Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2S-38-1051/2026

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-01-07
Bylos Nr.: e2S-38-1051/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-25100-2025-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Irma Valiuškienė
Suinteresuotas asmuo: A. P.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-38-1051/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25100-2025-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9.1.3; 3.1.9.2; 3.1.18.7; 3.3.1.14; 3.3.2.5; 3.3.2.6.2; 3.3.2.7; 3.5.1 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. sausio 7 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Valiuškienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolio Dainiaus Šidlausko pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys A. P., A. P., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Antstolis Dainius Šidlauskas patikslintu pareiškimu prašė skolininkei A. P. už 2025 m. birželio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. e2-10295-545/2025 nevykdymą skirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnio 6 dalyje nustatyto dydžio baudą, baudos dydį nustatant teismo nuožiūra.

2. Nurodė, kad antstolis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 18 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-10295-545/2025 (toliau – Vykdomasis raštas) dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. P. tvarkos nustatymo, skolininkė A. P., išieškotojas A. P. Išieškotojas A. P. kreipėsi į antstolį su prašymu kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo skolininkei A. P. už teismo sprendimo dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku nevykdymą. Pažymėjo, kad A. P., būdama įpareigota užtikrinti, kad atsakovo bendravimas su nepilnamečiu sūnumi kas antrą einamojo mėnesio savaitgalį bei tėvo pasirinktą 20 kalendorinių dienų vasaros atostogų laikotarpį, nebūtų trukdomas ir/ar varžomas kitų jos planuojamų veiklų, nurodė, kad iš esmės visam vasaros laikotarpiui vaikas užregistruotas į įvairias stovyklas arba atostogavo su mama, tokiu būdu skolininkė nevykdo teismo nustatytos bendravimo tvarkos, jos suplanuotos veiklos sutrukdė nepilnamečio vaiko D. P. bendravimui su tėvu: 1) 2025 m. birželio 27-29 d. – birželio 27 d. vaikas buvo stovykloje, birželio 28-29 d. su vaiku išieškotojas nurodė negalėjęs susisiekti (telefonas išjungtas), pati skolininkė nekėlė ragelio; 2) 2025 m. liepos 25-28 d. vaikas atostogavo su mama; 3) 2025 m. rugpjūčio 8-11 d. – vaikas atostogavo su mama; 4) 2025 m. rugpjūčio 22-25 d. – vaikas atostogavo su mama; 5) taip pat nesudarė sąlygų atostogauti nepilnamečiui vaikui D. P. kartu su tėvu 2025 m. liepos 17-20 d., 2025 m. rugpjūčio 11-21 d. nurodydama, kad atostogaus pati.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo A. P. atsiliepime prašė: antstolio Dainiaus Šidlausko pareiškimą dėl baudos skyrimo atmesti kaip nepagrįstą ir neproporcingą. Nurodė, kad jos veiksmai, vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų bendravimo su vaiku priemonių buvo pagrįsti ir atitiko vaiko interesų viršenybės principą, antstolis, pateikdamas pareiškimą, neįvertino objektyvių aplinkybių, susijusių su vaiko stovyklomis, gydytojo vizitais bei tėvų abipusiais susitarimais. Pažymėjo, kad vien aplinkybės, susijusios su vaiko ligomis, atostogomis ar iš anksto suplanuotomis stovyklomis, negali būti laikomos pagrindu skirti baudą. Visais atvejais siekė išlaikyti konstruktyvų dialogą su vaiko tėvu – laiku informuodavo apie planuojamas veiklas, stovyklas ir atostogas, atsakydavo į užklausas ir užtikrindavo visos informacijos skaidrumą. Nurodė, kad 2025 m. birželio 22-28 d. vaikas dalyvavo iš anksto suplanuotoje ir apmokėtoje stovykloje, tėvas buvo informuotas 2025 m. gegužės 19 d. ir birželio 26 d. laiškais, pats patvirtino, kad vaiką pasiims šeštadienį po stovyklos, tačiau neatvyko ir apie neatvykimą nepranešė. 2025 m. liepos 25-28 d. vaikas praleido savaitgalį su tėvu, išvykdamas į (duomenys neskelbtini). Tėvas prašė pasiimti vaiką anksčiau nei numatyta, tačiau dėl suplanuoto gydytojo vizito vaikas buvo perduotas nustatytu laiku. Dėl 2025 m. rugpjūčio 8-11 d. paaiškino, kad 2025 m. liepos 21 d. tėvui elektroniniu paštu pranešė, kad su vaiku atostogaus nuo 2025 m. liepos 28 d. iki rugpjūčio 10 d. Į šį laikotarpį pateko tėvo savaitgalis 2025 m. rugpjūčio 8-11 d., todėl apie atostogas informavo iš anksto, vadovaudamasi teismo nustatyta tvarka. Atkreipė dėmesį, kad tėvas anksčiau planavo atostogas jos savaitgalio metu, todėl planavo atitinkamai ir savo atostogas. Mano, kad jos veiksmai buvo pagrįsti vaiko interesais. Dėl rugpjūčio 22-25 d. paaiškino, kad rugpjūčio 22 d. vaikas paskambino tėvui ir paprašė likti stovykloje iki 17 val., todėl tėvas jį pasiėmė apie 18 val., vaikas atsilaisvino anksčiau ir buvo perduotas tėvui. Dėl 2025 m. rugpjūčio 11-21 d. nurodė, jog tėvas informavo apie planuojamas atostogas, tačiau dar gegužės mėn. tėvas buvo informuotas apie vaiko dalyvavimą stovykloje iki 2025 m. rugpjūčio 15 d. Vaikas aiškiai išreiškė norą dalyvaut stovykloje. 2025 m. rugpjūčio 11 d. tėvas atvyko, kai vaikas dar buvo stovykloje, o 2025 m. rugpjūčio 15-21 d. neatvyko pasiimti vaiko.

