- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-15
- Bylos Nr.
- e2S-475-587/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13088-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Suinteresuotas asmuo
- L. Ž., G. L., R. Ž.
- Pareiškėjas
- D. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens L. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-709-475/2022 pagal pareiškėjos D. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. Ž., G. L. ir R. Ž. dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja D. M. prašė pripažinti, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir pratęsti pareiškėjai terminą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)
2. Pareiškime pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) A. T., mirusi (duomenys neskelbtini) ir A. T., miręs (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kurios metu (duomenys neskelbtini) gimė pareiškėja. Nuo 1967–1968 m. palikėja A. T. su A. T. nevedė bendro ūkio, gyveno skyriumi. Pareiškėja visada gyveno su tėvu, su mama nebendravo. 2020 m. vasario–kovo mėnesį pas pareiškėją į namus atvažiavo vyras, kuris prisistatė broliu Ramūnu, ir informavo apie mamos mirtį. Ramūnas paaiškino, kad apie pareiškėją sužinojo tik po palikėjos A. T. mirties, notarei užklausus Gyventojų registro tarnybą apie A. T. vaikus. Palikėja A. T., nenutraukusi santuokos su pareiškėjos tėvu A. T., tačiau gyvendama su juo skyriumi, 1996 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo butą / patalpą – butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. spalio 5 d. pareiškėja kartu su suinteresuotais asmenimis kreipėsi į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo. Taikos sutartimi patvirtinta, kad palikėja A. T. asmeninėmis lėšomis įsigijo butą/patalpą – butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir šis butas yra palikėjos A. T. asmeninė nuosavybė. Pareiškėjai pareiškus norą priimti palikimą, atsiradusį po motinos mirties, suinteresuotas asmuo L. Ž. nesutiko, kad ji priimtų palikimą. Jis notarų biure sutikimo, kad pareiškėja priimtų palikimą po palikėjos mirties pasibaigus / praleidus terminą, nepateikė. Jeigu nebūtų sudaryta taikos sutartis, pareiškėjai D. M. būtų tekusi daug didesnė buto dalis. Patvirtinus taikos sutartį, iškilo klausimas dėl pareiškėjos palikimo priėmimo.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo G. L. su pareiškimu sutiko. Atsiliepime į pareiškimą nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėja mamos laidotuvėse nedalyvavo, jai apie tai nebuvo pranešta, nes apie ją nežinota.
4. Suinteresuotas asmuo R. Ž. su pareiškimu sutiko. Atsiliepime į pareiškimą nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad apie pareiškėją nežinojo ir jai apie mamos laidotuves nebuvo pranešta.
5. Suinteresuotas asmuo L. Ž. su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad nuo palikėjos mirties praėjo beveik dveji su puse metų. Nežinojimas nepateisina įstatymo reikalavimo priimti palikimą per įstatyme nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą. Terminas kreiptis dėl palikimo priėmimo praleistas itin daug, pareiškėjos nurodytos priežastys negali pateisinti tokio ilgo termino praleidimo laikotarpio. Apie motinos A. T. mirtį pareiškėjai tapo ir buvo žinoma vėliausiai nuo 2020 m. spalio 5 d., kada buvo pasirašyta taikos sutartis ir prašymas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams dėl taikos sutarties patvirtinimo. Šių aplinkybių pareiškėja neakcentuoja ir siekia sumenkinti nepaminėdama, kiek laiko jai žinoma apie motinos mirtį. Pareiškėja nepateikia nei vieno įrodymo, pagrindžiančio dėl kokių svarbių priežasčių buvo praleistas terminas, akivaizdu, kad tokių priežasčių nėra ir ji negali nurodyti. Termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 19 d. nutartimi pareiškimą tenkino. Atnaujino pareiškėjai D. M. praleistą įstatyme numatytą terminą priimti palikimą po palikėjos A. T. mirties (duomenys neskelbtini) Priteisė pareiškėjai iš suinteresuoto asmens L. Ž. 698 Eur bylinėjimosi išlaidas. Valstybei iš suinteresuoto asmens L. Ž. priteisė 23,29 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą. Nutarčiai įsiteisėjus nurodė grąžinti pareiškėjai D. M. 37 Eur permokėtą žyminio mokesčio dalį. Nutarčiai įsiteisėjus panaikino laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi.
7. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei pareiškėjos, jos atstovės, suinteresuotų asmenų G. L. ir L. Ž. bei jo atstovės žodinius paaiškinimus teismo posėdyje, kad palikėja A. T. su pareiškėja nebendravo, kiti jos vaikai (suinteresuoti asmenys) apie savo seserį (pareiškėją) sužinojo tik po mamos mirties, pareiškėja nebuvo savalaikiai informuota apie mamos mirtį ir dėl to nedalyvavo laidotuvėse, pareiškėja stengėsi gauti visų potencialių paveldėtojų sutikimus jai priimti palikimą po mamos mirties pasibaigus palikimo priėmimo terminui, tačiau suinteresuotas asmuo L. Ž. tokio sutikimo nedavė, teismas konstatavo, kad pareiškėja įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių.
8. Teismas suinteresuoto asmens L. Ž. argumentus, jog pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl aplinkybių, kurios nepripažintinos svarbiomis, vertino kaip nepakankamus. Suinteresuoti asmenys G. L. ir R. Ž. patvirtino, jog pareiškėja apie mamos mirtį sužinojo vėliau, t. y. 2020 m. vasario mėn.; pareiškėja stengėsi gauti suinteresuoto asmens L. Ž. sutikimą priimti mamos palikimą pasibaigus palikimo priėmimo terminui. Pareiškėja teismui pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pateikė 2021 m. rugpjūčio 16 d., t. y. per protingą terminą nuo minėto termino L. Ž. pateikti sutikimą notarei pabaigos.
9. Teismas pažymėjo, kad du iš trijų suinteresuotų asmenų sutinka su pareiškėjos prašymu. Tiek pareiškėja, tiek suinteresuoti asmenys yra palikėjos vaikai – pirmos eilės įpėdiniai, atnaujinus įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, suinteresuotų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas pažeisti nebus.
10. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos ir suinteresuoto asmens L. Ž. suinteresuotumas bylos baigtimi buvo priešingas, todėl yra pagrindas jiems paskirstyti turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įvertinęs prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį, teismas sprendė, kad pareiškėjos patirtos išlaidos yra protingo dydžio, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl priteistinos pareiškėjai iš suinteresuoto asmens L. Ž. (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo L. Ž. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos pareiškimą atmesti, priteisti apeliantui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šias argumentais:
6.1. nuo palikėjos mirties iki pareiškėjos kreipimosi į teismą praėjo beveik dveji su puse metų. Pareiškėja sąmoningai nenurodė aplinkybės, kad jai apie motinos mirtį tapo žinoma 2020 m. vasario mėn. 2020 m. spalio 5 d. tarp pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų L. Ž., R. Ž. ir G. L. pasirašyta taikos sutartis, pateikta Kauno apylinkės teismui ją patvirtinti. Pareiškėja patvirtino, kad minėtą taikos sutartį 2020 m. parengė ją ir byloje Nr. e2YT-709-475/2022 atstovavusi advokato padėjėja S. V.. Pareiškėjai teisinė pagalba buvo objektyviai prieinama ir galimai teikiama nuo 2020 m. spalio mėnesio.
6.2. Nuo to laiko, kai pareiškėja sužinojo apie mamos A. T. mirtį (2020 m. vasario mėn.) iki kreipimosi į teismą su pareiškimu (2021 m. rugpjūčio 16 d.) praėjo pusantrų metų. Pareiškėja nepateikia jokių svarių to argumentų bei nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių dokumentų. Apelianto vertinimu, nežinojimas nėra svarbi priežastis, terminas kreiptis dėl palikimo priėmimo praleistas itin ženkliai.
6.3. Teismo vertinimu, pareiškėja stengėsi gauti visų potencialių paveldėtojų sutikimus, kad ji priimtų palikimą po mamos mirties pasibaigus palikimo priėmimo terminui, tačiau apeliantas tokios sutikimo nedavė. Pareiškėja į apeliantą su prašymu duoti sutikimą jai priimti palikimą po motinos A. T. mirties praleidus terminą kreipėsi tik 2021 m. liepos 7 d., t. y. nuo sužinojimo apie motinos mirtį momento praėjus metams ir šešiems mėnesiams. Todėl teismo išvada, jog pareiškėja pareiškimą dėl praleisto palikimo priėmimo termino atnaujinimo teismui pateikė per protingą terminą nuo apeliantui nustatyto termino pateikti sutikimą notarei suėjimo, yra nepagrįsta.
6.4. Pareiškėja, atstovaujama profesionalaus teisininko, rezoliucinėje prašymo dalyje formulavo reikalavimą pratęsti terminą. Apelianto manymu, terminas yra praleistas ir pratęsti praleisto termino nėra jokių objektyvių galimybių. Teismas išėjo iš reikalavimo ribų nutartimi nusprendęs pareiškimą tenkinti ir atnaujinti pareiškėjai praleistą įstatyme numatytą terminą palikimui priimti.
