Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 2.6.10.5.2.4; 2.6.39.2.5.5; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 ; 3.3.1.20

2023 m. balandžio 18 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio ir Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3313-305/2022 pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui V. G. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo V. G. 17 187,05 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 5 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, sumokėtą žyminį mokestį (387 Eur) bei visas kitas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2021 m. gegužės 22 d. apie 13 val. Kauno r. kelio A1 (Vilnius-Kaunas- Klaipėda) (duomenys neskelbtini) kilometre atsakovas, vairuodamas transporto priemonę KIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis), apsisukinėjo kelyje su skiriamąja juosta tam neskirtoje vietoje, nepraleido antrąja eismo juosta važiavusio motociklo Harley Davidson, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – motociklas), taip sukėlė pavojingą situaciją eisme ir neišvengiamą kliūtį kelyje, todėl motociklo vairuotojas, vengdamas susidūrimo, buvo priverstas intensyviai stabdyti, keisti važiavimo trajektoriją, dėl ko nesuvaldė motociklo, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Motociklo vairuotojui konstatuotas kairiojo raktikaulio, kairiosios mentės lūžiai, t. y. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Eismo įvykio kaltininku, vadovaujantis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. rugpjūčio 31 d. pateikta informacija dėl eismo įvykio ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimu, pripažintas atsakovas. Atsakovas apie sukeltą eismo įvykį nepranešė policijai ir pasišalino iš įvykio vietos. Ieškovė ir atsakovas 2020 m. spalio 22 d. sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 300 1310254 (toliau – draudimo sutartis), kuria buvo apdrausta automobilio valdytojo civilinė atsakomybė, todėl ieškovei kilo pareiga atlyginti šiuo eismo įvykiu padarytą žalą. Ieškovė iš viso išmokėjo 17 187,85 Eur draudimo išmoką, kurią sudaro: 7 349 Eur draudimo išmoka už motociklą, 64 Eur išlaidos odontologo paslaugoms nukentėjusiajam, 1 004,89 Eur už eismo įvykio metu sugadintus nukentėjusiojo motociklininko drabužius ir įrangą, 3 569,76 Eur draudimo išmoka už negautas pajamas, 5 200 Eur draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti už nesunkiai sutrikdytą sveikatą nukentėjusiajam. Atsakovas, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, sukėlė eismo įvykį, pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl turi pareigą ieškovei atlyginti žalą.

3. Atsiliepime į ieškinį atsakovas V. G. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad atlikdamas apsisukimo veiksmus nieko nepastebėjo, persirikiavęs iš antros į pirmą kelio eismo juostą nuvažiavo Kauno kryptimi. Apie eismo įvykį sužinojo, kai po kelių dienų jam paskambino policijos pareigūnas. Persirikiuodamas atsakovas stebėjo vaizdą dešinės pusės galiniame veidrodėlyje, nes kelyje vyko intensyvus eismas, buvo vykdomi kelio remonto darbai. Į kelią A1 pateko per klaidą, nes iš Kauno klinikų turėjo važiuoti į Marijampolės kelią ir po to į Vilkaviškį, o atsidūrė kelyje į Klaipėdos pusę. Dėl šių aplinkybių nematė, kas įvyko kairėje pusėje už jo automobilio, kur buvo skiriamoji juosta. Transporto priemonių kontakto nebuvo. Įvykusio eismo įvykio nematė ir neturėjo pagrindo ar pareigos sustoti. Atsakovui buvo pareikštas įtarimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje dėl kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo, sukėlusio nesunkų sveikatos sutrikdymą. Ši nusikalstama veika laikoma padaryta dėl neatsargumo. Susipažinęs su eismo įvykio aplinkybėmis, dėl šios veikos padarymo atsakovas prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, su nukentėjusiuoju R. G. susitaikė pasirašydamas susitaikymo protokolą, todėl 2021 m. rugsėjo 29 d. prokuroras M. Š. priėmė nutarimą atleisti atsakovą nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindais ir ikiteisminį tyrimą nutraukti. Teismas, patvirtinęs prokuroro nutarimą, netaikė baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Ieškovė, nepatikrinusi ir neišsiaiškinusi draudiminio įvykio aplinkybių, nepagrįstai pateikė atsakovui pretenziją dėl žalos atlyginimo. Eismo įvykio vietoje transporto priemonės neturėjo jokio kontakto, apie tai duomenų ikiteisminio tyrimo byloje nėra ir negalėjo būti, o pasišalinimas iš eismo įvykio vietos nenustatytas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovo 17 187,05 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (17 187,05 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gegužės 24 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 411,20 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei; išdėstė šio teismo sprendimo įvykdymą, įpareigojant atsakovą iš jo šiuo teismo sprendimu priteistą 17 598,25 Eur sumą ieškovei sumokėti lygiomis dalimis per 72 mėnesių laikotarpį, mokant kiekvieną mėnesį iki mėnesio paskutinės dienos po 245 Eur, o paskutinį mėnesį – 203,25 Eur, mokėjimus pradedant nuo sekančio mėnesio po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo, o paskutinį mėnesį sumokant ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (17 187,05 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gegužės 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5. Teismas konstatavo, kad tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovas yra kaltas dėl įvykusio eismo įvykio, dėl kurio trečiasis asmuo (nukentėjusysis) patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurią atlygino ieškovė, išmokėdama jam 17 187,65 Eur draudimo išmoką.

