- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-26
- Bylos Nr.
- N2-347-730/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11127-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- E. S.
- Kategorijos
- 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erinija Kazlauskienė, sekretoriaujant Simonai Šukytei, dalyvaujant ieškovei A. J., jos atstovui advokatui V. M., atsakovui E. S., institucijos teikiančios išvadą atstovei A. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui E. S. dėl tėvystės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo, jo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, savivaldybės institucija išvadai duoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinio departamento vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
civilinė byla buvo nagrinėjama pagal ieškovės ieškinį, kuriuo ieškovė reiškė reikalavimus:
pripažinti atsakovą vaiko A. J. tėvu, o vaiką – atsakovo vaiku; nustatyti vaikų A. J. ir E. J. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo sūnui A. J. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Lt kiekvieną mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikas sulauks pilnametystės; priteisti iš atsakovo dukrai E. J. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Lt kiekvieną mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikas sulauks pilnametystės; priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą A. J. už laikotarpį nuo jo gimimo (2010-01-02) iki ieškinio pateikimo teismui dienos (32 mėnesiai) po 300 Lt kiekvieną mėnesį, viso 9600 Lt, E. J. už laikotarpį nuo gimimo dienos (2011-08-21) iki ieškinio pateikimo teismui dienos (13 mėnesių) po 300 Lt už kiekvieną mėnesį, viso 3900 Lt; pakirti ieškovę vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Reikalavimo pagrindu nurodytų aplinkybių esmė, kad ieškovė su atsakovu pradėjo bendrauti nuo 2008 metų, palaikė artimus santykius. Tokiu būdu bendraujant, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. J., gimus vaikui įrašai apie tėvą gimimo liudijime nebuvo padaryti, atsakovas atsisakė paduoti pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo. Dukra E. J. gimė(duomenys neskelbtini) , tėvystė vaikui buvo įregistruota, atsakovui pateikiant pareiškimą civilinės metrikacijos skyriui. Kadangi abu vaikai gyvena su ieškove, vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove. Atsakovas gimus vaikams, išlaikymo vaikams neskyrė, todėl turėtų būti priteistas išlaikymas vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės ir įsiskolinimas nuo vaikų gimimo iki ieškinio pateikimo teismui dienos (b.l. 3-5).
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad vaikas A. J. yra ne jo vaikas, todėl negali mokėti jam išlaikymo. Dukrai mokėti išlaikymo neatsisako, tačiau negali mokėti išlaikymo atgaline data, kadangi dirbo ir prisidėjo prie šeimos biudžeto. Dabar atsakovas negali teikti išlaikymo, kadangi pataisos namuose nedirba. Ieškovei turėtų būti apribotos motinystės teisės, kadangi ji negali pasirūpinti vaikais, ji neprižiūri vaikų, neskiria lėšų jų išlaikymui, piktnaudžiauja alkoholiu (b.l. 28, 65-67).
Ieškovė, jos atstovas, rengiantis bylos nagrinėjimui teisme, nagrinėjant bylą teisme, ieškinį palaikė, iš esmės paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes.
Atsakovas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme ieškinio nepripažino, nagrinėjant bylą teisme, ieškinį pripažino iš dalies, tai yra, dėl tėvystės nustatymo sūnui A. J., dėl išlaikymo priteisimo sūnui A. J. ir dukrai E. J. po 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-11-07 iki vaikų pilnametystės, kitoje dalyje, ieškinio nepripažino (b.l. 149), iš esmės paaiškino atsiliepime nurodytas aplinkybes.
Institucijos išvadai duoti atstovė pateikė išvadą, kad yra pagrįsti ieškovės reikalavimai dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams, atsižvelgiant į dabartinę situaciją, ateityje išlaikymo dydis turėtų būti didesnis, įsiskolinimas turėtų būti priteistas (b.l. 156).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Dėl tėvystės nustatymo.
Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja Lietuvos Respublikos CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. Lietuvos Respublikos CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės.
Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo, todėl pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovės sūnaus A. J. gimimo liudijime tėvas nenurodytas (b.l. 8). Byloje 2012-11-29 nutartimi buvo paskirta DNR ekspertizė, užduodant ekspertams klausimą ar atsakovas yra ieškovės sūnaus A. J. biologinis tėvas (b.l. 42-43). Atlikus ekspertizę, pateiktas ekspertizės aktas Nr. ES 446/12(01), kuriame pateikta išvada, kad atsakovas yra A. J. tėvas su 99,99998 tikimybe (b.l. 72). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas, susipažinęs su ekspertizės išvadomis, tėvystę pripažino (b.l. 105, 149).
Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas yra A. J. tėvas (CPK 140 straipsnio 2 dalis, 185 straipsnis).
Dėl gyvenamosios vietos nustatymo.
Pagal CK 3.174 straipsnį nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą turi būti vadovaujamasi vaiko interesais ir atsižvelgiama į vaiko norą, jeigu šis dėl savo amžiaus objektyviai gali savo norus suformuluoti. Vaiko interesai reikalauja sudaryti tokias sąlygas vystytis, kad jis užaugtų sveika, intelektuali, dorovinga bei tvirta asmenybe, todėl teismas turi vertinti, ar aplinkoje, kurioje gyvena vaikai, objektyviai galimas tokių sąlygų sudarymas.
Formuojama teismų praktika, kad taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, jog ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Todėl teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tai yra, tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas raidos sąlygas, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius bei jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (LAT 2002 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2002; 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2007; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010 ir kt.).
Atsakovas nepripažino ieškinio dalyje dėl jo ir ieškovės nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, nesutikimo motyvais nurodydamas aplinkybes, jog dėl ieškovės asmeninių bruožų, požiūrio į vaikus, ieškovės moralinės charakteristikos, nebūtų užtikrintos vaikų teisės deramai augti ir tobulėti, užaugti dorovingomis asmenybėmis. Ieškovė vaikais nesirūpina, tai yra, vaikai yra netvarkingi, miega nešvarioje patalynėje, yra nevalgę, ieškovė neskiria lėšų vaikų išlaikymui, ieškovė piktnaudžiauja alkoholiu, yra amoralaus elgesio.
Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, pripažįstama, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių šias atsakovo nurodytas aplinkybes, atsakovas tokių įrodymų nei rengiantis bylos nagrinėjimui teisme, nei bylos nagrinėjimo metu nepateikė. Atsakovui buvo sudaryta galimybė tokiems įrodymams ar prašymams, susijusiems su tokių įrodymų išreikalavimu pateikti, papildomai nustatant terminą (b.l. 110), tačiau atsakovas įrodymų, prašymų, susijusių su šių įrodymų išreikalavimu nepateikė. Atsakovui buvo sudaryta galimybė pasinaudoti advokato pagalba, tuo pagrindu posėdis buvo atidėtas, atsakovas advokato pagalba nepasinaudojo (b.l. 88-89). Sutinkamai su Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio nuostatomis, atsakovas turėjo galimybę įgyvendinti visas savo teises, kadangi jam yra suteikiama teisė teikti įvairius prašymus bausmės vykdymo institucijai, valstybės, savivaldybės institucijoms ir pan.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalimi, CK 3.178 straipsnio 2 dalimi, pavedė valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai pateikti teismui išvadą raštu ar pagal esamas ieškovės šeimos sąlygas, pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, asmeninius bruožus, šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove nepažeistų nepilnamečių vaikų interesų (b.l. 126).
Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, ištyrusi ieškovės šeimos aplinkos sąlygas, pateikė teismui išvadą raštu, kad nemato priežasčių, dėl kurių ieškovė negalėtų rūpintis savo vaikais, buities ir gyvenimo sąlygos ieškovės namuose taip pat yra tinkamos vaikams augti, žaisti, laikytis higienos reikalavimų. Ieškovė su šalių nepilnamečiais vaikais gyvena Klaipėdos miesto savivaldybės socialiniame būste, viename bendrabučio kambaryje su daliniais patogumais, metų pradžioje buvo atliktas remontas, nupirkti nauji baldai, namuose pakankamai švaru ir tvarkinga, vaikai turi savo lovą, žaislų. Ieškovė turi draugą, kuris nuolat negyvena su ieškove, tačiau dažnai būna ieškovės namuose ir padeda ieškovei rūpintis vaikais, neigiamų jo savybių nenustatyta. Taip pat išvadoje nurodyta, kad institucijoje buvo gauti keli anoniminiai pranešimai dėl ieškovės netinkamo elgesio, vaikų nepriežiūros bei girtavimo namuose, keliamo triukšmo, tačiau nei vienas iš šių pranešimų nepasitvirtino. (b.l. 133-134). Nagrinėjant bylą teisme, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė taip pat pateikė išvadą, kad šalių nepilnamečių vaikų interesams neprieštarautų šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove (CPK 252 straipsnis, b.l. 156).
Iš BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro 2013-0631 rašto Nr. S-30-1066 (b.l. 122), liudytojos O. B. parodymų nustatyta, kad ieškovės šeima yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, šeimai yra teikiamos socialinės paslaugos, situacija šeimoje gerėja. Ieškovė, vaikus gydančios gydytojos teigimu, rūpinasi nepilnamečių vaikų sveikata, vaikų darželio auklėtojų teigimu, rūpinasi vaikais, reaguoja į išsakytas pastabas (b.l. 122).
Vertinant šalių nepilnamečių vaikų amžių, vaikai, atsižvelgiant į jų amžių, savo nuomonės dėl gyvenamosios vietos nustatymo su motina išreikšti negali. Šalių nepilnamečių vaikai su ieškove gyvena nuo jų gimimo.
Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad šiuo metu šalių nepilnamečių vaikų motina, vertinant jos moralines ir dorovines savybes, asmeninius bruožus, turi galimybę tinkamai užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, atitinkančias vaikų poreikius, tarp vaikų ir ieškovės, vaikams gyvenant kartu su ieškove nuo jų gimimo, yra glaudus emocinis ryšys. Atsakovas šiuo metu tokių teisių vaikams užtikrinti neturi galimybės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, tenkinamas ieškovės reikalavimas nustatyti šalių nepilnamečių vaikų A. J. ir E. J. gyvenamąją vietą su ieškove (CK 3. 169 straipsnis, 3.174 straipsnis).
Dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti, todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abiejų tėvų turtinę padėtį.
Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui.
Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (LAT 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
Tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LAT 2006-05-17 nutartis byloje Nr. 3K-3-341/2006).
Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (LAT 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004), šiuo metu minimali mėnesio alga yra 1000,00 Lt.
Pripažįstama, kad ieškovės nurodomos išlaidos būtiniems šalių nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti, tai yra 885,00 Lt (b.l. 138) yra pagrįstos ir racionalios, protingos, atitinka teismų formuojamą praktiką, priteisiant išlaikymą šiuo metu tokio amžiaus vaikų poreikiams tenkinti, užtikrinant būtinas sąlygas vaikams vystytis. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes ir įrodančių, kad nepilnamečių šalių vaikų būtiniausių poreikių tenkinimui yra reikalingos mažesnės išlaidos.
Nustatant ieškovės turtinę padėtį, vertinamos aplinkybės, jog ieškovė registruojamo kilnojamojo, nekilnojamojo turto neturi (b.l. 13, 15). Ieškovė gyvena Klaipėdos miesto savivaldybės jai nuomojamame bute (b.l. 16-19). Ieškovė yra registruota Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje, kaip darbo ieškantis asmuo, nuo 2012-09-11 iki dabar (b.l. 20, 137). VSDFV duomenimis, ieškovė nuo 2012-11-02 iki 2013-03-25 dirbo, gaunamas vieno mėnesio darbo užmokestis buvo 425,00 Lt (b.l. 144-148). Ieškovės pajamas šiuo metu sudaro socialinė pašalpa 552,00 Lt (b.l. 12, 153). Vertinant liudytojų J. V. ir B. V. parodymus, ieškovės paaiškinimus, ieškovei nuo vaikų gimimo vaikus padeda išlaikyti ieškovės mama ir ieškovės senelis (b.l. 154-155).
Nustatant atsakovo turtinę padėtį, vertinamos aplinkybės, kad atsakovas remiantis „LITEKO“ sistemos duomenimis, 2012-02-03 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu yra nuteistas 2 metų 6 šešių mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausme, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2012-02-03, įskaičiuotas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas (baudžiamoji byla Nr. 1-35-363/2012) ir atlieka laisvės atėmimo bausmę. Atsakovas registruojamo kilnojamojo, nekilnojamojo turto neturi (b.l. 14- 15). VSDF duomenimis, atsakovas nuo 2010-01-02, tai yra, vyresniojo vaiko A. J. gimimo, dirbo tik laikotarpiu nuo 2011-09-21 iki 2011-11-08, gaunamas vieno mėnesio darbo užmokestis 1150 Lt (b.l. 139-143).
