Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (apelianto) V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovui asociacijai Vilniaus miesto medžiotojų klubui „Žeimena“ dėl nutarimo pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo pateikti dokumentus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas V. P. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti negaliojančiu atsakovo Vilniaus miesto medžiotojų klubo „Žeimena“ visuotinio narių susirinkimo 2016 m. gegužės 14 d. nutarimą dėl ieškovo pašalinimo iš klubo narių; 2) įpareigoti atsakovą pateikti ieškovui klubo banko sąskaitos išrašą, klubo apskaitos dokumentus ir susirinkimo protokolus su priedais, revizijos komisijos ataskaitas už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 27 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Ieškovas nurodė, kad jis nepadarė jokių nusižengimų, todėl iš klubo pašalintas nesant tam jokio pagrindo, be to, ginčijamas nutarimas priimtas nesilaikant klubo įstatuose nustatytos tvarkos. Ieškovo nuomone, jis pašalintas iš klubo už veiksmus kritikuojant netinkamą klubo valdymą bei inspektorių iškvietimą, kai klubo vadovas brakonieriavo. Nors ieškovas, kaip asociacijos narys, turėjo teisę susipažinti su klubo dokumentais ir gauti visą klubo turimą informaciją apie klubo veiklą, tačiau atsakovas neteikė ieškovui jokios prašomos informacijos ir dokumentų. Ieškovo teigimu, atsakovas neįrodė, kad ieškovo pažeidimai vertintini kaip šiurkštūs.Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu iš dalies sutiko, tačiau teismo posėdžio metu ieškovui atsisakius sudaryti taikos sutartį, atsakovas prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad ieškovas yra padaręs labai daug pažeidimų – maro metu nepateikė tyrimams sumedžioto šerno, medžioklės laimikiu nesidalijo su visais medžioklėje dalyvavusiais medžiotojais, medžioklės metu girtauja, linkęs smurtauti prieš kitus klubo medžiotojus, neturėdamas leidimo iškirto alksnius. Anot atsakovo, ieškovo pašalinimo klausimas susirinkimo metu kilo spontaniškai (dėl padaugėjusiu skundų), todėl šis klausimas ir nebuvo nurodytas susirinkimo darbotvarkėje. Atsakovas pabrėžė, kad dauguma klubo narių nepasitiki ieškovu, todėl jo grąžinimas į klubą ir visų jo prašomų dokumentų pateikimas prieštarautų klubo, jo narių interesams ir saugumui, nes neaišku kokiais tikslais – ketinimais ieškovas siekia pasinaudoti klubo turimais duomenimis. Atsakovas pažymėjo, kad nė vienas iš susirinkime dalyvavusių klubo narių sprendžiant ieškovo pašalinimo klausimą neprašė papildomos informacijos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nenustatė draudimo visuotinio susirinkimo metu teikti susirinkimui svarstyti tokių klausimų, kurie nebuvo iš anksto įtraukti į susirinkimo darbotvarkę, taip pat nenustatė, kad susirinkimo metu priimti nutarimai dėl tokių klausimų (kurie nebuvo iš anksto įtraukti į darbotvarkę) būtų savaime negaliojantys ar neteisėti.Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovas, teisminio nagrinėjimo metu, taip ir nepaneigė atsakovo nurodomų ieškovo nusižengimų – pažeidimų, kurie išvardyti klubo vadovo 2016 m. balandžio 14 d. ataskaitoje. Kadangi teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu ginčijamo nutarimo, kuriuo ieškovas pašalintas iš klubo narių, konstatavo, jog būtent šiuo metu nėra ir pagrindo įpareigoti atsakovą pateikti atitinkamą klubo informaciją – dokumentus ieškovui, kaip asmeniui, netekusiam klubo nario statuso. Teismas ieškovui taip pat skyrė 150,00 Eur baudą už priesaikos sulaužymą ir jos sulaužymo sukeltus padarinius.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas V. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Nors klubo įstatuose nėra nustatytas draudimas visuotinio susirinkimo metu teikti susirinkimui tokių klausimų, kurie nebuvo iš anksto įtraukti į darbotvarkę, tačiau tai neleidžia daryti išvados, kad tai visais atvejais leidžia dispozityvumo principas. Klubo įstatuose nurodyta dėl poveikio priemonių taikymo (įskaitant nario pašalinimą). Nutarimai dėl poveikio taikymo priimami valdybos, kuri pateikia šį nutarimą svarstyti klubo visuotiniam narių susirinkimui. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama tai, kad tokio pobūdžio svarbūs klausimai (dėl narių pašalinimo) turi būti tinkamai sprendžiami, pasirengus tokiam svarstymui. Teismo sprendime nepagrįstai teigiama, jog nutarimas priimtas balsų dauguma. Teismas neatsižvelgė į tai, kad balsavusių už buvo 13, o prieš – 3, nors protokole nurodoma, kad dalyvavo 18 narių, taip pat nariai, kurie balsavo pagal balso perleidimo sutartis, galėjo balsuoti tik dienotvarkėje numatytais klausimais. Apie priimtą sprendimą pašalinti ieškovą iš narių sąrašo nebuvo supažindinta pasirašytinai, nepranešta Vilniaus medžiotojų draugijai, kaip to reikalauja įstatai.

