- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-23
- Bylos Nr.
- II-52-1007/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00023-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Domeikienė
- Pažeidėjas
- A. K.
- Advokatai
- Inga Kostogriz
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. įgaliotosios atstovės advokatės Ingos Kostogriz-Vaitkienės pasirašytą skundą dėl ne teismo tvarka Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus 2022 m. gruodžio 18 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-171523-2022 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus 2022 m. gruodžio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-171523-2022 (toliau – Skundžiamas nutarimas) A. K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 416 straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo nubaustas 27 eurų bauda už tai, jog jis laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 11 d. 18 val. 30 min. 18,560 sek. iki 2022 m. spalio 11 d. 18 val. 33 min. 29,920 sek., kelyje (duomenys neskelbtini), atkarpoje (duomenys neskelbtini) km, vairuodamas transporto priemonę „Audi Q7“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą vidutinį 81 km/val. greitį viršijo 11 km/val. ir važiavo 92 km/val. greičiu įvertinus paklaidą, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus.
2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, A. K. teismui pateikė įgaliotosios atstovės advokatės Ingos Kostogriz-Vaitkienės pasirašytą skundą, prašydamas panaikinti Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus 2022 m. gruodžio 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-171523-2022 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Šalies argumentai
2.1. Skunde nurodė, jog A. K. 2022 m. spalio 27 d. buvo informuotas apie užfiksuotą administracinį nusižengimą (ROIK numeris 22187186253). Administracinio nusižengimo protokole nurodoma, jog A. K. 2022-10-11, laikotarpiu nuo 18 val. 30 min. iki 18 val. 33 min., kelio (duomenys neskelbtini) km., vairuojant transporto priemonę nustatytą vidutinį 81 km/val. greitį viršijo 11 km/val. bei važiavo 92 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą), tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 127 punktą bei padarydamas pažeidimą, numatytą ANK 416 str. 2 d., dėl ko A. K. buvo paskirta 12 Eur bauda. Į administracinio nusižengimo bylą advokatė Inga Kostogriz-Vaitkienė (toliau – ir Atstovė) iki administraciniu nurodymu paskirtos baudos apmokėjimo termino pabaigos pateikė paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo aplinkybių ir išsakė argumentus, kuriais remiantis yra nesutinkama su užfiksuotu teisės pažeidimu bei prašoma administracinio nusižengimo teiseną A. K. (toliau – ir Pareiškėjas) atžvilgiu nutraukti dėl to, jog nepadaryta veika turinti administracinio nusižengimo požymių. Atstovė 2022-12-02 gavo Lietuvos kelių policijos tarnybos raštą Nr. 39-S-1183, kuriame buvo nurodyta, jog Lietuvos kelių policijos tarnyba, susipažinusi su Atstovės pateiktais paaiškinimais ir bylos duomenimis, neturi teisinio pagrindo sutikti su prašymu nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną Pareiškėjo atžvilgiu. Šiame rašte taip pat buvo nurodyta, jog administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas yra numatytas 2022-12-16.
2.2. 2022-12-18 Pareiškėjas gavo iš Lietuvos kelių policijos tarnybos 2022-12-18 nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriame buvo atkartotos administracinio nusižengimo protokole nurodytos pažeidimo aplinkybės, taip pat nurodyta, jog buvo gautas Atstovės pateiktas prašymas nutraukti administracinę teiseną Pareiškėjo atžvilgiu bei paskirta nuobauda: bauda 27 Eur. Pareiškėjas nesutinka su Skundžiamu nutarimu dėl sekančių motyvų. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog administracinis nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos (Klaipėdos apylinkės teismo nutartis byloje Nr. 11-37-659/2020).