6. Teismas nurodė, kad ikiteisminis tyrimas, pradėtas atsakovo atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, buvo nutrauktas, t. y., nuosprendis baudžiamojoje byloje nebuvo priimtas, todėl prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatytos aplinkybės nagrinėjamoje civilinėje byloje prejudiciškumo neturi, duomenys prokuroro nutarime vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

7. Teismas pažymėjo, kad, priešingai negu teigia atsakovas (jo atstovas), prokuroro nutarime, aprašant nustatytas aplinkybes, nebuvo analizuotas ir konstatuotas pasišalinimo / nepasišalino iš eismo įvykio faktas, kadangi ši aplinkybė nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimui reikšmės neturi (pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra veika – Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimas, padariniai – nesunkus sveikatos sutrikdymas ir priežastinis ryšys).

8. Teismas, konstatavo, kad tas faktas, jog atsakovas nebuvo patrauktas administracinės atsakomybės už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, nagrinėjamoje civilinėje byloje teisinės reikšmės neturi.

9. Teismas sprendė, kad vaizdo įrašas paneigia atsakovo pateikiamą eismo įvykio aplinkybių versiją, jog jis motociklo nematė, jo neapvažiavo, o tiesiog atliko persirikiavimo į kitą eismo juostą manevrą, dėl ko buvo sutelkęs dėmesį į dešinę kelio pusę ir nematė, kas vyksta priekyje ir kairėje kelio pusėje.

10. Teismas konstatavo, kad vaizdo įraše laike iki 1 min. 1 sek. atsakovo dėmesys galėjo būti nukreiptas į dešinę kelio pusę ir jis objektyviai galėjo nematyti, kas vyksta priekyje bei kairėje kelio pusėje, tačiau jau pradėjus persirikiavimą, t. y. kertant eismo juostas skiriančią liniją, vairuotojo, t. y. atsakovo, žvilgsnis jau turėjo būti nukreiptas į priekį, tuo metu matėsi ant kelio važiuojamosios dalies priešais atsakovo vairuojamą automobilį nukritęs nukentėjusiojo motociklas, į įvairias puses pabirusios motociklo detalės, todėl sunkiai tikėtina, kad atsakovas viso to nematė ir nesuvokė, jog įvyko eismo įvykis.

11. Teismas pažymėjo, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog eismo įvykis įvyko dienos metu, esant geroms oro sąlygoms (buvo apsiniaukę, bet nelijo), eismo įvykio vietoje dirbančios technikos nebuvo, kokių nors pašalinių objektų, galinčių riboti matomumą, ant važiuojamosios kelio dalies taip pat nebuvo.

12. Teismas nurodė, kad atsakovas atliko apsisukimo kelyje su skiriamąją juosta manevrą tam neskirtoje vietoje, taip pažeisdamas (duomenys neskelbtini)6 punktą, todėl turėjo ir galėjo suvokti, kad toks manevras yra susijęs su didesne eismo įvykio kilimo grėsme, esamoje situacijoje rūpestingo ir atidaus žmogaus standartas reikalavo iš atsakovo dėti pastangas įsitikinti, kad manevrą jis atliko sėkmingai: atsakovas privalėjo atidžiai apsidairyti, įvertinti situaciją ne tik automobilio priekyje, bet ir už jo bei automobilio šonuose.

13. Teismas, konstatavęs, kad pasyvus atsakovo elgesys negali būti laikomas atitinkančiu rūpestingumo ir apdairumo standartą, sprendė, jog ieškovė įrodė, kad atsakovas pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl atsakovui atsirado prievolė pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą grąžinti ieškovei šios nukentėjusiam asmeniui išmokėtą draudimo išmoką.

