nurodė, kad liko išieškoti 310 00 Eur skolos, 145,27 Eur notaro išlaidų, 0,02 dydžio delspinigiai nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą mokėti dieną, t. y. 12 054,36 Eur, 400 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų, 1 865,54 Eur atlyginimas antstoliui. Pareiškėjui pakartotinai kreipusis į antstolį dėl ieškinio senaties delspinigiams taikymo 2020 m. rugsėjo 21 d. antstolis patvarkyme nurodė, kad ieškinio senatį taiko tik teismas. Antstolio patvarkymas yra neteisėtas, kadangi teismų praktika tokią situaciją, kai, apskaičiuojant ne teismine tvarka išieškomus delspinigius, nėra taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, vertina kaip pažeidžiančius skolininko teises. Išieškant sumas nuo 29 000 Eur, administravimo išlaidos yra 200 Eur, o atlygis antstoliui – 4 procentai nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau, nei 1 740 Eur. Skundžiami patvarkymai neatitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos 109.16 papunkčio ir yra neteisėti.

3. Antstolis Saulius Užkuraitis 2020 m. spalio 7 d. patvarkymu Nr. S-20002030 pareiškėjo skundo netenkino ir jį persiuntė nagrinėti Kauno apylinkės teismui (b.l. 7-8).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi pareiškėjo M. M. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.

5. Teismas nurodė, kad pareiškėjas ir kreditorius 2015 m. sausio 8 d. sudarė paskolos sutartį, kuria kreditorius pareiškėjui iki 2015 m. gegužės 29 d. paskolino 34 100 Eur. Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3600-920/2019 sumažino paskolos sutartimi nustatytą delspinigių dydį nuo 0,5 procentų iki 0,02 procentų, skaičiuojamą nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą mokėti dieną.

6. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas sumažinti delspinigius iki 1 132,04 Eur (31 100 x 0,02 x 182 d.), tačiau Kauno apygardos teismas 2021 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, konstatavęs, jog nustačius, kad kreditorius reikalavimą dėl delspinigių išieškojimo iš skolininko ne teismo tvarka pareiškė nepraleidęs įstatymo nustatyto šešių mėnesių ieškinio senaties termino, todėl ieškinio senatis reikalavimui dėl delspinigių išieškojimo netaikytina ir minėtu pagrindu iš skolininko išieškomi delspinigiai negali būti mažinami.

7. Įvertinus, jog ieškinio senatį turi teisę taikyti tik teismas, o šiuo metu nėra jokio teisinio pagrindo mažinti išieškomus delspinigius, antstolio Sauliaus Užkuraičio veiksmai, vykdant Kauno rajono 5-ojo notaro biuro 2015 m. lapkričio 13 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. LG-6031, yra teisėti ir pagrįsti, jis netesybas (delspinigius) skaičiuoja taip, kaip nurodyta Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendime Nr. e2-3600-920/2019 – 0,02 procentų, skaičiuojamų nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą mokėti dieną.

8. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. liepos 16 d. įsakyme Nr. 1R-219 (TAR, 2020, Nr. 2020-15891) nustatyta, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos taikomos antstolio procesiniams veiksmams, atliekamiems po įsakymo Nr. 1R-219 įsigaliojimo (2020 m. liepos 17 d.). Iki įsakymo Nr. 1R-219 įsigaliojimo pradėtose vykdomosiose bylose vykdymo išlaidos, išskyrus atlygį antstoliui, skaičiuojamos, išieškomos ir paskirstomos vadovaujantis iki įsakymo Nr. 1R-219 įsigaliojimo galiojusia tvarka. Atlygis antstoliui apskaičiuojamas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka, jeigu iki įsakymo Nr. 1R-219 įsigaliojimo pradėtoje vykdomojoje byloje vykdymo išlaidų apskaičiavimas rengiamas ar išieškotos lėšos skirstomos po įsakymo Nr. 1R-219 įsigaliojimo.

