Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Teikimas(Skundas)Nr.TS-30-564/2024 Teisminio proceso numeris:

2024 m. rugpjūčio 21 d.

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Nacikūno skundą dėl 2024 m. liepos 25 d. Lietuvos Kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr.RV-20-5577.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Vytautas Nacikūnas prašo pakeisti 2024 m. liepos 25 d. Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, kuriuo nutarta nuteistajam V. J. taikyti lygtinį paleidimą. Prokuroras nurodo, kad susipažinus su Komisijos nutarimu ir nuteistojo asmens byla nėra pagrindo išvadai, jog nuteistojo pozityvūs pokyčiai yra pakankami ir kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas. Prokuroras nurodo, kad nuteistajam vertinimo metu nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką nustatyta vidutinė. Nuo vertinimo atlikto 2024 m. vasario 14 d. rizika išliko vidutinė. Prokuroras pažymi, kad nuteistajam vis dar nustatyti du dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kuriuos nuteistasis dar turi gana plačias galimybes savo teigiamu ir kryptingu elgesiu sumažinti ar eliminuoti, kad nekiltų jokių pagrįstų abejonių pakankama jo elgesio korekcija ir pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Prokuroro teigimu, nuteistasis ketvirtą kartą nuteistas už nusikalstamą veiką, susijusią su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. Baustas administracine tvarka. Anksčiau taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės jokios teigiamos įtakos nuteistajam nepadarė, jis ir toliau nusikalto. Minėtos aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, todėl šiuo atveju būtina griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, kas asmenį charakterizuoja neigiamai ir sudaro pagrindą pagrįstai abejoti, jog laisvėje asmuo jau sugebės tinkamai įsilieti į visuomenę ir gyventi laikantis nustatytų elgesio taisyklių. Nuteistasis neatlikęs dar pakankami didelės jam paskirtos bausmės dalies - 1 metų 1 mėnesio ir 9 dienų (paskirta bausmė - 3 m. 9 mėn. laisvės atėmimo) tai neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, kad jau įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai, nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis neigia turintis priklausomybę, tačiau akivaizdu, su tokia jo nuostata sutikti negalima. Nors nuteistasis kažkiek ir bandė spręsti su narkotinių medžiagų vartojimu susijusias problemas, tačiau, atsižvelgus į nuteistojo požiūrį, ankstesnę patirtį, galima pagrįstai konstatuoti, jog šis veiksnys išlieka gana aukštas, dėl kurio kyla pagrįsta abejonė, ar nuteistasis galės ir gebės koreguoti savo elgesį laisvėje tinkama linkme.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų atlikę atitinkamą bausmės dalį. Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

V. J. teistas 2023 m. kovo 2 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnio l dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė 3 metai 1 mėnesis laisvės atėmimo. 2024 m. sausio 15 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas 2023 m. kovo 2 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendis ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 2023 m. kovo 2 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendis subendrintas su 2022 m. gegužės 13 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė 3 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai 1 metai 11 mėnesių 9 dienos.

2024 m. liepos 25 d. Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvuojant tuo, kad nuteistasis palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais, paleistas iš kalėjimo turtės gyvenamąją vietą ir darbą. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, skatintas, turi įgijęs profesiją, dirba, neturi patvarkymų dėl skolos išieškojimo, įvykdė Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, vykdo individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Už padarytą nusikalstamą veiką patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl yra tikslinga toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Tikėtina, kad nuteistasis gebės gyventi visuomenėje nepažeidinėdamas įstatymų ir savo problemas spręsti nenusikalstant.

Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

Nustatyta, kad nuteistasis anksčiau teistas 4 kartus (trys teistumai išnykę), šiuo metu atlieka bausmę už baudžiamojo nusižengimo ir sunkaus nusikaltimo padarymą, nusikalstamos veikos susiję su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Nuteistasis ankščiau taip pat teistas už veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. Ankščiau nuteistojo atžvilgiu buvo taikomos ir švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės, tačiau, kaip matyti, šios bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, kadangi jis ir vėl nusikalto. Teismo vertinimu, padaryti nusikaltimai ir jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, o dėsningi nuteistojo nusikalstamo elgesio padariniai. Nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Nors su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ir pavojingumu susijusios aplinkybės negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti kitas lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokia išvada būtina atsižvelgiant ne tik į paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Nutarime nurodoma, kad paleistas lygtinai nuteistasis turės nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą, kad pataisos įstaigoje drausmine tvarka nuteistasis nebuvo baustas, dirba, yra vieną kartą skatintas. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Teismo nuomone, šie argumentai nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistojo elgesyje matyti akivaizdi pažanga, pažymint, kad gerai elgtis ar nepažeidinėti nustatytos tvarkos yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistojo pirminis (2024 m. vasario 14 d.) pakartotinio nusikalstamos elgesio rizikos vertinimas parodė vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, vėliau (2024 m. liepos 11 d.) nuteistajam nustatyta taip pat vidutinė rizika, kuri yra nepakitusi. Nors įstatymas imperatyviai nenumato, jog nuteistiesiems taikant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika privalo būti žema, tačiau iš teismui pateiktų nuteistojo asmens bylos duomenų matyti, jog nuteistasis deda ne pakankamas pastangas siekdamas maksimaliai sumažinti jam nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistajam išlieka nustatyti 3 riziką nusikalsti pakartotinai didinantys, kriminogeniniai veiksniai, iš kurių tik vienas yra statinis, susiję su informacija apie teisės pažeidimus, piktnaudžiavimu narkotikais, gyvenimo stiliumi ir draugais. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai paprastai rodo, kurios gyvenimo sritys nuteistajam yra problemiškiausios ir gali lemti jo pakartotinį nusikalstamumą, todėl svarstant lygtinio paleidimo klausimą svarbios yra nuteistojo dedamos pastangos šiuos kriminogeninius veiksnius mažinti. Vertinamu atveju kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad ženklūs pokyčiai nuteistojo pataisos procese jam mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką neįvyko. Pažymėtina, kad riziką pakartotinai nusikalsti ne tiek ir ne tik mažina nuteistojo dalyvavimas įvairiuose psicho-edukacinio pobūdžio užsiėmimuose, teikiamų psichologinių konsultacijų skaičius ir turinys, kiek nuteistųjų vidinė motyvacija mąstymo ir elgesio korekcijai bei kitų kriminogeninių poreikių mažinimui. Nors nuteistasis ir siekia įsitraukti į resocializacijos procesą, vykdydamas jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, dirbdamas ir nepažeidinėdamas vidaus tvarkos taisyklių, tačiau tai pakankamai reikšmingos įtakos riziką nusikalsti pakartotinai didinančių veiksnių mažinimui ar eliminavimui neturėjo ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos teigiamų pokyčių ženkliai neįtakojo, kadangi, kaip ir minėta, jam nustatomas vis dar reikšmingas galinčių būti pašalintais kriminogeninių veiksnių skaičius. Kaip nustatyta, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (nepakitusi), todėl darytina išvada, kad jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Be to, prokuroras skunde atkreipė dėmesį į tai, jog nuteistasis neigia priklausomybę narkotikams, nors ir bandė spręsti šias problemas, išlieka abejonė ar nuteistasis gebės koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Teismas pažymi, jog kaip vienas iš nustatytų kriminogeninės rizikos veiksnių yra piktnaudžiavimu narkotikais, kas nagrinėjamu atveju yra itin reikšminga. Kaip jau minėta, nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, ankščiau taip pat buvo teistas už veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, nors ir bandė nuteistasis spręsti šią problemą, sprendimo būdas nėra pakankamas, nes minėtas kriminogeninis veiksnys vis dar išlieka, kas nagrinėjamame kontekste vertinama neigiamai.

Teismo vertinimu, tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir negali būti laikomas besąlygišku pagrindu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau pažymima, kad vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, kadangi sprendžiant BVK 82 straipsnio nuostatų taikymo klausimą yra vertinami ne vien teigiamai laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį charakterizuojantys duomenys, o visų su nuteistojo elgesiu, mąstymo, požiūrio pokyčiais, kriminogeninių veiksnių valdymu susijusių duomenų visuma, kuri, teismo įsitikinimu, šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje. Manytina, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai,

Taigi aptartos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog nuteistąjį pozityviai charakterizuojančių, aplinkybių (galiojančių nuobaudų neturėjimas, darbas, paskatinimas) visuma leidžia palankiai spręsti apie jo gebėjimą, motyvaciją ir pasiryžimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai, tai yra, kad nuteistąjį toliau jau galima būtų taisyti nebeizoliuotą nuo visuomenės. Atsižvelgus į visas aplinkybes, daroma išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl prokuroro skundas dėl Komisijos 2024 m. liepos 25 d. nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tenkinamas – Komisijos nutarimas keičiamas, netaikant nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis bei 4 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Prokuroro Vytauto Nacikūno skundą tenkinti.

Pakeisti Lietuvos Kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimą Nr.RV-20-5577 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam V. J. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.