- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-07
- Bylos Nr.
- e2S-2012-1012/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08233-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Jakutytė-Sungailienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“
- Atsakovas
- TURK HAVA YOLLARI ANONIM ORTAKLIG, Lietuvos Respublikoje
- Kategorijos
- 3.2.8.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.14.6pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) TURK HAVA YOLLARI ANONIM ORTAKLIG, Lietuvos Respublikoje veikiančio per TURK HAVA YOLAARI Lietuvos filialą, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“ ieškinį atsakovei TURK HAVA YOLLARI ANONIM ORTAKLIG, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per TURK HAVA YOLAARI Lietuvos filialą, dėl kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 1 200 Eur kompensaciją, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. 2023 m. birželio 28 d. buvo pateiktas atsakovo atsiliepimas į ieškinį, nesutinkant su ieškiniu.
3. 2023 m. liepos 7 d. (prieš paskirtą 2023 m. liepos 12 d. parengiamąjį teismo posėdį) gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo. Prašyme nurodyta:
Atsiliepimas
3.1. Atsakovas, pateikdamas atsiliepimą, nurodė motyvuotą poziciją dėl buvusių ypatingų aplinkybių skrydžio vėlavimui. Ieškovės ieškinys teismui buvo pateiktas todėl, kad atsakovas, atsakydama į pirminę ieškovės pretenziją, kuri buvo pateikta dar prieš kreipiantis į teismą, atsisakė mokėti kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004. Jokios ypatingos aplinkybės nebuvo minimos atsakovės atsakymuose, nebuvo pateikti jokie teisiniai argumentai dėl nepalankių oro sąlygų ar įrodymai.
3.2. Ieškinio atsisakymo pasekmės yra žinomos. Neprašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 7 d. nutartimi priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukė.
5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad teisinga, sąžininga ir protinga nepriteisti šalims turėtų bylinėjimosi išlaidų (advokatų patirtų išlaidų), nes ieškovės ieškinio pateikimą sąlygojo pakankamai pasyvus atsakovo elgesys, atsakant į pretenziją dėl kompensacijos išmokėjimo pagrįstumo. Ieškinio pateikimas buvo sąlygotas pagrįsto teisėto lūkesčio teismine tvarka apginti pažeistas teises, negavus argumentuoto, motyvuoto atsakymo į siųstą pretenziją dėl skrydžio vėlavimo. Kadangi dėl ieškovės inicijuoto teisminio proceso atsakovas privalėjo kreiptis teisinės pagalbos į atstovą advokatą ir galimai patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurių nepateikė dar į bylą, ieškovei atsisakius nuo ieškinio ir jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais bei CPK 3 straipsnio 6 dalimi ir 95 straipsnio 1 dalimi, 94 straipsniu, šalių patirtos atstovavimo išlaidos neskirstytinos ir nepriteistinos, įvertinus šalių elgesį procese – atsakovo pasyvumą ikiteisminėje stadijoje ir ieškovės teisėtą lūkestį ginti teises teisme.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Apeliantas atskiruoju skundu prašo priimti ir prijungti prie bylos naujus įrodymus, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 7 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir atsakovo naudai iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas; taip pat prašoma priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Nepagrįsto ieškinio pateikimą, kurio ieškovė vėliau atsisakė, lėmė ne apelianto, bet pačios ieškovės pasyvumas, taip pat ieškovės neapdairumas ir nerūpestingumas.
6.2. Argumentuotas atsakymas dėl ieškovės pretenzijos (ne)pagrįstumo nebuvo ieškovei pateiktas dėl to, kad ieškovės 2022 m. gruodžio 12 d. pretenzija nebuvo iš esmės išnagrinėta. Apeliantas dėl pateiktų dokumentų trūkumų iškilus abejonių dėl ieškovės reikalavimo teisės pagrįstumo, atsisakė pretenziją nagrinėti, informuodamas ieškovę, kad pretenzija bus nagrinėjama iš karto, kai ieškovė ištaisys nurodytus trūkumus, tačiau ieškovė daugiau į apeliantą nesikreipė.
6.3. Ieškovei buvo žinomos esminės faktinės aplinkybės (skrydžių laikai, numeriai ir kt.), pagal kurias, būdamas profesionaliu ir šioje srityje besispecializuojančiu verslo subjektu, turėjo galimybę, vadovaudamasis viešai prieinamais duomenimis ir kitais ieškovės veikloje naudojamais informacijos šaltiniais, nustatyti ieškinio nepagrįstumą lemiančių aplinkybių egzistavimą. Tačiau ieškovė pareiškė nepagrįstą ieškinį atsakovui, dėl ko atsakovas patyrė išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti.
Atsiliepimas
7. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė nepriimti atsakovo teikiamų naujų įrodymų ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodė:
7.1. Teismas pagrįstai nutarė, kad šalių patirtos atstovavimo išlaidos neskirstytinos ir nepriteistinos, įvertinus šalių elgesį procese – atsakovo pasyvumą ikiteisminėje stadijoje ir ieškovės teisėtą lūkestį ginti savo teises teisme.
7.2. Atsakovas ieškovei nenurodė ir nutylėjo aplinkybę, kad kompensacija pagal Reglamentą Nr. 261/2004 ieškovei nepriklauso, nes skrydis buvo atidėtas dėl ypatingų aplinkybių (t. y. prognozuotinų nusileidimui nepalankių oro sąlygų, galėjusių sukelti riziką skrydžio saugumui). Apie šias aplinkybes ieškovė sužinojo tik atsakovui pateikus atsiliepimą į ieškinį, kuriame atsakovas nurodė šias aplinkybes ir pateikė jas pagrindžiančius įrodymus. Tuo atveju, jeigu tos pačios aplinkybės ir tie patys įrodymai būtų pateikti ieškovei iki ieškinio pateikimo teismui dienos, ieškovė net nebūtų teikusi ieškinio teismui.
