Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Aušros Maškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-06-26 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui E. S. dėl tėvystės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinio departamento vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. 2 d.

Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymo. Atsakovas nesutiko su teismo sprendimu priteisti išlaikymą vaikams po 300 Lt kas mėnesį kiekvienam, nes tokio išlaikymo jis nesugebės teikti. Ši atsakovo nuostata nepagrįsta. Spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus, ir, remdamasis jais, nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.K. v. A.B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Nurodytas reguliavimas reiškia, kad teismų praktika vaiko interesų apsaugai suteikia prioritetą ir nustato tėvų pareigą užtikrinti pakankamų pajamų gavimą tam, kad vaikų interesai ir poreikiai būtų visiškai užtikrinti.

Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (LR CK 3.3 str.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad šalys nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, šiuo metu abu nedirba. Teismas nustatė, kad ieškovės pajamas sudaro 552 Lt socialinė pašalpa, ieškovei vaikus padeda išlaikyti jos motina ir senelis. Aplinkybė, kad atsakovas yra įkalinimo įstaigoje nereiškia, kad jis neprivalo prisidėti prie vaikų išlaikymo. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad dirbti laisvės atėmimo vietoje yra sunku, nėra priežastimi neteikti ar teikti mažesnį nei minimalus išlaikymą vaikams. Atsakovas teigė, kad išėjęs iš įkalinimo įstaigos, jis negalės teikti priteisto išlaikymo, nes sunku rasti gerai apmokamą darbą, tačiau iš atsakovo priteistas išlaikymas, t. y. po 300 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui, yra mažesnis nei būtinas minimalus išlaikymas vaikui patenkinti minimalius vaiko poreikius. Atsakovas yra darbingas, todėl grįžęs iš įkalinimo įstaigos jis galės tinkamai pasirūpinti vaikų poreikių patenkinimu.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su atsakovu, nes ieškovė nesugeba jais tinkamai apsirūpinti. Su tokia nuostata sutikti negalima. Akivaizdu, kad vaikų gyvenamoji vieta negali būti nustatyta su atsakovu, nes jis atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje. Atsakovo teiginiai apie tai, jog ieškovė girtauja, nesirūpina vaikais, yra nepagrįsti, nes atsakovas nepateikė šiuos atsakovo atsikirtimus pagrindžiančių įrodymų. Priešingai, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė sugeba pasirūpinti vaikais, šeimą nuolat lanko socialinis darbuotojas ir neigiamų duomenų apie ieškovę nenustatyta (t. 1, b. l. 122, 133-134).

Atsakovas skunde nurodė, kad teismas neteisėtai atmetė atsakovo prašymą apklausti liudytojus M. L., I. L. bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoją. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį atsakovo prašymą. Teismas nustatė, jog tai užvilkins bylos išnagrinėjimą, o atsakovas turėjo galimybę tokį prašymą pateikti anksčiau. Pažymėtina ir tai, kad byloje esančiose išvadose dėl ieškovės rūpinimosi vaikais Vaiko teisių apsaugos tarnybos nenurodyta, kad ieškovė girtautų ir dėl to nesirūpintų vaikais. Priešingai, 2013-06-05 pateiktame rašte nurodyta, kad nei vienas anoniminis pranešimas apie ieškovės girtavimą nepasitvirtino (t. 1, b. l. 133-134).

Atsakovas nurodė skunde ir tai, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas, nes nesuteikė jam galimybės pasiruošti bylai. Ši nuostata nepagrįsta. Susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas teikė atsiliepimą į ieškinį, taip pat teikė papildomus paaiškinimus, dalyvavo parengiamajame bei teismo posėdžiuose. Taigi atsakovas turėjo teisę teikti prašymus bei įrodymus, taip pat turėjo teisę teikti prašymą, jog jam būtų suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Tai patvirtina, kad atsakovo procesinės teisės nebuvo pažeistos, o aplinkybė, jog teismas priėmė atsakovo skundžiamą sprendimą, negali būti vertinama atsakovo procesinių teisių pažeidimu ar netinkamu materialinės teisės normų taikymu.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-23 nutartimi atsakovui buvo atidėtas 704,50 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas, todėl atmetus apeliacinį skundą šis žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo (LR CPK 84, 93 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-06-26 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo E. S. valstybei 704,50 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą.