- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-27
- Bylos Nr.
- e2VP-260-399/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02025-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Janina Zaržeckienė
- Suinteresuotas asmuo
- R. S., A. S.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės Svajonės Žukaitienės pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys R. S., A. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
antstolė Svajonė Žukaitienė kreipėsi į teismą, prašydama spręsti klausimą dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymo vykdomojoje byloje Nr. 0004/24/01446, kuri užvesta Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7720-399/2024 pagrindu dėl bendravimo tvarkos tėvo A. S. (toliau išieškotojas) su nepilnamete dukra M. S. nustatymo. Pareiškėja nurodo, kad 2025 m. spalio 6 d. antstolės kontoroje gautas A. S. pranešimas, kad nepilnametės dukros mama R. S. pastoviai kliudo jam bendrauti su dukra, taip nevykdydama teismo nutarties. Detalizuota, kad vaiko motina sistemingai kliudo tėvui bendrauti su dukra - neleidžia susisiekti telefonu, neatsako į skambučius ir neinformuoja dėl kokių priežasčių tai nevyksta. Tokia situacija tęsiasi pastoviai. Dukra kaip tik susitinka skundžiasi tėvui, kodėl jai neskambina. R. S. leidžia pati sau nuspręsti, kada tėvas gali bendrauti su dukra, kada gali ignoruoti bet kokius jo skambučiu. (duomenys neskelbtini) tėvui nuvežus dukrą į darželį per dukros gimimo dieną, dukra prašė tėvo, kad būtinai tą dieną po darželio jai paskambintų, kad ji galėtų papasakoti kaip ją sveikino draugai, kaip jai buvo smagu. Bet motina taip baudžia dukrą ir nekelia telefono, nors skambino 4 kartus, visas 2 savaites neatskambino. R. S. neinformuoja apie dukros buvimo vietą, kai ateina tėvo pasiėmimo laikas, neįdeda drabužių, batų ir kitų būtinų daiktų dukrai būti su tėvu. 2025 m. spalio 10 d. antstolės kontoroje gautas A. S. pranešimas, kad nepilnametės dukros mama R. S. kliudo jam bendrauti su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis, taip nevykdydama teismo nutarties. Detalizuota, kad 2025 m. spalio 9 d. 18:23 val. tėvas skambino vaiko motinai per messenger, kad galėtų pabendrauti su dukra, bet R. S. įjungus pokalbį išgirdo labai didelį triukšmą ir pamatė dukrą užsidengus savo veiduką ir ausis. O R. motina B. K. (pas kurią gyvena M.) šaukė „pasakyk, kad valgo, ko jis čia asilas skambina vėl ko jis čia nori“ ir t.t. Bandant kalbinti dukrą, įsikišo ir R. S., pradėjo kaltinti nebūtais dalykais, šaukti ant tėvo, menkinti ir žeminti dukrai girdint, dukra pradėjo verkti. Prašė dukros, kad išeitų į kitą kambarį, kad galėtų ramiai pakalbėti, bet R. ir B. vėl įsikišo į pokalbį ir vėl pradėjo, A. S. menkinti, šaukti. Pasiūlius su dukra susiskambinti už pusvalandžio nurimus situacijai, telefonu jau niekas neatsiliepė.
2025 m. spalio 16 d. surašytas Sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktas. 2025 spalio 16 d. surašė pareiškimą dėl nubaudimo už teismo nutarties nevykdymą Nr.S-24-76-34504 ir pateikė teismui prašydama spręsti klausimą dėl skolininkės R. S., nubaudimo už teismo sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymą. 2025 m. gruodžio 8 d. (šalindama teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nutartimi nustatytus trūkumus) antstolė priėmė patvarkymą Nr.S-25-76-41033, kuriuo informavo teismą, jog klausimą dėl skolininkės R. S. nubaudimo vykdomojoje byloje, prašo spręsti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK 771 straipsnio) nuostatomis. 2025 m. gruodžio 22 d. priėmė patvarkymą Nr.S-25-76-42748, kuriame nurodė, kad po 2025 m. liepos 15 d. nuolat bendrauta su vykdymo proceso šalimis R. S. ir A. S., siekiant, kad būtų tinkamai vykdoma nutartis, kuria nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 punkte nurodytas Patvarkymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos Nr.S-25-76-42193, priimtas 2025 m. gruodžio 17 d. Į Valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, dėl informacijos gavimo, buvo kreiptasi 2024 m. lapkričio 11 d., institucijos atsakymas - Rekomendacija dėl teismo sprendimo vykdymo, antstolės kontoroje gauta 2024 m. lapkričio 27 d. Papildomai į Valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją kreiptasi nebuvo, nes ten nuolat kreipiasi A. S., kuriam minėta institucija teikia informaciją raštu apie taikytas priemones, tame tarpe ir psichologo konsultacijų paskyrimą M. S.. Dėl šios priežasties antstolei papildomai pasitelkti psichologo vykdymo procese nereikėjo. Priežastys, dėl kurių nevykdoma nutartis, buvo nustatinėjamos nuolat, per pokalbius su tėvais, Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos specialistais ir pan. Teismui pateikė ir 2025 m. spalio 27 d. vaiko situacijos vertinimo sprendimą, kuriame nurodyta, kad nustatyta, jog vaiko atstovai pagal įstatymą gyvenimo skyrium metu galimai daro neigiamą įtaką vaikui ir (ar) jo situacijai. Rizikos veiksniai nustatyti abiem tėvams, šeimai taikomas atvejo vadybos procesas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. S. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašė pareiškimą dėl nubaudimo atmesti, kaip nepagrįstą. Dėl 2025 m. spalio 9 d. dienos pažeidimo nurodė, kad A. S. nurodo, 2025 m. spalio 9 d. 18:23 val. skambinęs per messenger programėlę, norėjęs pabendrauti su dukra, bet pokalbio R. S. neužtikrino. Paaiškina, kad nepilnametės dukros tėvas su dukra bendravo vaizdo ir garso skambučiu 2025 m. spalio 9 d. 5 minutes 11 sekundžių (18:23 val. -18.28. val., netrukdomas ir pokalbį užtikrino motina įjungdama įrenginį dukrai. Pareiškime neteisingai nurodoma, kad 2025 m. spalio 9 d. su juo netinkamai elgėsi ar netinkami elgėsi motina. Atvirkščiai, nutrūkus pokalbiui, teigia, kad ėmėsi priemonių jį atnaujinti (pokalbis nutrūko galimai dėl ryšio problemų; A. S. bandė skambinti kelis kartus, tačiau atsakant į skambutį, ryšys nutrūkdavo iš karto, ir taip kelis kartus iš eilės, dėl nežinomų priežasčių, galimai blogo ryšio. Dukros gyvenamojoje vietoje ryšio problemų nebuvo, iš kur, kokios vietos skambino A. S. nežino. Bet kokiu atveju, tėvo ir dukros pokalbis įvyko ir jis vyko laikotarpiu 18:23 val. -18.28., 5 minutes 11 sekundžių.
Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gimusi dukra M., kuri su tėvu A. S. gimimo dieną šventė 2025 m. rugsėjo mėn. 20-21 d., tomis dienomis gyveno su tėvu jo gyvenamojoje vietoje (su tėvu gyveno 2025 m. rugsėjo 18-21 dienomis). M. buvo surengta gimtadienio šventė motinos šeimoje, šventėje dalyvavo seneliai, kiti giminaičiai. (duomenys neskelbtini) nebuvo tėvo bendravimo su vaiku diena, dukra buvo grįžusi po 4 pas tėvą praleistų parų, todėl gimtadienio šventės metu nebuvo stebimas telefonas, tėvas nebuvo įspėjęs, kad dukrai skambins šventės metu, todėl tėvo ir vaiko susitikimas bendrauti nuotoliniu būdu neįvyko dėl objektyvių priežasčių- motinos ir kitų giminaičių teisės švęsti vaiko gimimo dieną. 2024 m. rugpjūčio 2 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutarties Nr. e2-7720-374/2024 3 punkto pagrindu, tėvas turi teisę bendrauti nuotolinėmis ryšio priemonėmis su vaiku „vaikui priimtinu laiku“. Akivaizdu, kad laikas vaiko gimtadienio šventės metu, motinos šeimoje po to, kai tėvas su vaiku gimtadienio šventę buvo atšventęs, nebuvo vaikui priimtinas ir tinkamas laikas bendrauti su tėvu. Įvairios institucijos nagrinėjo ir jau išnagrinėjo A. S. iškeltus motinai administracinius ginčus, dėl nubaudimo administracine tvarka. Pagal A. S. 2024 m. rugpjūčio 9 d. prašymą, administracinė teisena nutraukta 2024 m. spalio 3 d.; pagal A. S. 2024 m. gruodžio 13 d. prašymą, administracinė teisena nutraukta 2025 m. balandžio 4 d.; pagal A. S. 2024 m. gruodžio 26 d. prašymą, administracinė teisena nutraukta 2025 m. balandžio 9 d; pagal A. S. 2025 m. vasario 6 d. prašymą, administracinė teisena nutraukta 2025 m. balandžio 10 d.; pagal A. S. 2024 m. gruodžio 13 d. prašymą, administracinė teisena nutraukta 2025 m. balandžio 4 d.; pagal A. S. 2024 m. gruodžio 18 d. prašymą, administracinė teisena nutraukta 2025 m. balandžio 25 d. ir t. t. Akivaizdu, kad A. S. skundai ir pareiškimai yra kerštas motinai, o ne realus trukdymas tėvui bendrauti su vaiku. Dėl nubaudimo administracine tvarka, 2025 metais bylas nagrinėjo Marijampolės apylinkės teismas Marijampolės rūmai (Nr. 2VP-650-399/2025), Panevėžio apygardos teismas (2S-332-544/2025).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
CPK 771 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal aptariamo straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog antstolės Svajonės Žukaitienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0004/24/01446, kuri užvesta Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7720-399/2024 pagrindu dėl bendravimo tvarkos tėvo A. S. su nepilnamete dukra M. S. nustatymo.
2024 m. rugpjūčio 2 d. nutartyje nustatyta sekanti tėvo su dukra bendravimo tvarka:
- tėvas (ne atostogų, Šv. Kalėdų, Naujųjų metų, Šv. Velykų ir įsimintinų dienų metu) kalendorinių metų lyginių savaičių ketvirtadieniais-pirmadieniais bendrauja su vaiku, paimdamas jį iš vaiko gyvenamosios vietos ar vaiko buvimo vietos, apie kurią tėvui privalo iš anksto pranešti motina (toliau – vaiko buvimo vieta), ketvirtadienį 18.00 val., ir pristatydamas vaiką į ugdymo įstaigą nelyginės savaitės pirmadienį. Jeigu dėl kokios nors priežasties tėvas negali pasiimti vaiko nurodytu laiku, tai nurodytomis dienomis motina ir vaikas užsiima bet kokia veikla savo nuožiūra;
- laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 12 d. iki 2024 m. rugpjūčio 25 d. tėvas bendrauja su vaiku atostogų metu, paimdamas jį iš vaiko gyvenamosios ar vaiko buvimo vietos, apie kurią tėvui privalo iš anksto pranešti motina (toliau – vaiko buvimo vieta), 2024 m. rugpjūčio 12 d. 18.00 val., ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 2024-08-25 20.00 val.;
- tėvas turi teisę nuolat bendrauti su vaiku bet kuriomis nuotolinio ryšio (telefonas, elektroninės, telekomunikacinės) priemonėmis vaikui priimtinu laiku, tinkamomis jo įprastinės veiklos valandomis. Motina privalo užtikrinti tėvui galimybes susisiekti su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis.
Antstolė gavusi vykdytiną dokumentą, 2024 m. rugpjūčio 14 d. priėmė patvarkymą Nr.S-24-76-27622 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti bei reikalavimą Nr.S-24-76-27762, kuriuo įpareigojo R. S. nedelsiant pradėti vykdyti minėtą teismo sprendimą, t.y. užtikrinti A. S. su nepilnamete dukra M. bendravimo tvarką pagal vykdomajame dokumente nustatytą tvarką.
Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 punktą, vykdydamas nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose nurodyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku), kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo.
2025 m. spalio 6 d. ir 2025 m. spalio 10 d. antstolė gavusi pareiškėjo pranešimus, kad nepilnametės dukros mama R. S. pastoviai kliudo jam bendrauti su dukra, taip nevykdydama teismo nutarties, būtent 2025 m. rugsėjo 22 d. tėvui nepavyko su dukra susisiekti nuotolinėmis ryšio priemonėmis, nes nebuvo atsiliepta; 2025 m. spalio 9 d. tėvui bendraujant su dukra per mesenger programėlę, vaiko motina ir senelė žemino pašnekovą, dėl ko nepilnametė dukra verkė, pasiūlius tėvui pokalbį pratęsti vėliau, susisiekti nebepavyko.
Dėl nurodytų aplinkybių 2025 m. spalio 16 d. buvo surašytas sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktas Nr.B-25-76-76 ir teismui pateiktas pareiškimas dėl nubaudimo už teismo nutarties nevykdymą Nr.S-25-76-34504. Po teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nutartimi nustatytų trūkumų šalinimo, antstolė 2025 m. gruodžio 17 d. priėmė patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos Nr.S-25-76-42193. 2025 m. gruodžio 18 d. surašė reikalavimą R. S. pateikti informaciją apie teismo sprendimo nevykdymą Nr.S-25-76-42234. R. S. antstolės kontorai pateikė reikalaujamą informaciją, kurioje nurodė tas pačias aplinkybes, kurias nurodė teismui pateiktame atsiliepime. Papildomai pasisakė, kad A. S. visada yra pranešama apie dukros buvo vietą; drabužiai dukrai (lauko drabužiai, lauko batai, drabužiai skirti dėvėti kambaryje), kuriuos ji dėvi būdama pas A. S. buvo įdėti anksčiau. Jis juos pasilikęs pas save, o drabužiai skirti darželiui visada yra įdedami kiekvieną kartą. Dėl ugdymo įstaigos lankymo pasisakė, kad tuo laikotarpiu, kaip dukra yra pas motiną, visada ?r? vedama į ugdymo įstaigą. Dukra lanko priešmokyklinę grupę. Lankymas privalomas, išskyrus ligos atveju. Tačiau A. S. per jam priklausantį laiką, neveda dukros į ugdymo įstaigą. Pats pateisina el. dienyne dukros neatvykimo priežastis. Pažymėjo, kad visada leidžia bendrauti su dukra, sudaro tam tinkamas sąlygas, niekada netrukdo ir nesikiša į jų bendravimą. Bendravimo metu jokių A. S. menkinimų ar užgauliojimų dukros akivaizdoje nėra, nes dukra su tėvu bendrauja viena, savo kambaryje. Dukra pakankamai daug laiko praleidžia su tėvu jo gyvenamojoje vietoje, net daugiau nei numatyta teismo nutartyje. Papildomai pateikė nuomonę, kad A. S. teigia, kad R. S., nevykdo teismo sprendimo, neleidžia bendrauti su dukra telefonu, neatsako į skambučius, neatskambina ir neteikia jokios informacijos. Tai yra eilinis A. S. melas, jo teiginiai neatitinka tikrovės. A. S. su dukra bendravo 2025 m. spalio 30 d. 7 min; pati paskambino ir davė dukrai bendrauti. 2025 m. lapkričio 4 d. A. S. išreiškė norą bendrauti su dukra, kalbėjo 9 min. 50 sek. 2025 m. lapkričio 10 d. bendravo apie 11 min. 2025 m. lapkričio 12 d. bendravo apie 15 min.