9.2. Pašalinant ieškovą iš klubo narių, nebuvo aiškiai nurodytas pašalinimo pagrindas, kuris atitiktų klubo įstatuose numatytus pašalinimo pagrindus. Klubo vadovo ataskaita buvo pateikta tik bylos nagrinėjimo metu.

9.3. Teismas nepagrįstai perkėlė ieškovui pareigą įrodyti, jog atsakovo nurodytų pažeidimų nebuvo. Tai yra atsakovo pareiga įrodyti, kad buvo padaryti pažeidimai. Teismas netinkamai įvertino įrodymus, kadangi ieškovas įrodė, jog dalis atsakovo ataskaitos neatitinka tikrovės. Asociacija galėjo svarstyti dėl lengvesnių poveikio priemonių.

9.4. Atsakovo vadovas nepateikė informacijos, kodėl neturi dalies dokumentų. Ieškovo teigimu, atsakovo vadovas dangsto neskaidrią klubo veiklą. Ieškovas, kaip klubo narys, turi teisę susipažinti su atsakovo dokumentais.

9.5. Tesimas netinkamai įvertino ieškovo ir atsakovo elgesį bylos nagrinėjimo metu, dėl ko nebuvo sumažintos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

9.6. Teismas neįvertino to, jog ieškovas yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl jis yra subjektyvus, gali nutylėti tam tikras aplinkybes, jog rezultatas būtų jam naudingas, o tai negali būti laikoma priesaikos sulaužymu.

Atsakovas Vilniaus medžiotojų klubas ,,Žeimena” atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Ieškovo nusižengimai – pažeidimai buvo išvardinti pirmininko rašte ir susirinkimo protokole, taip pat paremti kitų liudytojų parodymais.

10.2. Ieškovas iš medžiotojų klubo buvo pašalintas dėl nepasitikėjimo teisingai, kadangi pažeidė Vilniaus medžiotojų klubo ,,Žeimena“ įstatus, bei kitus teisės aktus. Procedūriniai pažeidimai, kaip nurodyta apeliaciniame skunde, tam įtakos neturėjo, nes Vilniaus medžiotojų klubas ,,Žeimena“ yra savarankiškas ir savaveiksmis klubas ir jo veiklą reglamentuoja, klubo narių priimti įstatai, balsuojant tiems patiems klubo nariams, kurie balsavo ir už klubo nario V. P. pašalinamą iš minėto klubo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Byloje nustatyta, kad 2016 m. gegužės 14 d Vilniaus medžiotojų klubo „Žeimena“ visuotinio narių susirinkimo metu klubo pirmininko pasiūlymu priimtas nutarimas pašalinti apeliantą iš klubo narių. Šis klausimas išnagrinėtas svarstant protokole pirmuoju numeriu pažymėtą klausimą dėl klubo veiklos ataskaitos už praėjusius metus; ieškovo pašalinimo pagrindu nurodytas – nepasitikėjimas.

Dėl papildomų įrodymų prijungimo.

