Marijampolės apylinkės teismo sprendimas, e2-3313-305/2022

Teismas: Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-11-17
Bylos Nr.: e2-3313-305/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-53-3-00498-2022-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Laimutis Vaitkus
Ieškovas: akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
Atsakovas: V. G.

Kategorijos

2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.4Reikalavimo perėjimas trečiajam asmeniui regreso tvarka (subrogacija)
2.6.10.2.3Kaltė
2.6.10.5.2.4Atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą
2.6.39.2.5.5Transporto priemonių draudimas
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.2.6.5Galutinis sprendimas
3.2.6.10Teismo sprendimo atidėjimas ir išdėstymas, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas

Civilinė byla Nr. e2-3313-305/2022Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00498-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.4; 2.6.10.2.3; 2.6.10.5.2.4; 2.6.39.2.5.5; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.2.6.10 (S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 17 d.Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Laimutis Vaitkus,sekretoriaujant Ligijai Vosylienei,

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ įgaliotai atstovei D. S.,

atsakovui V. G. ir jo atstovui advokatui Algiui Kojalai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui V. G. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ir ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo V. G. 17 187,05 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 5 procentų metines procesines palūkanas ir 411,20 Eur bylinėjimosi išlaidų (387,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 24,20 Eur vertimo išlaidų) (1 t., e. b. l. 4-5, 150; 2 t., e. b. l. 14; 2022 m. spalio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 4 min. 23 sek. – 12 min. 0 sek.).

2. Ieškovė savo ieškinyje nurodė (1 t., e. b. l. 1-5):

2.1. 2021 m. gegužės 22 d., apie 13 val., Kauno rajone, kelio A1 (Vilnius-Kaunas- Klaipėda), 103,2 kilometre, atsakovas, vairuodamas transporto priemonę KIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis), apsisukinėjo kelyje su skiriamąja juosta tam neskirtoje vietoje, nepraleido antrąja eismo juosta važiavusio motociklo Harley Davidson, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Motociklas), taip sukėlė pavojingą situaciją eisme ir neišvengiamą kliūtį kelyje, todėl Motociklo vairuotojas, vengdamas susidūrimo, buvo priverstas intensyviai stabdyti, keisti važiavimo trajektoriją, dėl ko nesuvaldė Motociklo, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Motociklo vairuotojui konstatuotas kairiojo raktikaulio, kairiosios mentės lūžiai, t. y., nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Eismo įvykio kaltininku, vadovaujantis tiek Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. rugpjūčio 31 d. pateikta informacija dėl eismo įvykio, tiek Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimu, pripažintas atsakovas. Atsakovas apie sukeltą eismo įvykį nepranešė policijai ir pasišalino iš įvykio vietos.

2.2. ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir atsakovas 2020 m. spalio 22 d. sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 300 1310254, kuria buvo apdrausta Automobilio valdytojo civilinė atsakomybė (toliau – ir Sutartis), todėl ieškovui kilo pareiga atlyginti šiuo eismo įvykiu padarytą žalą.

2.3. Ieškovas išmokėjo iš viso 17 187,85 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Šią draudimo išmoką sudaro: 1) už Motociklą buvo išmokėta 7 349,00 Eur draudimo išmoka; buvo nustatyta, kad Motociklo remonto kaina viršytų 75 proc. Motociklo rinkos vertės, todėl buvo laikyta, kad jo remontas ekonomiškai netikslingas; draudimo išmokos dydis buvo nustatomas iš Motociklo rinkos vertės iki sunaikinimo (12 850,00 Eur) atėmus Motociklo likučių vertę po eismo įvykio (5 501,00 Eur), buvo paskaičiuota ir nukentėjusiam išmokėta 7 349,00 EUR suma (12 850 – 5 501 = 7 349,00 Eur); 2) už išlaidas odontologo paslaugoms nukentėjusiajam pagal išlaidų kvitą išmokėta 64,00 Eur dydžio draudimo išmoka turtinei žalai atlyginti; 3) už eismo įvykio metu sugadintus nukentėjusiojo motociklininko drabužius ir įrangą (kelnės, striukė, skarelė, šalmas su pasikalbėjimo įranga) pagal pateiktas sąskaitas išmokėta 1 004,89 Eur dydžio draudimo išmoka turtinei žalai atlyginti; 4) draudikas išmokėjo nukentėjusiajam iš viso 3 569,76 Eur draudimo išmoką už negautas pajamas; 5) už nesunkiai sutrikdytą sveikatą nukentėjusiajam išmokėta 5 200,00 Eur dydžio draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti.

2.4. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo apie eismo įvykį nedelsdamas pranešti policijai Kelių eismo taisyklėse (toliau – ir KET) nustatytais atvejais. Šios pareigos nevykdymo neigiamos teisinės pasekmės numatytos Taisyklių 60.1 punkte: jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti iki 100 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu apie eismo įvykį nebuvo pranešta policijai KET nustatytais atvejais. Taip pat TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta nuostata, jog draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Analogiška nuostata numatyta Taisyklių 59.4 punkte.

2.5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, jog taikant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nėra būtina konstatuoti tyčinį vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktą, pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y., kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymą asmens kaltę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir jos formas, todėl sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą, t. y., siekiant konstatuoti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą sumokėtos draudimo išmokos grąžinimo pagrindą, būtina nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas suvokė, ar, remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. <...> Teisėjų kolegijos vertinimu, pakankamai apdairaus ir rūpestingo, protingo žmogaus standartas yra pakankamas TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo tikslais ir atitinka šios normos tikslą bei civilinės atsakomybės draudimo esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019).