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, teismui nustačius, jog laiku neįvykdytas teismo sprendimas (nutartis), įpareigojęs skolininką atlikti kitus veiksmus, yra formalus pagrindas spręsti klausimą dėl baudos skyrimo, nepriklausomai nuo teismo sprendimu (nutartimi) nustatyto įpareigojimo pobūdžio bei išieškotojo galimybės pačiam įvykdyti teismo sprendimą ar privalomąjį nurodymą. Baudos skyrimas yra teismo teisė, o ne pareiga, tai viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio pasekmes, todėl ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Teismas privalo ne vien tik formaliai taikyti įstatymą, bet ir vadovautis bendraisiais civilinio proceso principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo ar kito vykdomojo dokumento neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokias teisines pasekmes sukėlė vykdomojo dokumento nevykdymas, kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus ir kitas svarbias aplinkybes. Vykdymo procese reikia laikytis skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyros. Šalys turi pareigą bendradarbiauti viena su kita ir su išieškojimą atliekančiu antstoliu. Skolininkas neturi trukdyti (vilkinti) vykdymo procesui, o antstolis turi imtis priemonių, kad vykdymo procesas būtų sklandus.
Nagrinėjamu atveju antstolė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte Nr. B-25-76-76-76 nurodžiusi, kad jo priėmimo pagrindas 2025 m. spalio 6 d. ir 2025 m. spalio 10 d. išieškotojo pateikti pranešimai, kad motina pastoviai kliudo jam bendrauti su dukra.
Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Be to, kasacinio teismo yra išaiškinta, kad nepakankamo abiejų ar vieno iš tėvų bendradarbiavimo aplinkybė gali būti teisiškai reikšminga, inter alia, sprendžiant dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo neįvykdymą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį. Kartu šioje nutartyje konstatuota, kad už tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), sudarančius pagrindą konstatuoti bendradarbiavimo pareigos pažeidimą, CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta sankcija teismo gali būti taikoma tik esant atitinkamoms procesinėms prielaidoms, t. y. jei antstolio surašytame akte yra aiškiai nurodyta, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Kiti, akte tiesiogiai nenurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas) nesudaro pagrindo taikyti sankciją pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 40 punktas).
Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami (Klaipėdos apygardos teismo 2025 b. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2S-1534-889/2025).
Kaip minėta aukščiau išieškotojo 2025 m. spalio 6 d. antstolės kontoroje gautas pranešimas, kuriame nurodyta, kad nepilnamečio vaiko motina sistemingai kliudo tėvui bendrauti su dukra – neleidžia susisiekti telefonu, neatsako įskambusius, neperskambina, bei nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) (nepilnametės gimimo diena), tėvas neturėjo galimybės susisiekti su dukra, nes buvo neatsiliepta į skambučius. R. S. neneigia, kad tą dieną tėvas nesusisiekė su dukra, nes buvo švenčiamas dukros gimtadienis artimųjų (iš motinos pusės) rate, todėl nebuvo stebimi telefoniniai skambučiai, juolab, kad prieš tai dukra su tėvu gyveno 2025 m. rugsėjo 18-21 dienomis, o pagal teismo nutartį tėvas gali su dukra bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis dukrai priimtinu laiku; gimimo dienos šventės metu nebuvo tinkamas dukrai laikas bendrauti su tėvu.
2025 m. spalio 10 d. antstolės kontoroje gautas išieškoto pranešimas, kad tėvui bendraujant su dukra per mesenger programėlę, vaiko motina ir senelė žemino pašnekovą, dėl ko nepilnametė dukra verkė, pasiūlius tėvui pokalbį pratęsti vėliau, susisiekti nebepavyko. R. S. su tokiu išieškotojo pranešimu nesutinka, nurodo, jog jokio įžeidinėjimo nei iš jos, nei iš jos motinos išieškotojo atžvilgiu nebuvo. Sutinka, kad išieškotojui bandant susisiekti su dukra antrą kartą, tai padaryti nepavyko, teigdama, kad galimai dėl ryšio problemų, nors tikina, kad toje vietoje, kur buvo dukra, problemų dėl ryšio nebuvo.
Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119-969/2023, 40 punktas).
