Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovui asociacijai Vilniaus miesto medžiotojų klubui „Žeimena“ dėl nutarimo pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo pateikti dokumentus.

Ieškovas prašė: 1) pripažinti negaliojančiu atsakovo visuotinio narių susirinkimo 2016 m. gegužės 14 d. nutarimą dėl ieškovo pašalinimo iš klubo narių; 2) įpareigoti atsakovą pateikti ieškovui klubo banko sąskaitos išrašą, klubo apskaitos dokumentus ir susirinkimo protokolus su priedais, revizijos komisijos ataskaitas už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 27 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Ieškovo teigimu, jis nepadarė jokių nusižengimų, todėl iš klubo pašalintas nesant tam jokio pagrindo, be to, ginčijamas nutarimas priimtas nesilaikant klubo įstatuose nustatytos tvarkos. Ieškovo nuomone, jis pašalintas iš klubo už veiksmus kritikuojant netinkamą klubo valdymą bei inspektorių iškvietimą, kai klubo vadovas brakonieriavo. Nors ieškovas, kaip asociacijos narys, turėjo teisę susipažinti su klubo dokumentais ir gauti visą klubo turimą informaciją apie klubo veiklą, tačiau atsakovas neteikė ieškovui jokios prašomos informacijos ir dokumentų. Ieškovo teigimu, atsakovas neįrodė, kad ieškovo pažeidimai vertintini kaip šiurkštūs.

Atsakovas iš pradžių su ieškiniu sutiko, tačiau teismo posėdžio metu ieškovui atsisakius sudaryti taikos sutartį, atsakovas prašė ieškinį atmesti. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas yra padaręs labai daug pažeidimų – maro metu nepateikė tyrimams sumedžioto šerno, medžioklės laimikiu nesidalijo su visais medžioklėje dalyvavusiais medžiotojais, medžioklės metu girtauja, linkęs smurtauti prieš kitus klubo medžiotojus, neturėdamas leidimo iškirto alksnius. Anot atsakovo, ieškovo pašalinimo klausimas susirinkimo metu kilo spontaniškai (dėl padaugėjusiu skundų), todėl šio klausimo ir nebuvo nurodyta susirinkimo darbotvarkėje. Atsakovas pabrėžė, kad dauguma klubo narių nepasitiki ieškovu, todėl jo grąžinimas į klubą ir visų jo prašomų dokumentų pateikimas prieštarautų klubo, jo narių interesams ir saugumui, nes neaišku kokiais tikslais-ketinimais ieškovas siekia pasinaudoti klubo turimais duomenimis. Atsakovas pažymėjo, kad nė vienas iš susirinkime dalyvavusių klubo narių sprendžiant ieškovo pašalinimo klausimą neprašė papildomos informacijos.

Dėl ieškovo pašalinimo iš klubo

2016 m. gegužės 14 d Vilniaus medžiotojų klubo „Žeimena“ visuotinio narių susirinkimo metu klubo pirmininko pasiūlymu priimtas nutarimas pašalinti ieškovą iš klubo narių. Šis klausimas išnagrinėtas svarstant protokole pirmuoju numeriu pažymėtą klausimą dėl klubo veiklos ataskaitos už praėjusius metus; ieškovo pašalinimo pagrindu nurodytas nepasitikėjimas (T. 1, l. 60-63).