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktoje išvadoje nurodė, kad suinteresuotų asmenų konfliktiški santykiai, geranoriškumo bei lankstumo trūkumas vykdant (nevykdant) Vilniaus miesto apylinkės teismo nustatytą bendravimo tvarką neatitinka prioritetinio tikslo – užtikrinti vaiko teisę būti abiejų tėvų lygiavertiškoje globoje, neužtikrina vaiko geriausių interesų ir galimai sukelia vaikui neigiamus išgyvenimus, ateities perspektyvoje galinčius nepataisomai neigiamai paveikti vaiko emocinę raidą. Vaikui saugumą ir stabilumą užtikrina nustatytos bendravimo tvarkos laikymasis. Nurodė, kad prieštarauti antstolio Dainiaus Šidlausko prašymui iš esmės neturi pagrindo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 13 d. nutartimi antstolio Dainiaus Šidlausko pareiškimą dėl baudos skyrimo tenkino; už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 18 d. (pastaba – turi būti 2025 m. birželio 18 d.) vykdomojo rašto Nr. e2-10295-545/2025 nevykdymą suinteresuotam asmeniui A. P. skyrė 150 Eur baudą išieškotojo A. P. naudai.

6. Teismas dėl laikinos bendravimo tvarkos 2025 m. birželio 27-29 d. pažeidimų sprendė, kad A. P. pažeidė teismo nutartimi nustatytą laikiną bendravimo su vaiku tvarką, nebendradarbiavo su vaiko tėvu, suinteresuotu asmeniu A. P. dėl galimybės pasiimti vaiką, neatsakydama į tėvo skambučius nesuteikė tėvui pakankamos informacijos ir patvirtinimo apie galimybę paimti vaiką, neužtikrino, kad vaiko ir tėvo bendravimas nebūtų sutrukdytas. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad A. P. būtų bandęs pakartotinai susisiekti su vaiko motina dėl galimybės pasiimti vaiką birželio 28 d., suinteresuotas asmuo A. P., priimdamas sprendimą atostogų išvykti be vaiko taip pat prisiėmė atsakomybę už tai, kad su vaiku nepraleis kitų dviejų dienų. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja abiejų suinteresuotų asmenų kaltė dėl neįvykusio vaiko ir tėvo bendravimo.