9. Iš 2020 m. rugsėjo 17 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo nustatyta, jog atlygį antstolis paskaičiavo, vadovaudamasis įsakymo Nr. 1R-219 nuostatomis. Vykdomoji byla pradėta 2016 m. rugsėjo 26 d., todėl kitos vykdymo išlaidos skaičiuojamos, išieškomos ir paskirstomos vadovaujantis iki įsakymo Nr. 1R-219 įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl nėra teisinio pagrindo laikyti vykdymo išlaidų paskaičiavimą neteisėtu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

10. Atskirajame skunde pareiškėjas M. M. prašė Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti antstolio 2020 m. rugsėjo 17 d. ir 2020 m. rugsėjo 21 d. patvarkymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Teismas darė nepagrįstas išvadas dėl išieškotinų delspinigių skaičiavimo laikotarpio ir nesivadovavo Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-1204-273/2021 nustatytais prejudiciniais faktais, tuo pažeisdamas CPK 182 straipsnio 2 punkto reikalavimus. Atsižvelgus į prejudicinėje byloje nustatytas aplinkybes ir išaiškinimus, delspinigiai pareiškėjo atžvilgiu turėjo būti skaičiuojami tik už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki 2015 m. lapkričio 13 d., t. y. už 168 dienas. Antstolis neturi teisės skaičiuoti delspinigius po tos dienos, kai buvo išduotas vykdomasis įrašas. Antstolis, skaičiuodamas pareiškėjo atžvilgiu delspinigius ir po vykdomojo rašto išdavimo, iš esmės skaičiavo procesines palūkanas, kurios pagal vykdomąjį įrašą ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3600-920/2019 negalėjo būti skaičiuojamos. Teismo argumentai, kad antstolis neturi teisės keisti išieškojimo skolos dydžio ar palūkanų skaičiavimo tvarkos, kol jam nėra pateiktas įsiteisėjęs teismo sprendimas, keičiantis išieškotiną sumą, šioje byloje neaktualūs ir nėra pagrindu atmesti pareiškėjo skundą. Kadangi išieškotojas, kaip nustatyta Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendime, turi teisę į 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo negrąžintos paskolos sumos (31 100 Eur), tai išieškotojas turi teisę tik į 1 044,96 Eur (31 100 Eur x 0,02 proc. x 168 d. = 1 044,96 Eur) dydžio delspinigius. Antstolis nepagrįstai, priimdamas skundžiamus patvarkymus, 0,02 proc. dydžio delspinigius skaičiavo ne už 168 dienas, o daugiau, nei už 5 metus.

10.2. Ginčijamuose patvarkymuose taip pat neteisingai nurodoma, kad skolininkas privalo sumokėti 400 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų (turėtų būti 220 Eur) bei 1 865,54 Eur vykdymo išlaidų antstoliui (turėtų būti 1 740 Eur), todėl skundžiami patvarkymai neatitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos 109.16 pap. ir yra neteisėti.

11. Suinteresuotas asmuo antstolis Saulius Užkuraitis atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirojo skundo netenkinti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė:

11.1. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškinio senatį turi teisę taikyti tik teismas, o šiuo metu nėra jokio teisinio pagrindo mažinti išieškomus delspinigius, pagrįstai konstatavo, kad antstolio veiksmai, vykdant Kauno rajono 5-ojo notaro biuro 2015 m. lapkričio 13 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. LG-6031, yra teisėti ir pagrįsti, ir netesybas skaičiuoja būtent taip, kaip nurodyta Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendime - 0,02 procentų, skaičiuojamų nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą mokėti dieną.

11.2. Teismas pagrįstai nustatė, kad antstolis teisėtai ir pagrįstai apskaičiavo vykdymo išlaidas, nes iš 2020 m. rugsėjo 17 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo nustatyta, kad atlygis ir visos vykdymo išlaidos apskaičiuotos, vadovaujantis LR Teisingumo ministro 2020 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. 1R-219 nuostatomis.