2.6. Iš kartu su šiuo ieškiniu teikiamo vaizdo įrašo matyti, kad vaizdo įraše laiku nuo 00:52 min. matomas atsakovo vairuojamas Automobilis (juodos spalvos), kuris stovi skiriamojoje juostoje. Atsakovo vairuojamas Automobilis laiku nuo 00:55 min. pradeda važiuoti ir įvažinėja į antrą eismo juostą kryptimi link Vilniaus. Nuo 00:56 min. antra eismo juosta pravažiuoja du juodos spalvos motociklai. Vienas jų važiuoja kairiau eismo juostos (nukentėjusiojo Motociklas), antrasis motociklas kiek atsilikęs nuo pirmojo važiuoja dešiniau eismo juostos. Vaizdo įraše matomas priekyje važiuojančio motociklo degantis stabdžių žibintas. Tuo tarpu atsakovo vairuojamas Automobilis toliau įvažinėja į antrą eismo juostą, o Motociklo vairuotojas pradeda intensyviai stabdyti Motociklą (laiku nuo 00:57 min. matomas galinio rato slydimas). Dešiniau važiavęs motociklas vengdamas susidūrimo su Automobiliu suka į dešinę pusę, į pirmą eismo juostą. Nuo 00:58 min. matyti, kaip nukentėjusiojo Motociklas slysta, Motociklo galas yra sumėtomas, Motociklas sukamas kairiau kelio juostos. Nuo 00:59 min. matyti, kad Motociklas išvengia susidūrimo su atsakovo automobiliu, tačiau nevaldomas pravažiuoja atsakovo Automobilį iš kairės pusės (vairuotojo pusės), nuvažiuoja nuo kelio į kairę pusę ir trenkiasi į nukreipiamąsias gaires ir griovį. Versdamasis Motociklas nukrenta ant kelio važiuojamosios dalies prieš pat atsakovo vairuojamą Automobilį. Nuo 1:02 min. matosi kaip atsakovas apvažiuoja slystantį Motociklą pasukdamas dešiniau kelio ir nesustodamas eismo įvykio vietoje nuvažiuoja.

2.7. Iš pateikiamo vaizdo įrašo akivaizdu: kad apsisukimo manevrą atsakovas atlikto intensyvaus judėjimo kelyje pažeidžiant KET (109 ir 116.6 punktus); kad staigus ir stiprus Motociklo stabdymas bei motociklo kritimas ant važiuojamosios dalies (trenksmas motociklui nukritus ant kelio dangos), turėjo sukelti reikšmingus garsus, nebūdingus įprastinėms transporto priemonių eismo sąlygoms; Motociklui tapus nevaldomam, nukentėjusysis pravažiavo pro kairiąją atsakovo Automobilio pusę (t. y., pusę kurioje sėdėjo atsakovas); atsakovas Automobiliu apvažiavo ant važiuojamosios kelio dalies slystantį Motociklą. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog atsakovas suvokė ar remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis. Taip pat pažymėtina, kad atsakovui atlikus (atliekant) apsisukimo (įvažiavimo į pagrindinį kelią) manevrą, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kas savaime didina eismo įvykio kilimo tikimybę, atsakovui negalėjo nekilti suvokimas, kad šis jo manevras galėjo sukelti eismo įvykį. Atsakovo pasyvumas valdant transporto priemonę negali būti laikomas atitinkančiu protingumo, rūpestingumo ir apdarumo standartą. Atsakovui, kaip kiekvienam transporto priemonės valdytojui, privalo būti žinoma, jog šis kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, vairuodamas automobilį turi būti atsargus ir atidus – važiuoti taip, kad nebūtų daroma žala kitų asmenų turtui. Tokios žalos padarymas yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Atsakovas, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, sukėlė eismo įvykį, pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl turi pareigą ieškovui atlyginti žalą.

3. Ieškovės atstovė D. S. teismo posėdžio metu ieškinį prašė tenkinti ieškinyje išdėstytais argumentais. Reaguodama į atsakovo atsikirtimus, papildomai paaiškino, kad pirmoji pretenzija atsakovui buvo pateikta dėl 13 786,97 Eur žalos atlyginimo, tačiau po pretenzijos pateikimo nukentėjusiam asmeniui papildomai buvo išmokėta suma, skirta negautoms pajamoms kompensuoti, todėl ieškiniu reikalaujama didesnės sumos – 17 187,85 Eur; visi žalą pagrindžiantys dokumentai pateikti kartu su ieškiniu. Iš pateikto vaizdo įrašo, kuriame fiksuotas eismo įvykis, matyti, kad nors ir nebuvo kontakto tarp transporto priemonių, tačiau Motociklas nukrito ant kelio važiuojamosios dalies prieš pat atsakovo vairuojamą Automobilį, todėl atsakovas negalėjo jo nematyti, tačiau atsakovas Motociklą apvažiavo ir nesustodamas nuvažiavo. Atsižvelgiant į tai spręstina, jog atsakovas suvokė arba galėjo ir turėjo suvokti, kad sukėlė eismo įvykį, tačiau iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas atsakovo pasišalinimo iš eismo įvykio faktas, nėra teisiškai reikšmingas, nes pasišalinimo iš eismo įvykio vietos klausimas neįeina į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalies sudėtį. Šis faktas, kad atsakovas nebuvo baustas už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos atliekant ikiteisminį tyrimą ar administracine tvarka, niekaip nesuponuoja civilinės atsakomybės išvengimo. Policijos pareigūnai nenustatė, kad atsakovo pasišalinimas iš eismo įvykio vietos buvo tyčinis, todėl jam administracinė atsakomybė nekilo. Tačiau civilinėje teisėje pripažįstama, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir atidus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad kaltė pasišalinimo iš eismo įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu (2022 m. spalio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 20 min. 50 sek. – 54 min. 42 sek., 1 val. 30 min. 45 sek. – 1 val. 31 min. 8 sek.; 2022 m. spalio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 4 min. 23 sek. – 12 min. 0 sek.).