2.3. Pažymėjo, jog Skundžiamas nutarimas yra neteisėtas dėl to, jog KET XV skyriuje „Važiavimo greitis“ yra numatytas maksimalus leistinas greitis, kuris diferencijuojamas pagal kelio ruožą bei transporto priemonių rūšis. Žvelgiant į šiuos ribojimus bendrai, pažymėta, jog maksimalus leistinas greitis yra nurodomas dešimtimis kilometrų per valandą – 50 km/val., 70 km/val., 90 km/val. ir pan. Tuo tarpu Pareiškėjui surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyta, jog buvo viršytas greitis, kuris konkrečiame kelio ruože yra 87 km/val. Šis ribojimas, išreikštas nelyginiu skaičiumi, nėra numatytas atitinkamame KET XV skyriuje „Važiavimo greitis“. Taip pat atkreiptas dėmesys ir į tai, jog neva padaryto administracinio nusižengimo metu atitinkamame kelio ruože nebuvo ir kelių ženklų, kurie, remiantis KET 132 p., galėtų nustatyti būtent 87 km/val. maksimalų leistiną greitį konkrečioje kelio atkarpoje. Taigi, KET XV skyriuje nesant tiesiogiai numatyto reikalavimo tam tikroje kelio atkarpoje važiuoti ne didesniu nei 87 km/val. greičiu bei kelio atkarpoje nesant būtent tokį maksimalų leistiną greitį numatančių kelio ženklų, laikytina, jog Pareiškėjui važiuojant konkrečiu kelio ruožu nekilo pareiga pasirinkti būtent 87 km/val. važiavimo greitį.
2.4. Nurodė, jog Skundžiamo nutarimo neteisėtumą pagrindžia ir tai, jog nei KET, nei Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau – SEAKĮ) nėra numatyta sąvoka vidutinis leistinas greitis. Nesant teisės aktuose numatytos atitinkamos sąvokos ir jos išaiškinimo, subjektams, atliekant atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikant, nekyla pareiga laikytis tokios sąvokos apibrėžtyje numatytinų įpareigojimų, kadangi priešingu atveju būtų pažeidžiamas teisinio tikrumo ir aiškumo principas, kuris, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, reikalauja, jog teisinis reguliavimas būtų aiškus ir darnus, o teisės normos būtų formuluojamos tiksliai, jose nebūtų dviprasmybių (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. bei 2013 m. vasario 20 d. nutarimai). Be kita ko, pažymėta, jog atitinkamos sąvokos nenumatymas minėtuose teisės aktuose savo ruožtu reiškia, jog juose nėra numatoma ir pareiga subjektams vairuojant transporto priemones apskaičiuoti maksimalų leistiną vidutinį greitį konkrečioje atkarpoje, be to, net ir esant numatytai tokiai pareigai tai būtų realiai neįgyvendinamas reikalavimas, kadangi konkrečiu atveju vidutinis greitis konkrečioje kelio atkarpoje gali priklausyti nuo įvairių objektyvių priežasčių, tokių kaip paros metas, oro sąlygos, kitų eismo dalyvių elgesys konkrečiame kelio ruože ir kt.
2.5. Pažymėjo, jog ANK nėra numatyta administracinė atsakomybė būtent už maksimalaus vidutinio greičio viršijimą. Pareiškėjui surašytame administraciniame protokole nurodyta, jog atsakomybė buvo pritaikyta pagal ANK 416 str., kuriame numatyta atsakomybė už maksimalaus leistino greičio viršijimą, tačiau nei šios normos dalyse, numatančiose sankcijų dydžius, nei kitose dalyse nėra nurodoma, jog atsakomybė pagal šį ANK straipsnį yra taikoma ir tais atvejais, kai asmuo viršija maksimalų vidutinį leistiną greitį konkrečioje kelio atkarpoje. Taikant šią normą maksimalaus vidutinio greičio viršijimo atvejais ji būtų aiškinama plečiamai, kas reikštų nepagrįstą šio teisės akto adresatų teisių varžymą, be to plečiamasis normų aiškinimas administracinėje teisėje yra draudžiamas, tai pabrėžiama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kurioje teigiama, kad plečiamasis įstatymo normų aiškinimas, kuriuo siaurinamos arba kitaip varžomos asmens teisės viešojoje teisėje yra negalimas (LVAT nutartis administracinėje byloje P17-221-2007). Pažymėta, jog nei vienoje ANK specialiosios dalies normoje apskritai nėra atskirai išskiriama atsakomybė už maksimalaus vidutinio leistino greičio viršijimą. Apie tai, kad nesant atsakomybę įtvirtinančios normos atsakomybė nėra galima, pasisakoma ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kurioje teigiama, jog tuo atveju, kai teisės norminiai aktai aiškios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma (LVAT nutartis administracinėje byloje N-62-1352-11). Šiame kontekste atkreiptas dėmesys ir į ANK 5 str. 1 d., numatantį, jog administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika. Tai reiškia, jog tik ANK tiesiogiai įvardinti teisės pažeidimai gali būti baudžiami remiantis šio teisės akto specialiosios dalies nuostatomis. Priešingas aiškinimas pažeidžia administracinei teisei taikomą nullum crimen sine lege certa principą, kuris reikalauja, jog teisės pažeidimo požymiai įstatyme turi būti tiksliai ir aiškiai apibrėžti, o visi neaiškumai turi būti aiškinami baudžiamojo asmens naudai, tokio aiškinimo laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys 2K-218-1073/2020; 2AT-26-1073/2021).
