- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-03
- Bylos Nr.
- eA-48-502/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04950-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas, Audrius Bakaveckas, Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- L. B.
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centrui
- Trečiasis asmuo
- A. M.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Audriaus Bakavecko ir Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. B. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. M.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja L. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir Registrų centras) Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. CSPR-339; 2) panaikinti Registrų centro Vilniaus skyriaus (toliau – ir teritorinis registratorius) 2020 m. balandžio 28 d. sprendimą, kuriuo buvo išregistruota L. B. (buvusi pavardė M.) asmeninės nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir gyvenamasis namas, Namas), bei pakeisti Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir Registras) duomenis minėto nekilnojamojo daikto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini); 3) įpareigoti Registrų centrą atkurti Registro įrašo 7.2 papunkčio duomenis, nurodant, kad pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra L. B. asmeninė nuosavybė.
2. Pareiškėja nurodė, kad jos asmeninės nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą buvo įregistruota Pripažinimo tinkamu naudoti 2010 m. rugpjūčio 3 d. akto pagrindu ir 2011 m. kovo 1 d. Povedybinės sutarties pagrindu. Pareiškėjos asmeninė nuosavybė į gyvenamąjį namą buvo užregistruota, nurodžius teisinius pagrindus. Atsakovas 2011 m. kovo 23 d. įvertinęs abu nuosavybės įregistravimo teisinius pagrindus, sprendė, kad gyvenamasis namas yra L. B. asmeninė nuosavybė ir šį faktą įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjos vertinimu, jokių techninių klaidų atsakovas nepadarė ir negalėjo padaryti, nes šiuo atveju atliko ne techninį, o juridinį Pripažinimo tinkamu naudoti 2010 m. rugpjūčio 3 d. akto ir 2011 m. kovo 1 d. Povedybinės sutarties vertinimą. Faktą, ar daiktas yra asmeninė nuosavybė, lemia ne techniniai, o juridiniai duomenys, todėl ir šiuo atveju, registruojant asmeninės nuosavybės teisę, galima buvo padaryti tik juridinę, o ne techninę klaidą.
3. Pareiškėja pažymėjo, kad gyvenamasis namas buvo pastatytas už jos asmenines lėšas, todėl jos sutuoktinis A. M. sutiko ir neprieštaravo, kad gyvenamasis namas būtų įregistruotas jos asmeninės nuosavybės teise. Dėl šios priežasties ji ir jos sutuoktinis kreipėsi į notarą dėl jos asmeninės nuosavybės įforminimo, sudarant Povedybinę sutartį. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad A. M. daugiau nei devynerius metus neginčijo jos asmeninės nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą ir tik 2020 metais, pasinaudojęs jos liga ir nusprendęs nutraukti santuoką, ėmė kvestionuoti jos asmeninės nuosavybės teisę. Pareiškėja taip pat nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas 2011 m. rugsėjo 30 d. buvo įkeistas hipoteka AB SEB bankui, kuriam taip pat nekilo jokių abejonių dėl jos asmeninės nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą.
4. Pareiškėjos teigimu, teritorinis registratorius, patenkindamas trečiojo suinteresuoto asmens prašymą dėl klaidos ištaisymo, 2020 m. balandžio 28 d. sprendimu panaikino jos asmeninės nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą. Asmeninės nuosavybės teisė yra neliečiama konstitucinė teisė, todėl pareiškėjos įsitikinimu, negalėjo būti panaikinta teritorinio registratoriaus sprendimu. Skundžiamas sprendimas ne tik pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, bet ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio bei Nekilnojamojo turto registro nuostatų 25 punkto nuostatas.
5. Pareiškėjos tvirtinimu, asmeninės nuosavybės teisė negali būti panaikinta teritoriniam registratoriui taisant klaidą, nes pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 ir 2 dalį, teritorinis registratorius gali ištaisyti tik technines klaidas, t. y. patikslinti arba ištaisyti netikslius ir klaidingus duomenis arba papildyti neišsamius duomenis. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje yra aiškiai nurodyta, kad teritorinis registratorius klaidą gali ištaisyti tik tuo atveju, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 116 punkte taip pat numatyta, kad techninės klaidos gali būti taisomos tik tuo atveju, jeigu toks taisymas nepažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtų interesų. Pareiškėjos vertinimu, nagrinėjamu atveju, teritorinio registratoriaus sprendimas panaikinti pareiškėjos asmeninės nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą tiesiogiai pažeidžia jos teises į asmeninę nuosavybę, todėl teritorinis registratorius šiuo atveju neturėjo teisės taisyti klaidą ir tuo pačiu panaikinti jos asmeninę nuosavybę.
Šalies argumentai
6. Pareiškėja, vadovaudamasi Nuostatų 25 punktu, teigė, kad prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) nuosavybės teises į jį teritoriniam registratoriui gali pateikti nuosavybės teisę į daiktą įgijęs asmuo. Nagrinėjamu atveju Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota nei bendra jungtinė, nei bendra dalinė A. M. nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą, todėl nei jis, nei jo atstovė neturėjo teisės teritoriniam registratoriui reikšti prašymą dėl jos asmeninės nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą panaikinimo (išregistravimo), o teritorinis registratorius neturėjo teisės tokio prašymo nagrinėti ir juo labiau tokį prašymą patenkinti, t. y. panaikinti (išregistruoti) jos asmeninės nuosavybės teisę.
7. Pareiškėja nurodė, kad Komisija neatsižvelgė į jos argumentus, kad teritorinio registratoriaus 2020 m. balandžio 28 d. sprendimu buvo neteisėtai panaikinta jos asmeninės nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą, kuri nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota nuo 2011 m. kovo 23 d. Be to, pareiškėja manė, kad Komisija netinkamai aiškino Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.
Atsiliepimas
8. Atsakovas Registrų centras atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
9. Atsakovas nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog suinteresuoti asmenys, sužinoję, jog į Registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, kurioje išaiškinta, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio nuostatas, duomenys Registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: kai Registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kai, įrašant duomenis į Registrą, yra padaromos techninės klaidos (LVAT 2021 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1202-442/2021, 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1262/2012).