7. Teismas dėl laikinos bendravimo tvarkos 2025 m. liepos 25-28 d. pažeidimų pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo A. P. patvirtino, jog šiuo laikotarpiu buvo su vaiku, tačiau A. P. pavėlavo vaiką perduoti apie 20 min., jis turėjo gauti vaiką 2025 m. liepos 25 d. 17.00 val., o gavo apie 17.20 val. Teismas įvertinęs, kad vaiko motinai, kuri turi pareigą užtikrinti, kad tėvo ir vaiko bendravimas nebūtų trukdomas kitų jos suplanuotų veiklų, A. P. neįrodžius, kad negalėjo tėvui vaiko perduoti ir jo suruošti laiku dėl objektyvių nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, konstatavo, kad A. P. pažeidė teismo nutartimi nustatytą laikiną bendravimo su vaiku tvarką laiku neperduodama vaiko tėvui. Teismas pasisakė, kad pavėlavimas perduoti vaiką tėvui buvo nedidelis, nepilnamečio vaiko ir tėvo bendravimo toks vėlavimas iš esmės nesutrikdė, todėl, įvertinęs visų susiklosčiusių aplinkybių visumą, suinteresuotų asmenų konfliktinius santykius ir bendradarbiavimo stoką, tačiau ir bandymą laikytis nustatytos laikinos vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos, sprendė, kad nežymus pavėlavimas 2025 m. liepos 25-28 d. perduoti vaiką vertintinas kaip neesminis ir mažareikšmis.

8. Teismas dėl laikinos bendravimo tvarkos 2025 m. rugpjūčio 8-11 d. pažeidimų nurodė, kad vaiko motinai A. P. nustatyta pareiga užtikrinti, kad tėvo bendravimas su vaiku nebūtų trikdomas kitų jos planuojamų veiklų. Pažymėjo, kad Vykdomajame rašte nėra nurodyta, jog tėvas su vaiku gali atostogauti išimtinai tik jam tenkančių savaitgalių metu, todėl tėvui nustatytas laikotarpis su vaiku praleisti 20 kalendorinių dienų vasaros atostogų, neišvengiamai galėjo apimti ir savaitės dienas ar savaitgalius, kurie tenka motinos ir vaiko bendravimui. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad 2025 m. rugpjūčio 8-11 d. tėvo ir vaiko bendravimas neįvyko nesant jokių tai pateisinančių objektyvių priežasčių ir išimtinai dėl A. P. kaltės, jai vienašališkai priėmus sprendimą atostogauti su vaiku per tėvui skirtą savaitgalį, taip sutrikdydama teismo nutartimi nustatytą tėvo bendravimo su sūnumi savaitgalį.

9. Teismas dėl laikinos bendravimo tvarkos 2025 m. rugpjūčio 22-25 d. pažeidimų nustatęs, kad rugpjūčio 22 d. tėvas vaiką turėjo paimti 17.00 val., o paėmė apie 17.15 val. ir vaikas savaitgalį 2025 m. rugpjūčio 22-25 dienomis praleido su tėvu, padarė išvadą, kad pavėlavimas yra neženklus, mažareikšmis, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad laikinos tėvo ir vaiko tvarkos pažeidimas turėtų esminę reikšmę tėvo ir vaiko bendravimo galimybei.

10. Teismas dėl laikinos bendravimo tvarkos 2025 m. liepos 17-20 d. nustatęs, kad nurodytomis dienomis vaikas buvo su tėvu Nidoje, tačiau tėvas vaiką paėmė apie 30 min. vėliau, vertino, kad nurodytu laikotarpiu tėvo bendravimas su vaiku nebuvo sutrukdytas, teismo nustatyta laikina tėvo bendravimo su vaiku tvarka nebuvo pažeista, pavėlavimas paimti vaiką 2025 m. liepos 17 d. tėvo ir vaiko savaitgalio nesutrikdė.