Byloje nėra įrodymų, sudarančių pagrindą, nustatyti aplinkybes, jog yra objektyvios priežastys, trukdančios atsakovui teikti išlaikymą savo vaikams, atsakovas įrodymų, kad aktyviai imasi priemonių, siekdamas tinkamai vykdyti savo pareigą teikti išlaikymą, tai yra stengiasi laisvės atėmimo vietoje įsidarbinti, turi sveikatos sutrikimų, nepateikė, atsakovas yra jaunas, darbingas, kitų išlaikytinių neturi.
Remiantis nurodyta formuojama teismų praktika, vien tai, kad atsakovas laikinai atlieka laisvės atėmimo bausmę, nėra ir negali būti pakankamu pagrindu sumažinti priteisto išlaikymo dydį, kadangi į tokią padėtį atsakovas pateko dėl savo nerūpestingo elgesio.
Vertinant šalių turtinę padėtį, tai yra, jog abi šalys tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo turto neturi, nedirba, ieškovė ieško darbo, atsakovas neturi galimybės dirbti dėl subjektyvių priežasčių, dėl kurių atsiradimo jis yra pats kaltas, todėl yra pagrindas pripažinti, jog šalių apimtis vaikų išlaikymo prievolėje yra vienoda. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio vertinama, jog išlaikymas priteisiamas dviem vaikams (CK 3.198 straipsnis).
Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymą kiekvienam iš vaikų po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis). Ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis, remiantis formuojama teismų praktika ir taip yra mažas. Šiuo metu priteisiamo išlaikymo dydžio sumažinimas, tai yra, iki tokio, kurį pripažįsta atsakovas, iki 150 Lt pažeistų šalių nepilnamečių vaikų interesus, nebūtų užtikrinami net būtiniausi vaikų poreikiai. Atlikęs bausmę, atsakovas turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų nepilnamečių vaikų, kurie negali dirbti ir gauti pajamų, yra priklausomi nuo tėvų, poreikius.
CK 3.200 straipsnyje numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus arba ją vykdo netinkamai.
Formuojama teismų praktika, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (LAT 2007-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).
Tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovas pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus nevykdo nuo 2011-11-07, tai yra, jo suėmimo, atsakovas tai pripažino (b.l. 149). Atsakovas nepripažįsta, kad jis nevykdė pareigos teikti išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams nuo jų gimimo iki atsakovo suėmimo.
Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, formuojamai teismų praktikai, vertinant žemiau nurodytas aplinkybes, pripažįstama, kad yra pagrindas sumažinti ieškovės prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydį nepilnamečiams vaikams.
Teismo nuomone, byloje nėra pagrindo išvadai padaryti, jog atsakovas nuo vaikų gimimo visiškai neteikė išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams. Pati ieškovė pripažino, jog nuo vaikų gimimo su atsakovu kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, atsakovas dirbo pavienius darbus, dirbo statybose (b.l. 153), kas patvirtina atsakovo paaiškinimus (b.l. 109), kartais nupirkdavo maisto produktų. VSDF duomenimis, atsakovas laikotarpiu nuo 2011-09-21 iki 2011-11-08 dirbo, gaunamas vieno mėnesio darbo užmokestis buvo 1150 Lt. Aplinkybę, kad šalys kartu gyveno patvirtino liudytoja J. V. (ieškovės mama, b.l. 154). Tačiau ieškovė paaiškindama, kad atsakovas išlaikymo vaikams neteikė, kadangi uždirbtus pinigus pragerdavo arba išleisdavo narkotikams, šiuos paaiškinimus pagrindžiančių įrodymų nepateikė (pvz., kad atsakovas gydėsi nuo ieškovės nurodytų priklausomybių, yra įskaitoje). Liudytojai J. V., B. V. parodė, kad padėjo ieškovei materialiai, tai yra liudytoja J. V. skyrė pinigų apie 500 Lt, o liudytojas B. V. pirkdavo maistą, kuriam išleisdavo apie 800 Lt (b.l. 154-155). Tačiau, teismo nuomone, tai nepagrindžia, jog atsakovas visiškai neteikė išlaikymo, kadangi tokios teikiamos paramos keturių asmenų šeimai, vertinant visus būtinus poreikius, nepakaktų. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas savo pareigą teikti išlaikymą nuo vaikų gimimo vykdė, tačiau vykdė netinkamai.
