- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-11
- Bylos Nr.
- I-7724-609/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01426-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- A.G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A.G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A.G. prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, jam priteisti 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Skunde (b. l. 2-9) nurodė, jog jis atlieka bausmę Kybartų pataisos namuose. Nurodo, jog Kybartų PN direktorius 2019 m. kovo 29 d. įsakymu jam skyrė drausminę nuobaudą – papeikimą. Teigia, jog Marijampolės PN (įstaiga veikianti po reorganizacijos) administracijai pateikė prašymą jam suteikti trumpalaikę išvyką į namus, tačiau Marijampolės PN direktorius 2019 m. balandžio 5 d. sprendimu atsisakė patenkinti prašymą, sprendimą motyvuodamas aplinkybe, jog pareiškėjas turi galiojančią drausminę nuobaudą. Vėliau tokius prašymus teikė 2019 m. gegužės ir birželio mėnesiais, tačiau 2019 m. gegužės 7 d. Marijampolės PN Kybartų sektoriaus Drausmės komisijai rekomendavus, įstaigos vadovas 2019 m. gegužės 15 d. atsisakė jam suteikti trumpalaikę išvyką. Pažymi, jog minėta drausmės komisija jo prašymą suteikti trumpalaikę išvyką svarstė 2019 m. birželio 18 d. ir komisijos pirmininkas be komisijos narių balsavimo, informavo jį, jog ši teisė bus nerealizuota. Mano, jog Drausmės komisijos veiksmai, svarstant jo pateiktus prašymus, turi būti vertinami kaip neteisėta veika, nes minėtai komisijai nesuteikta teisė svarstyti tokio pobūdžio prašymus. Pažymi, jog 2019 m. birželio 3 d. prašymas išleisti trumpalaikei išvykai į namus taip pat netenkintas. Akcentuoja, jog praeityje pataisos namų administracija yra ne kartą tenkinusi jo prašymus suteikti trumpalaikę išvyką, jų metu teisės aktuose numatyti reikalavimai nebūdavo pažeisti, į pataisos namus visada sugrįždavo laiku.
Mano, jog minėtais veiksmais Marijampolės PN pareigūnai pažeidė jo specialiąją teisę, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 104 straipsnyje bei konstitucinę teisę už tą patį veiksmą nebūti baudžiamam pakartotinai. BVK 104 straipsnyje numatyta specialioji nuteistųjų teisė į trumpalaikę išvyką nėra sąlygojama ar ribojama jokiais įstatyme numatytais vertinamaisiais kriterijais, o formaliuosius kriterijus pareiškėjas atitinka. BVK numato, jog minėtos specialiosios teisės realizavimas yra įkalinimo įstaigos pareiga ir Marijampolės PN administracija, atsisakydama vykdyti įstatyme reglamentuotas pareigas, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytą teisėtų lūkesčių principą.
Akcentuoja, jog Marijampolės PN pareigūnai savo neteisėtais veiksmais sistemingai bei piktybiškai pažeidinėja pareiškėjo teises, jis yra persekiojamas už pareigūnų darbo kritiką, todėl dėl minėtų aplinkybių patyrė neturtinę žalą, kurią prašo priteisti iš Lietuvos valstybės. Trijų dienų trumpalaikę išvyką namo piniginiu ekvivalentu įvertina 6000 Eur suma.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b.l. 21-25) nesutinka su pareiškėjo skundo reikalavimais. Pažymi, jog pareiškėjui buvo paskirta nuobauda, kadangi 2019 m. kovo 26 d. apie 15.45 val. buvo pastebėtas sėdintis prie kompiuterio nuteistųjų bendrabutyje esančioje bibliotekoje ne pagal Kybartų PN direktoriaus įsakymu Nr. 1/10-370 „Dėl Nuteistųjų naudojimosi taksofonu, lankymosi koplytėlėje, salėje ir bibliotekoje grafiko patvirtinimo“, patvirtinto grafiko reikalavimus.