Atsiliepimas

4. Atsakovas V. G. atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, taip pat prašo priteisti iš ieškovės atsakovo naudai šioje civilinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodyta (1 t., e. b. l. 154-158):

4.1. 2021 m. gegužės 22 d., apie 13 val., Kauno rajone, kelio Al (Vilnius-Kaunas-Klaipėda) 103 km Kauno kryptimi, atsakovas, vairuodamas jam priklausantį Automobilį, apdraustą privalomos transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu bendrovėje ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, pažeidė KET 116.6 ir 109 punktus. Neatsargiai apsisukinėjo kelyje su skiriamąją juosta tam neskirtoje vietoje ir nepralaido antra eismo juosta Kauno kryptimi važiavusio Motociklo. Sukėlė pavojingą situaciją eisme ir neišvengiamą kliūtį kelyje, dėl to iš galo važiavusio motociklo vairuotojas, vengdamas susidūrimo su Automobiliu, buvo priverstas intensyviai stabdyti savo vairuojamą transporto priemonę, keisti važiavimo trajektoriją ir nesuvaldęs vairuojamo Motociklo, nuvažiavo nuo kelio į remontuojamą skiriamąją juostą bei apvirto. Atsakovas nieko nepastebėjo ir persirikiavęs iš antros į pirmą kelio eismo juostą nuvažiavo Kauno kryptimi. Nukentėjusiajam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

4.2. Atsakovas apie įvykusį eismo įvykį sužinojo po kelių dienų, kai paskambino policijos pareigūnas. Detaliau eismo įvykio aplinkybes sužinojo 2021 m. rugpjūčio 26 d., atvykęs pagal kvietimą į apklausą, kur jam buvo parodytas registratoriaus vaizdo įrašas, padarytas iš kito atsakovui iš galo važiavusio automobilio. Atsakovas eismo įvykio nepastebėjo ir negirdėjo, nes tuo metu atliko persirikiavimo manevrą iš antros kelio juostos į pirmą dešinę kelio juostą. Persirikiuodamas stebėjo vaizdą dešinės pusės galiniame veidrodėlyje, nes kelyje vyko intensyvus eismas, buvo vykdomi remonto darbai. Į kelią Al atsakovas pateko per klaidą, nes iš Kauno klinikų turėjo važiuoti į Marijampolės kelią ir po to į Vilkaviškį, o atsidūrė kelyje į Klaipėdos pusę. Dėl šių aplinkybių nematė, kas įvyko kairėje pusėje už jo automobilio, kur buvo skiriamoji juosta. Transporto priemonių kontakto nebuvo. Įvykusio eismo įvykio nematė ir neturėjo pagrindo ar pareigos sustoti.

4.3. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyboje atsakovui buvo pateiktas įtarimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, dėl kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo, sukėlusio nesunkų sveikatos sutrikdymą. Ši nusikalstama veika laikoma padaryta dėl neatsargumo. Susipažinęs su eismo įvykio aplinkybėmis, dėl šios veikos padarymo atsakovas prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, su nukentėjusiuoju susitaikė pasirašydamas susitaikymo protokolą, todėl 2021 m. rugsėjo 29 d. prokuroras priėmė nutarimą atleisti atsakovą nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindais ir ikiteisminį tyrimą nutraukti. Teismas, patvirtinęs prokuroro nutarimą, netaikė baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

4.4. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinės atsakomybės draudimo tikslas suponuoja, jog draudikas, kuris sumokėjo draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui, neturi teisės reikalauti regreso būdu iš draudėjo ar apdraustojo draudiko nukentėjusiam asmeniui sumokėtos sumos. Tokia draudiko teisė galėtų atsirasti tik išimtiniais atvejais ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis. Tokiais atvejais teismai privalo detaliai išnagrinėti bylos aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar šios išimtys gali būti taikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015). Ieškovė remiasi TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto norma. Nagrinėjamu atveju už atsakovo vairuojamo automobilio galo įvykusio eismo įvykio, kai nugriuvęs motociklas nučiuožė į remontuojamos skiriamosios juostos griovį, atsakovas nematė ir negirdėjo, dėl to nesustojo ir neturėjo pareigos ką nors pranešti policijai. Toliau važiuojant niekas atsakovo nesivijo, nesignalizavo ir kitaip nebandė atkreipti jo dėmesį, kad kažkas atsitiko ir jam reikėtų sustoti. Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-23859/21 medžiagoje nebuvo nustatyta jokių pasišalinimo iš eismo įvykio požymių ir atsakovui nepateikta įtarimų dėl tokios veikos padarymo. Tuo metu atsakovas nežinojo, nesuvokė ir neįtarė, kad dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis, ir tik paskambinus policijos pareigūnui sužinojo apie galimą savo dalyvavimą sukeliant eismo įvykį.

4.5. Taip pat ieškovė remiasi TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto aiškinimu. Siekiant konstatuoti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą sumokėtos draudimo išmokos grąžinimo pagrindą, būtina nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas suvokė, ar, remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, ne tik galėjo ir turėjo suvokti, bet ir suprato, ir suvokė, kad įvyko eismo įvykis bei pasišalino iš eismo įvykio vietos. Įrodyti šias aplinkybes turi ieškovė, tačiau jokių kitų įrodymų, negu buvo surinkta ikiteisminio tyrimo byloje, ieškovė nepateikė. Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-23859/21 apie pasišalinimą iš eismo įvykio vietos nieko nenustatyta ir atvirkščiai apie atsakovo veiksmus nurodyta, kad „nuvažiavo iš įvykio vietos ir tą padarė ne su tikslu pasišalinti iš jos, nes tuo metu nesuprato ir nežinojo, kad sukėlė eismo įvykį“.

