- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-27
- Bylos Nr.
- e2S-173-856/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02701-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- V. M., I. Š., uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“, „Antalis“, „Legal Balance“, Valstybinė mokesčių inspekcija, "Antalis", "Swedbank lizingas", UAB, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Legal Balance
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Krmanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. M. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-6448-715/2020 pagal antstolės E. M. pareiškimą dėl baudos skyrimo ir dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas, suinteresuoti asmenys I. Š., uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“, „Antalis“, „Legal Balance“, Valstybinė mokesčių inspekcija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolė E. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo skolininkui V. M. už antstolės reikalavimų nevykdymą ir kliudymą vykdyti vykdomuosius dokumentus nuo 2020 m. spalio 27 d. iki kreipimosi į teismą dienos, ir dėl leidimo patekti į skolininkui priklausančias gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)vykdo išieškojimą iš skolininko V. M. išieškotojai I. Š.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi antstolės E. M. pareiškimą tenkino – skyrė skolininkui V. M. 435 Eur dydžio baudą, t. y. po 15 Eur baudą už kiekvieną teisėto antstolės reikalavimo nevykdymo dieną nuo 2020 m. spalio 27 d. iki 2020 m. lapkričio 25 d. (įskaitytinai), įpareigojant paskirtą baudą sumokėti per 30 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų; leido antstolei E. M. patekti į skolininkui V. M. priklausančias gyvenamąsias patalpas: gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini).
3. Teismas iš bylos duomenų nustatė, jog skolininkas nevykdo antstolės reikalavimų, susijusių su patalpų, esančių (duomenys neskelbtini)., apžiūra, trukdo vykdymo procesui, neleidžia turto vertintojui ir antstolei patekti į skolininkui priklausančias patalpas, nors buvo tinkamai informuotas apie antstolės reikalavimus ir įspėtas dėl pasekmių. Siekiant garantuoti kuo efektyvesnį ir greitesnį išieškotojų interesų patenkinimą, remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendė, jog tikslinga skolininkui skirti po 15 Eur už kiekvieną teisėto antstolės reikalavimo nevykdymo dieną nuo 2020 m. spalio 27 d. iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. iki 2020 m. lapkričio 25 d. (įskaitytinai), iš viso už 29 kalendorines dienas skyrė 435 Eur dydžio baudą.
4. Teismas iš bylos duomenų nustatė, jog skolininkas nebendradarbiavo su antstole, nesuteikė galimybės įeiti į gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini)., jas apžiūrėti, nufotografuoti iš vidaus, o dėl šių veiksmų yra neįmanoma nustatyti skolininko turto rinkos vertę ir taip užtikrinti tiek išieškotojų, tiek ir skolininko interesus, todėl antstolės pareiškimą tenkino, antstolei leidžiant įeiti į skolininkui priklausančias gyvenamąsias patalpas.
5. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 593 straipsnio 6 dalimi, 615 straipsniu, teismo nutartis, kuria išspręstas klausimas dėl leidimo įeiti į skolininko būstą (kitas patalpas), atskiruoju skundu neskundžiama.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. M. prašo: įpareigoti I. Š. pateikti informaciją (paaiškinimą) apie tai, kur nuo 2020 vasario 28 d. iki rugpjūčio 15 d. gyveno (fiziškai buvo) N. M.; panaikinti paskirtą baudą; panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. gruodžio 3 d. nutarties dalį dėl leidimo patekti į gyvenamąsias patalpas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Vien faktas, kad nevykdomas antstolės reikalavimas, nėra pakankama priežastis skirti baudą (pvz. jei žmogus guli ligoninėje, yra komoje), juo labiau, kad CPK 585 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog teismas gali skirti baudą, tačiau tai nėra prievolė.
6.2. Teismas priėmė nutartį remdamasis antstolės prašymu nagrinėti pareiškimą rašytinio proceso tvarka, t. y. iš anksto šalims nepranešus, todėl skolininkas neturėjo galimybės paaiškinti ir argumentuoti savo elgesio.