Pabrėžia, jog BVK 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi ne tik visas piliečiams įstatymų nustatytas teises ir laisves, bet ir bausmių vykdymo tvarką reglamentuojančių teisės aktų nustatytas pareigas su apribojimais. Pareigos neatlikimas ar netinkamas jos atlikimas yra bausmių vykdymo teisės pažeidimas ir tai sudaro drausminės atsakomybės vykdymo pagrindą. Pažymi, jog pareiškėjas pažeidė režimo reikalavimą, numatytą BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte, todėl jam paskirta drausminė nuobauda.
Argumentuoja, jog BVK 104 straipsnyje yra įtvirtinti nuteistųjų trumpalaikės išvykos į namus reikalavimai. Atkreipia dėmesį, kad teisės aktai reglamentuoja, jog nuteistajam, kuris pažeidė jam nustatyto režimo reikalavimus arba elgesio taisykles, pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos direktoriaus nutarimu gali būti atimta teisė išvykti be sargybos arba be palydos. Taigi pataisos įstaigos direktoriui yra suteikta diskrecijos teisė suteikti leidimą nuteistajam parvykti į namus, atsižvelgus į tam tikrus kriterijus, t. y. nuteistojo asmenybę, atliktos bausmės dalį, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Mano, jog aplinkybė, kad pareiškėjas pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus, yra svarbi priežastis netenkinti jo prašymo dėl trumpalaikės išvykos į namus. Teigia, jog pataisos namų pareigūnai elgėsi teisėtai, netenkindami pareiškėjo 2019 m. birželio 3 d. prašymo dėl trumpalaikės išvykos į namus. Nenustačius neteisėtų veiksmų ir neįrodžius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo priteisti neturtinę žalą, todėl prašo pareiškėjo skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų Marijampolės PN veiksmų, atsisakius tenkinti prašymą išleisti trumpalaikei išvykai į namus.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje (2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. „Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. „Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme” (LVAT 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013). Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimą, kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, būtinus sudėtinius tarpusavyje organiškai susijusius elementus, be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš Marijampolės PN veiksmų, atsisakius tenkinti jo 2019 m. birželio 3 d. pateiktą prašymą suteikti trumpalaikę išvyką į namus.
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėjas 2019 m. birželio 3 d. Marijampolės PN direktoriui pateikė prašymą, prašydamas suteikti trumpalaikę išvyką į namus (b.l. 40). Prašymas buvo apsvarstytas Marijampolės PN Drausmės komisijoje ir 2019 m. birželio 18 d. posėdžio protokolu Nr. 85/04K-391 (b.l. 41) nutarta siūlyti direktoriui nesuteikti trumpalaikės išvykos į namus, nes nuteistasis turi galiojančią drausminę nuobaudą (b.l. 41). 2019 m. liepos 4 d. Marijampolės PN direktoriaus raštu Nr. 4.19-3 (b.l. 42) pareiškėjas buvo informuotas, jog trumpalaikė išvyka į namus jam nebus suteikta.
Nustatyta, jog pareiškėjas tokio pobūdžio prašymus įstaigos vadovui teikė ir anksčiau: 2019 m. kovo 18 d. prašymas, 2019 m. gegužės 2 d. prašymas netenkinti. Pareiškėjo skundai dėl patirtos neturtinės žalos nagrinėjant paminėtus prašymus yra išnagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinėje byloje Nr. I-4963-402/2019 bei Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų administracinėje byloje Nr. I-7725-583/2019, todėl pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl ankstesnių skundų nenagrinėtinos šioje administracinėje byloje.
Pasisakant dėl atsakovės atstovo atsiliepime išdėstytos nuomonės sujungti administracines bylas, teismas sprendžia, jog nors skundo dalykas ir šalys yra tapačios, tačiau skiriasi skundo pagrindas, todėl šioje byloje nagrinėtini Marijampolės PN pareigūnų veiksmai, priimant sprendimą netenkinti pareiškėjo 2019 m. birželio 3 d. pateikto prašymo leisti išvykti į namus.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK) bei Pataisos įstaigos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės).
