- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-02
- Bylos Nr.
- eI3-2197-484/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04950-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- L. B.
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centrui
- Trečiasis asmuo
- A. M.
- Kategorijos
- 19.3.2Nekilnojamojo daikto kadastrinių duomenų tvarkymas
- 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. B. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (trečiasis suinteresuotas asmuo A. M.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja L. B. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro (toliau – Registrų centras) Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. CSPR-339; 2) panaikinti Registrų centro Vilniaus skyriaus (toliau – ir teritorinis registratorius) 2020 m. balandžio 28 d. sprendimą, kuriuo buvo išregistruota L. B. (buvusi pavardė M.) asmeninės nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – gyvenamasis namas), bei pakeisti Nekilnojamojo turto registro (toliau – Registras) duomenis minėto nekilnojamojo daikto registro įraše Nr. 1/29679; 3) įpareigoti Registrų centrą atkurti Registro įrašo 7.2 papunkčio duomenis, nurodant, kad pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra L. B. asmeninė nuosavybė.
Pareiškėja skunde nurodo, kad jos asmeninės nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą buvo įregistruota Pripažinimo tinkamu naudoti 2010 m. rugpjūčio 3 d. akto pagrindu ir 2011 m. kovo 1 d. Povedybinės sutarties pagrindu. Pareiškėjos asmeninė nuosavybė į gyvenamąjį namą buvo užregistruota, nurodžius teisinius pagrindus. Atsakovas 2011 m. kovo 23 d. įvertinęs abu nuosavybės įregistravimo teisinius pagrindus, sprendė, kad gyvenamasis namas yra L. B. asmeninė nuosavybė ir šį faktą įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjos vertinimu, jokių techninių klaidų atsakovas nepadarė ir negalėjo padaryti, nes šiuo atveju atliko ne techninį, o juridinį Pripažinimo tinkamu naudoti 2010 m. rugpjūčio 3 d. akto ir 2011 m. kovo 1 d. Povedybinės sutarties vertinimą. Faktą, ar daiktas yra asmeninė nuosavybė, lemia ne techniniai, o juridiniai duomenys, todėl ir šiuo atveju, registruojant asmeninės nuosavybės teisę, galima buvo padaryti tik juridinę, o ne techninę klaidą.
Pareiškėja skunde pažymi, kad gyvenamasis namas buvo pastatytas už jos asmenines lėšas, todėl jos sutuoktinis A. M. sutiko ir neprieštaravo, kad gyvenamasis namas būtų įregistruotas jos asmeninės nuosavybės teise. Dėl šios priežasties ji ir jos sutuoktinis kreipėsi į notarą dėl jos asmeninės nuosavybės įforminimo, sudarant Povedybinę sutartį.
Pareiškėja skunde atkreipia dėmesį, kad A. M. daugiau nei devynerius metus neginčijo jos asmeninės nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą ir tik 2020 metais, pasinaudojęs jos liga ir nusprendęs nutraukti santuoką, ėmė kvestionuoti jos asmeninės nuosavybės teisę.
Šalies argumentai
Pareiškėja taip pat nurodo, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas 2011 m. rugsėjo 30 d. buvo įkeistas hipoteka AB SEB bankui, kuriam taip pat nekilo jokių abejonių dėl jos asmeninės nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą.
Pareiškėjos teigimu, teritorinis registratorius, patenkindamas trečiojo suinteresuoto asmens prašymą dėl klaidos ištaisymo, 2020 m. balandžio 28 d. sprendimu panaikino jos asmeninės nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą. Asmeninės nuosavybės teisė yra neliečiama konstitucinė teisė, todėl pareiškėjos įsitikinimu, negalėjo būti panaikinta teritorinio registratoriaus sprendimu. Skundžiamas sprendimas ne tik pažeidžia Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, bet ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio bei Nekilnojamojo turto registro nuostatų 25 punkto nuostatas.