11. Teismas dėl laikinos bendravimo tvarkos 2025 m. rugpjūčio 11-21 d. pažeidimų vertino, jog formaliai laikinos tėvo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarkos nebuvo laikomasi, tačiau šiuo nenustatyta išskirtinai tik A. P. kaltė dėl to, kad vaikas negalėjo praleisti atostogų su tėvu. Vaiko stovykla buvo suplanuota ir iš dalies apmokėta dar pavasarį ir iki laikinųjų apaugos priemonių taikymo. Vaiko tėvas pats nedėjo pastangų bent dalį atostogų laiko praleisti su vaiku, atvykti vaiko paimti po stovyklos (rugpjūčio 15 d. arba 16 d.), teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo suplanavęs kelionę į (duomenys neskelbtini), į kurią išvyko rugpjūčio 12 d. negavęs vaiko rugpjūčio 11 d. Teismas padarė išvadą, kad dėl tėvo galimybės būti su vaiku 2025 m. rugpjūčio 11-21 d. ribojimo atsakingi abu suinteresuoti asmenys, A. P. nedėjo pakankamai pastangų po vaiko stovyklos bendrauti su vaiku, pats vaiko pasiimti neatvyko, liko pasyvus, byloje nėra duomenų, kad tėvas būtų dėjęs pastangų pasiimti vaiką ir su vaiku praleisti bent dalies atostogų, kurias jis leido Lietuvoje, būdamas išvykęs į (duomenys neskelbtini).

12. Teismas spręsdamas dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui A. P. įvertino, kad bauda už Vykdomojo rašto nevykdymą skiriama pirmą kartą, atsižvelgė, kad tik iš dalies nustatyti antstolio ir A. P. nurodyti laikinosios bendravimo tvarkos pažeidimai, atsižvelgė, kad laikotarpiais, kada tėvas galėjo būti su sūnumi (pavyzdžiui 2025 m. birželio 28-29 d., rugpjūčio 16 – 21 d.), pats A. P. nedėjo pastangų ir nerodė iniciatyvos šio laiko praleisti su vaiku, pats buvo nepakankamai aktyvus, kad tėvo ir sūnaus bendravimas vyktų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

13. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. P. prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 lapkričio 13 d. nutarties dalį, kuria jai paskirta 150 Eur bauda; arba, jei teismas manytų, kad baudos pagrindas vis dėlto egzistuoja – sumažinti baudos dydį iki minimalios, atsižvelgiant į epizodų pobūdį ir abipusę atsakomybę. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

13.1. Teismas skundžiama nutartimi faktiškai baudą skyrė grįsdamas vienu epizodu – 2025 rugpjūčio 8–11 d. laikotarpiu. Teismas nustatė, kad stovyklos ir atostogos buvo suplanuotos ir apmokėtos dar iki 2025 m. gegužės 30 d. laikinųjų apsaugos priemonių. Vertina, kad tai reiškia, kad vasaros grafikas buvo objektyvus ir nepakeičiamas be vaiko interesų pažeidimo. Teismas nustatė, kad tėvas buvo informuotas apie vaiko stovyklų laiką, t. y. apie birželio 22-28 d. stovyklą buvo informuotas 2025 m. gegužės 19 d. ir birželio 26 d.; apie rugpjūčio 10-15 d. stovyklą buvo pranešta 2025 m. gegužės 9 d.; apie apeliantės atostogas A. P. atostogas liepos 28 d. – rugpjūčio 10 d. informuotas 2025 m. liepos 21 d. Nurodo, kad dalis vasaros neatlikimo kilo ne dėl apeliantės veiksmų, o pats tėvas praleido dalį galimybių bendrauti su vaiku, t. y. birželio 28-29 d. ir rugpjūčio 16-21 d. tėvas neatvyko pasiimti vaiko.

13.2. Pažymi, kad bauda gali būti skiriama tik nustačius aiškią, sąmoningą kaltę, o ne dėl konfliktinio bendravimo konteksto. Atkreipia dėmesį, kad teismas pats pripažino, kad keli epizodai yra dėl abipusės kaltės, keli epizodai – mažareikšmiai, vienas epizodas – objektyviai nulemtas suplanuoto grafiko, t. y. kad pažeidimai dažnai abipusiai, taip pat pripažino, kad bauda skiriama pirmą kartą, didžioji dalis epizodų neturi esminės įtakos bendravimui, tėvas pats praleido realias galimybes, todėl mano, kad paskirta 150 Eur dydžio bauda neatitinka proporcingumo.