Trumpalaikių išvykų į namus skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja BVK (bylai aktuali redakcija, galiojusi nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki 2019 m. liepos 6 d.) 104 straipsnis. Minėto straipsnio 1 dalis numato teisę į trumpalaikę išvyką nuteistiesiems, laikomiems pataisos įstaigose lengvosios ir paprastosios grupių laikymo sąlygomis ir atlikusiems ne mažiau kaip pusę, o nepilnamečiams – atlikusiems ne mažiau kaip vieną trečdalį teismo paskirtos bausmės, gali būti leista vieną kartą per tris mėnesius trims paroms parvykti į namus. Leidimą parvykti į namus duoda pataisos įstaigos direktorius įsakymu, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, kokia bausmės dalis atlikta, elgesį bausmės atlikimo metu (2 dalis). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos teisės neturi šio Kodekso 154 straipsnio 4 dalyje nurodyti nuteistieji (3 dalis). BVK 154 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad teisės į trumpalaikę išvyką neturi pavojingi recidyvistai, asmenys, kurie nuteisti už labai sunkius nusikaltimus ir kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija dešimt metų, nuteistieji, iš kurių ši teisė buvo atimta dėl padarytų pažeidimų, užsieniečiai, ribotai pakaltinami, pavojingomis ir ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, kurios plinta lašeliniu būdu per orą, sergantys nuteistieji.
Nuteistųjų trumpalaikių išvykų trims paroms į namus tvarką nustato ir detalizuoja Taisyklės. Pagal Taisyklių 305 punktą, pataisos įstaigos direktorius, gavęs nuteistojo prašymą leisti išvykti trims paroms į namus, paveda pareigūnui parengti išvadą (58 priedas). Išvadą pasirašo ją parengęs pareigūnas. Ji suderinama su pataisos įstaigos direktoriaus pavaduotoju.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad pataisos įstaigos direktorius tokį leidimą gali duoti arba neduoti, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, kokia bausmės dalis atlikta, elgesį bausmės atlikimo metu. Taigi BVK nuostatose yra įtvirtinta plati pataisos įstaigos direktoriaus diskrecija. Pataisos įstaigos direktorius, įgyvendindamas šią diskreciją, vadovaujasi ne tik asmens noru išleisti jį į namus, bet ir viešuoju interesu. Viešasis interesas šiuo atveju apima inter alia (be kita ko) siekį saugoti ir ginti asmenį ir visuomenę nuo nusikaltimų ir kitų pavojingų teisės pažeidimų, ir tai daryti veiksmingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2325-1062/2018). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nuteistųjų teisė į trumpalaikę išvyką į namus, net ir atsižvelgiant į siekį reintegruoti šiuos asmenis į visuomenę, nėra absoliuti, o tai, be kita ko, pagrindžia ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacija Nr. R (82) 16 „Dėl trumpalaikių išvykų (atostogų) kaliniams“, kurioje ne tik rekomenduojama valstybėms Europos Tarybos narėms suteikti kaliniams atostogas dėl medicininių, mokymosi (švietimo), darbo (profesijos), šeimos ir kitų socialinių priežasčių, tačiau ir, suteikiant tokias atostogas, atsižvelgti į nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, paskirtos bausmės trukmę, į tai, koks įkalinimo periodo laikotarpis jau atliktas (užbaigtas), kalinio asmenybę ir elgesį bei pavojų (riziką), jei tokia yra, kurį jis gali sukelti visuomenei, kalinio šeimos ir socialinę padėtį, kuri galėjo pasikeisti įkalinimo metu, atostogų tikslą, jo trukmę ir sąlygas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-451-520/2018, 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1828-442/2018).