Pareiškėjos tvirtinimu, asmeninės nuosavybės teisė negali būti panaikinta teritoriniam registratoriui taisant klaidą, nes pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – Nekilnojamojo turto registro įstatymas) 33 straipsnio 1 ir 2 dalį, teritorinis registratorius gali ištaisyti tik technines klaidas, t. y. patikslinti arba ištaisyti netikslius ir klaidingus duomenis arba papildyti neišsamius duomenis. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje yra aiškiai nurodyta, kad teritorinis registratorius klaidą gali ištaisyti tik tuo atveju, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – Nuostatų) 116 punkte taip pat numatyta, kad techninės klaidos gali būti taisomos tik tuo atveju, jeigu toks taisymas nepažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtų interesų. Pareiškėjos vertinimu, nagrinėjamu atveju, teritorinio registratoriaus sprendimas panaikinti pareiškėjos asmeninės nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą tiesiogiai pažeidžia jos teises į asmeninę nuosavybę, todėl teritorinis registratorius šiuo atveju neturėjo teisės taisyti klaidą ir tuo pačiu panaikinti jos asmeninę nuosavybę.
Šalies argumentai
Pareiškėja, vadovaudamasi Nuostatų 25 punktu, teigia, kad prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) nuosavybės teises į jį teritoriniam registratoriui gali pateikti nuosavybės teisę į daiktą įgijęs asmuo. Nagrinėjamu atveju Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota nei bendra jungtinė, nei bendra dalinė A. M. nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą, todėl nei jis, nei jo atstovė neturėjo teisės teritoriniam registratoriui reikšti prašymą dėl jos asmeninės nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą panaikinimo (išregistravimo), o teritorinis registratorius neturėjo teisės tokio prašymo nagrinėti ir juo labiau tokį prašymą patenkinti, t. y. panaikinti (išregistruoti) jos asmeninės nuosavybės teisę.
Pareiškėja skunde nurodo, kad Komisija neatsižvelgė į jos argumentus, kad teritorinio registratoriaus 2020 m. balandžio 28 d. sprendimu buvo neteisėtai panaikinta jos asmeninės nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą, kuri nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota nuo 2011 m. kovo 23 d. Be to, pareiškėja mano, kad Komisija netinkamai aiškino Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.
Atsakovas Registrų centras su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nurodo, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į Registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, kurioje išaiškinta, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio nuostatas, duomenys Registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: kai Registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kai, įrašant duomenis į Registrą, yra padaromos techninės klaidos (LVAT 2021 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1202-442/2021, 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1262/2012).
Atsakovas pažymi, kad Registre duomenys apie L. B. asmeninę nuosavybę į gyvenamąjį namą 2020 m. balandžio 28 d. buvo ištaisyti vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, t. y., kai Registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, o ne pagal pareiškėjos nurodytą minėto straipsnio 2 dalį, reglamentuojančią klaidingų duomenų taisymą tuo atveju, kai įrašant duomenis į Registrą, yra padaromos techninės klaidos.
Atsakovas atsiliepime atkreipia dėmesį, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 2 dalis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 116 punktas, kuriuos nurodo pareiškėja, teigdama, kad šias teisės normas pažeidė teritorinis registratorius, ištaisydamas duomenis, nustato reikalavimus, kurie taikomi taisant technines klaidas, ir jie nėra taikomi taisant klaidas pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, kai Registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, t. y. kai jie įrašyti be jokio teisinio pagrindo, kadangi toks duomenų taisymas negali pažeisti teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus.
Atsakovas atsiliepime nurodo, kad Pripažinimo tinkamu naudoti 2010 m. rugpjūčio 3 d. akte, kurio pagrindu Registre į gyvenamąjį namą 2011 m. kovo 23 d. buvo įregistruotos pareiškėjos nuosavybės teisės, ir 2011 m. kovo 1 d. Povedybinėje sutartyje, kurios pagrindu Registre 2011 m. kovo 23 d. buvo įregistruotas juridinis faktas apie jos asmeninę nuosavybę į gyvenamąjį namą, jokių duomenų apie tai, kad gyvenamasis namas, kuris įgytas santuokoje (santuoka sudaryta 2005 m. gruodžio 30 d.) iki 2011 m. kovo 1 d. Povedybinės sutarties sudarymo, būtų pareiškėjos asmeninė nuosavybė, nėra, t. y. juridinis faktas apie pareiškėjos asmeninę nuosavybe Registre 2011 m. kovo 23 d. buvo įrašytas be jokio teisinio pagrindo.