4.6. Ieškovės manymu, tai, kad atsakovas suvokė, arba remiantis protingo žmogaus standartu galėjo ir turėjo suvokti apie įvykusį eismo įvykį, patvirtina iš ikiteisminio tyrimo medžiagos teismui pateiktas registratoriaus vaizdo įrašas, padarytas iš paskui važiavusio kito automobilio. Ieškinyje pakartojamas 2021 m. rugsėjo 29 d. prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą pateiktas vaizdo įrašo aprašymas, tačiau po jų ieškovė pateikia savo komentarus ir interpretacijas apie eismo įvykį, išimtinai palankias ieškovės pozicijai. Tokie samprotavimai ir subjektyvus apibendrinimai prieštarauja šioje byloje pateiktam atsakovo veikos kvalifikavimui. Pagal šį kvalifikavimą, esant tokioms aplinkybėms, kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu nagrinėjamoje byloje, atsakovas, automobilio vairuotojas negalėjo ir neturėjo suvokti, kad jam už nugaros įvyko eismo įvykis. Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo turinys ir išvados rodo, kad buvo ištirtos ir įvertintos visos aplinkybės ir visi ikiteisminio tyrimo byloje esantys įrodymai bei iš jų visumos padarytos prokuroro išvados, kad atsakovas nuvažiavo iš eismo įvykio vietos nežinodamas ir nesuvokdamas, kad sukėlė šį eismo įvykį. Taip pat bylos medžiagoje nėra jokių įrodymų vertinti atsakovo, kaip vairuotojo elgesį, kaip neatitinkantį protingo žmogaus standarto.

4.7. Kasacinio teismo praktika dėl TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto aiškinimo ir taikymo yra nuosekli. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vairuotojas dėl pasišalinimo iš įvykio vietos yra kaltas tik tuo atveju, jeigu suvokė (o ne turėjo ir galėjo suvokti) susidariusią situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019).

4.8. Be to, ikiteisminio tyrimo byloje nustatytas teisiškai reikšmingas faktas, kad atsakovo vairuojamas automobilis eismo įvykio metu neturėjo jokio kontakto su nukentėjusiojo vairuojamu Motociklu. Intensyvaus eismo sąlygomis atsakovas negirdėjo jokio išskirtinio garso ir nematė krentančio ar slystančio į remontuojamos skiriamosios juostos griovį Motociklo ir tokių įrodymų bylos medžiagoje nėra. Atvirkščiai, tuo metu jis rikiavosi iš antros eismo juostos į pirmą eismo juostą ir visas jo dėmesys buvo sutelktas į dešinės pusės galinio matymo veidrodėlį.

4.9. Atsakovas yra pagyvenusio amžiaus žmogus, pensininkas, su natūraliai silpnėjančia rega ir klausa, po atliktos širdies operacijos, todėl stengiasi vairuoti ir važiuoti lėčiau, saugiau ir nepažeidžiant KET. Dėl savo amžiaus automobilį vairuoja retai, dažniausiai vykstant į sveikatos priežiūros įstaigas pasitikrinti po širdies operacijos arba dėl slaugomos žmonos iškylančių klausimų. Iki šio įvykio nebuvo padaręs kitų eismo įvykių ir nėra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus.

5. Atsakovas ir jo atstovas advokatas Algis Kojala teismo posėdžio metu prašė ieškovės ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais. Atsakovas pakartojo, kad eismo įvykio dieną jis važiavo namo iš klinikų, bet apsižiūrėjo, kad pasuko ne į tą pusę. Pastebėjo pervažą, matėsi, kad ja mašinų buvo važiuota. Kadangi vyko kelio remontas, galvojo, kad galima toje vietoje apsisukti. Jis atsistojo, praleido daug mašinų, ir kai jam atrodė, kad spės atlikti manevrą, pasuko važiuoti. Įvažiavęs jis norėjo persirikiuoti į pirmą eismo juostą, todėl važiavo visą dėmesį sutelkęs į dešinę pusę. Persirikiavo sėkmingai ir nuvažiavo. O kad dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis, jis nematė ir negirdėjo. Atsakovas Motociklo neapvažiavo, jis atliko persirikiavimo į pirmą eismo juostą manevrą. Atsakovas nesuvokė tapęs eismo įvykio dalyviu dėl objektyvių aplinkybių: eismo įvykio metu kontakto tarp transporto priemonių nebuvo, automobilis nepakeitė važiavimo greičio siekiant greičiau pasišalinti, atsakovo niekas nesivijo ir nebandė stabdyti, atsakovas važiavo savo automobilyje vienas, kelyje vyko intensyvus eismas ir kelio darbai su triukšmingu fonu, eismo įvykio metu nukritusio motociklo atsiradusio triukšmo išgirsti neprivalėjo, todėl jis neturėjo pagrindo ir negalėjo suprasti, jog dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis už automobilio ir iš kairės pusės. Apie eismo įvykį atsakovas sužinojo tik, kai jam paskambino tyrėjas. Nagrinėjamoje civilinėje byloje objektyviai įrodyti, ar atsakovas suprato ir suvokė kad įvyko eismo įvykis, yra praktiškai neįmanoma. Ieškovės nurodytos prielaidos dėl galimo neatsargaus pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, suvokiant apie įvykį, paremtos to paties registratoriaus padarytu vaizdo įrašu, gautu iš ikiteisminio tyrimo bylos. Skiriasi tik ieškovės teikiamas vaizdo įrašo aiškinimas ir interpretavimas nuo ikiteisminio tyrimo byloje pateikto to paties vaizdo įrašo aiškinimo ir nustatytų faktinių aplinkybių. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu taip pat pateikė prašymą, jeigu teismo sprendimas galimai būtų nepalankus atsakovui, sumažinti žalos atlyginimo dydį vadovaujantis CK 6.251 straipsnio 2 dalies nuostatomis: į bylą yra pateikti sudėtingą atsakovo turtinę padėtį patvirtinantys dokumentai, kaip įrodymai apie atsakovo sunkią finansinę būklę. Jei būtų patenkintas ieškinys, prašo, vadovaujantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, išdėstyti žalos mokėjimą dalimis iki 72 mėnesių (po 239 Eur per mėnesį) arba teismo nuožiūra pasirinktam terminui dėl sudėtingos turtinės ir šeimyninės padėties (2022 m. spalio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 12 min. 13 sek. – 1 val. 29 min. 50 sek., 1 val. 31 min. 34 sek. – 1 val. 32 min. 6 sek.; 2022 m. spalio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 12 min. 22 sek. – 28 min. 28 sek., 28 min. 46 sek. – 31 min. 56 sek., 32 min. 11 sek. – 33 min. 1 sek).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