10. Atsakovas pažymėjo, kad Registre duomenys apie L. B. asmeninę nuosavybę į gyvenamąjį namą 2020 m. balandžio 28 d. buvo ištaisyti vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, t. y., kai Registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, o ne pagal pareiškėjos nurodytą minėto straipsnio 2 dalį, reglamentuojančią klaidingų duomenų taisymą tuo atveju, kai įrašant duomenis į Registrą, yra padaromos techninės klaidos. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 2 dalis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 116 punktas, kuriuos nurodo pareiškėja, teigdama, kad šias teisės normas pažeidė teritorinis registratorius, ištaisydamas duomenis, nustato reikalavimus, kurie taikomi taisant technines klaidas, ir jie nėra taikomi taisant klaidas pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, kai Registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, t. y. kai jie įrašyti be jokio teisinio pagrindo, kadangi toks duomenų taisymas negali pažeisti teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus.
11. Atsakovas nurodė, kad Pripažinimo tinkamu naudoti 2010 m. rugpjūčio 3 d. akte, kurio pagrindu Registre į gyvenamąjį namą 2011 m. kovo 23 d. buvo įregistruotos pareiškėjos nuosavybės teisės, ir 2011 m. kovo 1 d. Povedybinėje sutartyje, kurios pagrindu Registre 2011 m. kovo 23 d. buvo įregistruotas juridinis faktas apie jos asmeninę nuosavybę į gyvenamąjį namą, jokių duomenų apie tai, kad gyvenamasis namas, kuris įgytas santuokoje (santuoka sudaryta 2005 m. gruodžio 30 d.) iki 2011 m. kovo 1 d. Povedybinės sutarties sudarymo, būtų pareiškėjos asmeninė nuosavybė, nėra, t. y. juridinis faktas apie pareiškėjos asmeninę nuosavybę Registre 2011 m. kovo 23 d. buvo įrašytas be jokio teisinio pagrindo. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad 2011 m. kovo 1 d. Povedybine sutartimi (3.1 ir 3.2 papunkčiai) buvo nustatyta, kad: turtas, įgytas iki santuokos įregistravimo, lieka kiekvieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe ir nekilnojamasis turtas, įgytas po šios sutarties sudarymo, yra asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė, o 2011 m. kovo 1 d. Povedybinės sutarties 3.3 papunktis numatė, kad šios sutarties 3.2 papunktyje nustatytas turto teisinis režimas taikomas nekilnojamiesiems daiktams.
12. Atsakovas paaiškino, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, Registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Registre, teisingumą ir apsaugą. Registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. LVAT yra pažymėjęs, kad Registro tvarkytojas pagal šią nuostatą turi užtikrinti, kad duomenys, įrašyti į Registrą, atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, o jeigu prašomų įrašyti duomenų nepakanka arba jų iš viso nėra, Registro tvarkytojas turi atsisakyti daryti prašomus įrašus Registre. Registro tvarkytojui įstatymai nesuteikia teisės daryti savarankiškų išvadų dėl dokumento turinio ir savarankiškai spręsti dėl nekilnojamųjų daiktų identifikavimo ir daiktinių teisių į juos atsiradimo, kai tokių duomenų nėra dokumente (LVAT 2021 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1202-442/2021).
13. Atsakovo vertinimu, teritorinis registratorius, patikrinęs Registre esančius duomenis ir nustatęs, kad Registre 2011 m. kovo 23 d. įrašyti duomenys apie pareiškėjos asmeninę nuosavybės teisę į Namą neatitinka dokumento – 2011 m. kovo 1 d. Povedybinės sutarties, kurios pagrindu jie buvo įrašyti, teisėtai ir pagrįstai šiuos duomenis Registre 2020 m. balandžio 28 d. ištaisė vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalies pagrindu, o Komisija pagrįstai paliko šį teritorinio registratoriaus sprendimą galioti. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėja net ir nesiekia įrodyti, kad duomenys, kurie buvo įregistruoti iki šioje administracinėje byloje ginčijamo teritorinio registratoriaus priimto sprendimo buvo teisingi ir atitiko dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. Jokių tai patvirtinančių aplinkybių pareiškėja nenurodė. Pareiškėjos skundas grindžiamas vien tik tuo, kad teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas ištaisyti Registro duomenis be pareiškėjos sutikimo pažeidžia jos teises.
Atsiliepimas
14. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos skundo argumentu, kad teritorinis registratorius, patenkindamas trečiojo suinteresuoto asmens prašymą dėl klaidos ištaisymo, 2020 m. balandžio 28 d. sprendimu panaikino pareiškėjos asmeninės nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą. Atsakovas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiasis Teismo praktika, kurioje konstatuota, kad teisine nekilnojamojo daikto registracija yra tik įregistruojami nuosavybės į nekilnojamąjį daiktą atsiradimo (pasikeitimo, pasibaigimo) juridiniai faktai, kurie susiformavo įstatyme nustatytais pagrindais (sandoriu, administraciniu aktu ir kt.), t. y. nekilnojamojo daikto teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindais, tačiau tokio daikto registracijos atlikimo faktas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2008; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1158/2003 ir kt.). Atsakovo vertinimu, įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto privaloma teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Atsakovas pažymėjo, kad 2011 m. kovo 23 d. atlikta juridinio fakto apie pareiškėjos asmeninę teisę į gyvenamąjį namą teisinė registracija nėra šios teisės atsiradimo pagrindas, todėl pareiškėja nepagrįstai teigė, kad teritorinio registratoriaus skundžiamu sprendimu buvo panaikinta jos asmeninė nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą. Atsakovo vertinimu, pareiškėja taip pat nepagrįstai teigė, kad teritorinio registratoriaus sprendimas panaikinti asmeninės nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą tiesiogiai pažeidžia jos teises ir kad jos asmeninė nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą gali būti panaikinta ne teritorinio registratoriaus, o tik teismo sprendimu. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Registre duomenys apie pareiškėjos asmeninę nuosavybę 2011 m. kovo 23 d. buvo įrašyti be jokio teisinio pagrindo, todėl toks Registro duomenų 2020 m. balandžio 28 d. ištaisymas, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, niekaip negali pažeisti pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų.
