Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiojo D. B. (D. B.) atstovei pagal įstatymą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei D. Č. ir įgaliotiems atstovams advokatams Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk) ir Danutei Kisinienei,

neviešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) (direktorius), aukštojo išsilavinimo, anksčiau neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. G. mušdamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui: jis nuo 2020 m. spalio 30 d. 23.00 val. iki 2020 m. spalio 31 d. 4.00 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, dešinės rankos delnu sudavė D. B. (gimusiam (duomenys neskelbtini)) ne mažiau trijų kartų per pakaušį, taip pat ne mažiau keturių kartų per abi veido puses, po to tęsdamas nusikalstamą veiką, jis (T. G.), atsinešęs iš koridoriaus vasarinį batą, liepė nukentėjusiajam D. B. padėti ant stalo abi rankas, o šiam tai padarius, jis (T. G.) vasarinio bato kulnu sudavė ne daugiau dešimties smūgių per abi rankas, galvos viršugalvį, taip sukeldamas nukentėjusiajam D. B. fizinį skausmą.

Tokiais savo veiksmais T. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. G. savo kaltę pripažino dėl visų veiksmų, kurie nurodyti kaltinamajame akte, ir paaiškino, kad mano, jog D. B. nuo jo veiksmų galėjo skaudėti. Savo veiksmus vertina neigiamai, jaučiasi labai blogai, jam yra gėda, dėl savo veiksmų gailisi. Alkoholio nevartoja. Jis prieš keturis metus susipažino su O. B., kuri paskatino juos persikraustyti į Lietuvą. Jos vaikų oficialiai nėra įsivaikinęs. Ukrainoje jokio incidento nebuvo, visos problemos atsirado Lietuvoje. O. B. pasakė, kad vaikai nesimoko, todėl jis turi kažką daryti, kad padėtų su mokslais. Sakydamas „vaikas“, turi omenyje D. B.. Įvykio dieną O. B. pasakė, kad vaikas vėl nieko nedaro ir nenori mokytis. Jis paprašė pakviesti vaiką. Pamatė, kad vaikas jam meluoja, kelis kartus klausė vaiko, ar jis pasiruošęs, jis atsakė, kad taip, tačiau pasiruošęs jis nebuvo. Tada prarado kontrolę ir trenkė vaikui. Kartą kaire ranka trenkė D. B. per skruostą. Pasakė jam, kad rašytų, o jis tyčia rašė neteisingai, tada ranka jam trenkė per pirštus. Jis supyko, kadangi suprato, jog D. B. žino ir moka, tačiau tyčia daro neteisingai. Kelis kartus mušė vaiką, tačiau tai netruko 10 min. Jis neturėjo tikslo sulaužyti vaikui kaulų ar pan. Gali būti, kad sudavė D. B. per pakaušį, tai galėjo būti 2-3 kartus. Taip pat galėjo suduoti per veidą, neprisimena, bet taip galėjo būti. Žodis batas išverstas neteisingai, nes ten galėjo būti sportbatis. Tai buvo minkštas sportbatis, kurį mama atnešė, kad nemuštų rankomis. Stipriai jis nieko nemušė, bet galėjo porą kartų taip suduoti. Vaikui liepė padėti rankas, sudavė per pirštus sportbačiu, paklausė, ar skauda, atsakė, kad taip, tada pasakė, kad jeigu nenori, kad skaudėtų, jis turi rašyti teisingai. Jis supranta, jog tai buvo vaikas, todėl stipriai netrenkė. Kiek kartų trenkė, neskaičiavo, buvo streso būsenoje, todėl negalėjo suskaičiuoti smūgių. Galėjo būti, kad sudavė sportbačiu per viršugalvį. Barnis truko ne daugiau kaip 7 minutes, o iš jų apie 4 minutes aiškino, kad reikia teisingai rašyti. Nei kraujo, nei mėlynių nebuvo, taip pat jokių žymių ant vaiko nebuvo. Po to D. B. susitepė rankas kremu ir nuėjo miegoti. Konflikto metu O. B. buvo gal du kartus atėjusi ir išėjusi. Incidento metu buvo tik jie su vaiku ir mama. Be vaikų ir jų daugiau nieko namuose nebuvo. Kiti vaikai miegojo kitame kambaryje. Su kitais vaikais problemų nebuvo. Su ieškiniu nesutinka, nes O. B. su vaikais iš namų neišvarė. Jie patys išėjo, kai gavo leidimą gyventi. Po to, kai sužinojo, kad jie rado kitą butą, jis triskart per dieną jiems vežė maistą. Taip pat per Naujuosius jų atsiprašė, ne kartą jau yra atsiprašęs. Iki pandemijos turėjo pastovias pajamas, dabar viskas uždaryta, todėl nedirba. Pandemijos metu jo restoranas nedirba, situacija ten labai bloga. Jo tėvas jam siunčia pinigus, iš kurių jis ir gyvena. Jis nėra registruotas Užimtumo tarnyboje, nes yra įmonės direktorius, kol įmonė egzistuoja ir yra neuždaryta, jis negali užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Šiuo metu jokių pajamų neturi.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo D. B. atstovė pagal įstatymą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė D. Č. parodė, kad su berniuku bendravo iš karto po įvykio, kai gavo pranešimą apie įvykį šeimoje. 3000 Eur žalą sudaro nukentėjusiojo išgyvenimai, kuriuos jis patyrė dėl fizinio skausmo ir dvasinių išgyvenimų. Be to, jis buvo pažemintas kitų brolių akivaizdoje, jam reikėjo lankytis pas psichologą. Taip pat mamai teko su vaikais ieškotis kitos gyvenamosios vietos, tai neigiamai veikia vaiko savijautą. D. B. turėjo bendrauti su socialinėmis tarnybomis ir mokyklos socialiniais pedagogais. Psichologų bendravimas su vaiku yra konfidencialus. Šiandien vaikas jaučiasi normaliai, tik toliau kurį laiką dar lankys paskirtus atvejo vadybos ir jų tarnybos psichologus. Atsisakyti nuo turtinės žalos buvo nukentėjusiojo mamos O. B. pozicija, todėl skyrius pasitarė ir jai pritarė.