13.3. Atkreipia dėmesį į objektyvias aplinkybes, kad veiklos buvo suplanuotos iš anksto, apmokėtos, apie veiklas buvo informuotas tėvas, veiklos pagrįstos vaiko interesais. Egzistuoja vaiko viršenybės principas. Turi būti vertinama: pasiektas stabilumas, suplanuotos veiklos, emocinė aplinka, tėvų bendradarbiavimo realybė. Akcentuoja, kad bauda motinai, kai tėvas pats nedalyvavo keliuose laikotarpiuose, neatitinka vaiko interesų.

Atsiliepimas

14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. P. prašo suinteresuoto asmens A. P. atskirąjį skundą atmesti visa apimtimi. Atsiliepime nurodomi atsikirtimai:

14.1. Gavęs iš A. P. informaciją apie vaiko vasaros atostogas ir stovyklos laiką, suprato, kad neliko laiko, kada tėvas galėtų pasimatyti su vaiku vasaros atostogų metu, todėl kreipiausi į teismą, kuris nustatė bendravimo laiką, bet vis tiek A. P. nevykdė teismo sprendimo, todėl tėvas negalėjo būti su vaiku tiek laiko, kiek nustatė teismas.

14.2. Paaiškina, kad tėvui nepavyko vaiko paimti kelis kartus kitomis dienomis, nors tėvas ir buvo Lietuvoje maždaug 300 km nuo (duomenys neskelbtini), kur turėjo vykti su vaiku į suplanuotą kelionę. Kadangi tėvas negavo vaiko teismo nustatytu laiku, važiavo be jo. Be to, kadangi tėvas negavo jokios informacijos iš vaiko mamos A., negalėjo žinoti, ar yra prasmė grįžti į atgal (duomenys neskelbtini), nes nežinojo, ar kitą dieną galės paimti vaiką, nes teismo sprendimas jau buvo neįvykdytas. Teigia, kad A. P. savo nuožiūra keičia teismo nustatytą laikinąją bendravimo su vaiku tvarką, nesitardama su tėvu. Dėl to, griaunami tėvo planai, atostogos ir laikas, kurį jis turėjo praleisti su vaiku.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas patenkintinas

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Faktinės aplinkybės

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad suinteresuoti asmenys A. P. ir A. P. turi nepilnametį sūnų D. P., gim. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 18 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. e2-10295-545/2025 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 30 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu. Vykdomajame rašte nurodyta, kad teismas nusprendė: „Nustatyti laikinąją atsakovo A. P. bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. P. tvarką, numatančią, jog: 1) atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos penktadienį nuo 17.00 val. ir grąžindamas vaiką pirmadienį į jo gyvenamąją vietą ar ugdymo įstaigą iki 8.00 val.; 2) atsakovas turi teisę praleisti su sūnumi 20 kalendorinių dienų vasaros atostogų metu, apie numatomų atostogų laiką informuodamas motiną ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki numatomų atostogų pradžios; 3) ieškovė turi pareigą užtikrinti, kad atsakovo bendravimas su nepilnamečiu sūnumi kas antrą einamojo mėnesio savaitgalį, nebūtų trukdomas ir/ar varžomas kitų ieškovės planuojamų veiklų; 4) ieškovė turi pareigą užtikrinti, kad atsakovo bendravimas su nepilnamečiu sūnumi tėvo pasirinktą 20 kalendorinių dienų vasaros atostogų laikotarpį, nebūtų trukdomas ir/ar varžomas kitų ieškovės planuojamų veiklų.“ Minėta nutartis įsiteisėjo 2025 m. birželio 9 d.

17. Antstolis Dainius Šidlauskas 2025 m. liepos 2 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir patvarkymą išsiuntė skolininkei A. P. Išieškotojas A. P. kreipėsi į antstolį su prašymu kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo skolininkei A. P. už teismo sprendimo dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku nevykdymą bei nurodė kad skolininkė A. P. nevykdė teismo nustatytos bendravimo tvarkos, t. y. neleido tėvui bendrauti su sūnumi 2025 m. birželio 28-29 dienomis, 2025 m. liepos 25-28 dienomis, rugpjūčio 8-11 dienomis, rugpjūčio 22-25 dienomis, neleido tėvui su sūnumi atostogauti nei liepos 12-20 dienomis, nei rugpjūčio 11-21 dienomis. Antstolis surašė 2025 m. rugpjūčio 28 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog išieškotojo A. P. bendravimas su nepilnamečiu vaiku D. P. neįvyko, skolininkė A. P. turi pareigą užtikrinti, kad išieškotojo A. P. bendravimas su nepilnamečiu sūnumi kas antrą einamojo mėnesio savaitgalį bei pasirinktą 20 kalendorinių dienų vasaros atostogų laikotarpį nebūtų trukdomas ir/ar varžomas kitų ieškovės planuojamų veiklų, tačiau to nepadarė.