Atsakovas atsiliepime atkreipia dėmesį, kad 2011 m. kovo 1 d. Povedybine sutartimi (3.1 ir 3.2 papunkčiai) buvo nustatyta, kad: turtas, įgytas iki santuokos įregistravimo, lieka kiekvieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe ir nekilnojamasis turtas, įgytas po šios sutarties sudarymo, yra asmeninė kiekvieno sutuoktinių nuosavybė, o 2011 m. kovo 1 d. Povedybinės sutarties 3.3 papunktis numatė, kad šios sutarties 3.2 papunktyje nustatytas turto teisinis režimas taikomas nekilnojamiesiems daiktams.
Atsakovas paaiškina, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, Registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Registre, teisingumą ir apsaugą. Registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. LVAT yra pažymėjęs, kad Registro tvarkytojas pagal šią nuostatą turi užtikrinti, kad duomenys, įrašyti į Registrą, atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, o jeigu prašomų įrašyti duomenų nepakanka arba jų iš viso nėra, Registro tvarkytojas turi atsisakyti daryti prašomus įrašus Registre. Registro tvarkytojui įstatymai nesuteikia teisės daryti savarankiškų išvadų dėl dokumento turinio ir savarankiškai spręsti dėl nekilnojamųjų daiktų identifikavimo ir daiktinių teisių į juos atsiradimo, kai tokių duomenų nėra dokumente (LVAT 2021 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1202-442/2021).
Atsakovo vertinimu, teritorinis registratorius, patikrinęs Registre esančius duomenis ir nustatęs, kad Registre 2011 m. kovo 23 d. įrašyti duomenys apie pareiškėjos asmeninę nuosavybės teisę į Namą neatitinka dokumento – 2011 m. kovo 1 d. Povedybinės sutarties, kurios pagrindu jie buvo įrašyti, teisėtai ir pagrįstai šiuos duomenis Registre 2020 m. balandžio 28 d. ištaisė vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalies pagrindu, o Komisija pagrįstai paliko šį teritorinio registratoriaus sprendimą galioti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėja net ir nesiekia įrodyti, kad duomenys, kurie buvo įregistruoti iki šioje administracinėje byloje ginčijamo teritorinio registratoriaus priimto sprendimo buvo teisingi ir atitiko dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. Jokių tai patvirtinančių aplinkybių pareiškėja nenurodo. Pareiškėjos skundas grindžiamas vien tik tuo, kad teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas ištaisyti Registro duomenis be pareiškėjos sutikimo pažeidžia jos teises.
Atsakovas nesutinka su pareiškėjos skundo argumentu, kad teritorinis registratorius, patenkindamas trečiojo suinteresuoto asmens prašymą dėl klaidos ištaisymo, 2020 m. balandžio 28 d. sprendimu panaikino pareiškėjos asmeninės nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą. Atsakovas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiasis Teismo praktika, kurioje konstatuota, kad teisine nekilnojamojo daikto registracija yra tik įregistruojami nuosavybės į nekilnojamąjį daiktą atsiradimo (pasikeitimo, pasibaigimo) juridiniai faktai, kurie susiformavo įstatyme nustatytais pagrindais (sandoriu, administraciniu aktu ir kt.), t. y. nekilnojamojo daikto teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindais, tačiau tokio daikto registracijos atlikimo faktas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2008; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1158/2003 ir kt.). Atsakovo vertinimu, įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto privaloma teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus.
Atsakovas pažymi, kad 2011 m. kovo 23 d. atlikta juridinio fakto apie pareiškėjos asmeninę teisę į gyvenamąjį namą teisinė registracija nėra šios teisės atsiradimo pagrindas, todėl pareiškėja nepagrįstai teigia, kad teritorinio registratoriaus skundžiamu sprendimu buvo panaikinta jos asmeninė nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą.
Atsakovo vertinimu, pareiškėja taip pat nepagrįstai teigia, kad teritorinio registratoriaus sprendimas panaikinti asmeninės nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą tiesiogiai pažeidžia jos teises ir kad jos asmeninė nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą gali būti panaikinta ne teritorinio registratoriaus, o tik teismo sprendimu.
Atsakovas atsiliepime atkreipia dėmesį, Registre duomenys apie pareiškėjos asmeninę nuosavybę 2011 m. kovo 23 d. buvo įrašyti be jokio teisinio pagrindo, todėl toks Registro duomenų 2020 m. balandžio 28 d. ištaisymas, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, niekaip negali pažeisti pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų.