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, o kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinimo paskelbimo teismui davė parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė, kaltinamojo gynėjas, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas nukentėjusysis D. B. parodė, kad jam yra (duomenys neskelbtini) metų. Tai vyko 2020 metų spalio mėnesį, jis pradėjo mokytis anglų kalbą. Lapkričio mėn. jis neišmoko anglų kalbos žodžių, sėdėjo iki 3-4 val. nakties. Patėvis T. G. mušė jį kelių savaičių bėgyje, kol jis mokėsi anglų kalbos. Tas pats buvo ir su broliu. Paskutinį kartą, kai mokėsi anglų kalbos žodžius, gavo bato kulnu per rankas ir per galvą, ir dar šiek tiek gavo per galvą ta pačia avalynės vieta – kulnu. T. G. pataikė į galvos viršugalvį, jis mušė delnu du kartus per veido kairę pusę, bet ne su avalyne, o delnu. Per veidą mušė daug kartų, ta veido pusė buvo žaizdota. Tas vietas, kur buvo sumuštos, tepė su tepalais, pas gydytojus nesikreipė. Jautė skausmą visose vietose, kur jį mušė. Daugiau smurto atvejų nebuvo. Mama O. B. matė, kaip patėvis jį mušė, nes ji buvo su jais kambaryje, ji sakė patėviui, kad jis liautųsi mušti. Po dviejų savaičių jie išvažiavo iš patėvio, nes jis gali pakelti ranką prieš jį bei šaukdavo ant jo. T. G. keletą kartų buvo atvažiavęs į rajoną, kur jie gyvena. Jis norėjo, kad jie grįžtų atgal pas jį. Patėvis atsiprašinėjo mamos ir prašė, kad jie grįžtų atgal. Jis su savo jaunesniu broliu sakė, kad jam atleidžia (t. 1, b. l. 57-59).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja O. B. parodė, kad ji gyvena kartu su sutuoktiniu T. G. ir su savo (iš pirmos santuokos) nepilnamečiais vaikais D. B., G. B. ir B. B.. A. B. yra jos minėtų vaikų tėvas. T. G. 2020 m. spalio 30 d., ryte, sūnui uždavė išmokti 10 anglų kalbos žodžių. Buvo sutarta, kad vakare grįžus jos sutuoktiniui, jis patikrins, kaip sūnus D. B. išmoko žodžius. 2020 m. spalio 30 d. apie 23.00 val. T. G. grįžo namo ir pradėjo D. B. klausinėti išmoktų anglų kalbos žodžių, tačiau sūnus buvo jų neišmokęs. Jie visi bandė jam padėti išmokti žodžius ir tai užsitęsė iki 3.30 val. nakties. T. G. keletą kartų buvo pakėlęs balsą ir vieną kartą, visiškai nestipriai, delnu lietė D. B. pakaušį, tačiau jis jokio skausmo negalėjo pajusti, nes kai sutuoktinis jam prilietė pakaušį, ji nepastebėjo, kad sūnui būtų skaudėję ar jis verktų. Jokio fizinio smurto jos sutuoktinis prieš jos sūnų D. B. nenaudojo ir niekada fiziškai nesmurtavo nė prieš vieną jos vaiką. Tuo metu, kai vyko minėti anglų kalbos mokymai, kiti vaikai jau miegojo. Jie mokėsi virtuvėje. Ant D. B. kūno gali būti žymės, patinimai, nes sūnus nuo 2020 m. rusėjo 15 d. tris kartus per savaitę lankė bokso būrelį. Be to, vaikų tėvas A. B. nesirūpina vaikais, apie metus nemoka pinigų vaikų išlaikymui ir nesirūpina vaikų sveikata (t. 1, b. l. 64-65).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta liudytoja O. B. parodė, kad ji su sutuoktiniu T. G. yra apie 3 metus. Po santuokos sudarymo, 2020 m. rugsėjo 3 d., ji su vaikais atvyko į Lietuvą. Bendru sutarimu T. G. ėmėsi vaikų auklėjimo. Kadangi sutuoktinis laisvai kalba anglų kalba, jis pradėjo mokyti jos vaikus anglų kalbos. Sunkiausiai mokytis sekėsi D. B.. 2020 m. spalio 30 d. 23.00 val. T. G. atvyko į namus, jaunesni sūnūs nuėjo miegoti, o D. B. laukė jo virtuvėje, nes turėjo jam atsiskaityti išmoktus anglų kalbos žodžius. Ji taip pat buvo virtuvėje ir viską stebėjo. D. B. nežinojo anglų kalbos žodžių, todėl ji matė, kad T. G. tai pykdė, jis ėmė kelti sūnaus atžvilgiu balsą. Po maždaug pusvalandžio T. G., išgirdęs neteisingą sūnaus atsakymą, dešinės rankos delnu suduodavo sūnui per pakaušį, kai kuriais atvejais sūnus bandė išvengti smūgių, bandė palenkti galvą į šoną, tačiau tai sutuoktinį tik dar labiau pykdė, jis vis tiek sūnui suduodavo, tik smūgiai būdavo į įvairias galvos ir veido sritis. Kiek tiksliai jis sudavė smūgių, ji nurodyti negali, bet mano, kad ne mažiau trijų. Per veidą sūnui jis sudavė ne mažiau keturių kartų, po to sūnui ant veido iš karto atsirado paraudimai. Ji tuo metu buvo su sūnumi, bandė padėti sūnui kuo greičiau įsiminti žodžius, ir norėjo, kad viskas kuo greičiau pasibaigtų. Ji bandė sutuoktiniui sutrukdyti smurtauti, verkė, prašė liautis ir stūmė T. G. nuo sūnaus, bet nesėkmingai, nes į jos prašymus sutuoktinis nekreipė jokio dėmesio. Kai T. G. liovėsi ranka mušti D. B., jis nuėjo į koridorių ir iš ten grįžo su vienu vasariniu batu. Tada jis liepė sūnui ant stalo padėti abi rankas, klausė jo anglų kalbos žodžių ir, kai jis neteisingai atsakydavo, minėtu batu jėga suduodavo sūnui per abi rankas. Ji matė, kad smūgių buvo ne daugiau dešimties. D. B. nerodė jokių emocijų, neverkė, nesakė, kad jam skauda, neprašė jos sutuoktinio liautis, nes mano, kad sūnus jo bijojo. Tuo metu ji bandė padėti sūnui atsakyti teisingai, pasakydavo jam teisingus žodžius ir galiausiai, kai jis atsakė visus žodžius, T. G. liovėsi prieš jį smurtavęs. D. B. pasakojo jai, kad jam skauda tas vietas, per kurias jam buvo mušama. Greitosios medicinos pagalbos ji nekvietė, nes sūnaus patirti sužalojimai vizualiai atrodė normalūs. Kitą dieną sūnui atsirado mėlynės ant veido, rankų, taip pat jo abi rankos ėmė tinti. Policijos pareigūnų neiškvietė, kadangi bijojo savo sutuoktinio bei nežinojo, ką tokioje situacijoje reikėtų daryti. Kitą dieną T. G. matė, kaip sūnus atrodė po jo smurtinių veiksmų, tačiau jo neatsiprašė. D. B. apie T. G. veiksmus informavo jos buvusį sutuoktinį A. B., o jis kreipėsi į policiją, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. T. G. darė jai įtaką, todėl ji su vaikais išvyko gyventi į kitą butą (t. 1, b. l. 72-74).