12. Suinteresuotas asmuo išieškotojas V. J. atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad antstolis patvarkymais tinkamai vykdo Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3600-920/2019 ir neturi teisės šį sprendimą keisti, delspinigių sumas jis apskaičiavo teisingai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, šiuo atveju nenustatyta.

14. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylos sustabdymo

15. Teisme 2022 m. vasario 10 d. gautas pareiškėjo M. M. prašymas sustabdyti civilinę bylą Nr. 2S-304-657/2022 iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos e3K-3-212-XX/2022 (teisminio proceso Nr. 2-69-3-15422-2020-8) išnagrinėjimo. Nurodė, kad minėtoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė M. M. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-1204-273/2021, kuriuo atmestas jo ieškinys dėl senaties taikymo ir išieškomų delspinigių sumažinimo, todėl, vadovaujantis CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu, yra pagrindas civilinę bylą Nr. 2S-304-657/2022 sustabdyti, nes priimtas procesinis sprendimas turės prejudicinę galią šioje byloje.

16. Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, šis bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje civilinėje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, nėra pagrindo stabdyti bylos pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-268/2005).

17. Apeliantas prašo sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki kol Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinės civilinę bylą dėl ieškinio senaties taikymo delspinigiams. Šiuo aspektu būtina pažymėti, kad bylos sustabdymo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Apelianto prašyme nėra nurodyta, kaip ginčo dėl ieškinio senaties taikymo delspinigiams nagrinėjimo dalykas siejasi su ginčo dėl antstolio veiksmų, priimtų patvarkymų, teisėtumo išsprendimu; kokios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės turi būti nustatytos toje byloje, kurių teismas pats negali nustatyti šioje byloje. Taigi, apeliacinės instancijos teismo nuomone sustabdyti civilinę bylą Nr. 2S-304-657/2022 iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. e3K-3-212-XX/2022 išnagrinėjimo nėra teisinio pagrindo.

Dėl ginčo esmės

18. Iš bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0034/16/01333 medžiagos nustatyta, kad antstolis Saulius Užkuraitis vykdo Kauno rajono 5-ojo notaro biuro 2015 m. lapkričio 13 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. LG-6031 dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko M. M. hipotekos kreditoriui V. J.. Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3600-920/2019 sumažino 2015 m. sausio 8 d. paskolos sutartimi nustatytą delspinigių dydį nuo 0,5 procentų iki 0,02 procentų, skaičiuojamų nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą mokėti dieną.

19. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi į antstolį dėl galutinių mokėtinų sumų detalizavimo. Antstolis 2020 m. rugsėjo 17 d. surašė vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. 20001904 ir priėmė patvarkymą Nr. 20001905, kuriame nurodė iš skolininko M. M. 2020 m. rugsėjo 17 d. likusias išieškoti sumas: 31 100 Eur skolos, 145,27 Eur notaro išlaidos, 0,02 procentų dydžio delspinigiai (iki 2020 m. rugsėjo 17 d. – 12 054,36 Eur), 400 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų, 1 865,54 Eur vykdymo išlaidos antstoliui. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 18 d. pateikė antstoliui prašymą perskaičiuoti delspinigių sumą, juos skaičiuojant tik už paskutinius 6 mėnesius. Antstolis 2020 m. rugsėjo 21 d. patvarkymu Nr. 20001919 patikslino delspinigių sumą, nurodydamas, kad iki 2020 m. rugsėjo 21 d. ji sudaro 12 079,24 Eur. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 30 d. antstoliui pateikė skundą dėl 2020 m. rugsėjo 17 d. ir 2020 m. rugsėjo 21 d. patvarkymų panaikinimo.

Dėl delspinigių skaičiavimo

20. Apelianto teigimu, antstolis delspinigių išieškojimui turėjo taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą 6 mėnesių senaties terminą, delspinigiai pareiškėjo atžvilgiu galėjo būti skaičiuojami tik už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki 2015 m. lapkričio 13 d., tačiau antstolis nepagrįstai juos skaičiavo daugiau, nei už 5 metus.

21. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra teisinio pagrindo antstolio veiksmus, vykdant notaro 2015 m. lapkričio 13 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. LG-6031, kuris buvo pakeistas Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3600-920/2019, pripažinti neteisėtais.

22. Vadovaujantis Antstolių įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų numatytas funkcijas, kuriam teisė keisti vykdomųjų dokumentų turinį nėra suteikta. Antstolio įgalinimų ribas vykdymo procese pirmiausiai apibrėžia antstoliui pateiktas vykdomasis dokumentas, nagrinėjamu atveju – notaro vykdomasis įrašas (CPK 587 str. 8 p.).

23. CK 1.124 straipsnis nustato, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Taigi ieškinio senaties sampratą aiškinanti norma nustato, kad tai terminas, per kurį kreditorius, nenorėdamas neigiamų padarinių tuo atveju, jei skolininkas prašys taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 str. 2 d.), privalo kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Šios ir kitos ieškinio senatį reglamentuojančios teisės normos vienareikšmiškai įtvirtina ieškinio senaties taikymą tik teisminiame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017). Pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties instituto tikslas – sudaryti realią galimybę asmeniui apginti pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę, palengvinti įrodinėjimo procesą. Ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia ne ieškovo materialinės subjektinės teisės išnykimą, o asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.).

24. Įprastai ieškinio senatis taikoma, kai kreditorius pareiškia skolininkui ieškinį ir skolininkas, gindamasis nuo pareikštų reikalavimų, prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Tuo atveju, kai teisinis reglamentavimas nustato kreditoriui teisę išieškoti iš skolininko pinigines prievoles ne teismine tvarka, nagrinėjamu atveju – pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą, skolininkas, gavęs kreditoriaus reikalavimą sumokėti skolą gera valia ar notaro atliktą vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo, turi teisę ginti pažeistas teises pareikšdamas kreditoriui savarankišką ieškinį dėl ieškinio senaties terminų taikymo. Ieškinio senatį turi teisę taikyti tik teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017).

25. Nustatyta, kad 2020 m. spalio 1 d. pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl ieškinio senaties taikymo ir pagal notaro vykdomąjį įrašą išieškomų delspinigių sumažinimo iki 1 132,04 Eur. Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1204-273/2021 M. M. ieškinys buvo atmestas.

26. Atsižvelgus į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, į ieškinio senaties instituto tikslus, kad ieškinio senatis gali būti taikytina, teismui nagrinėjant šalių materialinius teisinius reikalavimus bei reikalaujant taikyti ieškinio senatį ginčo šaliai, kad vykdymo procese nėra nagrinėjami šalių pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai, o vykdomi įstatymų numatyti vykdomieji dokumentai, spręstina, kad antstolis vykdymo procese ieškinio senaties taikyti negali. CK 1.125 straipsnyje nustatytas šešių mėnesių senaties terminas yra taikomas ieškiniui pareikšti, o ne skaičiuojant delspinigius vykdymo proceso metu pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą. Aukščiau minėtame Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendime konstatuota, kad šiuo atveju kreditorius reikalavimą dėl delspinigių išieškojimo iš skolininko ne teismo tvarka pareiškė nepraleidęs įstatymo nustatyto šešių mėnesių ieškinio senaties termino, todėl ieškinio senatis reikalavimui dėl delspinigių išieškojimo netaikytina ir minėtu pagrindu iš skolininko išieškomi delspinigiai negali būti mažinami. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad antstolis skundžiamuose patvarkymuose 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos už kiekvieną uždelsto atsiskaitymo dieną apskaičiavo teisingai, nėra pagrindo sutikti, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis prieštarauja Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimui.

27. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus procesinį sprendimą, turintį įtakos delspinigių dydžio skaičiavimui, procesinio sprendimo, keičiančio jų dydį, pagrindu išieškotinų delspinigių dydį galėtų perskaičiuoti ir pakeisti pats antstolis vykdymo procese

Dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo

28. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus ir apelianto argumentus dėl ginčijamuose patvarkymuose nurodytų vykdymo išlaidų netinkamo dydžio.