14. Teismas priėmė išvadą, kad šiuo atveju žalos dydžio sumažinimas reikštų ieškovės teisių sumenkinimą, todėl atsakovo atstovo prašymo dėl priteistinos žalos atlyginimo dydžio sumažinimo netenkino.

15. Teismas, nustatęs, kad atsakovo turtinė padėtis yra ganėtinai sunki, priteisiama suma yra didelė, siekiant abiejų šalių interesų pusiausvyros, sprendimo įvykdymą išdėstė atsakovo prašomam laikotarpiui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16. Apeliaciniu skundu atsakovas V. G. prašo panaikinti (pakeisti) Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimą dalyje dėl priteistos iš atsakovo 17 187,05 Eur išmokėtos draudimo išmokos ir 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir sumažinti (priteisti) iš atsakovo 50 proc. ieškovės nurodytos sumos, t. y. 8 594 Eur ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti atsakovui 50 proc. bylinėjimosi išlaidų, žyminį mokestį, išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas netinkamai aiškinant ir taikant materialinės teisės normas dėl žalos kilusios dėl netyčia padarytos neteisėtos veikos, ko pasekoje nukentėjusysis patyrė žalą. Lietuvos teismų praktikoje pastebima tendencija mažinti nuostolių atlyginimo dydį, atsižvelgiant į asmens kaltės formą – paprastą neatsargumą.

16.2. Atsakovo turtinė padėtis, egzistuojanti bylos nagrinėjimo metu (sveikatos būklė, šeiminė ir socialinė padėtis) bei kitos reikšmingos aplinkybės, kurios gali daryti įtaką atsakovo turtinei padėčiai, yra ne tik bylos nagrinėjimo metu, bet išliks ir ateityje. Skundžiamo sprendimo motyvavimas dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 straipsnio 2 dalies nuostatos išimties principo taikymo atsisakymo motyvuotas netinkamai, nesivadovauta šios teisės normos aiškinimu plečiamąja prasme.

17. Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:

17.1. Teismas įvertino atsakovo nurodomas aplinkybes dėl jo amžiaus, gaunamų pajamų, turimo nekilnojamojo turto, ir remdamasis šiais duomenimis, nenustatė aplinkybių, dėl kurių reikalaujamas priteisti nuostolių dydis galėtų būti sumažintas, remiantis CK 6.251 straipsnio kriterijais.

17.2. Atsakovo pateikti duomenys – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriaus pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas, akcinės bendrovės (toliau – AB) „Šiaulių bankas“ sąskaitos išrašas, Nekilnojamojo turto registrų duomenų bazės išrašai apie nuosavybės teise valdomą butą ir garažą, nėra pakankami konstatuoti faktui, kad jo turtinė padėtis yra sunki, ir kad dėl visiško žalos atlyginimo atsirastų atsakovui nepriimtinų ir sunkių pasekmių.

17.3. Nagrinėjamu atveju nenustatyta prielaidų, kurios teiktų pagrindą taikyti visiško nuostolių atlyginimo išimtį, priešingu atveju, sumažinus ieškovės nuostolių dydį, būtų nepagrįstai paneigti ieškovės, siekiančios padarytos žalos atlyginimo, interesai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

18. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų ir įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

20. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2021 m. gegužės 22 d., apie 13 val., Kauno rajone, kelio A1 (Vilnius-Kaunas-Klaipėda), (duomenys neskelbtini) kilometre, kryptimi link Kauno miesto, atsakovas V. G. (toliau – atsakovas arba apeliantas), vairuodamas automobilį KIA Venga, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis) apsisukinėjo kelyje su skiriamąja juosta tam neskirtoje vietoje, nepraleido antrąja eismo juosta važiavusio motociklo Harley Davidson, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Motociklas), taip pažeidė KET 109 ir 116.6 punktų reikalavimus bei sukėlė pavojingą situaciją eisme ir neišvengiamą kliūtį kelyje, todėl Motociklo vairuotojas, vengdamas susidūrimo, buvo priverstas intensyviai stabdyti, keisti važiavimo trajektoriją, dėl ko nesuvaldė Motociklo, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – ieškovė) ir atsakovas 2020 m. spalio 22 d. buvo sudarę įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 300 1310254, kuria buvo apdrausta Automobilio valdytojo civilinė atsakomybė. Ieškovė eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjo 17 187,65 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti.