Iš 2020 m. spalio 31 d. Ukrainos piliečio A. B. pareiškimo nustatyta, kad jo vaikai, (duomenys neskelbtini) piliečiai D. B., G. B. ir B. B., yra Lietuvos Respublikos teritorijoje su jų mama O. B.. Jie gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, kartu su (duomenys neskelbtini) piliečiu T. G.. 2020 m. spalio 31 d. jo sūnus D. B. pranešė jam, kad naktį iš 2020 m. spalio 30 d. į 2020 m. spalio 31 d. buvo nubaustas T. G. už nesėkmingus bandymus išmokti anglų kalbos žodžius, kuriuos jis privertė išmokti 4 val. ryto. T. G. bausmę įvykdė batu, ne kartą mušė D. B. per rankas ir veidą. Jo sūnus atsiuntė jam vaizdo įrašą su įvykio pasekmėmis. 2020 m. spalio 31 d. jis paskambino į Vilniaus miesto policiją, kur policijos pareigūnai priėmė jo iškvietimą, jam buvo pranešta, kad grupė darbuotojų nuvyks į įvykio vietą ir išsiaiškins šio įvykio aplinkybes. Turi pagrindo manyti, kad jo vaikams gresia pavojus. Jam pasakė, kad su vaikais viskas gerai ir kad jokių problemų nėra. Vaizdo įraše aiškiai matyti sumušimo požymiai, todėl prašo imtis priemonių jo vaikų gyvybei ir sveikatai apsaugoti (t. 1, b. l. 1-3).