15. Atsakovo teigimu, pareiškėjos argumentai, kad gyvenamasis namas buvo pastatytas už jos asmenines lėšas, kad jos sutuoktinis A. M. neprieštaravo, jog gyvenamasis namas būtų įregistruotas jos asmeninės nuosavybės teise ir kad dėl šios priežasties pareiškėja ir jos sutuoktinis kreipėsi į notarą su tikslu įforminti pareiškėjos asmeninę nuosavybę, nėra reikšmingi vertinant skundžiamų sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą, nes Registro tvarkytojas nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio. Registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Registrą, teisės aktai jam nenumato įgaliojimų vertinti pateiktų dokumentų teisėtumo.
16. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
17. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėja savo asmeninę nuosavybę grindžia klaidingu registracijos juridiniu faktu, kuris jau yra šiuo metu ištaisytas bei visiškai nepagrįstais teiginiais, kad neva gyvenamasis namas buvo pastatytas už pareiškėjos asmenines lėšas, todėl pareiškėjos sutuoktinis A. M. sutiko ir neprieštaravo, kad gyvenamasis namas būtų įregistruotas pareiškėjos asmeninės nuosavybės teise. Trečiojo suinteresuoto asmens tvirtinimu, gyvenamasis namas niekada nebuvo L. B. asmeninė nuosavybė, nes šis turtas sutuoktinių yra sukurtas po 2005 m. gruodžio 30 d. sudarytos santuokos ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 str.).
18. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad gyvenamasis namas buvo pastatytas ne iš asmeninių L. B. lėšų, o iš šalių solidaria atsakomybe iš AB SEB banko 2006 m. kovo 20 d. suteikto kredito pagal Susitarimą Nr.1450618090386-55.
19. Trečiojo suinteresuoto asmens tvirtinimu, Povedybinė sutartis nesuteikia teisės sutuoktiniams pakeisti susitarimu atgaline data sutuoktinių įstatymu reguliuojamo turto teisinio režimo (Civilinio kodekso 3.87 str.). Povedybine sutartimi aptartas turtas, kuris yra įgytas iki santuokos įregistravimo bei nekilnojamas turtas, įgytas po šios sutarties sudarymo. Būtent šiam turtui nustatytas teisinis režimas – asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė. Trečiojo asmens teigimu, turto, sukurto santuokoje iki Povedybinės sutarties sudarymo, teisinio režimo šalys pakeisti atgaline data negalėjo, nes šio turto teisinį režimą saugo įstatymas ir santuoka, ir notaras privalantis išaiškinti sutarties sudarymo pasekmes, negalėjo, kaip dabar teigia pareiškėja, netinkamai išaiškinti sutarties sąlygas, nes Povedybinės sutarties sudarymo tikslai nebuvo turimo turto atsidalijimas, o ji buvo nukreipta į ateitį dėl būsimo sukurto turto pasidalijimo be ginčų.
Atsiliepimas
20. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat nesutiko su pareiškėjos skundo argumentu, jog Registrų centras 2020 m. balandžio 28 d. sprendimu panaikino pareiškėjos nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutiko ir su pareiškėjos skundo argumentu, kad santuokoje sukurtas nekilnojamasis daiktas – gyvenamasis namas bei Registro duomenys gali būti keičiami tik L. B. aktyviais veiksmais. Trečiojo suinteresuoto asmens tvirtinimu, nuosavybės teisinis režimas nepriklauso nuo to, ar santuokoje įgytas / sukurtas turtas yra registruotas vieno ar abiejų sutuoktinių vardu. Be to, atkreipė dėmesį, kad daiktas, konkrečiu suinteresuoto asmens prašymu, nebuvo nei išregistruotas, nei įregistruotas, buvo pašalinta akivaizdi klaida – nes santuokoje sukurtas turtas negali teritorinio registratoriaus sprendimu būti pripažintas vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe, nes toks juridinis faktas gali būti nustatytas tik teismo sprendimu.
21. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, teritorinis registratorius ir Komisija skundžiamus sprendimus priėmė vadovaudamiesi jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, veikdami teisės aktų suteiktos kompetencijos ribose, jokių teisės normų ir pareiškėjos teisėtų interesų nepažeidė, priešingai, tinkamai ištaisė viešame Registre buvusį A. M. turimos nuosavybės teisės pažeidimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. iš pareiškėjos L. B. jo naudai prašė priteisti 605 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo surašymą.
II.
22. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 2 d. sprendimu atmetė pareiškėjos L. B. skundą kaip nepagrįstą, o trečiojo suinteresuoto asmens A. M. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino ir priteisė iš pareiškėjos trečiojo suinteresuoto asmens naudai 605 eurus bylinėjimosi išlaidų; pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas atmetė.
23. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes:
23.1. trečiojo suinteresuoto asmens A. M. atstovė 2020 m. balandžio 23 d. kreipėsi į valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyrių su 2020 m. balandžio 23 d. prašymu ištaisyti Registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą registratoriaus klaidą, t. y. panaikinti įrašą, jog pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė L. M. (dabar B.) nuosavybė (toliau – ir Prašymas).
23.2. Teritorinis registratorius, išnagrinėjęs Prašymą bei patikrinęs Registre gyvenamojo namo Registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytus duomenis ir elektroniniame dokumentų archyve saugomus dokumentus, bei nustatęs, jog į Registrą įrašyti duomenys neatitinka duomenų, nurodytų 2011 m. kovo 1 d. Povedybinėje sutartyje Nr. 462, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsniu, 2020 m. balandžio 28 d. išregistravo juridinį faktą apie L. M. asmeninę nuosavybę ir pakeitė Registro duomenis minėto nekilnojamojo daikto Registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini). Teritorinis registratorius apie 2020 m. balandžio 28 d. priimtą sprendimą, įformintą registro įrašu, 2020 m. balandžio 29 d. raštu Nr. S-30780 (14.1 E) „Dėl duomenų tvarkymo Nekilnojamojo turto registre“ (toliau – ir Raštas) informavo pareiškėją L. B..
