Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-11-05 · Civilinė byla Nr. e2A-1241-253/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-05
Bylos Nr.
e2A-1241-253/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas, Larisa Šimanskienė
Ieškovas
akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
Atsakovas
V. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1241-253/2020Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00999-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.8.3; 2.6.10.5.1; 2.6.29.3 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (pirmininkės ir pranešėjos), Larisos Šimanskienės ir Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui V. P. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo V. P.:

1.1. 5 675,16 Eur negrąžinto kredito;

1.2. 413,00 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki 2020 m. birželio 9 d., t. y. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos;

1.3. 17 procentų mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 675,16 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. lapkričio 1 d.);

1.4. 2 200,43 Eur tarpininkavimo mokesčio;

1.5. 10,17 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. vasario 2 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2020 m. birželio 9 d.;

1.6. 17 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 675,16 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, t. y. 2024 m. lapkričio 1 d., iki visiško kredito grąžinimo dienos;

1.7. 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.8. bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Tauragės apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo:

3.1. 5 675,16 Eur negrąžinto kredito;

3.2. 413,00 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki 2020 m. birželio 9 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos);

3.3. 17 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 675,16 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. lapkričio 1 d.);

3.4. 2 200,43 Eur tarpininkavimo mokestį;

3.5. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8 288,59 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

3.6. 386,76 Eur bylinėjimosi išlaidų;

3.7. likusią ieškinio dalį atmetė.

4. Teismas, atlikęs formalų įrodymų vertinimą, nustatė, kad 2019 m. spalio 30 d. šalys sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui suteiktas 5 800,00 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 2 848,40 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 17 proc.), 475,65 Eur tarpininkavimo mokesčio su 1 800,00 Eur nuolaida iki 2025 m. sausio 20 d.

5. Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų tinkamai įvykdęs savo prievoles, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 5 675,16 Eur negrąžintą kredito dalį yra pagrįstas ir tenkinamas.

6. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kad mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos iki sutarties nutraukimo dienos, padarė išvadą, jog ieškovė turi teisę į 413,00 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 9 d.), todėl šią sumą iš atsakovo priteisė.

7. Teismas pažymėjo, kad, nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, ieškovė turi teisę į patirtų nuostolių, kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo, atlyginimą (negautas pajamas). Nusprendė, jog ieškovei iš atsakovo priteisia 17 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 675,16 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. lapkričio 1 d.).

8. Teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 2 200,43 Eur tarpininkavimo mokestį yra pagrįstas ir tenkinamas.

9. Teismas, įvertinęs Sutarties sąlygas (Sutarties 6.1 punktas), nustatė, kad šalys susitarė dėl pelno (mokėjimo) palūkanų, bet ne dėl kompensuojamųjų palūkanų, nusprendė ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovo 10,17 Eur kompensuojamąsias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. vasario 2 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020 m. birželio 9 d. atmesti.

10. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės prašomų priteisti iš atsakovo 17 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 675,16 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. lapkričio 1 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, nurodė, kad kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punktu šalys susitarė dėl pelno (mokėjimo) palūkanų, bet ne dėl kompensuojamųjų palūkanų, todėl šį ieškovės reikalavimą atmetė.

III. Apeliacinio skundo argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovė AB (duomenys neskelbtini) (toliau – apeliantė) prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo:

11.1. dalį dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, apskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos ir priteisti apeliantei iš atsakovo 10,17 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, apskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo dienos, t. y. nuo 2020 m. vasario 2 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 9 d.);

11.2. dalį dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos ir priteisti apeliantei iš atsakovo 17 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 675,16 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. lapkričio 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos;

11.3. priteisti apeliantei iš atsakovo 387,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme;

12. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliantei iš atsakovo 15,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą; priteisti apeliantei iš atsakovo 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Apeliantės reikalavimas priteisti po sutarties termino pasibaigimo skaičiuojamas palūkanas laikytinas reikalavimu taikyti skolininkui (atsakovui) civilinę atsakomybę. Apeliantei laiku neatgavus suteikto kredito, kreditorė patiria nuostolių, nes negali naudotis atsakovui suteikta ir jo negrąžinta pinigų suma, o atsakovas ir toliau naudojasi kreditorės suteikta ir jai negrąžinta pinigų suma, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37, 6.210 ir 6.261 straipsnių nuostatas privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties, įstatymo nustatytas kompensacines palūkanas.

12.2. Apeliantė nurodo, jog reikalavo priteisti 10,17 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, apskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. vasario 2 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 9 d.), ir 17,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 675,16 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. lapkričio 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, CK 6.261 straipsniu bei sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punktu, pažeidus sutarties sąlygas, apeliantė įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, apskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (t. y. iki tol, kol šalis siejo paskolos sutartiniai teisiniai santykiai), ir kompensuojamųjų palūkanų, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį, skaičiuojamų nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos.

12.3. Apeliantė pažymi, jog teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priteisimo, todėl prašo atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujai suformuotą precedentą ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

15. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo iš dalies patenkintas ieškinys dėl skolos ir palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo. Kadangi kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka nėra skundžiama, teisėjų kolegija vertina tik apeliaciniu skundu apskųstos sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą.

Faktinės bylos aplinkybės

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. spalio 30 d. ieškovė ir atsakovas sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 5 800,00 Eur vartojimo kreditą 60 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 2 848,40 Eur palūkanų (paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma), 475,65 Eur tarpininkavimo mokesčio su 1 800,00 Eur nuolaida. Bendra vartojimo kredito suma – 9 124,05 Eur.

17. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal šalių sudarytą vartojimo kredito sutartį, todėl ieškovė 2020 m. birželio 3 d. siųstu išankstiniu raštišku pranešimu su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį nuo 2020 m. birželio 9 d. vienašališkai nutraukė. Duomenų, jog atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove, byloje nėra.

Dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų

18. Pažymėtina, jog teisės aktai nenustato specifinių vartojimo kredito sutarties nutraukimo padarinių, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, visi kasacinio teismo išaiškinimai, pateikti 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 ir 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, su atitinkamais pakeitimais taikytini ir vartojimo kredito teisiniams santykiams.

19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalį, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.870 straipsnį paskolos gavėjo pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007).

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos kompensuojamųjų ir pelno palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti mokėjimo palūkanų už naudojimąsi paskolintais pinigais, o kompensuojamųjų palūkanų – už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).

22. Pagal teisinį reglamentavimą kompensuojamosios palūkanos ir jų dydis gali būti nustatomi šalių susitarimu, jo nesant – pagal įstatymą (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016 32 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog tuo atveju, jei šalys sutartimi susitarė dėl atitinkamo dydžio kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo iki visiško paskolos grąžinimo, ši sutarties nuostata ir iš jos kylanti sutartyje nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo prievolė išlieka ir sutartį nutraukus (šios nutarties 42 punktas). Kompensuojamųjų palūkanų mokėjimas neatima iš kreditoriaus teisės reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos (šios nutarties 44 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 45 punktas).

23. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, be kita ko, prašydama priteisti iš atsakovo 10,17 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. vasario 2 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 9 d.), ir 17 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 675,16 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. lapkričio 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Pirmosios instancijos teismas šių ieškovės reikalavimų netenkino nurodęs, kad kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punktu šalys susitarė dėl pelno (mokėjimo) palūkanų, bet ne dėl kompensuojamųjų palūkanų.

24. Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatyta, kad, vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos; visiško skolos sumokėjimo diena laikoma bendrovės darbo diena, kuria? darbo valandomis laiku nesumokėta suma yra įskaitoma i? bendrovės banko sąskaitą. Palūkanos – metinių fiksuotųjų palūkanų, nustatytų Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, išraiška pinigais, kurias Vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti Bendrovei už naudojimąsi Vartojimo kredito suma. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo Vartojimo kredito išmokėjimo Vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas Vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas Bendrovei. Skaičiuojant Palūkanas bus laikoma, kad metai turi 360 (tris šimtus šešiasdešimt) kalendorinių dienų, o mėnuo turi 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų (Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.16 punktas). Šiuo atveju metinė palūkanų norma (MPN), dėl kurios šalys susitarė sutartyje, sudaro 17 proc.

25. Pažymėtina, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalis, įsigaliojusi nuo 2016 m. vasario 1 d., įtvirtina kelias reikšmingas taisykles. Pirmoji taisyklė nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Antroji taisyklė nustato kompensacinių priemonių skaičiavimo laikotarpį, t. y. kad šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų. Trečioji taisyklė nustato, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, pripažintina, kad netesybos, kurių ieškovė prašo kompensacinių palūkanų ir kitų mokesčių pavidalu, negali būti didesnės nei 547,93 Eur (((5 675,16 Eur + 413 Eur) x 0,05 proc.) x 180 dienų). Atsižvelgdamas į tai, jog ieškovė 17 procentų kompensacines palūkanas prašo priteisti nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. lapkričio 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos ir šis kompensacinių palūkanų reikalavimas yra sąlyginis (susijęs su tuo, ar atsakovas sumokės negrąžintą kredito sumą iki 2024 m. lapkričio 1 d. imtinai) ir negali būti apibrėžtas konkrečia suma, teismas negali nustatyti, ar tokio reikalavimo dydis viršys nurodytą 547,93 Eur sumą.

28. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, jog kredito sutarties sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio su atsakovu buvo aptarta individualiai, kad jam tinkamai atskleista, jog, pažeidus įmokų mokėjimo terminą, jis, be 17 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų, privalės mokėti ir 17 procentų dydžio kompensuojamąsias palūkanas (CPK 178 straipsnis).

29. Remiantis pirmiau išdėstytais argumentais darytina išvada, jog ieškovės anksčiau aptartas reikalavimas priteisti 17 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 675,16 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. lapkričio 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos pirmosios instancijos teismo buvo atmestas pagrįstai.

30. Ieškovė taip pat prašė priteisti 10,17 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. vasario 2 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 9 d.). Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog šalys susitarė dėl pelno (mokėjimo) palūkanų, bet ne dėl kompensuojamųjų palūkanų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant jas pagal tokius reikalavimus, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016). Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, apeliantei priteisus tarpininkavimo mokesčio 2 200,43 Eur, pripažintina, jog 10,17 Eur kompensuojamųjų palūkanų suma įskaitytina į tarpininkavimo mokesčio sudėtinės dalies, kuri savo esme laikytina netesybomis, dydį (2 200,43 Eur). Teisėjų kolegija pažymi, kad nepaisant to, jog pirmosios instancijos teismas atmesdamas pastarąjį reikalavimą rėmėsi kitokiais motyvais, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pastarojo ieškovės reikalavimo netenkino pagrįstai.

Dėl bylos procesinės baigties

31. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

32. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.

35. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo nėra pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, ir priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinio proceso metu (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėjai Albina PupeikienėLarisa ŠimanskienėAlvydas Žerlauskas