6.5. Terminas gali būti atnaujinamas tik dėl svarbių priežasčių. Aplinkybė, kad kiti suinteresuoti asmenys byloje sutinka su pareiškėjos pareiškimu nėra reikšminga, terminas praleistas itin ženkliai, nenurodyti termino praleidimo motyvai.
Atsiliepimas
12. Suinteresuotas asmuo D. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo 2022 m. sausio 19 d. Kauno apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1. manau, kad įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimą praleido dėl svarbių priežasčių – praėjus beveik metams po mamos mirties, 2020 m. vasario mėn. pareiškėjai R. Ž. pranešė apie palikėjos mirtį. Terminas palikimui priimti praleistas dėl nuo pareiškėjos nepriklausančių priežasčių. Apeliantas 2020 m. rudenį buvo informuotas, jog pareiškėja pageidauja priimti palikimą, kad reikalingas jo sutikimas pas notarą. Laikas buvo vilkinamas būtent dėl apelianto veiksmų – jis konkrečiai nieko neatsakė, kalbėjo abstrakčiai, kol jam buvo išsiųstas laiškas (2021 m. liepos mėn.).
7.2. Aplinkybė, jog pareiškėja nieko nežinojo apie palikėjos mirtį, yra svarbi bei pateisinanti termino praleidimą aplinkybė. Suinteresuoti asmenys R. Ž. ir G. L. sutinka su pareiškimu, bet prieštarauja apeliantas. Jis sąmoningai taip elgėsi, kad pareiškėja nepriimtų palikimo.
Žemesnės instancijos teismas
7.3. Pirmosios instancijos teismas, vertino byloje pateiktus įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei teisme teiktus žodinius paaiškinimus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad egzistavo pareiškėjos nurodytos aplinkybės, konstatavo, kad atitinkamos aplinkybės buvo ir jos svarbios pateisinant termino praleidimą, išsiaiškino palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo.
Atsiliepimas
13. Suinteresuoti asmenys G. L. ir R. Ž. atsiliepimais į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimuose į atskirąjį skundą nurodė analogiškus argumentus:
8.1. posėdžio metu pats apeliantas pasakė, kad niekas pareiškėjai nepranešė apie šalių mamos mirtį, jos laidotuves. Pareiškėjai iki 2020 m. niekas apie mamos mirtį neminėjo. Apeliantas nieko nedarė, kad pranešti apie palikėjos mirtį, sudaryti sąlygas pareiškėjai priimti palikimą. Pareiškėjai padeda suinteresuotas asmuo R. Ž., kuris laisvu laiku (dirba vairuotoju užsienyje, Lietuvoje būna maždaug tik kas pusę metų) nuo darbo, pas ją važiuoja, ima jos anūkus atostogauti, lanko per šventes ir veža į Kauną pas notarą, advokatus ir į kitas tarnybas. Pareiškėjai priklauso dalis mamos palikimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas atnaujinti įstatymo nustatytą terminą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Įstatymas numato du alternatyvius būdus palikimui priimti. Veiksmai, kuriais priimamas palikimas, turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
17. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė ir tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja D. M. apie juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų motina A. T., sužinojo ne anksčiau nei 2020 m. vasario mėn. 2020 m. spalio 20 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-25076-1043/2020 patvirtinta 2020 m. spalio 5 d. pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų pasirašyta taikos sutartis. Taikos sutartimi šalys sutiko ir pripažino, kad butas / patalpa – butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra palikėjos A. T., mirusios (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė. Suinteresuoti asmenys R. Ž. ir G. L. sutinka, kad pareiškėjai būtų atnaujintas terminas priimti palikimą, atsiradusį po motinos mirties. Pareiškėja 2021 m. liepos 7 d. prašymu kreipėsi į apeliantą iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. Kauno miesto 15-ajam notarų biurui pateikti sutikimą, kad pareiškėja D. M. priimtų palikimą po A. T. mirties, pasibaigus / praleidus įstatyme nustatytą terminą, tačiau apeliantas tokio sutikimo nepateikė. Pareiškėja į teismą su pareiškimu dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo kreipėsi 2021 m. rugpjūčio 17 d. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja į teismą su pareiškimu kreipėsi operatyviai po to, kai suėjo raštu apeliantui nustatytas terminas notarų biure pateikti sutikimą dėl palikimo priėmimo praleidus įstatyme nustatytą terminą.