Iš 2020 m. lapkričio 6 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 6 d. buvo susisiekta telefonu su pareiškėju A. B., kuris nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir gyvena (duomenys neskelbtini). Jo vaikai D. B., G. B. ir B. B. kartu su savo motina O. B. ir jos draugu T. G. gyvena (duomenys neskelbtini). 2020 m. spalio 31 d. A. B. būnant (duomenys neskelbtini) ir bendraujant telefonu su sūnumi D. B., jis jam papasakojo, kad jį namuose naktį iš 2020 m. spalio 30 d. į 2020 m. spalio 31 d. T. G. batu mušė į įvairias kūno vietas už tai, kad jis neišmoko anglų kalbos žodžių. Taip pat vaikas jam sakė, kad tuo metu namie buvo ir jo motina, tačiau tokį smurtą motina pateisino, kadangi D. B. pats dėl to kaltas, nes nesimoko ir tai yra jam bausmė. Jis paprašė sūnaus, kad jis nufilmuotų save ir atsiųstų vaizdo įrašą. Po pokalbio sūnus nusifilmavo ir atsiuntė vaizdo įrašą, kuriame matyti, jog sūnus D. B. sužalotas. Be to, matyti, kad abi vaiko rankos ištinusios ir su kraujosruvomis, taip pat ant vaiko veido matomos smurto žymės, tai yra kraujosruvos ties akimi. A. B. kreipėsi į Lietuvos policiją. Jo žiniomis, dėl patirto smurto sūnus D. B. į medikus nesikreipė (t. 1, b. l. 18).