Vertindamas šalių argumentus ir pateiktus įrodymus dėl ieškovo pašalinimo iš klubo, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad klubo įstatuose (T. 1, l. 13-24) nenustatyta draudimo visuotinio susirinkimo metu teikti susirinkimui svarstyti tokių klausimų, kurie nebuvo iš anksto įtraukti į susirinkimo darbotvarkę, taip pat nenustatyta, kad susirinkimo metu priimti nutarimai dėl tokių klausimų (kurie nebuvo iš anksto įtraukti į darbotvarkę) būtų savaime negaliojantys ar neteisėti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nagrinėjamas ginčas kilęs iš privačių teisinių santykių, kuriuose galioja bendrasis dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tokiuose santykiuose leidžiama viskas, kas neuždrausta. Iš susirinkimo dalyvių sąrašo (T. 1, l. 67) matyti, kad susirinkime dalyvavo 18 narių, įskaitant ir dalyvavusius pagal balsavimo teisės perleidimo sutartis (T. 1, l. 79-85), iš tuo metu klube buvusių 23 narių (T. 1, l. 89). Nors iš susirinkimo protokolo neaišku, kuris dar iš narių (kartu su ieškovu, kurio pašalinimo klausimas buvo svarstomas) nedalyvavo balsavime, tačiau net ir pridėjus vieną nenurodytą (septynioliktą) balsą būtent ieškovo naudai, gautųsi, kad už ieškovo pašalinimą nubalsavo 13 narių, o prieš – 4 (o ne 3, kaip tai nurodyta protokole) nariai, t. y. už ieškovo pašalinimą balsų lieka vis tiek daugiau negu pusė visų klubo narių (pagal klubo įstatų 5.3.7 punktą nutarimas aptariamu klausimu gali būti priimamas paprasta balsų dauguma). Ieškovas neneigė atsakovo argumentų, kad nė vienas susirinkime dalyvavęs klubo narys aptariamu klausimu neprašė pateikti papildomos informacijos. Taip pat į bylą nepateikta duomenų ar juolab juos patvirtinančių įrodymų, jog ir pats ieškovas susirinkimo metu būtų prašęs suteikti jam daugiau-papildomo laiko siekiant pasirengti klausimo nagrinėjimui ir (arba) savo argumentų-atsikirtimų pateikimui. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kuriais apeliuojama į jo pašalinimo tvarkos pažeidimą tuo aspektu, kad pašalinimo klausimas nebuvo įtrauktas į susirinkimo darbotvarkę ir kad šį klausimą susirinkimo metu (spontaniškai) iškėlė klubo vadovas. Vien tik nurodytos procedūrinio pobūdžio aplinkybės nėra savaime neteisėtos ir todėl negali nulemti ginčijamo nutarimo pripažinimo negaliojančiu.

Ieškovo argumentai, kuriais apeliuojama į nurodytus procedūrinio pobūdžio pažeidimus (nors nagrinėjamų procedūrinių ginčijamo nutarimo priėmimo aspektų teismas nevertina kaip pažeidimų), nelemia ginčijamo nutarimo pripažinimo negaliojančiu dar ir todėl kad netgi teisminio nagrinėjimo metu, ieškovas taip ir nepaneigė atsakovo nurodomų ieškovo nusižengimų-pažeidimų, kurie išvardyti klubo vadovo 2016 m. balandžio 14 d. ataskaitoje (T. 1, l. 68-70). Šiame kontekste pažymėtina, kad V. S. 2011 m. birželio 13 d. rašte nurodyta apie ieškovo nesuderintus veiksmus naudojantis V. S. medžioklės bokšteliu (T. 1, l. 86, 94). Šie ieškovo veiksmai įvardyti klubo vadovo ataskaitos 2 lape, a punkte. Ataskaitos b ir c punktuose nurodyti ieškovo veiksmai 2015 m. balandžio 5 d. suradus balandžio 4 d. sumedžiotą šerną šio šerno nepriduodant ištirti, taip pat šio šerno mėsos nepasidalijant su kitais medžioklėje dalyvavusiais medžiotojais. Šiuo aspektu ieškovo žodinius paaiškinimus, kad šerno mėginius jis neva pridavė ištirti, paneigė ne tik atsakovo paaiškinimai, kad klubas negavo pranešimo apie tyrimų rezultatus, bet ir tokius tyrimus turėjusio atlikti veterinoriaus G. A. parodymai, kad 2015 metais už visus tyrimus be išimčių turėjo būti atsiskaitoma tik banko pavedimais ir kad nurodytais metais už atliktus tyrimus nebuvo priimta nė vieno atsiskaitymo grynaisiais. Taigi ieškovui nepateikus įrodymų, kad už 2015 m. balandžio 5 d. surasto sumedžioto šerno mėginių tyrimus buvo atliktas mokėjimo pavedimas (ieškovo pateikti įrodymai patvirtina pavedimus (T. 2, l. 22-25), atliktus (tik) už kitus sumedžiotus gyvūnus), atmestini kaip neįrodyti ieškovo argumentai, kuriais apeliuojama į tai, kad mėginiai vis dėlto buvo pateikti tyrimams (T. 1, l. 136). Taip pat atsakovo paaiškinimai bei liudytojo – 2015 m. balandžio 4 d. medžioklėje dalyvavusio ir jai vadovavusio A. K. (A. K.) – parodymai patvirtina ir tą aplinkybę, kad ieškovas surastu sumedžiotu šernu nepasidalino su kitais medžioklėje dalyvavusiais medžiotojais. Šiame kontekste teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kuriais apeliuojama į nurodytų medžiotojų neva atsisakymą atvykti pasidalinti laimikio. Priešingai, šerno paieškose dalyvavusių liudytojų A. P. (A. P.) ir E. D. (E. D.) parodymai patvirtina, kad surastas šernas tą pačią dieną, t. y. 2015 m. balandžio 5 d., buvo pakrautas į ieškovo automobilį ir išsivežtas ieškovo.