Kartu su apeliaciniu skundu ieškovas V. P. pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo – 2017 m. liepos 3 d. VĮ ,,Švenčionėlių miškų urėdija“ raštą, 2017 m. liepos 5 d. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus raštą, 2017 m. liepos 7 d. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto raštą. Nurodo, kad būtina pateikti šiuos įrodymus, jog būtų paneigtas atsakovo vadovo pateiktas raštas su ieškovo padarytais pažeidimais. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo nurodomos aplinkybės dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos nepatenka į CPK 314 straipsnyje nurodytus atvejus. Iš ieškovo pateiktų papildomų įrodymų matyti, kad ieškovas šiuos įrodymus rinkti pradėjo tik pirmosios instancijos teismui priėmus 2017 m. birželio 7 d. sprendimą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas šiuos dokumentus būtų siekęs pateikti teismui vertinant atsakovo vadovo raštą, o teismas būtų atsisakęs juos priimti. Taip pat, nors iš ieškovo pateikiami raštai yra vėlesnės datos nei pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo diena, tačiau nėra duomenų, kad dėl analogiškų duomenų pateikimo apeliantas nebūtų galėjęs kreiptis į VĮ ,,Švenčionėlių miškų urėdija“, Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrių ir Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą bylą dar nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovo pateiktus naujus įrodymus, jų nevertina ir dėl jų nepasisako (CPK 314 straipsnis).

Dėl apeliacinio skundo argumentų.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovo pašalinimas iš medžiotojų klubo narių sąrašo nebuvo vykdomas pažeidžiant klubo įstatuose numatytas procedūras. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu iš dalies sutiktina.Asociacijų steigimą ir veiklą reglamentuojantis Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas (toliau – Asociacijų įstatymas) tiesiogiai nereglamentuoja asociacijos naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarkos bei sąlygų. Minėtą tvarką nustato asociacijų, šiuo atveju atsakovo, įstatai. Vilniaus medžiotojų klubo ,,Žeimena” įstatų 4.5 punkte nurodyta, kad naujus narius į klubą priima, o nesilaikančius medžiokles reglamentuojančių įstatymų, klubo įstatų bei taisyklių pašalina iš jo, visuotinis narių susirinkimas, įstatų nustatyta tvarka. Pašalinimo tvarka konkretizuota įstatų 4.14 dalyje, kurioje numatyta kada narys gali būti pašalintas iš klubo: jeigu nesilaiko klubo įstatų, vidaus tvarkos taisyklių, kitų teisės aktų reikalavimų, sistemingai nevykdo klubo valdymo organų sprendimų, per vieną mėnesį valdybos nutarimu nustatyto mokėjimo termino nesumoka nario mokesčio ar kitų tikslinių įmokų už einamuosius metus, praranda teisę medžioti, šiurkščiai pažeidžia medžioklę reglamentuojančius teisė aktus, vykdo veiklą, kuri nesuderinama su klubo veiklos tikslais. Tokiu atveju klubo nario pašalinimo klausimą sprendžia visuotinis narių susirinkimas (įstatų 4.15 punktas). Apie priimtą sprendimą šalinamas medžiotojas pasirašytinai arba jeigu asmeniškai nedalyvavo susirinkime informuojamas raštu (registruotu laišku), ne vėliau kaip per 10 dienų nuo visuotinio klubo narių susirinkimo dienos, nurodant šalinimo iš medžiotojų klubo motyvus ir išaiškinant priimto sprendimo apskundimo tvarką. Galimybė pašalinti klubo narį numatyta ir įstatų 4.10 punkte, pagal kurį klubo nariui, nevykdančiam klubo įstatų reikalavimų, taip pat už klubą ar medžiotojo vardą diskriminuojančią veiklą, gali būti taikomos poveikio priemonės, iš kuriu viena yra ir pašalinimas iš klubo. Šiuo atveju, 4.11 punkte nurodyta, kad nutarimus dėl priemonių (įskaitant pašalinimą iš klubo narių) taikymo klubo nariams priima klubo valdyba ir pateikia juos tvirtinti klubo visuotiniam narių susirinkimui. Pašalinus narį iš klubo, visuotinio narių susirinkimo nutarimas perduodamas Vilniaus medžiotojų draugijai. Lingvistiškai ir sistemiškai aiškinant šiuos būrelio