Dėl paskirtos baudos

18. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pripažino, kad nustatyta laikinoji bendravimo tvarka buvo pažeista keliais atvejais dėl abipusės tėvų kaltės, keli pažeidimo atvejai yra mažareikšmiai, vienas atvejis – objektyviai nulemtas suplanuoto grafiko, t. y. didžioji dalis pažeidimų neturi esminės įtakos bendravimui, tėvas pats praleido realias galimybes, be to veiklos buvo suplanuotos iš anksto, apmokėtos, apie veiklas buvo informuotas tėvas, veiklos pagrįstos vaiko interesais, vaiko viršenybės principas, todėl teismo paskirta 150 Eur dydžio bauda motinai, kai tėvas pats nedalyvavo keliuose laikotarpiuose, neatitinka vaiko interesų, proporcingumo principo.

19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl laikinosios bendravimo tvarkos 2025 m. birželio 27-29 d. pažeidimo egzistuoja abiejų suinteresuotų asmenų kaltė dėl to, kad vaiko ir tėvo bendravimas neįvyko; dėl 2025 m. liepos 25-28 d. pažeidimų, sprendė, kad nežymus pavėlavimą 2025 m. liepos 25-28 d. perduoti vaiką yra neesminis ir mažareikšmis; dėl 2025 m. rugpjūčio 8-11 d. pažeidimų konstatavo, kad suinteresuotas asmuo A. P. pažeidė teismo nutartimi nustatytą laikiną bendravimo su vaiku tvarką, kadangi tėvo bendravimo su vaiku savaitgalį suplanavo savo atostogas su vaiku, taip sutrikdydama teismo nutartimi nustatytą tėvo bendravimo su sūnumi savaitgalį; dėl 2025 m. rugpjūčio 22-25 d. pažeidimų nurodė, kad pavėlavimas sudaryti galimybę tėvui pasiimti vaiką yra neženklus, mažareikšmis ir konstatavo, kad laikinos tėvo ir vaiko tvarkos pažeidimas neturi esminės reikšmės tėvo ir vaiko bendravimo galimybei; dėl 2025 m. liepos 17-20 d. nurodyto pažeidimo sprendė, kad tėvo bendravimas su vaiku nebuvo sutrukdytas, teismo nustatyta laikina tėvo bendravimo su vaiku tvarka nebuvo pažeista, pavėlavimas paimti vaiką 2025 m. liepos 17 d. tėvo ir vaiko savaitgalio nesutrikdė; dėl 2025 m. rugpjūčio 11-21 d. pažeidimų vertino, kad formaliai laikinos tėvo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarkos nebuvo laikomasi, tačiau šiuo atveju nenustatyta išskirtinai tik A. P. kaltė dėl to, kad vaikas negalėjo praleisti atostogų su tėvu – vaiko stovykla buvo suplanuota ir iš dalies apmokėta dar pavasarį ir iki laikinųjų apaugos priemonių taikymo, vaiko tėvas ir pats nedėjo pastangų bent dalį atostogų laiko praleisti su vaiku, atvykti vaiko paimti po stovyklos (rugpjūčio 15 d. arba 16 d.), todėl vertino, kad dėl tėvo galimybės būti su vaiku 2025 m. rugpjūčio 11-21 d. ribojimo atsakingi abu tėvai.

20. Tai gi, pirmosios instancijos teismas iš esmės baudą skyrė už laikinosios bendravimo tvarkos 2025 m. rugpjūčio 8-11 d. pažeidimus, nustatęs, kad suinteresuotas asmuo A. P. suplanavo savo atostogas su sūnumi tėvo bendravimo su vaiku savaitgalį, taip sutrikdydama teismo nutartimi nustatytą tėvo bendravimo su sūnumi savaitgalį.