Šalies argumentai
23.3. Pareiškėja L. B. 2021 m. vasario 4 d. Komisijai pateikė skundą „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo panaikinimo“, kuriuo prašė atnaujinti vieno mėnesio skundo padavimo terminą, panaikinti teritorinio registratoriaus 2020 m. balandžio 28 d. sprendimą, kuriuo buvo išregistruota L. B. asmeninės nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą bei pakeisti duomenys Registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini), atkurti šio Registro įrašo 7.2 papunkčio duomenis, nurodant, kad gyvenamasi namas yra L. B. asmeninė nuosavybė.
Žemesnės instancijos teismas
23.4. Komisija 2021 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. CSPR-45 netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti L. B. 2021 m. vasario 4 d. skundą.
Šalies argumentai
23.5. Pareiškėja, nesutikdama su Komisijos 2021m. vasario 4 d. sprendimu Nr. CSPR-45, su skundu kreipėsi į teismą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2470-809/2021 pareiškėjos skundą tenkino. Teismas panaikino Komisijos 2021 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. CSPR-45, atnaujino terminą pareiškėjos L. B. 2021 m. vasario 4 d. skundui paduoti bei įpareigojo Registrų centrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. vasario 4 d. skundą dėl teritorinio registratoriaus 2020 m. balandžio 28 d. sprendimo.
23.6. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos 2021 m. vasario 4 d. skundą ir patikrinusi gyvenamojo namo Registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytus duomenis bei elektroniniame dokumentų archyve saugomus dokumentus, 2021 m. lapkričio 26 d. priėmė sprendimą, kuriuo teritorinio registratoriaus 2020 m. balandžio 28 d. sprendimą paliko galioti.
23.7. Komisija 2021 m. lapkričio 26 d. sprendime nurodė, kad dokumentai: UAB „Senamiesčio kurantai“ 2010 m. balandžio 30 d. parengta gyvenamojo namo kadastro duomenų byla ir Pripažinimo tinkamu naudoti 2010 m. rugpjūčio 3 d. aktas Nr. SP1-2785 patvirtina, kad gyvenamasis namas buvo sukurtas pareiškėjai L. B. esant santuokoje su trečiuoju suinteresuotu asmeniu A. M. iki 2011 m. kovo 1 d. Povedybinės sutarties sudarymo. Komisija 2021 m. lapkričio 26 d. sprendime pažymėjo, jog 2011 m. kovo 1 d. Povedybinė sutartis, kurioje nustatyta, kad turtas, įgytas iki santuokos įregistravimo, lieka kiekvieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe (3.1 papunktis) ir nekilnojamasis turtas, įgytas po šios sutarties sudarymo, yra asmeninė kiekvieno sutuoktinių nuosavybė (3.2 papunktis) nepatvirtina pareiškėjos L. B. asmeninės nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą įgijimo. Komisija padarė išvadą, kad į Registrą 2011 m. kovo 23 d. įrašyti duomenys apie L. B. asmeninę nuosavybę neatitiko dokumento – 2011 m. kovo 1 d. Povedybinės sutarties, kurios pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, turinio. Kadangi Registre duomenys apie L. B. asmeninę nuosavybę 2011 m. kovo 23 d. buvo įrašyti be jokio teisinio pagrindo, tai toks Registro duomenų 2020 m. balandžio 28 d. ištaisymas, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, yra teisėtas ir pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia.
Žemesnės instancijos teismas
24. Teismas, iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2020 m. balandžio 22 d. išrašo nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas 302.41 kv. m pastatas – vienbutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) 2.2 papunktyje nurodyta, kad pastatas pradėtas statyti 2006 metais, statybos pabaigos metai – 2010 metai. Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) 4.1 papunktyje nurodyta, kad pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto 2.2 papunktyje, nuosavybės teisės įregistruotos L. M. (B.). Įregistravimo pagrindas: 2010 m. rugpjūčio 3 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. SP1-2785. Įrašas galioja nuo 2011 m. kovo 23 d. Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) 7.2 papunktyje nurodyta, kad pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aprašytas 2.2. papunktyje, yra asmeninė L. M. (B.) nuosavybė. Įregistravimo pagrindas 2011 m. kovo 1 d. sutartis Nr. 462.
25. Bylos duomenimis nustatyta, kad su prašymu įregistruoti gyvenamąjį namą ir nuosavybės teises į gyvenamąjį namą 2011 m. kovo 14 d. į Registrų centro Vilniaus filialą kreipėsi L. B.. L. B. nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą įregistruotos Pripažinimo tinkamu naudoti 2010 m. rugpjūčio 3 d. akto pagrindu ir juridinis faktas apie L. B. asmeninę nuosavybę 2011 m. kovo 1 d. Povedybinės sutarties pagrindu. Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra.
26. Santuokos sudarymo įrašas patvirtino, kad A. M. ir L. B. santuoką sudarė 2005 m. gruodžio 30 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktas, surašytas 2010 m. rugpjūčio 3 d., patvirtino, kad gyvenamasis namas statyti pradėtas 2006 metais ir užbaigtas statyti 2010 metais, t. y. santuokos metu. Povedybinė sutartis Nr. 462 patvirtinta 2011 m. kovo 11 d. Šios aplinkybės neginčytinai patvirtino, kad gyvenamasis namas buvo pastatytas santuokos metu.