Iš 2020 m. lapkričio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, pavadinimu ,,1604135201195839.MP4“. Jo trukmė yra 19 sekundžių, įrašas yra spalvotas, su garsu. Jame matyti patalpa, kurioje yra sėdintis vyriškos lyties asmuo, kuris atrodo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, liekno kūno sudėjimo, jis dėvi baltos spalvos marškinėlius. Prieš jį padėtas nešiojamas kompiuteris. Vaizdo įraše vaikinas kalba rusų kalba, rodo savo abiejų rankų plaštakų išorinę dalį, suspausdamas kumščius. Matyti, kad abiejų rankų išorinės plaštakos patinusios su paraudimais. Parodęs savo rankas, toliau vaikinas kamerą pasuka į savo veidą ir kalba rodydamas veidą. Ant vaikino veido matyti patamsėję paakiai ir ant skruostų, prie kairės akies ir virš jos bei ant nosies patamsėjusios žymės. Vaikinas į ausis yra įsikišęs juodos spalvos ausinukus. Įraše girdisi, kaip vaikinas sako, kad ,,mano kairė ranka truputį patinusi, nesusilenkia keli pirštai, mano dešinė ranka, praktiškai su ja nieko neatsitiko“. Tai sakydamas, vaikinas sugniaužia iš pradžių vienos rankos kumštį, po to kitos rankos kumštį. Po to įraše girdisi, kaip vaikinas sako ,,mano veidas, ypač nukentėjo, kairė pusė, truputį“, tuo metu vaikinas atsuka kamerą į savo veidą ir pasuka galvą, parodydamas savo veido kairę pusę. Daugiau reikšmingų duomenų vaizdo įraše nėra. Pridėtos momentinio ekrano nuotraukos (t. 1, b. l. 144-145, 147-149).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo T. G. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, visiškai įrodyta. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina nukentėjusiojo bei liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, bei kiti byloje esantys įrodymai. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo parodymus, taip pat į ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojos O. B. parodymus, tikslina kaltinime nurodytas aplinkybes – t. y. jog kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė vasariniu batu. Šių aplinkybių tikslinimas nekeičia kaltinamojo veiksmų kvalifikacijos.

Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas pripažįsta, kad nustatytos šios faktinės aplinkybės: T. G. nuo 2020 m. spalio 30 d. 23.00 val. iki 2020 m. spalio 31 d. 4.00 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, dešinės rankos delnu sudavė D. B. (gimusiam (duomenys neskelbtini)) ne mažiau trijų kartų per pakaušį, taip pat ne mažiau keturių kartų per abi veido puses, po to tęsdamas nusikalstamą veiką, jis (T. G.) atsinešęs iš koridoriaus vasarinį batą, liepė nukentėjusiajam D. B. padėti ant stalo abi rankas, o šiam tai padarius jis (T. G.) vasarinio bato kulnu sudavė ne daugiau dešimties smūgių per abi rankas, galvos viršugalvį, taip sukeldamas nukentėjusiajam D. B. fizinį skausmą. Šios aplinkybės nustatytos pirmiausia paties kaltinamojo parodymais teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusiojo D. B. ir liudytojos O. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, A. B. pareiškimu, tarnybinių pranešimų duomenimis, kitų objektų apžiūros protokolų duomenimis ir kita rašytine bylos medžiaga.

Taigi šie įrodymai patvirtina visus objektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, požymius, o būtent, kad kaltinamasis sudavė anksčiau minėtus smūgius mažamečiui – 14 metų nesulaukusiam D. B. (gimusiam (duomenys neskelbtini)), kas sukėlė jam fizinį skausmą. Be to, nustatyta ir kaltinamojo netiesioginė tyčia, kadangi kaltinamasis parodė, kad turėjo tikslą D. B. išmokyti anglų kalbos žodžių, tačiau jam neišmokus, kaltinamasis T. G. prarado kantrybę ir dešinės rankos delnu sudavė D. B. ne mažiau trijų kartų per pakaušį, taip pat ne mažiau keturių kartų per abi veido puses, po to tęsdamas nusikalstamą veiką, T. G. atsinešęs iš koridoriaus vasarinį batą, liepė nukentėjusiajam D. B. padėti ant stalo abi rankas, o šiam tai padarius jis vasarinio bato kulnu sudavė ne daugiau dešimties smūgių per abi rankas ir galvos viršugalvį. Teismo vertinimu, kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, jų intensyvumas rodo, kad kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia bei, būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo, aiškiai suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad tokie jo veiksmai gali sukelti nukentėjusiajam D. B. fizinį skausmą, ir nors šių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes kaltinamojo T. G. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje.

BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmių rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas, atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

T. G. padaryta veika priskiriama prie tyčinių nesunkių smurtinių nusikaltimų, padarytas nusikaltimas prieš mažametį, veika baigta. Teismo posėdžio metu T. G. davė nuoseklius parodymus, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo, jo nuoširdus apgailestavimas dėl šio įvykio buvo matyti visų teisiamųjų posėdžių metu, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis nukentėjusiojo atsiprašė, nukentėjusysis jam atleido.