29. Apeliantas jokių argumentų, dėl kurių 2020 m. rugsėjo 17 d. ir 2020 m. rugsėjo 21 d. patvarkymuose nurodytas būtinųjų vykdymo išlaidų dydis turėtų būti mažinamas iki 220 Eur, o vykdymo išlaidų antstoliui – iki 1 740 Eur, atskirajame skunde nenurodė, tačiau iš jo skundo dėl antstolio veiksmų matyti, kad šį reikalavimą jis sieja su netinkamai apskaičiuotu delspinigių dydžiu, dėl ko, apelianto nuomone, buvo netinkmai apskaičiuota ir bendra likusi išieškoti suma.

30. CPK 609 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo išlaidas sudaro: vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti (CPK 609 str. 1 d. 1 p.); vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje (CPK 609 str. 1 d. 2 p.); atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu (CPK 609 str. 1 d. 3 p.). Pagal CPK 609 straipsnio 2 dalį, vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija.

31. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. liepos 16 d. įsakyme Nr. 1R-219 (TAR, 2020, Nr. 2020-15891) nustatyta, kad iki įsakymo Nr. 1R-219 įsigaliojimo pradėtose vykdomosiose bylose vykdymo išlaidos, išskyrus atlygį antstoliui, skaičiuojamos, išieškomos ir paskirstomos vadovaujantis iki įsakymo Nr. 1R-219 įsigaliojimo galiojusia tvarka. Atlygis antstoliui apskaičiuojamas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka, jeigu iki įsakymo Nr. 1R-219 įsigaliojimo pradėtoje vykdomojoje byloje vykdymo išlaidų apskaičiavimas rengiamas ar išieškotos lėšos skirstomos po įsakymo Nr. 1R-219 įsigaliojimo.

32. Nagrinėjamu atveju vykdomoji byla Nr. 0034/16/01333 pradėta 2016 m. rugsėjo 26 d., vykdymo išlaidų apskaičiavimas parengtas 2020 m. rugsėjo 17 d., todėl atlygis antstoliui pagrįstai paskaičiuotas, vadovaujantis įsakymo Nr. 1R-219 nuostatomis, o kitos vykdymo išlaidos skaičiuotos, vadovaujantis iki įsakymo Nr. 1R-219 įsigaliojimo galiojusia tvarka.

33. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos (2020 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. 1R-219 redakcija) 110 punktą Instrukcijos 109 punkte nurodyto atlygio antstoliui dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į išieškotinas sumas. Šios instrukcijos 109.16 papunktyje nustatyta, kad nuo 29 000 eurų išieškotinos sumos mokamas atlygis antstoliui – 4 procentai nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 1 740 eurų. Pagal vykdomosios bylos pradėjimo metu (2016 m. rugsėjo 26 d.) galiojusios redakcijos Sprendimų vykdymo instrukcijos 47 punktą būtinos vykdymo išlaidos mokamos atsižvelgiant į vykdomajame dokumente nurodytą išieškotiną sumą. Pastarosios redakcijos Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkto 1 lentelės 16 punkte nustatyta, kad nuo 28 962 eurų sumos būtinos vykdymo išlaidos – 399,97 euro. Nustačius, kad antstolis išieškotinų delspinigių dydį skaičiavo tinkamai, nėra teisinio pagrindo vykdymo išlaidų paskaičiavimą pripažinti neteisėtu, pažeidžiančiu Sprendimų vykdymo instrukcijos 109.16 papunkčio reikalavimus.

34. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, kiti atskirojo skundo argumentai skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui nėra teisiškai reikšmingi.

35. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, bei materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį, todėl teisėta ir pagrįsta nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Atskirąjį skundą atmetus, iš apelianto valstybei priteistinos 7,71 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 2 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti pareiškėjo M. M. prašymo sustabdyti Kauno apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2S-304-657/2022.

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 7,71 Eur (septynis eurus 71 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.