27. Teismas pažymėjo, kad Povedybine sutartimi, sutuoktiniai nustatė turto, įgyto iki santuokos sudarymo ir nekilnojamojo turto, įgyto po Povedybinės sutarties sudarymo, teisinį režimą. Povedybinės sutarties 3.1 papunktyje nustatyta, kad turtas, kuris įsigytas iki santuokos sudarymo, lieka kiekvieno iš sutuoktinio asmenine nuosavybe, o Povedybinės sutarties 3.2 papunktyje nustatyta, kad nekilnojamasis turtas, įgytas po šios Sutarties sudarymo, yra asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė. Taigi Povedybinės sutarties turinys leido teismui daryti besąlygišką išvadą, jog Povedybinė sutartis nepatvirtina pareiškėjos asmeninės nuosavybės į gyvenamąjį namą įgijimo. Todėl teismas darė išvadą, kad į Registrą 2011 m. kovo 23 d. įrašyti duomenys apie L. B. asmeninę nuosavybę neatitiko dokumento – Povedybinės sutarties, kurios pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, turinio. Teismo vertinimu, kadangi Registre duomenys apie L. B. asmeninę nuosavybę 2011 m. kovo 23 d. buvo įrašyti be jokio teisinio pagrindo, toks Registro duomenų ištaisymas, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, yra teisėtas ir pagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
29. Teismas konstatavo, jog atsakovas tinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstus teisės aktams neprieštaraujančius sprendimus, todėl naikinti Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus 2020 m. balandžio 28 d. sprendimą, įformintą Registro Nr. (duomenys neskelbtini) įrašu, ir Komisijos 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. CSPR-339 nėra teisinio pagrindo.
30. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo procesiniuose dokumentuose nurodė ir kitus argumentus, kurie, teismo vertinimu, bylos procesinei baigčiai jokios įtakos neturi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisakė.
Šalies argumentai
31. Pareiškėja prašė priteisti iš atsakovo jos naudai administracinėje byloje patirtas išlaidas. Tačiau teismui atsisakius tenkinti pareiškėjos skundą, pareiškėja teisės į išlaidų atlyginimą neįgijo, todėl jos prašymas priteisti minėtas išlaidas atmestas.
32. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašė priteisti iš pareiškėjos jo naudai 605 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgdamas į byloje keliamus reikalavimus, ginčo dalyką bei trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimo argumentus, teismas darė išvadą, kad byla nagrinėjamu atveju išspręsta trečiojo suinteresuoto asmens naudai, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir teismas trečiojo suinteresuoto asmens naudai visa apimtimi priteisė jam prašomą bylinėjimosi išlaidų sumą iš pareiškėjos.
III.
33. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: panaikinti Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. CSPR-339; panaikinti teritorinio registratoriaus 2020 m. balandžio 28 d. sprendimą, kuriuo buvo išregistruota L. B. (buvusi pavardė M.) asmeninės nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenys minėto nekilnojamojo daikto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centrą atkurti registro įrašo 7.2 punkto duomenis, nurodant, kad pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra L. B. asmeninė nuosavybė; priteisti iš atsakovo pareiškėjos administracinėje byloje patirtas išlaidas.
34. Pareiškėjos apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
34.1. Pareiškėja nesutinka su teismo argumentais, kad Nekilnojamojo turto registre duomenys apie L. B. asmeninę nuosavybę 2011 m. kovo 23 d. buvo įrašyti be jokio teisinio pagrindo. Gyvenamasis namas buvo pastatytas už pareiškėjos asmeninės lėšas, todėl pareiškėjos sutuoktinis sutiko ir neprieštaravo, kad gyvenamasis namas butų įregistruotas pareiškėjos asmeninės nuosavybės teise. Dėl šios priežasties pareiškėja ir jos sutuoktinis kreipėsi į notarą su tikslu įforminti pareiškėjos asmeninę nuosavybę. Sudarant povedybinę sutartį, notaras paaiškino pareiškėjos sutuoktiniui A. M., kad po povedybinės sutarties sudarymo pareiškėja turės teisę gyvenamąjį namą įregistruoti asmeninės nuosavybės teise. Sutuoktinis su tuo sutiko, todėl jam buvo gerai žinoma, kad gyvenamais namas Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas L. B. asmeninės nuosavybės teise. Pareiškėjos L. B. asmeninės nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą buvo įregistruota 2010 m. rugpjūčio 3 d. Pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu ir 2011 m. kovo 1 d. Povedybinės sutarties pagrindu. Taigi pareiškėjos asmeninė nuosavybė į gyvenamąjį namą buvo užregistruota, nurodžius teisinius pagrindus. Atsakovas 2011 m. kovo 23 d. įvertinęs abu nuosavybės įregistravimo teisinius pagrindus, sprendė, kad gyvenamasis namas yra L. B. asmeninė nuosavybė ir šį faktą įregistravo Nekilnojamojo turto registre.
34.2. Pareiškėja nesutinka su teismo argumentais, kad nagrinėjamu atveju Nekilnojamojo turto registro duomenų ištaisymas, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, yra teisėtas ir pagrįstas. Nekilnojamojo turto registre pareiškėjos asmeninės nuosavybės teisė po daugiau nei devynerių metų buvo panaikinta neteisėtu teritorinio registratoriaus 2020 m. balandžio 28 d. sprendimu, kuriuo buvo patenkintas A. M. advokatės 2020 m. balandžio 23 d. prašymas „Dėl duomenų pateikimo ir registruoto juridinio fakto klaidos ištaisymo“. Minėtu prašymu, buvo prašoma ištaisyti registratoriaus klaidą – 7.2 punkte – panaikinti įrašą, jog pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), aprašytas 2.2 papunktyje yra asmeninė L. M. nuosavybė. Atkreiptas dėmesys į tai, kad nors prašymu buvo prašoma ištaisyti klaidą, tačiau iš esmės prašymu buvo reiškiamas reikalavimas panaikinti Nekilnojamojo turto registre įregistruotą pareiškėjos asmeninės nuosavybės teisę. Teritorinis registratorius patenkino prašymą dėl klaidos ištaisymo ir skundžiamu sprendimu panaikino pareiškėjos asmeninės nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą.