Pateikti medžioklės lapai patvirtina, kad 2015 m. balandžio 5 d. suradęs sumedžiotą šerną ieškovas šio šerno neįrašė į savo medžioklės lapą (T. 2, l. 9), taip pat neinicijavo šio šerno įrašymo į A. K. medžioklės lapą (T. 1, l. 125). Šiame kontekste pažymėtina, kad būtent ieškovas (o ne A. K.) surado sumedžiotą šerną, todėl, teismo vertinimu, būtent ieškovui (o ne A. K.) teko pareiga įforminti šio šerno sumedžiojimą. Nepaisant to, ieškovas nė vienos iš nurodytų pareigų neatliko, priešingai, net ir šerno mėginių nepateikė tyrimams. Atsižvelgdamas į tai, teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad sumedžioto šerno neįrašymas į medžioklės lapą vertintinas kaip Medžioklės taisyklių pažeidimas (aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 511 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 24 punktas). Teismo vertinimu, jau vien šie ieškovo veiksmai klubo visuotinio narių susirinkimo metu pagrįstai įvertinti kaip klubo įstatų, kitų teisės aktų reikalavimų nesilaikymas (įstatų 4.14.1 punktas) ir (arba) kaip su klubo veiklos tikslais nesuderinamos veiklos vykdymas (įstatų 3.1.1, 3.1.2, 4.14.6 punktai). Šiame kontekste atmestini kaip nepagrįsti ieškovo argumentai, kuriais apeliuojama į vienerių metų nuobaudos skyrimo terminą, nes šis terminas taikytinas sprendžiant tik dėl administracinės atsakomybės, tačiau šiuo atveju sprendžiama dėl civilinės teisinės atsakomybės – asociacijos nario pašalinimo, todėl administracinę atsakomybę reglamentuojantys terminai netaikytini, t. y. civilinės teisės subjektai turi teisę savo nuožiūra nuspręsti kada, per kokius terminus ir už kokius veiksmus taikyti ar netaikyti civilinę atsakomybę. Taigi klubo visuotinis narių susirinkimas turėjo pakankamą pagrindą ieškovo veiksmus įvertinti kaip teikiančius pagrindą pašalinti iš klubo. Tokio klubo narių daugumos nutarimo teismas neturi pagrindo vertinti kaip susidorojimo su ieškovu. Padaręs šią išvadą, teismas nenagrinėja kaip teisiškai nereikšmingų (negalinčių paneigti šiame sprendime jau padarytų išvadų) kitų atsakovo nurodomų ieškovo veiksmų, be kita ko, išvardytų klubo vadovo ataskaitos d, e, f ir g punktuose, taip pat nesprendžia, ar ieškovo veiksmai gali būti traktuojami kaip šiurkštus medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas (įstatų 4.14.5 punktas). Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad, viena vertus, atsakovas pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių ieškovo neblaivumą (pavyzdžiui, T. 1 l. 95, 170-171), tačiau, kita vertus, šie įrodymai nepatvirtina ieškovo neblaivumo būtent medžioklės metu (Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 60.9 punktas). Remiantis nurodytų motyvų visuma, ieškinio reikalavimai dėl ginčijamo nutarimo pripažinimo negaliojančiu atmestini kaip nepagrįsti (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl ieškinio reikalavimų pateikti klubo dokumentus ir (arba) informaciją

Padarius išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu ginčijamo nutarimo, kuriuo ieškovas pašalintas iš klubo narių, konstatuotina, jog būtent šiuo metu nėra ir pagrindo įpareigoti atsakovą pateikti atitinkamą klubo informaciją-dokumentus ieškovui, kaip asmeniui, netekusiam klubo nario statuso. Atsižvelgdamas į tai, teismas išsamiau nenagrinėja šalių argumentų, susijusių su ieškovo reikalaujamų dokumentų pateikimu ar nepateikimu.