21. Teismo sprendimo privalomumas yra esminė teisingumo vykdymo prielaida. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Byloje dalyvaujančių asmenų interesus labiausiai atitinka savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai.

22. CPK LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas vykdymo vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes (CPK 771 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Taigi, už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).

23. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas turi teisę, bet neprivalo skirti baudą skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurių neįvykdytas vykdomasis dokumentas. CPK 771 straipsnio 6 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012). CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).

24. Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Abiejų ar vieno iš tėvų nebendradarbiavimo ar nepakankamo bendradarbiavimo, vykdant teismo sprendimu (nutartimi) patvirtintą bendravimo tvarką, aplinkybė gali būti teisiškai reikšminga sprendžiant dėl poveikio priemonių taikymo abiem tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19, 36 punktai).

25. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka turi būti vykdoma, tačiau ji turi būti vykdoma ne tik formaliai, bet ir pagal ja siekiamus tikslus išlaikyti sveikus, saugius atskirai gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko šeiminius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021).

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 26 punktas).

27. Taigi, sprendžiant dėl baudos, neįgyvendinant teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, skyrimo, būtina atsižvelgti į tam tikras išimtines aplinkybes, ypač vaiko interesus bei jo gerovę.

28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad iš šešių nurodytų laikinosios bendravimo tvarkos pažeidimų, tik dėl vieno, t. y. 2025 m. rugpjūčio 8-11 d. pažeidimo, yra suinteresuoto asmens A. P. kaltė, kadangi tėvo bendravimo su vaiku savaitgalį suplanavo savo atostogas su vaiku, taip sutrikdydama teismo nutartimi nustatytą tėvo bendravimo su sūnumi savaitgalį.

29. Pagal 2025 m. gegužės 30 d. nutartimi nustatytą laikinąją bendravimo tvarką suinteresuotas asmuo A. P. turi teisę bendrauti su sūnumi kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos penktadienį nuo 17.00 val. ir grąžindamas vaiką pirmadienį į jo gyvenamąją vietą ar ugdymo įstaigą iki 8.00 val., taip pat suinteresuotas asmuo A. P. turi teisę praleisti su sūnumi 20 kalendorinių dienų vasaros atostogų metu, apie numatomų atostogų laiką informuodamas motiną ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki numatomų atostogų pradžios. Minėta nutartimi vaiko motinai nustatyta pareiga užtikrinti, kad tėvo bendravimas su vaiku nebūtų trikdomas kitų jos planuojamų veiklų.

30. Byloje nustatyta, kad po to, kai buvo priimta 2025 m. gegužės 30 d. nutartis, kuria teismas nustatė tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku laikinąją tvarką, apeliantė 2025 m. liepos 21 d. vaiko tėvui elektroniniu paštu pranešė, kad ji su vaiku atostogaus nuo 2025 m. liepos 28 d. iki rugpjūčio 10 d.. Šis apeliantės suplanuotų su vaiku atostogų laikotarpis sutapo su tėvo bendravimo su sūnumi savaitgaliu – 2025 m. rugpjūčio 8-11 d. Apeliantė paaiškino, kad vaiko tėvas anksčiau planavo atostogas jos savaitgalio metu, ji atitinkamai suplanavo savo atostogas.

31. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nustatytoje laikinojoje bendravimo tvarkoje nėra nurodyta, jog tėvas su vaiku gali atostogauti išimtinai tik jam tenkančių savaitgalių metu, be to, teismo nustatytoje laikinoje tėvo bendravimo su vaiku tvarkoje nėra numatyta, kad motinai kokiu nors būdu kompensuojamas laikas, kurį tėvas praleidžia su vaiku atostogaudamas. Taigi, tėvo ir vaiko bendravimas 2025 m. rugpjūčio 8-11 d. neįvyko dėl apeliantės kaltės, jai nesuderinus su vaiko tėvu nusprendus atostogauti su vaiku per tėvui skirtą savaitgalį. Tačiau, kaip matyti iš šalių susirašinėjimo elektoriniu paštu iki 2025 m. gegužės 30 d. nutartimi buvo nustatyta laikinoji bendravimo tvarka, apeliantė 2025 m. gegužės 9 d. elektroniniu laišku informavo vaiko tėvą, kad rugpjūčio 4-8 d. ir rugpjūčio 10-15 d. yra suplanuota vaiko stovykla ir kaip minėta vėliau – 2025 m. liepos 21 d. elektoriniu laišku patikslino, kad su vaiku atostogaus nuo 2025 m. liepos 28 d. iki 2025 m. rugpjūčio 10 d. Akivaizdu, kad apeliantė dar iki teismas nutartimi nustatė laikinąją bendravimo tvarką, jau buvo suplanavusi vaiko veiklą būtent 2025 m. rugpjūčio 8 d.,10-11 d., tik vėliau apeliantė pakeitė vaiko dalyvavimą stovykloje mamos atostogomis kartu su vaiku. Nagrinėjamu atveju, nors formaliai vertinant apeliantė sutrikdė vaiko tėvui bendrauti su sūnumi jam pagal laikinąją bendravimo tvarką nustatytą savaitgalį, tačiau apie tai, kad tėvas neturės galimybę bendrauti su vaiku 2025 m. rugpjūčio 8-11 d. jam buvo žinoma dar 2025 m. gegužės 9 d., apeliantė 2025 m. liepos 21 d. elektoriniu laišku patvirtino, kad tomis dienomis atostogaus kartu su sūnumi, todėl tai, kad tėvo ir vaiko bendravimas šiuo laikotarpiu nevyks, suinteresuotam asmeniui A. P. nebuvo netikėta, taip pat nepilnamečiam vaikui buvo žinoma, kad jis rugpjūčio 8-11 d. nebendraus su tėvu, o bus užimtas kita veikla. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors tėvo su sūnumi bendravimas pagal nustatytą laikinąją bendravimo tvarką savaitgalį buvo sutrikdytas, tačiau įvertinus tai, kad vaiko užimtumas buvo suplanuotas minėtą savaitgalį dar iki laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo ir nors buvo pažeista vaiko teisė minėtu savaitgaliu bendrauti su tėvu, tačiau buvo patenkintas vaiko interesas užsiimti veikla pagal iš anksto suplanuotą laiką. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad 2025 m. rugpjūčio 8-11 d. neįvykęs suinteresuotos asmens A. P. bendravimas su sūnumi, kai vaikui iš anksto buvo suplanuotos kitos veiklos, nepažeidė geriausių vaiko interesų, ir nėra jokių duomenų, kad dėl to būtų neigiamai paveiktas tėvo ir vaiko bendravimas ateityje.

32. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs, kad laikinosios bendravimo tvarkos pažeidimai 2025 m. birželio 27-29 d. ir 2025 m. rugpjūčio 11-21 d. buvo padaryti dėl abipusės tėvų kaltės, o 2025 m. liepos 25-28 d. ir 2025 m. rugpjūčio 22-25 d. pažeidimai dėl to, kad apeliantė pavėluotai tėvui perdavė vaiką yra neesminiai ir mažareikšmiai, nes vaiko ir tėvo bendravimas įvyko ir nebuvo sutrikdytas, pareiškime nurodytas 2025 m. liepos 17-20 d. pažeidimas nebuvo nustatytas, esant tik vienam nustatytam 2025 m. rugpjūčio 8-11 d. laikinosios bendravimo tvarkos pažeidimui išimtinai dėl apeliantės veiksmų, konstatuoja, kad byloje nėra nustatytą tokių apeliantės neteisėtų, piktavališkų ar nesąžiningų veiksmų, kurie sudarytų pagrindą jai skirti baudą už teismo nutarties dėl laikinosios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nevykdymą.

Dėl bylos procesinės baigties

33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė suinteresuotam asmeniui (skolininkei) A. P. baudą už teismo nutartimi nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nevykdymą, todėl yra teisinis pagrindas suinteresuoto asmens A. P. skundą tenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 13 d. nutartį panaikinti, o pareiškėjo antstolio Dainiaus Šidlausko pareiškimą dėl baudos skyrimo atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Suinteresuoto asmens A. P. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo antstolio Dainiaus Šidlausko pareiškimą dėl baudos skyrimo atmesti.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti antstoliui, suinteresuotiems asmenims.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Irma Valiuškienė