34.3. Teismas netinkamai aiškino Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Pareiškėjos įsitikinimu, teismo paminėta LVAT 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1262/2012 ir joje esantis išaiškinimas neatitinka įstatymo reikalavimų, nes iš teismo išaiškinimo galima suprasti, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnį galima ištaisyti ne tik technines klaidas, bet ir kitus duomenis. Tačiau toks aiškinimas neatitinka Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, nes minėto straipsnio 1 dalyje yra įvardinama, kokie duomenys gali būti ištaisyti, t. y. netikslūs, klaidingi arba neišsamūs duomenys. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta dar ir speciali sąlyga, kad techninės klaidos gali būti ištaisytos tik tuo atveju, jeigu nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Tačiau LVAT minėtame išaiškinime apie specialią sąlyga nėra užsimenama, todėl pirmosios instancijos teismas, kuris rėmėsi vien tik šiuo LVAT išaiškinimu nepagrįstai ir neteisėtai ignoravo minėtą įstatymo sąlygą ir jos netaikė. Pareiškėjos nuomone, LVAT suformuota Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktika laikytina neatitinkančia Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio nuostatų, todėl turėtų būti peržiūrėta ir keičiama. Taigi pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio reikalavimus teritorinis registratorius gali ištaisyti tik technines klaidas. Faktą ar daiktas yra asmeninė nuosavybė lemia ne techniniai, o juridiniai duomenys, todėl šiuo atveju registruojant asmeninės nuosavybės teisę, galima buvo padaryti tik juridinę, o ne techninę klaidą.
34.4. Teritorinio registratoriaus sprendimas panaikinti asmeninės nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą tiesiogiai pažeidžia gyvenamojo namo savininkės L. B. teises. Šiuo atveju ginčijamu teritorinio registratoriaus sprendimu atsakovas iš esmės pakeitė savo sprendimą dėl pareiškėjos daiktinės – asmeninės nuosavybės teisės, nes šią pareiškėjos teisę po daugiau nei devynerių metų išregistravo iš Nekilnojamojo turto registro duomenų, ko negalima buvo daryti pagal LVAT praktiką (žr., pvz., LVAT 2015 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3287-602/2015; 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-710-415/2020). Ginčijamas teritorinio registratoriaus sprendimas akivaizdžiai neatitinka LVAT praktikos, todėl ir dėl šios priežasties turėjo būti panaikintas, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai minėta praktika nesivadovavo ir jos netaikė.
34.5. Pagal Nekilnojamojo turto registro nuostatų 25 punktą prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) nuosavybės teises į jį teritoriniam registratoriui pateikia nuosavybės teisę į daiktą įgijęs asmuo. Nagrinėjamu atveju Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota nei bendra jungtinė, nei bendra dalinė A. M. nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą, todėl nei A. M., nei jo atstovė neturėjo teisės teritoriniam registratoriui reikšti prašymą dėl pareiškėjos asmeninės nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą išregistravimo, o teritorinis registratorius neturėjo teisės tokio prašymo nagrinėti ir juo labiau tokį prašymą patenkinti, t. y. išregistruoti L. B. asmeninės nuosavybės teisę.
34.6. Pagal LVAT teismo praktiką administracinis teismas nesprendžia ginčų dėl daiktinės teisės, todėl pareiškėjos L. B. asmeninės nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą trečiasis suinteresuotas asmuo galėjo ginčyti tik teisme, pareikšdamas ieškinį. Darytina išvada, kad L. B. asmeninės nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą galėjo būti panaikinta ne teritorinio registratoriaus, o tik teismo sprendimu.
Atsiliepimas
35. Atsakovas Registrų centras atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
36. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
36.1. Kaip nustatė teismas ir kaip matyti iš byloje esančio 2022 m. sausio 3 d. Registro duomenų bazės išrašo su istorija įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Išrašas) 7.3 punkte, juridinis faktas apie L. B. asmeninę nuosavybę 2011 m. kovo 23 d. buvo įregistruotas 2011 m. kovo 1 d. Povedybinės sutarties pagrindu, o ne 2010 m. rugpjūčio 3 d. Akto pagrindu (2010 m. rugpjūčio 3 d. Akto pagrindu Registre 2011 m. kovo 23 d. įregistruota L. B. nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą (Išrašo 4.1 p.)). Teismas nustatęs, kad gyvenamasis namas buvo pastatytas (2006–2010 m.) santuokos metu (santuoka sudaryta 2005 m. gruodžio 30 d.), ko neginčija pareiškėja, ir kad 2011 m. kovo 1 d. Povedybine sutartimi, sutuoktiniai nustatė turto, įgyto iki santuokos sudarymo ir nekilnojamojo turto, įgyto po 2011 m. kovo 1 d. Povedybinės sutarties sudarymo, teisinį režimą, t. y. kad tik toks turtas yra asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė (2011 m. kovo 1 d. Povedybinės sutarties 3.1 ir 3.2 papunkčiai), padarė pagrįstą išvadą, kad 2011 m. kovo 1 d. Povedybinės sutarties turinys leidžia teismui daryti besąlygišką išvadą, jog 2011 m. kovo 1 d. Povedybinė sutartis nepatvirtina pareiškėjos asmeninės nuosavybės į gyvenamąjį namą (pastatytą 2006–2010 m.) įgijimo. Todėl teismas padarė taip pat pagrįstą išvadą, kad į Registrą 2011 m. kovo 23 d. įrašyti duomenys apie L. B. asmeninę nuosavybę neatitiko dokumento – 2011 m. kovo 1 d. Povedybinės sutarties, kurios pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, turinio. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad Registre prie juridinio fakto apie L. B. asmeninę nuosavybę buvo nurodyta 2011 m. kovo 1 d. Povedybinė sutartis, o prie L. B. nuosavybės teisės buvo nurodytas 2010 m. rugpjūčio 3 d. Aktas, niekaip nepaneigia minėtų teismo padarytų išvadų. Teismui nustačius, kad 2011 m. kovo 1 d. Povedybinėje sutartyje (kurios pagrindu buvo padarytas įrašas) nėra jokių duomenų apie L. B. asmeninę nuosavybę, akivaizdu, kad šis įrašas neatitinka dokumento, kurio pagrindu jis buvo padarytas, turinio ir yra klaidingas.