2.6. Nurodė, jog Skundžiamas nutarimas laikytinas neteisėtu bei nepagrįstu todėl, kad jis buvo priimtas nesilaikant tokio dokumento turiniui keliamų reikalavimų. ANK 618 str. 2 d. numatyta, jog ne teismo tvarka priimtame nutarime administracinio nusižengimo byloje, be kita ko, turi būti išdėstomos ir motyvuotai įvertinamos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Šiuo atveju byloje priimtame nutarime nebuvo tinkamai išdėstytos ir motyvuotai įvertintos visos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, t. y. nutarime nėra analizuojami ir vertinami Atstovės į bylą pateikti paaiškinimai, nėra išdėstomi motyvai dėl pritarimo ar nepritarimo Atstovės paaiškinimuose pateiktiems argumentams. Dėl šios priežasties darytina išvada, jog nutarime nesant išsamių atsakymų į Atstovės pateiktuose paaiškinimuose išsakytus argumentus, bylos nagrinėjimo metu nebuvo tinkamai įvertintos bylos aplinkybės, todėl šis dokumentas yra priimtas nesilaikant imperatyvių įstatymo nuostatų dėl tokių dokumentų turinio. Lietuvos kelių policijos tarnybos 2022-12-02 Atstovei išsiųstas atsakymas Nr. 39-S-1183, kuriame nurodyta, jog nėra teisinio pagrindo sutikti su Atstovės prašymu nutraukti administracinę teiseną, nelaikytinas tinkamu atsakymu į Atstovės paaiškinimuose išsakytus argumentus, kadangi šis dokumentas buvo surašytas ir pateiktas Atstovei ne administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu.
Atsiliepimas
3. Nutarimą ne teismo tvarka priėmusi institucija – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius, teismui pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė skundo netenkinti.
3.1. Atsiliepime į skundą nurodė, jog A. K. Administracinių nusižengimų registre automatiniu būdu suformuotas ir išsiųstas administracinių nusižengimų protokolas su administraciniu nurodymu Nr. 00-ANR_P-544088-2022 dėl to, kad jis laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 11d. 18 val. 30 min. 18,560 sek. iki 2022 m. spalio 11 d. 18 val. 33 min. 29,920 sek., kelyje (duomenys neskelbtini), atkarpoje (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Audi Q7“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą vidutinį 81 km/val. greitį viršijo 11 km/val. ir važiavo 92 km/val. greičiu įvertinus paklaidą. Tokiais savo veiksmais A. K. nesilaikė KET 127 punkto reikalavimų ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 2 dalyje. Administraciniu nurodymu A. K. pasiūlyta iki 2022 m. lapkričio 26 d. sumokėti 12 Eur piniginę baudą. Administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu išsiųstas valstybės informacinėse sistemose ar registruose deklaruotu elektroniniu paštu. A. K. neįvykdžius administracinio nurodymo Lietuvos kelių policijos tarnybos (toliau – ir Institucijos) įgaliotas pareigūnas 2022 m. gruodžio 18 d. priėmė nutarimą Nr. 39-ANR_N-171523-2022 administracinio nusižengimo byloje Nr. 22187186253 ir A. K. skyrė administracinę nuobaudą – 27 Eur piniginę baudą. Pažymėta, kad A. K. ar jo įgaliotas atstovas iki bylos nagrinėjimo nustatytos datos į Instituciją nesikreipė ir nereikalavo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, bei dalyvauti jos nagrinėjime.
3.1. Nurodė, jog Institucijoje gautame A. K. įgaliotos atstovės advokatės Ingos Kostogriz-Vaitkienės skunde nurodyti argumentai:
3.1.1. KET maksimalus leistinas greitis yra nurodomas dešimtimis kilometrų per valandą - 50 km/val., 70 km/val., 90 km/val. Tuo tarpu A. K. surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad viršytas greitis, kuris konkrečiame kelio ruože yra 87 km/val. Šis ribojimas išreikštas nelyginiu skaičiumi ir nėra numatytas KET XV skyriuje „Važiavimo greitis“.
