Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. V. pareiškimą dėl įstatymu nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuotieji asmenys E. J., R. D., D. R.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo D. R. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė pareiškimą jame išdėstytais motyvais. Nurodė, jog su tėvais negyvena, todėl nežinojo, kad po tėvo mirties liko paveldėtino turto. Dėl to įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo.

Teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys R. D. ir E. J. palaikė pareiškimą ir patvirtino, jog neprieštarauja, kad pareiškėjai būtų atnaujintas terminas tėvo palikimui priimti. Paaiškino, jog terminą pareiškėja praleido dėl nuovargio ir sukėtimo po tėvo mirties. Tėvas nepasakodavo apie turimą turtą, todėl galimiems įpėdiniams nebuvo žinoma apie esantį paveldėtiną turtą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys).

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių svarbių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui (CPK 178 straipsnis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad palikėjas H. R. – pareiškėjos tėvas – mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). Palikėjas su suinteresuotu asmeniu D. R. buvo sudaręs santuoką (b. l. 5), kartu susilaukė trijų vaikų – pareiškėjos R. V., suinteresuotų asmenų E. J. ir R. D. (b. l. 4, 10, 12). Iš testamentų registro išrašo matyti, kad įrašų apie palikimo priėmimą nėra (b. l. 8). Taigi, pareiškėja yra pirmos eilės įpėdinė (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Testamentu nepaliktas turtas turi būti paveldimas pagal įstatymą (CK 5.22 straipsnio 1 dalis).

Procesiniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės, į bylą pateikti įrodymai, teikti paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina pareiškėjos siekį paveldėti palikėjo turtą. Suinteresuoti asmenys byloje nereiškė prieštaravimų dėl pareiškėjos pareikšto reikalavimo. Pareiškėja, kreipdamasi į teismą dėl palikimui priimti praleisto termino atnaujinimo, nurodė, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. nežinojo, jog palikėjas turi lėšų banko sąskaitoje, nes niekam apie tai nebuvo užsiminęs. Suinteresuoti asmenys taip pat patvirtino, kad apie palikėjo turėtas pinigines lėšas banke žinoma nebuvo, o informacija gauta jau praėjus įstatymo nustatytam terminui palikimui priimti.

Nurodytos aplinkybės ir byloje esantys duomenys leidžia konstatuoti, kad pareiškėja dėl objektyvių priežasčių apie tėvo turėtą turtą – lėšas, esančias banke – sužinojo pavėluotai ir neturėjo galimybės kreiptis dėl šio palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą. Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad pareiškėjai buvo ar turėjo būti žinoma apie tėvo turimas lėšas anksčiau (CPK 178, 185 straipsniai). Teismo vertinimu, šios bylos kontekste pareiškėjos nurodyta aplinkybė – sąžiningas nežinojimas apie paveldimą turtą, pripažintina svarbia priežastimi palikimo priėmimo terminui praleisti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Pripažinus, kad pareiškėja trijų mėnesių terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, yra pagrindas šį terminą atnaujinti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Palikimą priėmusių asmenų nėra. Suinteresuoti asmenys su pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti. Ginčas dėl teisės paveldėti nėra kilęs, todėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo ar kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų.

CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjos pareiškimą patenkinus, terminas palikimui priimti pratęstinas trims mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 443, 578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą terminą H. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Išaiškinti pareiškėjai, kad ji turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.