Šalies argumentai
36.2. Pareiškėjos argumentai, kad nors prašymu buvo prašoma ištaisyti klaidą, tačiau iš esmės prašymu buvo reiškiamas reikalavimas panaikinti Registre įregistruotą pareiškėjos asmeninės nuosavybės teisę neatitinka faktinių aplinkybių, teisinio reglamentavimo ir LVAT išaiškinimų. Pareiškėjos interpretacijos dėl teisės normų, reglamentuojančių klaidingų duomenų taisymą, vienareikšmiškai nesuderinamos nei su teisiniu reguliavimu, nei su LVAT praktika. Tiek pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio nuostatas, tiek pagal šių nuostatų LVAT išaiškinimą, akivaizdu, kad duomenys Registre gali būti ištaisyti dviem atvejais: kai Registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kai, įrašant duomenis į Registrą, yra padaromos techninės klaidos (LVAT 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1262/2012, 2022 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-397-662/2022).
36.3. Pareiškėja visiškai nepagrįstai teigia, kad teismas nesivadovavo Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimais, bet vadovavosi tik LVAT praktika, kuri neatitinka įstatymo reikalavimų, nes pagal LVAT išaiškinimą galima ištaisyti ne tik technines klaidas, bet ir kitus duomenis. Kaip matyti iš sprendimo, savo poziciją teismas išdėstė aiškiai, motyvuotai pagrindė teisės normomis, faktinėmis aplinkybėmis ir aktualia LVAT praktika.
Atsiliepimas
36.4. Atsakovas nesutinka su pareiškėja, kad teritorinis registratorius neturėjo teisės nagrinėti A. M. 2020 m. balandžio 23 d. prašymo dėl klaidingų duomenų taisymo. A. M. buvo pareiškėjos L. B. sutuoktinis ir gyvenamasis namas buvo įsigytas santuokoje, todėl jis turi materialinį teisinį suinteresuotumą Registro įrašais ir turėjo pagrindą kreiptis dėl Gyvenamojo namo duomenų patikslinimo. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Registro tvarkytojas pagrįstai tenkino trečiojo suinteresuoto asmens 2020 m. balandžio 23 d. prašymą ir šio prašymo pagrindu ištaisė Registro duomenis, o Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, pagrįstai jo netenkino ir paliko teritorinio registratoriaus sprendimą nepakeistą.
37. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, bei priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
38. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, jog apeliacinis skundas yra pateikiamas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padarytų išvadų, o ne vėl nurodant tuos pačius motyvus, kurie jau buvo pateikti Centriniam registratoriui ir pirmosios instancijos teismui, nes juos teismas išsamiai išnagrinėjo tiek detaliai nurodydamas teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, tiek įvertinęs bylos faktines aplinkybes pagrindžiančių įrodymų visumą bei padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas, kad būtent į Registrą 2011 m. kovo 23 d. įrašyti Povedybinės sutarties pagrindu duomenys apie L. B. asmeninę nuosavybę – neatitiko dokumento turinio, kad santuokos sudarymo įrašas patvirtina, jog A. M. ir L. B. santuoką sudarė 2005 m. gruodžio 30 d., Pripažinimo tinkamu naudoti aktas, surašytas 2010 m. rugpjūčio 3 d., patvirtina, kad gyvenamasis namas statyti pradėtas 2006 metais ir užbaigtas statyti 2010 metais, t. y. santuokos metu, o Povedybinė sutartis Nr. 462 sudaryta tik 2011 m. kovo 11 d., todėl šios aplinkybės neginčytinai patvirtina, kad gyvenamasis namas buvo pastatytas santuokos metu dar net nesudarius Povedybinės sutarties.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
39. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Registrų centro Vilniaus skyriaus 2020 m. balandžio 28 d. sprendimo, įforminto registro įrašu, kuriuo išregistruotas juridinis faktas apie L. M. (dabar B.) asmeninę nuosavybę į pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.
40. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjos skundą atmetė, nustatęs, kad Registre duomenys apie L. B. asmeninę nuosavybę 2011 m. kovo 23 d. buvo įrašyti be jokio teisinio pagrindo, bei toks Registro duomenų ištaisymas, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas padarė išvadą, kad Registro tvarkytojas pagrįstai tenkino trečiojo suinteresuoto asmens Prašymą ir šio Prašymo pagrindu ištaisė Registro duomenis. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, pagrįstai jo netenkino ir paliko teritorinio registratoriaus 2020 m. balandžio 28 d. sprendimą nepakeistą.
41. Pareiškėja padavė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su teismo argumentais, kad Nekilnojamojo turto registre duomenys apie L. B. asmeninę nuosavybę 2011 m. kovo 23 d. buvo įrašyti be jokio teisinio pagrindo, bei, kad nagrinėjamu atveju Nekilnojamojo turto registro duomenų ištaisymas, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjos nuomone, teismas netinkamai aiškino Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, o teritorinio registratoriaus sprendimas panaikinti asmeninės nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą tiesiogiai pažeidžia gyvenamojo namo savininkės L. B. teises.
42. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
43. Byloje nustatyta, kad trečiojo suinteresuoto asmens A. M. atstovė 2020 m. balandžio 23 d. kreipėsi į valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyrių su 2020 m. balandžio 23 d. prašymu ištaisyti Registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą registratoriaus klaidą, t. y. panaikinti įrašą, jog pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė L. M. (B.) nuosavybė. Teritorinis registratorius, išnagrinėjęs Prašymą bei patikrinęs Registre gyvenamojo namo Registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytus duomenis ir elektroniniame dokumentų archyve saugomus dokumentus, bei nustatęs, jog į Registrą įrašyti duomenys neatitinka duomenų, nurodytų 2011 m. kovo 1 d. Povedybinėje sutartyje Nr. 462, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsniu, 2020 m. balandžio 28 d. išregistravo juridinį faktą apie L. M. (B.) asmeninę nuosavybę ir pakeitė Registro duomenis minėto nekilnojamojo daikto Registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini). Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos 2021 m. vasario 4 d. skundą ir patikrinusi gyvenamojo namo Registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytus duomenis bei elektroniniame dokumentų archyve saugomus dokumentus, 2021 m. lapkričio 26 d. priėmė sprendimą, kuriuo teritorinio registratoriaus 2020 m. balandžio 28 d. sprendimą paliko galioti.