Dėl procesinių sankcijų ir bylinėjimosi išlaidų

Tiek ieškovas (T. 2, l. 10-11), tiek atsakovas teismo posėdžio metu pateikė prašymus dėl procesinių sankcijų skyrimo. Atsakovo procesiniai veiksmai teikiant papildomus rašytinius įrodymus, taip pat prašymai apklausti liudytojus, teismo vertinimu, nors ir buvo pateikti po procesinių dokumentų (atsiliepimo į ieškinį ir tripliko) pateikimo, tačiau šie įrodymai buvo teisiškai reikšmingi teisingai ir išsamiai išnagrinėjant pareikštus ieškinio reikalavimus. Svarbu ir tai, kad iki pat pirmojo teismo posėdžio atsakovas dar siūlė ieškovui taikos sutartį, t. y. atsakovas turėjo pagrindą manyti, kad ginčo nagrinėjimas iš esmės gali ir neįvykti. Be to, naujų-papildomų įrodymų poreikį nulėmė ir paties ieškovo nesąžiningi procesiniai veiksmai, be kita ko, teikiant melagingus paaiškinimus dėl 2015 m. balandžio 5 d. surasto šerno mėginių pridavimo tyrimams ir šio šerno įrašymo į medžioklės lapą – būtent šiems ieškovo paaiškinimams paneigti 2015 m. gegužės 18 d. posėdžio metu ir buvo atsakovo prašymu apklausiamas paskutinis liudytojas G. A.. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas neturi pagrindo atsakovo procesinių veiksmų vertinti kaip netinkamų-nesąžiningų, todėl atmestinas ieškovo prašymas dėl baudos atsakovui skyrimo ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumažinimo.

Ieškovas iš pradžių (2017 m. kovo 1 d. posėdžio metu) nurodė, kad 2015 m. balandžio 4-5 dienomis sumedžiotą šerną jis įrašė į savo medžioklės lapą, vėliau (2017 m. balandžio 6 d. posėdžio metu) ėmė teigti, kad šerno neįrašė į savo medžioklės lapą, nes jis nesumedžiojo to šerno. Be to, ieškovas visą laiką teigė, kad aptariamo šerno mėginius jis tikrai pristatė tyrimams į Pabradę; iš pradžių teigė, kad už tyrimus sumokėjo grynaisiais, juos palikdamas kartu su mėginiu maišelyje, vėliau ėmė teigti, jog neprisimena, kokia forma sumokėjo už tyrimus. Šiame sprendime jau padaryta išvada, kad ieškovas aptariamų šerno mėginių vis dėlto nepateikė tyrimams. Atsižvelgdamas į tai, teismas sutinka su atsakovo prašymu skirti ieškovui baudą už priesaikos sulaužymą teikiant tikrovės žinomai neatitinkančius paaiškinimus (T. 1, l. 110). Atsižvelgdamas į tai, kad dėl šių ieškovo parodymų atsakovui iškilo būtinybė teikti papildomus įrodymus (atitinkamai atidedant bylos nagrinėjimą), teismas sprendžia, kad šiuo atveju priesaikos sulaužymo mastą ir sukeltus padarinius atitiktų 150 Eur baudos skyrimas.

Priimant sprendimą ieškinį atmesti, atsakovui iš ieškovo priteistina iš viso 1040 Eur bylinėjimosi išlaidų (T. 2, l. 2-8). Atsižvelgdamas į pateiktų procesinių dokumentų ir rašytinių įrodymų gausą, taip pat į teismo posėdžių skaičių ir trukmę (kurią iš dalies nulėmė ir ieškovo melagingi paaiškinimai), teismas šių išlaidų nevertina kaip neproporcingai didelių, todėl jų nemažina. Valstybei iš ieškovo nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes šios išlaidos mažesnės, negu teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali (3 Eur) priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui asociacijai Vilniaus miesto medžiotojų klubui „Žeimena“, j. a. k. 125078278, iš ieškovo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 1040 (tūkstantį keturiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Skirti ieškovui V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 150 (šimto penkiasdešimties) Eur baudą už priesaikos sulaužymą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.