įstatų punktus matyti, kad dėl būrelio nario pašalinimo, kaip poveikio priemonės, gali būti priimtas būrelio valdybos sprendimas/nutarimas, kuris vėliau svarstoma visuotiniame narių susirinkime, arba tik visuotinio narių susirinkimo sprendimu. Šiuo atveju, šalys neginčija, kad ieškovas iš klubo pašalintas buvo tik 2016 m. gegužės 14 d. vykusio Vilniaus miesto medžiotojų klubo „Žeimena“ visuotinio narių susirinkimo, t. y. jo elgesys nebuvo svarstytas klubo valdyboje, kuri priimtų nutarimą dėl atitinkamo nario (ieškovo) elgesio, todėl laikytina, kad ieškovas iš klubo narių sąrašo buvo pašalintas remiantis įstatų 4.14 punktu, nors iš esmės susirinkimo protokole nurodoma, kad ieškovas pašalintas dėl nepasitikėjimo, o tokio pagrindo tiesiogiai nenumato nei 4.11, nei 4.14 punktas. Iš bylos duomenų matyti, kad su 2016 m. gegužės 14 d. priimtu sprendimu ieškovas nebuvo supažindintas pasirašytinai, tačiau susirinkime jis dalyvavo, apie jo pašalinimą nepranešta Vilniaus medžiotojų draugijai. Taigi, daryti išvados, kad ieškovas iš klubo buvo pašalintas nepažeidžiant klubo įstatuose numatytas procedūrų, priešingai nei laikė pirmosios instancijos teismas, daryti negalima. Tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad vykusiame narių susirinkime galėjo būti sprendžiami klausimai, kurie nebuvo numatyti vyksiančio susirinkimo darbotvarkėje. Nei Asociacijų įstatymas, nei Vilniaus miesto medžiotojų klubo „Žeimena“ įstatai tokių draudimų nenumato, todėl teismas pagrįstai vadovavosi dispozityvumo principu, jog santykiuose leidžiama viskas, kas neuždrausta, todėl vykusio susirinkimo metu galėjo būti svarstomi ir klausimai, kurie nebuvo nurodyti darbotvarkėje. Sprendžiant dėl balsų skaičiaus, pažymėtina, kad įstatų 5.3.8 punkte nustatyta, kad nedalyvaujantis susirinkime klubo narys gali įgalioti kitą klubo narį arba sudaryti su juo balsavimo teisės perleidimo sutartį balsuoti susirinkime susirinkimo darbotvarkės klausimais. Apelianto teigimu, susirinkime narių R. M., V. D., A. K. galėjo balsuoti tik darbotvarkės klausimais, o ne kitais papildomais klausimais iškeltais susirinkimo metu. Su šiuo apelianto teiginiu, teisėjų kolegija nesutinka, kadangi balsavimo teisės sutartimis, klubo nariai aiškiai išreiškė valią, kad jų vardu gali balsuoti įgalioti nariai sprendžiant visus aktualius klausimus, t. y. visus susirinkimo metu sprendžiamus klausimus. Atkreiptinas dėmesys, kad net ir vadovaujantis apelianto išaiškinimu, balsų apelianto pašalinimui iš klubo būtų pakakę, kadangi balsavusių už ieškovo pašalinimą būtų buvę 10 narių (neskaičiuojant R. M., V. D., A. K. balsų), kas yra dauguma ir pakanka, kada narys būtų pašalintas iš klubo (įstatų 5.3.7 punktas). Taigi, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad buvo iš dalies pažeista apelianto pašalinimo iš būrelio procedūra, tačiau tai negali būti vieninteliu pagrindu panaikinti priimtą nutarimą. Nagrinėjamu klausimu būtina atsižvelgti į materialinį aspektą – ar sprendimas priimtas esant teisiniam pagrindui. Kaip minėta, tiek remiantis įstatų 4.11, tiek 4.15 punktu, galutinį sprendimą dėl nario pašalinimo priima visuotinis narių susirinkimas, o šiuo atveju nariai susirinkimo metu išreiškė savo valią. Kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, nei pats ieškovas, nei kiti būrelio nariai neišreiškė noro daugiau sužinoti apie apelianto pažeidimus, t. y. atidėti svarstymą ir vien formaliai pasirengti klausimo svarstymui. Iš 2016 m. gegužės 14 d. susirinkimo protokolo matyti, kad nariai dėl ieškovo elgesio diskutavo, svarstė, t. y. kad tai nebuvo vien formalus balsavimas dėl ieškovo pašalinimo. Iš protokolo matyti, kad nariai diskutavo apie ieškovo pastaruosius nusižengimus, minima, kad ieškovas jau gavęs daugybę įspėjimų. Pažymėtina, kad susirinkime dalyvavo ir pats ieškovas, kuris šių aplinkybių neginčijo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas nesilaikė klubo įstatų, kitų teisės aktų reikalavimų (įstatų 4.14.1 punktas) ir (arba) vykdė su klubo veiklos tikslais nesuderinamos veiklą (įstatų 3.1.1, 3.1.2, 4.14.6 punktai). Nors protokole nėra aiškiai nurodytas įstatuose numatytas pašalinimo iš narių pagrindas, o įvardyta tiesiog, kad narys šalinamas dėl nepasitikėjimo, iš paties protokolo matyti, kad ieškovas buvo pašalintas dėl klubo tvarkos pažeidinėjimo, medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidinėjimą, dėl klubo tradicijų ir tvarkos negerbimo, medžiotojo etikos nepaisymo, kas iš esmės atitinka įstatų 4.14.1, 4.14.6 numatytus pašalinimo pagrindus. Kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija savo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą bei šiuo aspektu susiduria konkuruojantys asociacijos ir pašalinto jos nario interesai, bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieškinio tenkinimo, turi, be kita ko, atsižvelgti į būtinumą kiekvienu atveju nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą, asmeniui, jį pašalinus iš narių, sukeliamus nepatogumus bei jų ir paties pašalinimo iš narių, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą to asmens padarytam pažeidimui. Atsižvelgiant į tai, kad pašalinimas iš asociacijos yra sunkiausia sankcija jos nariui, teismas turi įvertinti ir tai, ar asociacija galėjo taikyti alternatyvias, ne tokias griežtas sankcijas (pvz., laikiną nušalinimą nuo medžioklės), ar šia teise asociacija pasinaudojo, jei nepasinaudojo, – kodėl (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014). Nors nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai sprendime nemotyvuoja, dėl ko teismo vertinimu, pritaikyta sankcija (pašalinimas iš narių) yra tinkama, tačiau teismas nurodo, kad klubo visuotinis narių susirinkimas turėjo pakankamą pagrindą ieškovo veiksmus įvertinti kaip teikiančius pagrindą pašalinti iš klubo ir tokio klubo narių daugumos nutarimo teismas nevertino kaip susidorojimo su ieškovu. Priešingos išvados apeliacinės instancijos teismas daryti negali, kadangi iš nurodytų byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovo ir kitų narių nebesieja bendri tikslai, požiūris į jų vykdomą veiklą, koks iš esmės ir yra asociacijos tikslas. Apeliantas taip pat nenurodė kokius nepatogumus jam sukels šis pašalinimas iš būrelio, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo paneigtos ieškovo teisės, tame tarpe ir laisvė vienytis į asociacijas. Be to, kaip minėta, buvo nustatyti 4.14 punkte numatyti pagrindai, leidžiantys narį pašalinti iš asociacijos. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas netinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Taigi, įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia, – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – atsikirtimų faktinį pagrindą. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu atsakovo 2016 m. gegužės 14 d. susirinkimo sprendimą dėl jo pašalinimo iš medžiotojų klubo, todėl reikšmingomis laikytinos tik tos aplinkybės, kurios susijusios su minėtame medžiotojų klubo susirinkime svarstytais ieškovo padarytais pažeidimais, dėl kurių priimtas ginčijamas sprendimas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas įrodė esant ieškovo pažeidimus ir nurodė, kad ieškovas šių pažeidimų nepaneigė. Taigi, iš šių teismo išvadų aiškiai matyti, kad teismas pažeidimų egzistavimo faktą įrodyti perkėlė atsakovui. Apeliantas teigia, jog atsakovas iš esmės nepateikė jokių įrodymų, o pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė nesant pakankamai įrodymų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2014, 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-627-686/2015). Nors atsakovo vadovo raštas pirmosios instancijos teisme buvo pateiktas vėliau, tačiau iš 2017 m. gegužės 14 d. susirinkimo protokolo matyti, kad susirinkimo metu šis raštas ir jame nurodyti ieškovo pažeidimai buvo svarstomi. Be to, rašte nurodytų pažeidimų egzistavimą sustiprino liudytojų parodymai. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, kurie pagrindžia teismo padarytą išvadą dėl ieškovo pašalinimo iš klubo narių teisėtumo (CPK 178, 185 straipsniai). Nesutiktina su apelianto argumentu, kad teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo reikalavimą dėl leidimo susipažinti su atsakovo dokumentais, kadangi padarius išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu ginčijamo nutarimo, kuriuo ieškovas pašalintas iš klubo narių, nėra ir pagrindo įpareigoti atsakovą pateikti atitinkamą klubo informaciją – dokumentus ieškovui, kadangi jis nebėra klubo narys (įstatų 4.95 punktas, Asociacijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Apeliantas ginčija ir teismo sprendimu jam skirtą baudą už priesaikos sulaužymą. Apeliantas nurodo, kad jis yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl jis yra subjektyvus, gali nutylėti tam tikras aplinkybes, jog rezultatas būtų jam naudingas, o tai negali būti laikoma priesaikos sulaužymu. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad priesaikos sulaužymu yra pripažintini žinomi melagingi paaiškinimai, pateikti teismui per apklausą. Sutiktina su apeliantu, kad šalis gali neaiškinti sau nenaudingų aplinkybių ir tai nebus priesaikos sulaužymas, bet, nusprendus paaiškinti, būtina kalbėti tiesą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas posėdžių metu vis keitė savo poziciją dėl sumedžioto šerno, mėginių pridavimo tyrimams, nurodydamas iš pradžių, kad šernas buvo sumedžiotas, vėliau, kito posėdžio metu, savo nuomonę pakeitė. Akivaizdu, kad apeliantas savo paaiškinimais ne tiesiog neprisiminė tikslios įvykių eigos, tačiau, atsižvelgdamas į atsakovo teikiamus įrodymus, vis keitė savo parodymus. Taigi, įvertinus ieškovo elgesį, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju ieškovas, teismui nurodė melagingą informaciją, tuo sulaužydamas duotą priesaiką. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma peržiūrėti bylinėjimo išlaidų paskirstymą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą ieškinį atmesti, atsakovui iš ieškovo priteisė iš viso 1.040,00 EUR bylinėjimosi išlaidų. Teismas atsižvelgė į pateiktų procesinių dokumentų ir rašytinių įrodymų gausą, taip pat į teismo posėdžių skaičių ir trukmę (kurią iš dalies nulėmė ir ieškovo melagingi paaiškinimai) ir šių išlaidų nevertino kaip neproporcingai didelių, todėl jų nemažino. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovo ir atsakovo elgesį bylos nagrinėjimo metu, dėl ko nebuvo sumažintos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Apelianto teigimu, atsakovo išlaidos susidarė dėl paties atsakovo veiksmų, bylos vilkinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendroji taisyklė yra, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tačiau pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Įvertinus atsakovo veiksmus, elgesį bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo mažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, kadangi atsakovo elgesys nevertintinas kaip netinkamas. Atsakovas teismui neteikė nepagrįstų dokumentų, nevilkino bylos nagrinėjimo. Svarbu pažymėti ir tai, kad atsakovas buvo suinteresuotas taikiu ginčo išsprendimu, tačiau pats ieškovas sudaryti taikos sutarties nesutiko ir toliau bylinėjosi. Be to, prašomų priteisti išlaidų dydis neviršija Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose nustatyto civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo sumažinti atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų spręstina, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškovo apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto medžiotojų klubas „Žeimena“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą, tačiau įrodymų apie patirtas išlaidas atsakovas teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme atsakovui iš ieškovo nepriteistinos (CPK 178 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.