44. Pirmosios instancijos teismas iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2020 m. balandžio 22 d. išrašo, nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas 302,41 kv. m pastatas – vienbutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) 2.2 papunktyje nurodyta, kad pastatas pradėtas statyti 2006 metais, statybos pabaigos metai – 2010 metai. Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) 4.1 papunktyje nurodyta, kad pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto 2.2. papunktyje, nuosavybės teisės įregistruotos L. M. (B.). Įregistravimo pagrindas: 2010 m. rugpjūčio 3 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Įrašas galioja nuo 2011 m. kovo 23 d. Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) 7.2 papunktyje nurodyta, kad pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aprašytas 2.2. papunktyje, yra asmeninė L. M. (B.) nuosavybė. Įregistravimo pagrindas 2011 m. kovo 1 d. sutartis Nr. 462.
45. Nagrinėjamo ginčo teisinus santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas, kuris reglamentuoja žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą Nekilnojamojo turto registre, Nekilnojamojo turto registro statusą, šio registro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę. Akcentuotina, kad Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnyje. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti.
46. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Taigi nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012; kt.).
47. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnyje įtvirtinta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, jog į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų (1 d.); techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba, kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus (2 d.).
48. Aiškindamas šias nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: 1) kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti; 2) kai, įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1262/2012, 2022 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-397-662/2022 ir kt.). Reikalavimas, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų, gali būti pripažintas tenkintinu tik tuo atveju, jei būtų pateikti įrodymai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie nuosavybės teisę neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kad įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, buvo padarytos techninės klaidos, t. y. nekeičiant atsakovo priimtų sprendimų dėl daiktinės teisės registravimo, išregistravimo bei dokumentų, kurių pagrindu daiktinė teisė įregistruota (žr., pvz., 2015 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3287-602/2015).
49. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas (registratorius) nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr., pvz., 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011 ir kt.). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas yra atsakingas už į viešąjį registrą įrašomų duomenų atitikimą pateiktiems dokumentams.
50. Bylos duomenys patvirtina, kad su prašymu įregistruoti gyvenamąjį namą ir nuosavybės teises į gyvenamąjį namą 2011 m. kovo 14 d. į Registrų centro Vilniaus filialą kreipėsi L. B.. L. B. nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą įregistruotos Pripažinimo tinkamu naudoti 2010 m. rugpjūčio 3 d. akto pagrindu ir juridinis faktas apie L. B. asmeninę nuosavybę 2011 m. kovo 1 d. Povedybinės sutarties pagrindu. Santuokos sudarymo įrašas patvirtina, kad A. M. ir L. B. santuoką sudarė 2005 m. gruodžio 30 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktas, surašytas 2010 m. rugpjūčio 3 d., patvirtina, kad gyvenamasis namas statyti pradėtas 2006 metais ir užbaigtas statyti 2010 metais, t. y. santuokos metu. Povedybine sutartimi, sutuoktiniai nustatė turto, įgyto iki santuokos sudarymo ir nekilnojamojo turto, įgyto po Povedybinės sutarties sudarymo, teisinį režimą. Povedybinės sutarties 3.1 papunktyje nustatyta, kad turtas, kuris įsigytas iki santuokos sudarymo, lieka kiekvieno iš sutuoktinio asmenine nuosavybe, o Povedybinės sutarties 3.2 papunktyje nustatyta, kad nekilnojamasis turtas, įgytas po šios Sutarties sudarymo, yra asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė.
51. Teisėjų kolegija, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Povedybinė sutartis nepatvirtina pareiškėjos asmeninės nuosavybės į gyvenamąjį namą įgijimo, todėl į Registrą 2011 m. kovo 23 d. įrašyti duomenys apie L. B. asmeninę nuosavybę neatitiko dokumento – Povedybinės sutarties, kurios pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, turinio. Kadangi Registre duomenys apie L. B. asmeninę nuosavybę 2011 m. kovo 23 d. buvo įrašyti be jokio teisinio pagrindo, toks Registro duomenų ištaisymas, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, yra teisėtas ir pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, bei vadovaujantis aukščiau nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Nutarties 48 p.), atmetami kaip nepagrįsti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio nuostatų aiškinimo.
52. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad teritorinio registratoriaus sprendimas panaikinti Registre padarytą žymą apie asmeninės nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą tiesiogiai pažeidžia gyvenamojo namo savininkės L. B. teises.
53. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog pareiškėjas yra suinteresuotas, kad jo valdomo turto įrašai būtų teisingi, todėl klaidos ištaisymas (perrašymas tiksliai iš dokumentų) jo interesų negali pažeisti (žr., 2022 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-397-662/2022). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustačius, jog Registre duomenys apie L. B. asmeninę nuosavybę 2011 m. kovo 23 d. buvo įrašyti be jokio teisinio pagrindo, Registro duomenų 2020 m. balandžio 28 d. ištaisymas, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, niekaip negali pažeisti pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų.
54. Dėl kitų pareiškėjo argumentų pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė skundžiamame sprendime arba jie neturi esminės teisinės reikšmės tarp šalių kilusiame ginče, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016 ir kt.).
55. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės aktų normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
56. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. prašo priteisti jam iš pareiškėjos 847 Eur bylinėjimosi išlaidų (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą), kurios grindžiamos byloje pateiktais dokumentais – 2022 m. liepos 11 d. PVM sąskaita už teisines paslaugas Nr. AP-2022/07/75 ir 2022 m. liepos 13 d. SEB banko patvirtinimu apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą.
57. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.
58. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatuose (toliau – ir Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).
59. Atmetus pareiškėjos apeliacinį skundą, trečiasis suinteresuotas asmuo įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl atsižvelgiant į tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino dydžio, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. M. iš pareiškėjos L. B. priteistina 847 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma.
60. Pareiškėja taip pat prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi galutinis procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos L. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui A. M. iš pareiškėjos L. B. 847 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.