6. Teismas, remdamasis rašytine bylos medžiaga, šalių, jų atstovų rašytiniais ir žodiniais paaiškinimais, nustatė, kad:

6.1. 2021 m. gegužės 22 d., apie 13 val., Kauno rajone, kelio A1 (Vilnius-Kaunas- Klaipėda), 103,2 kilometre, kryptimi link Kauno miesto, atsakovas, vairuodamas automobilį KIA Venga, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apsisukinėjo kelyje su skiriamąja juosta tam neskirtoje vietoje, nepraleido antrąja eismo juosta važiavusio motociklo Harley Davidson, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pažeidė KET 109 ir 116.6 punktų reikalavimus bei sukėlė pavojingą situaciją eisme ir neišvengiamą kliūtį kelyje, todėl Motociklo vairuotojas, vengdamas susidūrimo, buvo priverstas intensyviai stabdyti, keisti važiavimo trajektoriją, dėl ko nesuvaldė Motociklo, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Eismo įvykio kaltininku pripažintas atsakovas, pats atsakovas savo kaltės dėl minėto eismo įvykio taip pat neneigia (1 t., e. b. l. 7-9, 14-19).

6.2. Minėtas eismo įvykis įvyko kelyje, kuriame buvo vykdomi kelio remonto darbai, kelias buvo sausas, buvo apsiniaukę (1 t., e. b. l. 7-9).

6.3. Įvykęs eismo įvykis buvo užfiksuotas kito automobilio vaizdo registratoriumi. Į bylą yra pateiktas vaizdo įrašas (dokumento registracijos Nr. DOK-19522). Jame transporto priemonių valstybiniai numeriai nėra aiškiai matomi, tačiau tarp šalių nėra ginčo, kad šiame vaizdo įraše užfiksuotas būtent eismo įvykis, įvykęs 2021 m. gegužės 22 d., apie 13 val., Kauno rajone, kelio A1 (Vilnius-Kaunas-Klaipėda), 103,2 kilometre, ir kad jame matomas būtent atsakovui priklausantis automobilis KIA venga, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei nukentėjusio asmens motociklas Harley Davidson, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš šio vaizdo įrašo matyti: laiku nuo 52 sek. matomas atsakovo vairuojamas Automobilis (juodos spalvos), kuris stovi skiriamojoje juostoje; atsakovo vairuojamas Automobilis laiku nuo 55 sek. pradeda važiuoti ir įvažinėja į antrą eismo juostą kryptimi link Kauno; laiku nuo 56 sek. antra eismo juosta pravažiuoja du juodos spalvos motociklai, vienas jų važiuoja kairiau eismo juostos (nukentėjusiojo Motociklas), matomas Motociklo degantis stabdžių žibintas, antrasis motociklas kiek atsilikęs nuo pirmojo važiuoja dešiniau eismo juostos; tuo tarpu atsakovo vairuojamas Automobilis toliau įvažinėja į antrą eismo juostą, laiku nuo 57 sek. Motociklo vairuotojas pradeda intensyviai stabdyti Motociklą (matomas galinio rato slydimas), dešiniau važiavęs motociklas vengdamas susidūrimo su Automobiliu suka į dešinę pusę, į pirmą eismo juostą; laiku nuo 58 sek. matyti, kaip nukentėjusiojo Motociklas slysta, Motociklo galas yra sumėtomas, Motociklas sukamas kairiau kelio juostos; laiku nuo 59 sek. matyti, kad Motociklas išvengia susidūrimo su atsakovo Automobiliu, tačiau nevaldomas pravažiuoja atsakovo Automobilį iš kairės pusės (vairuotojo pusės), nuvažiuoja nuo kelio į kairę pusę; laike nuo 1 min. 1 sek. nukentėjusiojo Motociklas matomas nukritęs ant kelio važiuojamosios dalies (antroje eismo juostoje) priešais atsakovo vairuojamą Automobilį, tuo pačiu laiku atsakovo vairuojamas Automobilis pradeda kirsti eismo juostas skiriančią liniją, tikslu įvažiuoti į pirmą eismo juostą, dešinės pusės posūkio šviesos signalas nedega; laiku nuo 1 min. 2 sek. matosi kaip atsakovo vairuojamas Automobilis įvažiuoja į pirmą eismo juostą, tuo metu priešais automobilį keliu pračiuožia Motociklo detalė; laiku nuo 1 min. 3 sek. atsakovo vairuojamas Automobilis pilnai įvažiuoja į pirmą eismo juostą ir nesustodamas nuvažiuoja toliau, tuo metu kelio antros eismo juostos kairėje pusėje stebimas keliu čiuožiantis Motociklas; laiku iki 1 min. 11 sek. kitų transporto priemonių, važiuojančių paskui atsakovo Automobilį, nestebima.

6.4. Dėl eismo įvykio atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-23859-21 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje. Tačiau Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimu, kurį patvirtino teismas, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir atsakovas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindais atsakovui ir nukentėjusiajam susitaikius. Minėtame nutarime konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad V. G. veikoje vairuojant kelių transporto priemonę – automobilį, ir pažeidus KET reikalavimus nustatyti požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje. Nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 1 dalyje, yra laikoma padaryta dėl neatsargumo, t. y., nėra priskiriama prie tyčinių sunkių ar labai sunkių nusikaltimų kategorijos; kaip įtariamasis apklaustas V. G. prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas, nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiuoju susitaikė pasirašydami susitaikymo protokolą (1 t., e. b. l. 14-19).