Vertinant T. G. asmenybę, nustatyta, jog jis yra įmonės vadovas, tačiau nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. įmonė veiklos nevykdo ir jam nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. nėra išmokėtas darbo užmokestis (t. 2, b. l. 24-25), anksčiau neteistas (t. 2, b. l. 22-23), baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos (t. 2, b. l. 5-19). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas, parinkdamas T. G. bausmės rūšį ir jos dydį, atsižvelgia į tai, kad jis anksčiau neteistas, dėl nagrinėjamo įvykio teismo posėdžio metu gailėjosi, taigi spręstina, kad ši veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio, o ne kaip susiformavusių antivisuomeninių nuostatų rezultatas, todėl bausmės tikslai bus pasiekti T. G. paskyrus švelniausią BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiek tiek didesnė, nei sankcijos minimumas, o būtent 51 MGL dydžio, bauda bus pakankama nustatytiems bausmės tikslams pasiekti, darys teigiamą prevencinę įtaką kaltinamajam, bei sudarys galimybę jam dar kartą įvertinti savo elgesį. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, įvertina ir visą šeimos situaciją (kaip ji susikūrė, kad kaltinamasis O. B. ir jos tris vaikus atsivežė iš Ukrainos ir t. t.), kurios metu kaltinamasis smurtavo prieš mažametį, tačiau pažymi, kad nagrinėjamu atveju tai, jog kaltinamasis sukūrė šeimą ir pasirinko auginti ir auklėti ne savo biologinius vaikus, niekaip nepaneigia jo padarytų nusikalstamų veiksmų pobūdžio.

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu – skirtina galutinė 34 MGL, t. y. 1700 Eur dydžio bauda.

Kaltinamojo gynėjas teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamajam neskirti prokurorės prašomos bausmės – baudos, kadangi kaltinamasis šiuo metu neturi pajamų, kaltinamajam prašė skirti laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant. Pažymėtina, jog BK 55 str. yra numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Taigi, ši įstatymo nuostata nepaneigia teismo teisės pirmą kartą teisiamam asmeniui už nesunkų nusikaltimą skirti laisvės atėmimo bausmę, tačiau BK 55 str. turinys įpareigoja teismą pirmiausia apsvarstyti galimybę skirti švelnesnę, negu laisvės atėmimas, bausmę, o priėmus sprendimą skirti laisvės atėmimo bausmę, jį atitinkamai motyvuotai pagrįsti (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-113-303/2015). Teismas, įvertinęs pirmiau minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nemato pagrindo, kodėl kaltinamajam – anksčiau neteistam, besigailinčiam dėl savo veiksmų, iš esmės besilaikančiam visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, reikėtų skirti su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Tokia bausmė, priešingai nei teigia kaltinamojo gynėjas, būtų neadekvati byloje nustatytoms aplinkybėms ir kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, teismo manymu, kaltinamojo asmenybė bei faktinis padaryto nusikaltimo pavojingumas leidžia pasiekti bausmės tikslus paskiriant švelniausią BK 140 straipsnio 3 dalyje nustatytą bausmės rūšį – baudą. Pažymėtina ir tai, kad faktas, jog bausmė asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra argumentas, sudarantis pagrindą jos neskirti ar skirti kitos rūšies griežtesnę bausmę. Be to, vadovaujantis BK 41 straipsniu, bausmė turi būti tokia, kad nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveiktų ji taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, todėl nagrinėjamu atveju būtent baudos bausmė kaltinamajam leis geriausiai pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo turtinę padėtį, skirtinos baudos dydį, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po nuosprendžio įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra per trumpas, todėl yra pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – 17 mėnesių. Teismo vertinimu, būtent toks baudos sumokėjimo terminas šiuo atveju yra teisingas ir proporcingas.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Nukentėjusiojo D. B. atstovė pagal įstatymą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė D. Č. byloje pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl 3000 Eur neturtinės žalos ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisimo. Ieškinyje nurodyta, kad D. B. dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų patyrė didelę emocinę traumą, jis buvo mušamas, žeminamas ir psichologiškai kankinamas. Nukentėjusiajam tai sukėlė dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, reputacijos šeimoje pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Taip pat sumažėjo jo savivertė ir jo, kaip vyresniojo brolio šeimoje, autoritetas. Jis patyrė dvasinius išgyvenimus, išgyveno didelį stresą dėl kurio jam teko lankytis pas psichologus, tai atsiliepė jo savijautai, mokymuisi, bendravimui su aplinkiniais, jis jautėsi kaltas dėl šeimoje susiklosčiusios situacijos, kas sąlygojo jo emocinės ir psichinės sveikatos pablogėjimą (t. 2, b. l. 149, 153). Šias aplinkybes D. Č. nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu.