Teismas, vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, vertina, jog tokio didelio išlaikymo įsiskolinimą įtakojo ir pačios ieškovės pasyvus elgesys, nors atsakovas vaikams išlaikymo neteikė nuo gimimo, kaip įrodinėjo ieškovė, tačiau ieškovė į teismą kreipėsi tik 2012-09-24. Taip pat teismas, vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, vertina, kad atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl priteisus tokį didelį įsiskolinimą būtų visiškai apribotos atsakovo galimybės teikti šiuo metu priteisiamą išlaikymo dydį jam esant laisvės atėmimo vietoje ir atlikus bausmę, taip pažeidžiant ir vaikų teisę gauti išlaikymą.
Todėl teismas pripažįsta, kad yra pagrindas sumažinti įsiskolinimo dydį, nustatant, kad išlaikymo dydis ieškovės prašomu laikotarpiu yra 150 Lt, todėl įsiskolinimo dydis sūnui A. J. už laikotarpį nuo jo gimimo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio pateikimo (32 mėnesiai) yra 4800,00 Lt, o dukrai E. J. už laikotarpį nuo jos gimimo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio pateikimo (13 mėnesių) 1950 Lt (CK 3.200 straipsnis).
Nustatant išlaikymo įsiskolinimo formą konkrečia pinigų suma ir išlaikymo formą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, pripažįstama, kad tokia forma labiausiai atitinka vaikų poreikius ir atsakovo galimybes teikti išlaikymą tokia forma (CK 3.196 straipsnio 1 dalis).
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, sprendimo vykdymo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovei pagal 2012-08-27 sprendimą buvo teikiama antrinė teisinė pagalba (b.l. 6). Sutinkamai su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio nuostatomis, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys, nagrinėjant civilines bylas, atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6–8 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.
Byloje valstybė patyrė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė paduodama ieškinį turėjo sumokėti žyminį mokestį už du neturtinius reikalavimus po 143,00 Lt, už du reikalavimus priteisti išlaikymą po 108, Lt, bei už reikalavimą priteisti įsiskolinimą 405, 00 Lt. Kadangi reikalavimai dėl tėvystės, gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo patenkinti, iš dalies patenkintas reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo (1/2) tai iš atsakovo priteistina valstybei 704,50 Lt žyminio mokesčio.
Byloje yra Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kad iš viso valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos byloje sudarė 2160 Lt (b.l. 135). Iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos lėšų buvo apmokėta 1050 Lt už DNR ekspertizę (b.l. 61, 70). DNR ekspertizės išlaidos buvo patirtos dėl byloje pareikšto reikalavimo nustatyti, kad atsakovas yra vaiko tėvas, kurio pateikus ieškinį atsakovas nepripažino, šis reikalavimas teismo sprendimu patenkintas, todėl šios išlaidos iš atsakovo priteistinos visa apimtimi, tai yra, 1 050 Lt. Likusi valstybės patirtų atstovavimo išlaidų dalis – 1110,00 Lt turėtų būti atlyginta proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis). Kadangi keturi reikalavimai (dėl tėvystės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo dviem vaikams ) iš penkių ieškinyje pareikštų reikalavimų buvo patenkinti, o vienas reikalavimas (dėl išlaikymo įsiskolinimo), patenkintas iš dalies (1/2 jo dalis), pripažintina, kad ieškinys buvo patenkintas 70 %, todėl kitos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, išskyrus išlaidas už ekspertizę, atlygintinos šia dalimi, tai yra, 70 %, ir tai sudaro 770 Lt (1100 Lt x 70 %). Todėl iš atsakovo priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dalis sudarytų 1820,00 Lt (1050 Lt + 770 Lt). Atitinkamai iš atsakovo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, 10 Lt (14, 85 Lt x 70 procentų).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
tenkinti ieškinį iš dalies.
Nustatyti, kad, E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra vaiko – A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o jis – jo sūnus.
Nustatyti A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jų motina A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo ieškinio pateikimo dienos, tai yra, 2012-09-24, išlaikymą jo sūnui A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300,00 Lt iki sūnaus A. J. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei 4800, 00 Lt išlaikymo skolą.
Priteisti iš atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, tai yra, 2012-09-24, išlaikymą jo dukrai E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki dukters E. J. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300,00 Lt bei 1950,00 Lt išlaikymo skolą.
Priteisti iš atsakovo E. S. valstybei 1820 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo E. S. valstybei 10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 704,50 Lt žyminio mokesčio.
Paskirti E. J. ir A. J. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise A. J..
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.