3.1.2. SEAKĮ nėra numatyta sąvoka vidutinis leistinas greitis. Nesant teisės aktuose numatytos atitinkamos sąvokos ir jos išaiškinimo, subjektams, Atstovės manymu, atliekant atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikant, nekyla pareiga laikytis tokios sąvokos apibrėžtyje numatytinų įpareigojimų, kadangi priešingu atveju būtų pažeidžiamas teisinio tikrumo ir aiškumo principas.
3.1.3. Institucijos 2022-12-02 Atstovei išsiųstas atsakymas Nr. 39-S-l 183, kuriame nurodyta, kad nėra teisinio pagrindo sutikti su Atstovės prašymu nutraukti administracinę teiseną, nelaikytinas, jos manymu, tinkamu atsakymu į Atstovės paaiškinimuose išsakytus argumentus, kadangi šis dokumentas buvo surašytas ir pateiktas Atstovei ne administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu.
3.2. Teigė, jog Institucija nesutinka su skundo argumentais:
3.2.1. XV skyriaus „Važiavimo greitis“ KET 127 punkte įtvirtinta, jog „Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.“. Būtent dėl minimo KET punkto reikalavimų nesilaikymo A. K. suformuotas administracinio nusižengimo protokole kaltinimas dėl aptariamų KET 127 punkte įtvirtintų reikalavimų nesilaikymo. 2022 m. liepos 15 d. bandymų protokole Nr. S22-86 nustatyta, kad kelio atkarpoje, kurioje A. K. atžvilgiu užfiksuotas administracinis nusižengimas, leistinas važiavimo greitis yra 90 km/val., 70 km/val. ir 50 km/val., t. y. taip kaip yra įtvirtinta KET nuostatuose. Pabrėžta, kad kiekvienu atveju, prieš įvažiuojant į kelio ruožą, kuriame yra įrengta vidutinio greičio matavimo sistema, įrengti informaciniai kelio ženklai, pranešantys (informuojantys) eismo dalyvius, kad jie įvažiuoja į kelio ruožą (nurodant atitinkamą jos ilgį), kuriame bus fiksuojamas jų važiavimo vidutinis greitis. Šiuo atveju tikslinga pabrėžti, kad kiekvienas eismo dalyvis, tame tarpe ir A. K., įvažiuodamas į kelio ruožą, kuriame fiksuojamas jų vairuojamų transporto priemonių vidutinis važiavimo greitis, privalo vadovautis kelyje įrengtais kelio ženklais, kuriais nustatomas leistinas važiavimo greitis, taip pat vadovautis ir KET 131 punkte įtvirtintais reikalavimais. Iš minimo vidutinio greičio matavimo sistemos, kuri užfiksavo A. K. atžvilgiu administracinį nusižengimą, bandymų protokolo matyti, kad jame aiškiai nurodyta, per kokį laiką, neviršijant nustatyto leistino vidutinio važiavimo greičio kelio ruože, jis gali būti nuvažiuojamas jo neviršijus. 2022 m. liepos 15 d. išduotas patikros sertifikatas Nr. 1336929 patvirtina, kad vidutinio greičio matavimo sistema, kuria užfiksuotas A. K. atžvilgiu administracinis nusižengimas, yra tinkama naudoti ir aukščiau minimame kelio ruože matuoti ir fiksuoti vidutinį važiavimo greitį.
3.2.2. Atstovė skunde detaliai komentuoja ir vertina SEAKĮ vidutinio greičio matavimo sąvokos nebuvimą ir, jos manymu, pažeidžiant teisinio tikrumo ir aiškumo principus, dėl ko šiuo atveju yra vienas iš pagrindų A. K. atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Institucija su tokiu aptariamo teisės akto vertinimu ir interpretavimu kategoriškai nesutinka ir dar kartą pasisako, kad kiekvienas eismo dalyvis, tame tarpe ir A. K., dalyvaudami viešajame eisme, turi vadovautis KET, kaip tai nurodyta I skyriaus Bendrųjų nuostatų 1 ir 2 punktuose, o būtent, kad „Kelių eismo taisyklės nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kiti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ar kitų įstatymų, nustatančių eismą keliuose, įgyvendinamieji teisės aktai negali prieštarauti Taisyklėms.“. Iš ko akivaizdu, kas ir nėra nustatyta, kad KET ir SEAKĮ nuostatos prieštarautų viena kitoms.