Teismo posėdžio metu T. G. su ieškiniu nesutiko.

Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (LAT 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009).

Nagrinėjamu atveju nustatant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į visumą bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, šiai konkrečiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad žala nukentėjusiajam nepilnamečiui padaryta smurtiniu tyčiniu nesunkiu nusikaltimu, taip pat į veikos pobūdį – T. G. sudavė mažamečiui D. B. į įvairias kūno vietas (pakaušį, veidą, rankas) delnais ir vasariniu batu, taip pat į kilusius padarinius – nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas. Civiliniame ieškinyje teigiama, jog dėl įvykio D. B. patyrė didelę emocinę traumą, jis buvo mušamas, žeminamas ir psichologiškai kankinamas. Nukentėjusiajam tai sukėlė dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, reputacijos šeimoje pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, sumažino jo savivertę ir vyresniojo brolio šeimoje autoritetą, jis patyrė dvasinius išgyvenimus. Dėl kaltinamojo T. G. veiksmų nepilnametis D. B. išgyveno didelį stresą, dėl kurio jam teko lankytis pas psichologus, tai atsiliepė jo savijautai, mokymuisi, bendravime su aplinkiniais, jis jautėsi kaltas dėl šeimoje susiklosčiusios situacijos.

Teismo vertinimu, nukentėjusiojo atstovės nurodyti tiek fiziniai, tiek moraliniai išgyvenimai dėl įvykio neabejotinai turėjo neigiamos įtakos D. B. savijautai ir gyvenimui tam tikrą laiką po įvykio, tačiau šiuo atveju nenustatyta, jog neigiami sveikatos padariniai nukentėjusiajam yra itin ilgalaikiai ar išliekantys visam jo gyvenimui, nepaisant to, kad šį įvykį jis dar ilgai atsimins, bet nenustatyta, kad dėl sukelto fizinio bei dvasinio skausmo atsirado negatyvūs pasikeitimai įvairiose jo gyvenimo srityse, t. y. kad jis žymiai prarado gebėjimą mokytis ar bendrauti. Atsižvelgtina ir į tai, kad D. B. kartu su T. G. daugiau kartu nebegyvena. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis nukentėjusiojo atsiprašė, nukentėjusysis jam atleido. Teismų praktikoje neturtinė žala nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais teismų įvertinta skirtingai, tačiau priteistinos sumos svyruoja maždaug nuo 200 Eur iki 500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-250-895/2019, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartis Nr. 1A-105-654/2018, Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartis Nr. 1A-194-354/2018, Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis Nr. 1A-550-594/2017). Teismas neabejoja, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų – sumušimo, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą ir nepatogumų, pažeminimą, tokie veiksmai buvo atlikti jo mamos O. B. akivaizdoje, o dėl patirtų sužalojimų jis jautė diskomfortą. Pažymėtina, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį ir jį priteisdamas iš kaltinamojo atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį, kuri nėra itin gera. Taip pat teismas, kaip ir skirdamas bausmę, taip ir spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, įvertina ir visą šeimos situaciją (kaip ji susikūrė, kad kaltinamasis O. B. ir jos tris vaikus atsivežė iš Ukrainos, juos auklėjo, išlaikė ir prižiūrėjo iš esmės vedamas gerų ketinimų ir t. t.), kurios metu kaltinamasis smurtavo prieš mažametį, tačiau pažymi, kad nagrinėjamu atveju tai, jog kaltinamasis sukūrė šeimą ir pasirinko auginti ir auklėti ne savo biologinius vaikus, niekaip nepaneigia jo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos nukentėjusiajam ir už tokių savo veiksmų padarinius, lėmusius ir neturtinės žalos padarymą nukentėjusiajam, privalo atsakyti įstatymuose nustatyta tvarka. Todėl, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos nukentėjusiojo atžvilgiu pasekmes, į tai, kad nusikaltimas padarytas tyčia, smurtinio pobūdžio, į tai, kad nukentėjusysis buvo mažametis, nukentėjusiajam fizinis skausmas buvo sukeltas nevienkartiniu, o keliais kaltinamojo smurtiniais veiksmais į nukentėjusiojo įvairias kūno vietas, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, kad pareiga atlyginti neturtinę žalą būtų realiai įgyvendinama, atsižvelgiant į teismų praktikoje priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose, konstatuotina, kad išdėstytų neturtinės žalos piniginės išraiškos dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių pagrindu prašomas priteisti nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 500 Eur. Teismo vertinimu, būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą reikalavimas dėl 5 procentų procesinių metinių palūkanų priteisimo už neturtinės žalos atlyginimui priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo tenkintinas.