Pažymėtina, kad vykdomosios bylos duomenys, bei šalių rašytiniai paaiškinimai (įrodymai) patvirtina aplinkybes, kad tėvas (duomenys neskelbtini) neturėjo galimybės bendrauti su dukra nuotolinėmis ryšio priemonėmis, taip pat patvirtina aplinkybę, kad 2025 m. spalio 9 d., tėvui nepavyko pakartotinai susisiekti su dukra.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 26 punktas).
Taigi, sprendžiant dėl baudos, neįgyvendinant teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, skyrimo, būtina atsižvelgti į tam tikras išimtines aplinkybes, ypač vaiko interesus bei jo gerovę (Šiaulių apygardos teismo 2026 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2S-38-1051/2026).
Teismo vertinimu R. S. netinkamai laikėsi teismo nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, ne visada pakankamai užtikrino tėvui realią galimybę bendrauti su vaiku nuotolinėmis ryšio priemonėmis. Bylos duomenys patvirtina aplinkybę, kad šalys nededa pakankamai pastangų veikti vaiko interesais, tą patvirtina ir byloje pateiktas 2025 m. spalio 27 d. vaiko situacijos vertinimo sprendimas, kuriame nurodyta, kad nustatyta vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 25.3.8 punkte nurodytas rizikos veiksnys: gyvenimo skyrium nustatymo metu vaiko tėvai daro neigiamą įtaką vaikui ir jo situacijai; pažymėtina, kad rizikos veiksnys nustatytas abiem tėvams.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pritaria antstolės nurodytoms aplinkybėms, R. S. ne visada laikosi nustatytos tėvo ir nepilnamečio vaiko laikinos bendravimo tvarkos, ne visada užtikrina galimybę nepilnamečiui vaikui bendrauti su tėvu, kai nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenustatyti jokie ribojimai tėvui bendrauti su vaiku, vaikui priimtinu metu nuotolinėmis ryšio priemonėmis. Teismas sprendžia, kad R. S. sąmoningai vengia vykdyti teismo procesinį sprendimą, bet pažymi, kad abu nepilnamečio tėvai nevykdo savo, kaip vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareigos. Nors R. S. teikė teismui ir antstolių kontorai rašytinius įrodymus, kad tėvas su dukra turi galimybę ir bendrauja nuotolinėmis ryšio priemonėmis, tačiau tai neeliminuoja suinteresuoto asmens pareigos nuolat laikytis nustatytos vaiko su tėvu laikinos bendravimo tvarkos. Teismas konstatuoja, jog skolininkė nesiėmė organizacinių priemonių ir nevykdė kooperacijos pareigos, dėl ko realiai neįvyko teismo nutartimi nustatytas dukros ir tėvo bendravimas. Dėl nurodyto teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti antstolės S.Žukaitienės pareiškimą dėl nubaudimo už nutarties nevykdymą ir skirti R. S. vienkartinę 50 Eur baudą už Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7720-399/2024 nevykdymą (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Tokio dydžio bauda laikytina tinkama ir proporcinga nutarties vykdymui užtikrinti.
Teismas pasisako, kad tėvų nesutarimai dėl nutarties dėl laikinos bendravimo tvarkos vykdymo tęsiasi ilgą laiką, faktiškai nuo jos priėmimo dienos ir tai daro neigiamą įtaką vaikui, tai byloje nustatė ir VTAS vertindamas vaiko situaciją.
Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas. Suinteresuotas asmuo R. S. pateikusi rašytinius paaiškinimus ne tik civilinėje byloje, bet ir vykdomojoje byloje, tačiau teismas jų detaliau neanalizuoja (dėl nepilnamečio vaiko rūbų perdavimo, dėl vykusių tėvo ir vaiko bendravimų kitomis dienomis nuotolinio ryšio priemonėmis), kaip neturinčių įtakos sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos šioje byloje nesusidarė, todėl jos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 771 straipsniu, teismas
nutaria:
patenkinti pareiškėjos antstolės Svajonės Žukaitienės pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo nutarties nevykdymą.
Paskirti skolininkei R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vienkartinę 50 Eur (penkiasdešimt eurų) baudą už Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7720-399/2024 nevykdymą.
Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0076/24/01446 grąžinti antstolei.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.