6.5. Motociklo vairuotojas dėl minėto eismo įvykio patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., e. b. l. 14), taip pat jam buvo padaryta turtinė žala (sugadintas Motociklas, kiti daiktai ir kt.) (1 t., e. b. l. 20-117, 119, 120). ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir atsakovas 2020 m. spalio 22 d. buvo sudarę įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 300 1310254, kuria buvo apdrausta Automobilio valdytojo civilinė atsakomybė (1 t., e. b. l. 10-13), todėl ieškove kilo pareiga atlyginti šiuo eismo įvykiu padarytą žalą. Ieškovė, vykdydama minėtą pareigą, išmokėjo eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui iš viso 17 187,65 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti, kurią sudaro: 1) už Motociklą buvo išmokėta 7 349,00 Eur draudimo išmoka; 2) už išlaidas odontologo paslaugoms nukentėjusiajam pagal išlaidų kvitą išmokėta 64,00 Eur dydžio draudimo išmoka turtinei žalai atlyginti; 3) už eismo įvykio metu sugadintus nukentėjusiojo motociklininko drabužius ir įrangą (kelnės, striukė, skarelė, šalmas su pasikalbėjimo įranga) pagal pateiktas sąskaitas išmokėta 1 004,89 Eur dydžio draudimo išmoka turtinei žalai atlyginti; 4) draudikas išmokėjo nukentėjusiajam iš viso 3 569,76 Eur draudimo išmoką už negautas pajamas; 5) už nesunkiai sutrikdytą sveikatą nukentėjusiajam išmokėta 5 200,00 Eur dydžio draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti (1 t., e. b. l. 118, 121, 122, 129, 130, 131).

Teismo sprendimo motyvai ir teisiniai argumentai

7. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškia reikalavimą atsakovui grąžinti ieškovės dėl eismo įvykio nukentėjusiam asmeniui išmokėtą 17 187,05 Eur draudimo išmoką ir kitus su šiuo reikalavimu susijusius reikalavimus. Reikalavimą dėl draudimo išmokos grąžinimo ieškovė grindžia TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis.

8. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką TPVCAPDĮ įtvirtintas reglamentavimas, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015, 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2011).

9. KET 219.4 punkte numatyta, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo – jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Taigi, ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl draudimo išmokos grąžinimo TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu, turi įrodyti dviejų aplinkybių sutaptį: 1) atsakovas yra atsakingas už įvykusį eismo įvykį bei žalos padarymą ir 2) faktą, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, nors pagal KET privalėjo pasilikti eismo įvykio vietoje.

10. Be to, kaip teisingai, nurodo ieškovė, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymą asmens kaltę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir jos formas. Taigi, taikant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą nėra būtina konstatuoti tyčinį vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktą, pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė arba, remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, jog įvyko eismo įvykis, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, t. y., kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019, 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015). CK 6.248 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.

11. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl pirmos aplinkybės – kad atsakovas yra kaltas dėl įvykusio eismo įvykio, dėl kurio trečiasis asmuo (nukentėjusysis) patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurią atlygino ieškovė, išmokėdama jam 17 187,65 Eur draudimo išmoką. Tačiau šalys nesutaria dėl antrosios aplinkybės – pasišalinimo iš eismo įvykio vietos – buvimo: ieškovės nuomone, eismo įvykio aplinkybės ir atsakovo elgesys sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovas pasišalino iš eismo įvykio vietos; atsakovas su tuo kategoriškai nesutinka.

12. Atsakovas ginčija pasišalinimo iš eismo įvykio vietos fakto buvimą, pirmiausia, akcentuodamas, kad ikiteisminio tyrimo metu pasišalinimo iš eismo įvykio vietos faktas nebuvo konstatuotas, priešingai – buvo nustatyta, jog atsakovas „iš įvykio vietos nuvažiavo, bet nepasišalino, nepastebėjęs ir nesupratęs, kad dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis“; taip pat atsakovas nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos.

13. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. CPK 182 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kurių įrodinėti nereikia. Viena iš tokių aplinkybių – asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 3 punktas).

14. Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas, pradėtas atsakovo atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, buvo nutrauktas, t. y., nuosprendis baudžiamojoje byloje nebuvo priimtas, todėl prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatytos aplinkybės nagrinėjamoje civilinėje byloje prejudiciškumo neturi, duomenys prokuroro nutarime vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Be to, pažymėtina, kad, priešingai negu teigia atsakovas (jo atstovas), minėtame prokuroro nutarime, aprašant nustatytas aplinkybes, nebuvo analizuotas ir konstatuotas pasišalinimo/nepasišalino iš eismo įvykio faktas, kadangi ši aplinkybė nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimui reikšmės neturi (pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra veika – KET pažeidimas, padariniai – nesunkus sveikatos sutrikdymas ir priežastinis ryšys).

15. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad atsakovo atžvilgiu būtų priimtas nutarimas dėl administracinio nusižengimo, numatyto Administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnyje (dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos). Tačiau kasacinio teismo yra išaiškinta, kad civilinės atsakomybės klausimas civilinėje byloje turi būti sprendžiamas nepriklausomai nuo to, ar buvo atliktas eismo įvykio tyrimas įstatymo nustatyta tvarka, ar eismo įvykio dalyviams buvo taikyta administracinė atsakomybė; administracinės atsakomybės prejudiciškumas būtų svarbus tik tuomet, jei atsakovas administracine tvarka būtų nubaustas teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2014). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad tas faktas, jog atsakovas nebuvo patrauktas administracinės atsakomybės už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, nagrinėjamoje civilinėje byloje teisinės reikšmės neturi.