3.2.3. Institucija nesutinka, kad Atstovei 2022 m. gruodžio 2 d. parengė netinkamą atsakymą Nr. 39-S-l 183, kadangi, jos manymu, jis pateiktas ne A. K. bylos nagrinėjimo metu. Atkreiptas dėmesys, kad Institucija ėmėsi visų veiksmų tinkamai informuoti A. K. Atstovę dėl bylos nagrinėjimo, o būtent išsamiai informavo apie galimybę išreikšti reikalavimą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir tokio reikalavimo pateikimo tvarką, bei tolimesnį bylos nagrinėjimą nepateikus reikalavimo. Pabrėžta, kad Atstovė į Instituciją nesikreipė ir nereikalavo, kad A. K. administracinio nusižengimo byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, kurios metu bylą nagrinėjančiam pareigūnui galėtų pateikti savo paaiškinimus, argumentus dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo ir pareigūnas, vadovaudamasis ANK nuostatomis, atitinkamai supažindintų su byloje esančia rašytine, vaizdine medžiaga, bei išdėstytų motyvus dėl priimamo procesinio sprendimo. Todėl Institucijos įgaliotas pareigūnas, negavus minimo reikalavimo, A. K. administracinio nusižengimo bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka ir atitinkamai, kaip tai numato ANK 620 straipsnio nuostatos, išsiuntė nedelsiant priimtą nutarimą.
3.3. Pabrėžta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais; taip pat kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015, 2AT-29-895/2017, 2AT-38-976/2020). Įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1-3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019, 2AT-24-458/2020).
3.4. Nurodė, jog nors Atstovė skundą adresavo Vilniaus miesto apylinkės teismui, atsižvelgus į Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką (2022 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2ATP-6-449/2022), A. K. gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini)), vadovaujantis proceso ekonomiškumo, operatyvumo principais, manant, jog A. K. byla yra teisminga Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, pagal pareiškėjo gyvenamąją vietą, skundas perduotas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.
3.5. Nurodė, jog Institucijos įgaliotas pareigūnas išsamiai ištyrė visas A. K. byloje Nr. 22187186253 esančias aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymų ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą paskirti A. K. administracinę nuobaudą – 27 Eur piniginę baudą, kurios naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. A. K. skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinkanti padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
4. ANK 630 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, teisėjas priimto nutarimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje nurodo priežastis ir sprendimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.
4.1. Nagrinėjamu atveju į teismo posėdį neatvykus nė vienam administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui, kuriems apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai, gavus prašymus bylą nagrinėti A. K. ir jo atstovei, bei Institucijos atstovei nedalyvaujant, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas, nutarimas paliktinas nepakeistu.
5. Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
6. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
6.1. Duomenų pripažinimo įrodymais, jų vertinimo bendrosios nuostatos įtvirtintos ANK 569 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Komentuojamo straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Todėl nei vienos proceso šalies pateiktas byloje esančių įrodymų interpretavimas, jų, kaip pakankamų ar nepakankamų sprendimui dėl asmens kaltės padarius administracinį nusižengimą, pagrįsti vertinimas, teismui ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai nėra privalomas.
7. Skundžiamu nutarimu A. K. pripažintas kaltu ir nubaustas dėl to, kad viršijo nustatytą greitį daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip dvidešimt kilometrų per valandą. Tokie jo veiksmai kvalifikuoti kaip atitinkantys ANK 416 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Tačiau, kaip matyti iš skundo, A. K. iš esmės neginčydamas transporto priemonės vairavimo fakto, vidutinio greičio matavimo sistemos tinkamumo, ja užfiksuotų duomenų – nustatyto greičio, bei Bandymų protokolu Nr. S22-89 nustatyto leistino greičio teisingumo, teigia, jog yra patrauktas administracinėn atsakomybėn neteisėtai ir nepagrįstai, kadangi ANK 416 straipsnio 2 dalyje nenumatyta atsakomybė už maksimalaus vidutinio leistino greičio konkrečioje kelio atkarpoje viršijimą; KET ir SEAKĮ nereglamentuoja vidutinio leistino greičio sąvokos, todėl nesant aiškaus teisinio reglamentavimo, leidžiančio teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, atsakomybė negalima, neaiškumai turi būti aiškinami asmens naudai. Šiuos Pareiškėjo argumentus teismas vertina kaip nepagrįstus, gynybinę poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Teismas visiškai sutinka su Institucijos atliepime į skundą nurodytais argumentais, sprendžia, jog asmuo Skundžiamas nutarimas pagrįstas ir teisėtas, byloje surinktų įrodymų pakanka administracinio nusižengimo faktui ir A. K. kaltei dėl šio administracinio nusižengimo pagrįsti.