Nors nuteistasis ir atitinka BVK 104 straipsnio 1 dalyje reglamentuotus reikalavimus teisei į trumpalaikę išvyką įgyvendinti, tačiau pagal minėtą teisminę praktiką ir aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, pataisos įstaigos direktorius, priimdamas minėtą sprendimą, taip pat privalo įvertinti nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, viešąjį interesą bei kitas aplinkybes.
Kaip minėta, pareiškėjo 2019 m. birželio 3 d. prašymas suteikti trumpalaikę išvyką į namus buvo svarstytas 2019 m. birželio 18 d. vykusio Marijampolės PN Drausmės komisijoje posėdžio metu. Kadangi trumpalaikė išvyka į namus yra laikoma paskatinimo priemone (BVK 140 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl pagrįstai toks prašymas buvo svarstytas Drausmės komisijoje. Nors į bylą nėra pateikta pareigūno išvada pagal Taisyklių 305 punktą dėl 2019 m. birželio 3 d. prašymo, tačiau iš ankstesnės Marijampolės PN Kybartų sektoriaus 2-ojo Resocializacijos skyriaus viršininko 2019 m. gegužės 9 d. išvados Nr. 14/07K-714 „Dėl trumpalaikės išvykos trims paroms už pataisos įstaigos teritorijos ribų suteikimo nuteistajam“ (b. l. 38), nustatyta, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas 7 kartus, viena nuobauda galiojanti, skatintas keturis kartus. Nuteistojo OASys vertinamas vidutine 57 balų pakartotinio nusikalstamumo rizika, išvykoje anksčiau išleistas buvo. Teismo vertinimu, nagrinėjant 2019 m. birželio 3 d. prašymą, pareigūno išvados nebuvimas nelaikytinas esminiu procedūriniu pažeidimu, kadangi ankstesnėse išvadose nurodytos faktinės aplinkybės esminiai nesiskiria, kaip ir nagrinėjant 2019 m. birželio 3 d. prašymą. Svarstant pareiškėjo prašymą Drausmės komisijoje nuspręsta neleisti trumpalaikės išvykos į namus, nes yra skirta drausminė nuobauda. Nustatyta, jog pareiškėjo pateikti prašymai netenkinti, atsižvelgiant į aplinkybę, jog pareiškėjas turi galiojančią nuobaudą.
Pareiškėjui 2019 m. kovo 29 d. Kybartų PN direktoriaus nutarimu Nr. 5/48-260 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (b. l. 26) paskirta nuobauda – papeikimas. Šis nutarimas nebuvo skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka ir terminais, todėl akivaizdu, jog paskirta nuobauda yra galiojanti. Minėtas nutarimas nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, neteisėtai paskyrus nuobaudą, nepasisako. Pagal BVK 143 straipsnio 9 dalį, jeigu nuteistajam per vienerius metus, o nepilnamečiam nuteistajam per šešis mėnesius nuo nuobaudos atlikimo dienos nepaskiriama nauja nuobauda, jis laikomas neturinčiu nuobaudų. Taigi, svarstant 2019 m. birželio 3 d. prašymą, pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas turi galiojančią nuobaudą.
Akivaizdu, jog Marijampolės PN direktorius turėjo teisę, vadovaudamasis BVK 104 straipsnio nuostatomis, įvertinęs pareiškėjo galiojančią nuobaudą, atsižvelgdamas į Išvadoje nurodytas faktines aplinkybes, Drausmės komisijos siūlymą, priimti sprendimą nesuteikti teisės išvykti į namus.
Byloje nenustačius, jog Marijampolės PN pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus nagrinėjant pareiškėjo 2019 m. birželio 3 d. prašymą dėl trumpalaikės išvykos į namus suteikimo, t.y. nenustačius atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumo, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, teisinio pagrindo viešajai civilinei atsakomybei kilti nėra, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.