18. Apeliantas teigia, pareiškėja į teismą su prašymu dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo kreipėsi praėjus pusantrų metų nuo to momento, kai ji sužinojo apie motinos mirtį, teigia, kad nepagrindė, jog terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus pripažįsta nepagrįstais.
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad palikėja A. T. su pareiškėja nebendravo, kiti jos vaikai – suinteresuoti asmenys – apie savo seserį (pareiškėją) sužinojo tik po mamos mirties, pareiškėja nebuvo laiku informuota apie mamos mirtį, dėl to nedalyvavo laidotuvėse. Pareiškėja stengėsi gauti visų potencialių paveldėtojų sutikimus, jog ji po motinos mirties atsiradusį palikimą priimtų pasibaigus palikimo priėmimo terminui. Apeliacinės instancijos teismas šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms pritaria.
20. Palikėja A. T. butą adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įgijo esant nenutrauktai jos ir pareiškėjos tėvo A. T. santuokai. Palikimo paveldėjimo procese iškilo būtinybė išspręsti ginčo buto pripažinimo asmenine palikėjos nuosavybe klausimą. 2020 m. spalio 5 d. taikos sutartimi palikėjos įpėdiniai sutarė dėl ginčo buto pripažinimo asmenine palikėjos nuosavybe, t. y. dėl palikimą sudarančio turto masės. Pareiškėja nurodė, jog apeliantas apie tai, kad pareiškėja pageidauja priimti palikimą po motinos mirties, buvo informuotas dar 2020 m. rudenį. Ši aplinkybė byloje liko nepaneigta. Suinteresuoti asmenys R. Ž. ir G. L. patvirtino, jog apeliantas vilkino laiką, vengė pateikti sutikimą, kad pareiškėja priimtų palikimą. Apeliantas šių aplinkybių atskirajame skunde neneigė.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog pareiškėja siekė taikiu visų įpėdinių sutarimu išspręsti klausimą dėl galimybės jai realizuoti savo paveldėjimo teisę, tiesiogiai įtakojo šios materialios teisės įgyvendinimo trukmę. Taikaus šalių sutarimo siekimas tam tikrais atvejais atima laiko, kas gali sąlygoti įstatyme nustatytų terminų praleidimą. Atkreiptinas dėmesys, kad, nagrinėjamu atveju, formaliai įstatyme nustatytas terminas palikimui priimti buvo pasibaigęs dar iki to momento, kai pareiškėja sužinojo apie tai, kad atsirado palikimas, į kurį ji turi teisę pretenduoti. Siekis situaciją sureguliuoti taikiu sutarimu vertintinas kaip pateisinama termino praleidimo priežastis. Aplinkybė, kad tik 2021 m. liepos 7 d. rašytiniu pranešimu pareiškėja kreipėsi į apeliantą su prašymu išreikšti sutikimo dėl palikimo priėmimo įpėdiniui praleidus įstatymo nustatytą terminą, nepaneigia, jog iki tokio prašymo pateikimo pareiškėja nesiekė išspręsti šio klausimo gera valia. Ši aplinkybė nepatvirtina atskirojo skundo argumento, jog terminas buvo praleistas dėl pareiškėjos neveikimo po to, kai ji sužinojo apie palikimo atsiradimą.
22. Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikant ne vidutinius, o individualius sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad egzistavo svarbios aplinkybės, dėl kurių pareiškėja praleido terminą palikimui po motinos mirties priimti.
23. Apeliantas teigia, kad sprendimas atnaujinti praleistą terminą pažeis kitų suinteresuotų asmenų teises. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė nėra pakankama palikimą priėmusių kitų įpėdinių turtinius interesus savaime pripažinti labiau gintinais nei pareiškėjos paveldėjimo teisė.
24. Apeliantas teigia, kad teismas išėjo už reikalavimo ribų nutartimi nusprendęs atnaujinti pareiškėjai praleistą įstatyme numatytą terminą palikimui priimti, o ne jį pratęsti, kaip pareiškime prašė pareiškėja. Šį argumentą teismas pripažįsta nepagrįstu. Šalys procesiniuose dokumentuose aiškiai išdėstė savo poziciją, kokių teisinių pasekmių jos siekia, bylos nagrinėjimo ribos ir nustatinėtinos aplinkybės byloje buvo ir yra aiškios. Todėl vien reikalavimo formuluotė procesiniame prašyme, šiuo atveju, nekeitė bylos nagrinėjimo dalyko ir byloje nustatinėtinų aplinkybių, neneigė siekiamų sukurti teisinių pasekmių.
25. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.