8. Pažymėtina, jog byloje esantis UAB „EKS bandymų laboratorija“ bandymų protokolas Nr. S22-86 (b. l. 11) patvirtina, jog kelyje (duomenys neskelbtini), atkarpoje (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuotas Pareiškėjo pažeidimas, nustatytas leistinas 90 km/h, 70 km/h, 50 km/h važiavimo greitis. Byloje ginčo nėra, jog šiame kelio ruože vykdoma automatinė eismo kontrolė, tai yra jame įrengta vidutinio važiavimo greičio matavimo sistema – transporto priemonių greičio matavimo sistema TraffiSection VECTOR P2P, Vaizdo kameros VECTOR P2P SB1510A0720-3885 ir SB1510A0620-3863, apie tai eismo dalyviai informuojami informaciniu kelio ženklu Nr. 636. 2022 m. liepos 15 d. išduotas Patikros sertifikatas Nr. 1336929 ( b. l. 28) patvirtina, kad ši vidutinio greičio matavimo sistema yra tinkama naudoti iki 2023-07-15. UAB „EKS bandymų laboratorija“ bandymų protokolu Nr. S22-86 nustatytas bylai aktualios kelio atkarpos leistinas vidutinis greitis – 81,5 km/h.
9. KET 127 punkte numatyta, jog vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Sutiktina su Institucijos argumentu, jog A. K. privalėjo vadovautis kelyje įrengtais kelio ženklais, kuriais nustatomas leistinas važiavimo greitis, taip pat vadovautis ir KET 131 punkte įtvirtintais reikalavimais.
10. Byloje nustatyta, jog kelyje (duomenys neskelbtini), atkarpoje (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuotas Pareiškėjo pažeidimas, nustatytas leistinas 90 km/h, 70 km/h, 50 km/h važiavimo greitis, kurio kontrolė atliekama tinkama naudoti vidutinio važiavimo greičio matavimo sistema. 2023 m. sausio 23 d. kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolas Nr. 39-ANR_P-195030-2023 patvirtina, jog minėtoje atkarpoje, laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 11 d. 18 val. 30 min. 18,560 sek. iki 2022 m. spalio 11 d. 18 val. 33 min. 29,920 sek., transporto priemonė „Audi Q7“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo 92 km/h atsižvelgus į paklaidą vidutiniu važiavimo greičiu, tai yra nustatytą vidutinį 81 km/h greitį viršijo 11 km/h. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, jog byloje įrodymų, patvirtinančių A. K. kaltę pažeidus KET 127 punktą, pakankamai. Teismo vertinimu, A. K. veika pagrįstai ir teisėtai kvalifikuota pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį. Skundžiamas nutarimas aiškus, pakankamai motyvuotas, priimtas laikantis ANK nustatytos tvarkos, tinkamai išsprendus 2022 m. lapkričio 22 d. atstovės prašymą (b. l. 15–20).
11. ANK 416 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta bauda nuo dvylikos iki trisdešimt eurų. Matyti, jog A. K. paskirta 27 Eur bauda, tai yra šiek tiek didesnė nei sankcijoje numatytos baudos vidurkis. Teismo vertinimu, byloje nenustatyta aplinkybių dėl kurių būtų pagrindas A. K. paskirti mažesnę baudą, jos dydis nustatytas teisingai, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir nustatytą vieną sunkinančią aplinkybę.
12. Apibendrinant anksčiau išdėstytas faktines aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, jog šioje byloje Skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teisinio pagrindo jį naikinti ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną nėra. A. K. skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
A. K. įgaliotosios atstovės advokatės Ingos Kostogriz-Vaitkienės pasirašyto skundo netenkinti ir Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus 2022 m. gruodžio 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-171523-2022 palikti nepakeistą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.