16. Ieškovė atsakovo pasišalinimo iš eismo įvykio vietos faktą pagrinde įrodinėja vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas eismo įvykis (nors šios bylos nagrinėjimo metu liudytoju buvo apklaustas ikiteisminį tyrią atlikęs pareigūnas, tačiau jis reikšmingų bylai aplinkybių iš esmės nenurodė). Ieškovės teigimu, vaizdo įraše akivaizdžiai matosi, kad atsakovas apvažiuoja parkritusį ant važiuojamosios kelio dalies Motociklą, kas leidžia spręsti, kad matė jį parkritusį, todėl suvokė, jog įvyko eismo įvykis. Atsakovas tai neigia, tvirtina, kad jis Motociklo nematė, jo neapvažiavo, o tiesiog atliko persirikiavimo į kitą eismo juostą manevrą, dėl ko buvo sutelkęs dėmesį į dešinę kelio pusę ir nematė, kas vyksta priekyje ir kairėje kelio pusėje.

17. Teismo vertinimu, vaizdo įrašas paneigia atsakovo pateikiamą eismo įvykio aplinkybių versiją. Pirmiausia pažymėtina, kad vaizdo įraše, laike nuo 1 min. 1 sek., fiksuota, jog atsakovo vairuojamas Automobilis ganėtinai staigiai, be dešinės pusės posūkio signalo iš antros eismo juostos pervažiuoja į pirmą eismo juostą. Tai kelia abejonių dėl atsakovo teiginio, kad jis atliko planuotą persirikiavimo iš vienos eismo juostos į kitą manevrą. Tačiau net ir pripažįstant, kad atsakovas šį manevrą atliko, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog laike nuo 1 min. 1 sek. atsakovas jau pradeda kirsti eismo juostas skiriančią liniją, tuo pačiu laiku matosi, kad nukentėjusiojo Motociklas yra nukritęs ant kelio važiuojamosios dalies (antroje eismo juostoje) priešais atsakovo vairuojamą Automobilį, į įvairias puses, taip pat ir pirmąją eismo juostą, pabyrą Motociklo detalės. Pagal tai spręstina, kad laike iki 1 min. 1 sek. atsakovo dėmesys galėjo būti nukreiptas į dešinę kelio pusę ir jis objektyviai galėjo nematyti, kas vyksta priekyje bei kairėje kelio pusėje, tačiau jau pradėjus persirikiavimą, t. y., kertant eismo juostas skiriančią liniją, vairuotojo, t. y., atsakovo žvilgsnis jau turėjo būti nukreiptas į priekį. Kadangi, kaip minėta, tuo metu matosi ant kelio važiuojamosios dalies priešais atsakovo vairuojamą Automobilį nukritęs nukentėjusiojo Motociklas, į įvairias puses pabirusios Motociklo detalės, sunkiai tikėtina, kad atsakovas viso to nematė ir nesuvokė, jog įvyko eismo įvykis. Pažymėtina, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog eismo įvykis įvyko dienos metu, esant geroms oro sąlygoms (buvo apsiniaukę, bet nelijo), eismo įvykio vietoje dirbančios technikos nebuvo, kokių nors pašalinių objektų, galinčių riboti matomumą, ant važiuojamosios kelio dalies taip pat nebuvo.

18. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, jog vairuotojas, atlikdamas apsisukimo, persirikiavimo manevrą, ypač jei tai daroma pažeidžiant KET taisykles, kas savaime suponuoja didesnę eismo įvykio kilimo grėsmę, turi dėti pastangas įsitikinti, kad manevrą atliko sėkmingai, kad nesukėlė eismo įvykio ir nepadarė žalos kitiems eismo dalyviams; vairuotojo pasyvumas valdant transporto priemonę negali būti laikomas atitinkančiu rūpestingumo ir apdairumo standartą (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1201-460/2020). Nagrinėjamu atveju atsakovas atliko apsisukimo kelyje su skiriamąją juosta manevrą tam neskirtoje vietoje, taip pažeisdamas KET 116.6 punktą, todėl turėjo ir galėjo suvokti, kad toks manevras yra susijęs su didesne eismo įvykio kilimo grėsme. Esamoje situacijoje rūpestingo ir atidaus žmogaus standartas reikalavo iš atsakovo dėti pastangas įsitikinti, kad manevrą jis atliko sėkmingai: atsakovas privalėjo atidžiai apsidairyti, įvertinti situaciją ne tik automobilio priekyje, bet ir už jo bei automobilio šonuose. Jei atsakovas tai būtų daręs, tikrai būtų matęs ant kelio nuvirtusį Motociklą, stojančius kitus automobilius ir jų vairuotojus bėgančius žiūrėti, kas atsitiko. Tačiau remiantis paties atsakovo paaiškinimais, kad jis nieko nematė, nieko negirdėjo, spręstina, jog atsakovas elgėsi pasyviai, nedėjo pastangų įsitikinti atlikto manevro sėkmingumu. Taigi, toks pasyvus atsakovo elgesys negali būti laikomas atitinkančiu rūpestingumo ir apdairumo standartą.

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė, jog atsakovas pasišalino iš eismo įvykio vietos. Todėl atsakovui atsirado prievolė pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą grąžinti ieškovei šios nukentėjusiam asmeniui išmokėtą draudimo išmoką. Kadangi atsakovas žalos dydžio (išmokėtos draudimo išmokos dydžio) iš esmės neginčija, pripažįstama, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 17 187,05 Eur išmokėtos draudimo išmokos yra visiškai pagrįstas.

20. Atsakovo atstovas prašo, vadovaujantis CK 6.251 straipsnio 2 dalies nuostatomis, sumažinti iš atsakovo priteistinos žalos atlyginimo dydį, kadangi į bylą pateikti dokumentai patvirtina atsakovo sunkią finansinę būklę.

21. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas. CK 6.251 straipsnio 2 dalis nustato šio principo išimtį: teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Ši teisės norma leidžia teismui įgyvendinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus tais atvejais, kai visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas sukeltų atsakovui arba kitiems asmenims labai sunkių padarinių, todėl visiškas nuostolių atlyginimas pažeistų šiuos principus. Ši teisės norma nustato ir teismo nuožiūros ribas – sumažintas nuostolių atlyginimas negali būti mažesnis už draudimo sumą, kuria skolininko civilinė atsakomybė buvo ar turėjo būti privalomai apdrausta.

22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas yra pensininkas, vienintelės gaunamos pajamos – 566,44 Eur dydžio senatvės pensija, santaupų neturi, jo turimą nekilnojamąjį turtą sudaro tik butas ir garažas, jo sutuoktinei nustatyti specialieji poreikiai, todėl atsakovas turi ja pastoviai rūpintis (1 t., e. b. l. 163, 2 t., e. b. l. 3-9). Nors pagal šias aplinkybes ir būtų galima spręsti, kad 17 187,05 Eur sumos priteisimas sukels atsakovui ir jo šeimai didelius finansinius sunkumus, tačiau vien tik bloga asmens turtinė padėtis savaime nelemia atlygintinos žalos dydžio mažinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Ieškovės reikalaujama suma yra 17 187,05 Eur, todėl reikalaujama suma negali būti sumažinta. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad šiuo atveju žalos dydžio sumažinimas reikštų ieškovės teisių sumenkinimą, todėl atsakovo atstovo prašymas dėl priteistinos žalos atlyginimo dydžio netenkinamas.

23. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl, atsižvelgiant į CK 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatą, konstatuojama, kad atsakovas privalo sumokėti ieškovei 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (17 187,05 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gegužės 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

24. Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu, ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Šalių į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovė šioje byloje turėjo iš viso 411,20 Eur bylinėjimosi išlaidų – sumokėjo valstybei 387,00 Eur žyminio mokesčio ir vertėjui 24,20 Eur už vertimą (1 t., e. b. l. 6, 139-140, 150-153), atsakovas šioje byloje turėjo 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (advokato teisinės pagalbos išlaidų) (1 t., e. b. l. 149, 2 t., e. b. l. 1-2).

26. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai, atsakovui tenka pareiga atlyginti ieškovei visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl iš atsakovo ieškovei priteisiama 411,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tuo tarpu atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovės teisinio pagrindo nėra (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

27. Kadangi valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos (pašto išlaidos) nesiekia 5,00 Eur sumos, bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.).

Dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo

28. Atsakovo atstovas pateikė teismui prašymą ieškinio tenkinimo atveju išdėstyti žalos mokėjimą dalimis 72 mėnesių terminui.

29. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kadangi teismo sprendimo vykdymo išdėstymas yra nukrypimas nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos, tai išdėstyti galima tik išimtiniais atvejais, konstatavus, jog skolininko turtinė padėtis ypač bloga arba yra kitokių ypatingai svarbių aplinkybių, dėl kurių įvykdyti sprendimą jam yra labai sunku.

30. Kaip minėta anksčiau (Sprendimo 22 pastraipa), atsakovo į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis yra ganėtinai sunki. Priteisiama suma yra didelė. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekiant abiejų šalių interesų pusiausvyros, šio sprendimo įvykdymas (sprendimų priteistų sumų – 17 187,05 Eur + 411,20 Eur = 17 598,25 Eur – mokėjimas) išdėstomas atsakovo prašomam terminui – 72 mėnesiams, įpareigojant atsakovą mokėti ieškovei kas mėnesį, iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, po 245,00 Eur, o paskutinį mėnesį – 203,25 Eur, mokėjimus pradedant nuo sekančio mėnesio po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo; sumokant paskutinę įmoką, turi būti sumokėtos ir 5 procentų metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos (17 187,05 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gegužės 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Atsakovui išaiškintina, kad išdėsčius sprendimo įvykdymą, jis nėra atleidžiamas nuo pareigos mokėti ieškovei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas turi teisę mokėti didesnes kasmėnesines įmokas, nei nurodytos šiame teismo sprendime, toks įmokų mokėjimas sumažintų jo mokėtinų palūkanų (5 procentų metinių palūkanų) dydį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 260, 284, 307, 310 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), deklaruotas gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini)) 17 187,05 Eur (septyniolika tūkstančių vieną šimtą aštuoniasdešimt septynis eurus 5 ct) išmokėtos draudimo išmokos, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (17 187,05 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gegužės 24 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 411,20 Eur (keturis šimtus vienuolika eurų 20 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ (juridinio asmens kodas 304080146, buveinės adresas – Vilnius, Ukmergės g. 280, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT06 7044 0600 0750 1679, akcinė bendrovė “SEB bankas”, banko kodas 70440).

Išdėstyti šio teismo sprendimo įvykdymą, įpareigojant atsakovą V. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), deklaruotas gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini)) iš jo šiuo teismo sprendimu priteistą 17 598,25 Eur (septyniolikos tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų 25 ct) sumą ieškovei „Compensa Vienna Insurance Group“ (juridinio asmens kodas 304080146, buveinės adresas – Vilnius, Ukmergės g. 280, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT06 7044 0600 0750 1679, akcinė bendrovė “SEB bankas”, banko kodas 70440) sumokėti lygiomis dalimis per 72 (septyniasdešimt dviejų) mėnesių laikotarpį, mokant kiekvieną mėnesį iki mėnesio paskutinės dienos po 245,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt penkis eurus 0 ct), o paskutinį mėnesį – 203,25 Eur (du šimtus tris eurus 25 ct), mokėjimus pradedant nuo sekančio mėnesio po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo, o paskutinį mėnesį sumokant ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (17 187,05 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gegužės 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas Laimutis Vaitkus