Atsakovo teigimu, pareiškėjos argumentai, kad gyvenamasis namas buvo pastatytas už jos asmenines lėšas, kad jos sutuoktinis A. M. neprieštaravo, kad gyvenamasis namas būtų įregistruotas jos asmeninės nuosavybės teise ir kad dėl šios priežasties pareiškėja ir jos sutuoktinis kreipėsi į notarą su tikslu įforminti pareiškėjos asmeninę nuosavybę, nėra reikšmingi vertinant skundžiamų sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą, nes Registro tvarkytojas nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio. Registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Registrą, teisės aktai jam nenumato įgaliojimų vertinti pateiktų dokumentų teisėtumo.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. su pareiškėjos skundu taip pat nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad pareiškėja savo asmeninę nuosavybę grindžia klaidingu registracijos juridiniu faktu, kuris jau yra šiuo metu ištaisytas bei visiškai nepagrįstais teiginiais, kad neva gyvenamasis namas buvo pastatytas už pareiškėjos asmenines lėšas, todėl pareiškėjos sutuoktinis A. M. sutiko ir neprieštaravo, kad gyvenamasis namas būtų įregistruotas pareiškėjos asmeninės nuosavybės teise.
Trečiojo suinteresuoto asmens tvirtinimu, gyvenamasis namas niekada nebuvo L. B. asmeninė nuosavybė, nes šis turtas sutuoktinių yra sukurtas po 2005 m. gruodžio 30 d. sudarytos santuokos ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Civilinio kodekso 3.88 straipsnis).
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad gyvenamasis namas buvo pastatytas ne iš asmeninių L. B. lėšų, o iš šalių solidaria atsakomybe iš AB SEB banko 2006 m. kovo 20 d. suteikto kredito pagal Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Trečiojo suinteresuoto asmens tvirtinimu, Povedybinė sutartis nesuteikia teisės sutuoktiniams pakeisti susitarimu atgaline data sutuoktinių įstatymu reguliuojamo turto teisinio režimo (Civilinio kodekso 3.87 straipsnis). Povedybine sutartimi aptartas turtas, kuris yra įgytas iki santuokos įregistravimo bei nekilnojamas turtas, įgytas po šios sutarties sudarymo. Būtent šiam turtui nustatytas teisinis režimas – asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė. Trečiojo asmens teigimu, turto, sukurto santuokoje iki Povedybinės sutarties sudarymo, teisinio režimo šalys pakeisti atgaline data negalėjo, nes šio turto teisinį režimą saugo įstatymas ir santuoka, ir notaras privalantis išaiškinti sutarties sudarymo pasekmes, negalėjo, kaip dabar teigia pareiškėja, netinkamai išaiškinti sutarties sąlygas, nes Povedybinės sutarties sudarymo tikslai nebuvo turimo turto atsidalijimas, o ji buvo nukreipta į ateitį dėl būsimo sukurto turto pasidalijimo be ginčų.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat nesutinka su pareiškėjos skundo argumentu, jog Registrų centras 2020 m. balandžio 28 d. sprendimu panaikino pareiškėjos nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka ir su pareiškėjos skundo argumentu, kad santuokoje sukurtas nekilnojamasis daiktas – gyvenamasis namas bei Registro duomenys gali būti keičiami tik L. B. aktyviais veiksmais. Trečiojo suinteresuoto asmens tvirtinimu, nuosavybės teisinis režimas nepriklauso nuo to, ar santuokoje įgytas/sukurtas turtas yra registruotas vieno ar abiejų sutuoktinių vardu. Be to, atkreipia dėmesį, kad daiktas, konkrečiu suinteresuoto asmens prašymu, nebuvo nei išregistruotas, nei įregistruotas, buvo pašalinta akivaizdi klaida – nes santuokoje sukurtas turtas negali teritorinio registratoriaus sprendimu būti pripažintas vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe, nes toks juridinis faktas gali būti nustatytas tik teismo sprendimu.
Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, teritorinis registratorius ir Komisija skundžiamus sprendimus priėmė vadovaudamiesi jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, veikdami teisės aktų suteiktos kompetencijos ribose, jokių teisės normų ir pareiškėjos teisėtų interesų nepažeidė, priešingai, tinkamai ištaisė viešame Registre buvusį A. M. turimos nuosavybės teisės pažeidimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. iš pareiškėjos L. B. jo naudai prašo priteisti 605 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo surašymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje kilo ginčas dėl Registrų centro Vilniaus skyriaus 2020 m. balandžio 28 d. sprendimo, įforminto registro įrašu, kuriuo išregistruotas juridinis faktas apie L. M. asmeninę nuosavybę į pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad trečiojo suinteresuoto asmens A. M. atstovė 2020 m. balandžio 23 d. kreipėsi į valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyrių (toliau – teritorinis registratorius) su 2020 m. balandžio 23 d. prašymu ištaisyti Registro įraše Nr. 1/29679 padarytą registratoriaus klaidą, t. y. panaikinti įrašą, jog pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė L. M. (dabar B.) nuosavybė (toliau – Prašymas).
Teritorinis registratorius, išnagrinėjęs Prašymą bei patikrinęs Registre gyvenamojo namo Registro įraše Nr. 1/29679 įrašytus duomenis ir elektroniniame dokumentų archyve saugomus dokumentus, bei nustatęs, jog į Registrą įrašyti duomenys neatitinka duomenų, nurodytų 2011 m. kovo 1 d. Povedybinėje sutartyje Nr. 462, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsniu, 2020 m. balandžio 28 d. išregistravo juridinį faktą apie L. M. asmeninę nuosavybę ir pakeitė Registro duomenis minėto nekilnojamojo daikto Registro įraše Nr. 1/29679. Teritorinis registratorius apie 2020 m. balandžio 28 d. priimtą sprendimą, įformintą registro įrašu, 2020 m. balandžio 29 d. raštu Nr. S-30780 (14.1 E) „Dėl duomenų tvarkymo Nekilnojamojo turto registre“ (toliau – Raštas) informavo pareiškėją L. B.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėja, nesutikdama su Komisijos 2021m. vasario 4 d. sprendimu Nr. CSPR-45, su skundu kreipėsi į teismą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2470-809/2021 pareiškėjos skundą tenkino. Teismas panaikino Komisijos 2021 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. CSPR-45, atnaujino terminą pareiškėjos L. B. 2021 m. vasario 4 d. skundui paduoti bei įpareigojo Registrų centrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. vasario 4 d. skundą dėl teritorinio registratoriaus 2020 m. balandžio 28 d. sprendimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo jos naudai administracinėje byloje patirtas išlaidas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašo priteisti iš pareiškėjos jo naudai 605 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis).
Atsižvelgiant į byloje keliamus reikalavimus, ginčo dalyką bei trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimo argumentus, darytina išvada, kad byla nagrinėjamu atveju išspręsta trečiojo suinteresuoto asmens A. M. naudai, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 39-41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016).
Remiantis ABTĮ 40 straipsnio 5 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija). Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šioje normoje yra įtvirtintas reikalavimas šaliai pagrįsti savo prašyme nurodytas išlaidas konkrečiais skaičiais bei įrodymais, atitinkančiais ABTĮ 56 straipsnio nustatytus reikalavimus.
Nustatyta, kad 2022 m. sausio 28 d. teisme gautas trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimas į skundą, kurį jo vardu parengė advokatė A. P. Trečiasis suinteresuotas asmuo patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžia 2022 m. sausio 28 d. PVM sąskaita už teisines paslaugas Nr. AP-2022/01/14 ir 2021 m. sausio 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1064, kurie patvirtina, kad jis patyrė 605 Eur išlaidų už atsiliepimo į skundą parengimą.
Rekomendacijų 8.2 papunktis numato, jog už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojama priteisti suma yra lygi užpraėjusio ketvirčio vidutinio bruto darbo užmokesčio ir koeficiento 2,5 sandaugai.
Trečiojo suinteresuoto asmens patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.2 papunktyje nustatyto maksimalaus dydžio (1598,10 Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2021 m. III ketv. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 2,5 – 3995,25), yra realios ir pagrįstos, todėl priėmus sprendimą trečiojo suinteresuoto asmens naudai visa apimtimi priteistinos trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjos L. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiojo suinteresuoto asmens A. M. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti.
Priteisti iš pareiškėjos L. B. trečiojo suinteresuoto asmens A. M. naudai 605 (šešis šimtus penkis) eurus bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėjos L. B. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.