6.3. Teismas vadovavosi CPK 593 straipsnio 3 dalimi, nagrinėjo pareiškimą rašytinio proceso tvarka, iš anksto šalims nepranešus, tačiau nenurodė motyvų, kodėl nebūtinas žodinis nagrinėjimas. Tokiu būdu teismas akivaizdžiai buvo šališkas palaikydamas antstolės prašymą nagrinėti pareiškimą iš anksto šalims nepranešus.
6.4. Antstolė klaidingai informavo teismą, jog skolininkas kategoriškai ignoruoja vertintoją dėl galimybės turto apžiūrai. Skolininkas neprieštaravo dėl turto apžiūros, tik kategoriškai atsisakė įleisti į gyvenamąsias patalpas. Turto vertintojai skolininkas paaiškino, kad dėl Covid-19 viruso pavojaus, saugodamas savo ir artimųjų sveikatą bei gyvybę, neįleis į savo namus. Taip pat paaiškino, kad pas skolininką tuo metu gyveno penki asmenys, tarp jų ir skolininko vaikai. Skolininkas užtikrino, kad praėjus pavojui neprieštaraus patalpų apžiūrai. Taigi, skolininko atsisakymas įsileisti į gyvenamąsias patalpas buvo sąlygotas atsargumo, o ne noro nepaklusti antstolės reikalavimams. Esant tokiomis aplinkybėmis bauda neturi būti skiriama.
6.5. Baudos dydžiui tiesioginės įtakos turėjo ne skolininko, o antstolės elgesys, t. y. jei antstolė būtu kreipusis į teismą spalio 28 d., bauda būtu tik 15 Eur, o jei antstolė būtų kreipusis į teismą po dviejų metų, bauda būtų 10 950 Eur.
6.6. Teismas nutartyje nurodė, jog nutarties dalis dėl patekimo į gyvenamąsias patalpas neskundžiama. Tokiu būdu teismas akivaizdžiai pažeidė esmines Konstitucijos 24 ir 30 straipsnių nuostatas, kad žmogaus būstas neliečiamas, be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu, ir kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teismas priėmė nutartį leisti antstolei prieš skolininko valią patekti į jo gyvenamąsias patalpas nesuteikdamas galimybių pateikti paaiškinimus. Remiantis Konstitucijos 6, 7, 24 ir 30 straipsnių nuostatomis, ši nutarties dalis prieštarauja Konstitucijai ir yra neteisėta.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tokia bendro pobūdžio taisyklė suponuoja, kad šios procesinės atsakomybės subjektas yra kiekvienas asmuo, kuriam antstolis, neviršydamas jam suteiktų galių, įstatymų nustatyta tvarka pateikia reikalavimus atlikdamas vykdymo veiksmus. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107-687/2015; 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-695/2017; kt.).
10. Sprendžiant klausimą dėl baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą skyrimo, būtina nustatyti, kokius antstolio reikalavimus asmuo privalėjo įvykdyti ir neįvykdė (asmens neteisėtus veiksmus) bei nustatyti asmens kaltę dėl reikalavimų neįvykdymo, išsiaiškinti antstolio reikalavimų neįvykdymo priežastis.
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės E. M. kontoroje skolininko V. M. atžvilgiu yra užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo vaikui išieškojimo. 2020-01-28 vykdomojoje byloje buvo surašytas patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo turto – gyvenamojo namo su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). – vertei nustatyti. Patvarkymas skolininkui įteiktas 2020-01-14. Ekspertizės įstaiga UAB „Aireda“ 2020-04-01 pranešė, kad skolininkas ignoruoja turto vertintoją, tad jis negali nustatyti turto vertės. 2020-10-20 buvo surašytas patvarkymas dėl areštuoto turto apžiūros, kuriuo buvo nustatyta, jog turtas bus apžiūrimas 2020-10-23, 10 val., skolininkas įpareigotas aprodyti patalpas, patvarkymas skolininkui įteiktas 2020-10-22. Iš 2020-10-27 Turto apžiūros akto nustatyta, jog antstolės padėjėjas ir turto vertintoja nuvyko prie statinių, esančių (duomenys neskelbtini)., tačiau skolininko nebuvo ir jis nesuteikė galimybės apžiūrėti pastatus iš vidaus.
12. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, jog skolininkas teisėtai nevykdė antstolio patvarkymų dėl COVID-19 grėsmės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija visoje šalyje dėl koranaviruso (COVID-19) savaime nesudaro pagrindo stabdyti vykdymo veiksmus. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 1R-151 dėl Teisingumo ministro 2020 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 1R-76 15. „Dėl notarų ir antstolių darbo ekstremalios situacijos atveju“ pakeitimo (kuris neteko galios nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d.) buvo nustatyta, kad tais atvejais, kai priverstinio vykdymo veiksmui atlikti būtinas tiesioginis antstolio, antstolio padėjėjo, vykdymo proceso šalių ir kitų asmenų dalyvavimas, antstoliai turi imtis visų galimų atsargumo priemonių, susijusių su viruso COVID-19 plitimo grėsmės prevencija, laikytis visų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir kitų kompetentingų valstybės institucijų rekomendacijų dėl aplinkos valymo, vėdinimo ir dezinfekavimo, dėl higienos reikalavimų (rankoms) laikymosi ir kita, o kai dėl objektyvių priežasčių neįmanoma užtikrinti, kad atliekant priverstinio vykdymo veiksmą bus apsaugota antstolio, antstolio padėjėjo, vykdymo proceso šalių ir kitų dalyvaujančių asmenų sveikata ir užkirstas kelias plisti virusui COVID-19, motyvuotu antstolio patvarkymu priverstinio vykdymo veiksmo atlikimą atidėti (įsakymo 2.2. punktas).
13. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė jokių duomenų, jog dėl objektyvių priežasčių buvo neįmanoma užtikrinti, kad atliekant priverstinio vykdymo veiksmą bus apsaugota antstolio, antstolio padėjėjo, vykdymo proceso šalių sveikata ir užkirstas kelias plisti koronavirusui (COVID-19). Be to, pažymėtina, kad minėtos taisyklės neteko galios nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d., todėl apeliantui priklausančio turto apžiūros dieną (2020 m. spalio 23 d.) jokie teisės aktai nenumatė antstolių priverstinio vykdymo veiksmų apribojimų. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvados, jog motyvuotu antstolės patvarkymu priverstinio vykdymo veiksmo atlikimas - areštuoto turto apžiūra - turėjo būti atidėtas ar sustabdytas.
14. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir daro išvadą, kad nutartis dėl baudos skyrimo ir jos dydžio yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
15. Apeliantas, be kita ko, atskiruoju skundu skundžia pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria leista antstolei E. M. patekti į skolininkui V. M. priklausančias gyvenamąsias patalpas.
16. CPK 593 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog atskiruoju skundu gali būti skundžiamos tos teismo nutartys, kuriomis išspręsti klausimai dėl vykdomosios bylos nutraukimo, sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko, dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą, dėl baudų skyrimo, dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo ir kitais civilinio proceso kodekse nustatytais atvejais. CPK 615 straipsnis, reglamentuojantis skolininko gyvenamųjų ir kitų patalpų apžiūrą, taip pat antstolio patekimo į gyvenamąsias patalpas tvarką, nenumato, kad teismo nutartis, kuria leista ar atsisakyta leisti įeiti į skolininko gyvenamąsias patalpas, būtų skundžiama atskiruoju skundu. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nutarties dalis, kuria išspręstas klausimas dėl leidimo įeiti į skolininko būstą, atskiruoju skundu neskundžiama.
17. Apeliantas teigia, jog jis nebuvo informuotas apie pirmosios instancijos teisme nagrinėjamą antstolės pareiškimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 593 straipsnio 2 dalis numato, kad pareiškimus dėl baudų skyrimo, leidimo įeiti į skolininkui priklausančias gyvenamąsias patalpas, šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos. Antstolis kartu su pareiškimu turi teismui pateikti kitus reikalingus dokumentus (CPK 593 straipsnio 2 dalis). CPK 593 straipsnyje nurodyti pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas (CPK 593 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė būtinybės pateiktą pareiškimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl neturėjo pareigos informuoti apeliantą apie nagrinėjamą pareiškimą.
18. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
19. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą bei motyvuotą nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.