Šalies argumentai
7.3. Atskirajame skunde atsakovas nurodo, kad gavęs ir pagal vidines procedūras įvertinęs ieškovės pretenziją, atsakovas dėl pateiktų dokumentų trūkumų iškilus abejonių dėl ieškovės reikalavimo teisės pagrįstumo, atsisakė pretenziją nagrinėti informuodama ieškovę. Toks atsakovo teiginys tik patvirtina jo nesąžiningumą, kadangi, kaip matyti iš kitų jo laiškų, t. y. 2022 m. gruodžio 19 d. atsakovas aiškiai nurodo, kad procesai vis dar tęsiasi.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 7 d. nutarties dalies, kuria nutraukus bylą nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, šalims nepriteistos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
11. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė bylinėjimosi išlaidas ir 2022 m. gruodžio 12 d. laišką, kuriuos prašo priimti į bylą. Ieškovė teigia, kad atsakovas kartu su atsiliepimu į ieškinį turėjo galimybę pateikti šiuos įrodymus, tačiau to nepadarė, dėl ko jie neturėtų būti priimami į bylą.
12. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).
13. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamos nutarties ir atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad atsakovo teikiami dokumentai yra reikšmingi teisingam ginčo išsprendimui, jais grindžiamos atsakovo nurodomos aplinkybės. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas neturėjo galimybės jų pateikti iki bylos nutraukimo, nes apie tokį teismo ketinimą jis nebuvo informuotas iš anksto. Atitinkamai nebuvo laiku pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai. Atsižvelgiant į tai, atsakovo teikti dokumentai yra priimami ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės
14. Atsakovas atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria teismas atsisakė priteisti atsakovui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovo teigimu, ieškovė pareiškė nepagrįstą ieškinį atsakovui, dėl ko atsakovas patyrė išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti. Kadangi ieškovei pripažinus ieškinio nepagrįstumą, ši ieškinio atsisakė, atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų priteisimą.
15. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
17. Skirstant bylinėjimosi išlaidų naštą šalims, kai ieškovai atsisakė ieškinio, yra svarbu nustatyti ieškinio atsisakymo priežastis, t. y. ar ieškinio atsisakymas buvo sąlygojamas atsakovų veiksmų. Priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo papildomų bylinėjimosi išlaidų priežastimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-104/2013).
18. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, taip pat įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovės reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovei pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
19. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 1 200 Eur kompensaciją, remdamasi oro linijų bendrovės pareigomis kompensuoti ir suteikti pagalbą skrydžių atšaukimo ir atidėjimo atvejais (Reglamentas Nr. 261/2004). Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir atsiliepime į ieškinį nurodė, jog keleivių skrydžio atidėjimui lemiamos reikšmės turėjo nuo oro linijų nepriklausančios ypatingos aplinkybės – prognozuotos nusileidimui nepalankios oro sąlygos, galėjusios sukelti riziką skrydžio saugumui. Įvertinusi atsakovo nurodomas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, ieškovė 2023 m. liepos 7 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kuris buvo tenkintas ir byla nutraukta.
20. Atkreiptinas dėmesys, kad iki kreipimosi į teismą, tarp šalių vyko susirašinėjimas dėl ieškovės 2022 m. gruodžio 12 d. pateiktos pretenzijos. Šiuo atžvilgiu atsakovas teigė, jog ieškovei 2022 m. gruodžio 13 d. buvo pateiktas atsakymas į minėtą pretenziją, kuriuo ieškovei buvo nurodyti pretenzijos trūkumai. Ieškovė trūkumų nepašalino, dėl ko pretenzija nebuvo išnagrinėta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tokią atsakovo poziciją paneigia ieškovės pateiktas 2022 m. gruodžio 19 d. laiškas, kuriame atsakovas nurodė, jog pretenzijos nagrinėjimo procesai vis dar tęsiasi. Taip pat atsakovas nepateikė į bylą duomenų patvirtinančių, jog ikiteisminėje stadijoje ieškovei buvo pateikti duomenys, kuriais atsakovas atsikerta atsiliepime į ieškinį. Tokiu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės ieškinio pateikimą sąlygojo pakankamai pasyvus atsakovo elgesys, atsakant į pretenziją dėl kompensacijos išmokėjimo pagrįstumo. Ieškinio pateikimas buvo sąlygotas pagrįsto teisėto lūkesčio teismine tvarka apginti pažeistas teises, negavus argumentuoto, motyvuoto atsakymo į siųstą pretenziją dėl skrydžio vėlavimo.
21. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė nepriteisti atsakovui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų susidarymą sąlygojo jo paties neveikimas, nerūpestingumas, nenoras kilusius klausimus išspręsti taikiai bendradarbiavimo būdu. Laikant, jog bylinėjimosi išlaidas nulėmė paties atsakovo netinkamas elgesys, spręstina, jog atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme nėra atlyginamos iš kitos šalies.
22. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
23. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, kai byla baigiama nepriimant teismo procesinio sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 94 straipsnis), dėl to pagrįstai priėmė sprendimą nepriteisti atsakovui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas yra netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo 2023 m. liepos 7 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
24. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju šalys prašė priteisti apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartus motyvus dėl atsakovo atsakomybės (kaltės) dėl ginčo perkėlimo į teismą bei tai, kad ieškovė atsisakė nuo ieškinio, sprendžia, jog šalims paliekamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Kitoks bylinėjimosi išlaidų perskirstymas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
apelianto atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.