Nors šio baudžiamojo proceso metu nukentėjusiojo D. B. atstove pagal įstatymą vyresniosios tyrėjos nutarimu buvo paskirta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė D. Č., siekiant nepakenkti baudžiamajam procesui (nes nepilnamečio nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą motina O. B. yra ir kaltinamojo sutuoktinė, dėl ko ji galėtų turėti asmeninių interesų baudžiamajame procese), tačiau atsižvelgiant į tai, kad byla iš esmės yra išnagrinėta, O. B. suinteresuotumo priešingai jos nepilnamečio sūnaus D. B. interesams nenustatyta, ji su vaikais šiuo metu gyvena atskirai nuo kaltinamojo, minėtų nukentėjusiajam priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusiojo D. B. pilnametystės nustatytina jo atstovė pagal įstatymą motina O. B..

Dėl proceso išlaidų

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teisme gauta Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kurioje nurodoma, kad T. G. baudžiamojoje byloje advokatas Kęstutis Ožiūnas teikė valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, taip pat antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ikiteisminiame tyrime teikė advokatė A. Grinevič. Teisinės pagalbos išlaidas sudaro 99,00 Eur (t. 2, b. l. 135-138).

Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, gynėjas šioje byloje kaltinamajam buvo paskirtas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, taip pat atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, nepriteistinos.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartimi, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis D. B. (D. B.) yra nepilnametis ir į tai, kad be įgaliotojo atstovo pagalbos jo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami, nukentėjusiajam buvo paskiras valstybės garantuojamas įgaliotasis atstovas advokatas (BPK 51 str. 1 d. 10 p., 2 d., 55 str. 4 d.). Teisme gautas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kuriame nurodoma, kad teisinės pagalbos išlaidos už nukentėjusiajam D. B. teiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą sudaro 247,50 Eur (t. 2, b. l. 140-141). Teisme gautas patikslintas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kuriame nurodoma, kad teisinės pagalbos išlaidas sudaro 433,54 Eur.

Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo D. B. įgaliotų atstovų advokatų dalyvavimo procese trukmę, teisiamųjų posėdžių skaičių ir trukmę, atstovavimo kokybę, išieškoti prašoma suma nėra neproporcinga bylos apimčiai ir sudėtingumui, taip pat kaltinamojo turtinę padėtį, kaltinamasis T. G. yra darbingo amžiaus asmuo, jo vadovaujamai įmonei negalint veikti dėl pandemijos, jis gali susirasti ir dirbti kitą darbą ir taip gauti pajamų, pripažįsta, kad iš kaltinamojo priteistina 433,54 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.

T. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 44). Ji paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės bylos nagrinėjimui, nuosprendžiui įsiteisėjus: 3 CD, saugomi byloje (prisegti prie galinio 2 t. bylos viršelio), paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

T. G. (T. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir T. G. paskirti galutinę bausmę – 34 MGL, t. y. 1700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Iš T. G. nukentėjusiojo D. B. (D. B.) naudai priteisti 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusiojo D. B. pilnametystės nustatant jo atstovę pagal įstatymą O. B..

Iš T. G. valstybės naudai išieškoti 433,54 Eur (keturis šimtus trisdešimt tris eurus penkiasdešimt keturis centus) proceso išlaidų už nukentėjusiajam D. B. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

T. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylos nagrinėjimui, nuosprendžiui įsiteisėjus: 3 CD, saugomus byloje (prisegti prie galinio 2 t. bylos viršelio), palikti saugoti byloje.

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 17 (septyniolikos) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801.

2. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.