21. Ieškovė byloje pareiškė reikalavimą atsakovui grąžinti ieškovės dėl eismo įvykio nukentėjusiam asmeniui išmokėtą 17 187,05 Eur draudimo išmoką ir jį grindžia TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, kuriose numatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, jog sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendė, kad atsakovas yra kaltas dėl įvykusio eismo įvykio, dėl kurio trečiasis asmuo (nukentėjusysis) patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurią atlygino ieškovė, išmokėdama jam 17 187,65 Eur draudimo išmoką. Taip pat teismas sprendė, kad ieškovė įrodė, jog atsakovas pasišalino iš eismo įvykio vietos, nes atlikta išsami vaizdo įrašo analizė leidžia daryti išvadą, kad atsakovas suvokė ar remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, jog įvyko eismo įvykis, tačiau atsakovas elgėsi pasyviai, nedėjo pastangų įsitikinti atlikto manevro sėkmingumu.

22. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas netinkamai aiškinant ir taikant materialinės teisės normas dėl žalos, kilusios dėl netyčia padarytos neteisėtos veikos, ko pasekoje nukentėjusysis patyrė žalą, atlyginimo. Lietuvos teismų praktikoje pastebima tendencija mažinti nuostolių atlyginimo dydį, atsižvelgiant į asmens kaltės formą – paprastą neatsargumą. Skundžiamas sprendimas dėl CK 6.251 straipsnio 2 dalies nuostatos išimties principo taikymo atsisakymo motyvuotas netinkamai, nesivadovauta šios teisės normos aiškinimu plečiamąja prasme. Teisėjų kolegija šiuos ir juos detalizuojančius argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

23. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas. Bendroji nuostolių atlyginimo nuostata numato teismui teisę sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Tačiau sumažintas nuostolių atlyginimas negali būti mažesnis už draudimo sumą, kuria skolininko civilinė atsakomybė buvo ar turėjo būti privalomai apdrausta (CK 6.251 straipsnio 2 dalis).

24. Viena vertus, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui; ieškovės reikalaujama suma yra 17 187,05 Eur, todėl reikalaujama suma negali būti sumažinta (CK 6.251 straipsnio 2 dalis).

25. Kita vertus, akcentuotina, kad žalos atlyginimo mažinimas reiškia nukrypimą nuo vieno iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo, tad šia teise turi būti naudojamasi išimtiniais atvejais, kai konstatuojamos jos taikymo sąlygos, ir sąžiningumas, protingumas ir teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti žalos atlyginimo dydį.

26. Bylos duomenimis, atsakovas yra garbaus amžiaus (gim. 1947 m. vasario 5 d.). VSDFV Kauno skyriaus pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas rodo, kad atsakovas gauna 566,44 Eur senatvės pensiją. Apelianto pateiktas AB „Šiaulių bankas“ esančios jo sąskaitos išrašas 2022 m. spalio 24 d. rodo tik tą dieną atliktas operacijas: 700 Eur išimta grynųjų pinigų, sumokėtas mokestis už viršytą išgryninimo limitą – 9 Eur, likutis – 347,91 Eur, tačiau vien tai neleidžia spręsti apie piniginių lėšų apyvartą apelianto sąskaitoje ir jo gaunamas pajamas. Nekilnojamojo turto registrų duomenų bazės išrašai liudija apie apelianto nuosavybės teise valdomą butą ir garažą. Bylos duomenimis, apeliantas eismo įvykį sukėlė vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį Automobilį, tačiau į bylą jis nepateikė valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ pažymos, iš kurios būtų galima spręsti apie apeliantui priklausančias transporto priemones. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės teritorinio skyriaus 2022 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. STS-2200 apelianto sutuoktinei E. V. G. nuo 2022 m. balandžio 21 d. neterminuotai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, tačiau apie jai skiriamas išmokas ir jos gaunamas pajamas duomenų į bylą nėra pateikta. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas turi turtinių įsipareigojimų. Pastebėtina, priteisiamos sumos mokėjimą pirmosios instancijos teismas išdėstė atsakovo prašomam terminui – 72 mėnesiams. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad anksčiau nurodyti duomenys apie atsakavo turtinę padėtį vis tik nėra pakankami konstatuoti faktui, jog jo turtinė padėtis yra sunki, ir kad dėl visiško žalos atlyginimo atsirastų apeliantui nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Atsižvelgiant į teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuotą padarytos žalos dydį, apelianto nurodytos apimties (mažinti 50 procentų) išimties iš visiško nuostolių atlyginimo principo taikymas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų ir būtų nepagrįstai paneigti ieškovės, siekiančios padarytos žalos atlyginimo, interesai.

27. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

28. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai byloje aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias žalosatlyginimą regreso tvarka, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamo sprendimo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos. Ieškovė nepareiškė prašymo priteisti bylinėjimos išlaidas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas Koriaginas Algimantas Kukalis Albina Rimdeikaitė