Kauno apygardos teismo nutartis

Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti 2016 m. lapkričio 14 d. dovanojimo sutartį, sudarytą tarp D. Z. ir K. S., patvirtintą Kaišiadorių rajono 1-ajame notarų biure, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), apsimestine; pripažinti 2016 m. lapkričio 14 d. dovanojimo sutartį, sudarytą tarp D. Z. ir K. S., patvirtintą Kaišiadorių rajono 1-ajame notarų biure, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartimi, kuria D. Z. pardavė, o K. S. įsigijo 139/776 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); perkelti ieškovei G. S. 139/776 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkėjo teises ir pareigas; priteisti iš ieškovės G. S. 2 024,00 Eur atsakovei D. Z.; priteisti iš atsakovių ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškovai nurodė, kad G. S., A. P. bei D. Z. buvo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. Ieškovai ir atsakovė D. Z. buvo nusistatę naudojimosi žemės sklypu tvarką, kuri patvirtinta Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-22-548/2016. 2017 m. gegužės mėn. ieškovė G. S. išsiėmusi pažymą iš VĮ Registrų centras sužinojo, kad 2016 m. lapkričio 14 d. dovanojimo sutarties pagrindu jos sesuo D. Z. perleido jai priklausančią 139/776 dalį žemės sklypo atsakovei K. S. Atsakovė D. Z. nei žodžiu, nei raštu neinformavo A. P. ir G. S. apie savo ketinimus perleisti jai priklausančią žemės sklypo dalį. K. S. su D. Z. nėra susijusi jokiais giminystės ryšiais, todėl ieškovai buvo itin nustebę, kai sužinojo, kad D. Z. jai priklausančią žemės sklypo dalį padovanojo. Atsakovė D. Z. turi daug skolų, todėl neatlygintinai perleisti žemės sklypą svetimam asmeniui negalėjo. Padovanojusi žemės sklypą atsakovė D. Z. grąžino skolą ieškovei G. S.. Ieškovė G. S. ne kartą prašė atsakovės D. Z. informuoti ją, jeigu ji nuspręstų perleisti jai nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį. Ieškovė ne kartą seseriai pabrėžė, jog nori išsaugoti tėvų žemę, tačiau atsakovė D. Z. nuolat teigė, kad ji pati naudosis jai priklausančia žemės sklypo dalimi ir jos neketina perleisti. Iš pradžių atsakovė D. Z. prašė ieškovės išdėstyti jos skolą dviejų metų laikotarpiui, tačiau vėliau pasibaigus teismui dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo iškart grąžino visą skolą ieškovei. 2016 m. rudenį ūkininkui S. pradėjus arti žemės sklypą, suprato, kad žemės sklypas yra perleistas. Ieškovai G. S., A. P. ir atsakovė D. Z. nuolat konfliktuoja, jų santykiai yra pašliję, kas jų nuomone, suponuoja išvadą, jog 2016 m. lapkričio 14 d. dovanojimo sutartis, kuria D. Z. perleido 139/776 dalis žemės sklypo K. S., yra apsimestinis sandoris, kuriuo buvo siekta pridengti pirkimo-pardavimo sandorį ir taip užkirsti galimybę ieškovams pasinaudoti CK 4.79 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmumo teise pirkti bendrąja nuosavybe esančią žemės sklypo dalį, kuri buvo perleista ginčijamu sandoriu. Pripažinus ginčo dovanojimo sutartį pirkimo-pardavimo sutartimi ir perkėlus G. S. pirkėjo teises ir pareigas, iš G. S. priteistina 2 024,00 Eur suma už žemės sklypo dalį. Mokėtina suma apskaičiuota remiantis Nekilnojamojo turto registro įraše nurodyta vidutine viso žemės sklypo kaina – 11 300,00 Eur.Atsakovė D. Z. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai nuo 1993 m. iki 2015 m. buvo ji ir ieškovas A. P. Ieškovas A. P. pats jos neinformavęs, 2015 m. dovanojimo sutarties pagrindu perleido jam priklausančio žemės sklypo dalį ieškovei G. S.. 2016 m. gegužės 15 d. ieškovai A. P. ir G. S. sudarė žemės sklypo nuomos sutartį, pagal kurią G. S. išnuomojo A. P. jai priklausančią žemės sklypo dalį. Jai yra nesuprantama kodėl ieškovė siekia įsigyti jos dalį žemės sklypo, kadangi tokią galimybę ji turėjo 2012 m. birželio 12 d. paskelbus ginčo žemės sklypo dalies varžytynes. Ieškovui A. P. taip pat buvo antstolio išsiųstas informacinis laiškas su pasiūlymu pirkti jai nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį, tačiau ieškovas šia teise nepasinaudojo. Iki naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo A. P. naudojosi jai priklausančia žemės sklypo dalimi, tačiau mokesčius mokėjo ji – patyrė didelius nuostolius. Nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką, ji ne kartą siūlė A. P. pirkti jai priklausančią žemės sklypo dalį, tačiau A. P. jai pasiūlė 10,00 Eur. G. S. taip pat norėjo įsigyti jai priklausančią žemės sklypo dalį veltui, pirkti už vidutinę rinkos kainą ji nesutiko. Ieškovė G. S. visiškai neprižiūri jai priklausančių žemės sklypų, jie yra apleisti, nenaudojami pagal paskirtį. Tarp ieškovų ir atsakovės D. Z. nuolat kyla konfliktai, santykiai yra įtempti, atsakovė yra prastos sveikatos ir negali tinkamai prižiūrėti žemės sklypo, taip pat nepakelia įtemptų santykių su sklypo bendraturčiais – ieškovais, todėl gera valia nusprendė perleisti jai priklausančią žemės sklypo dalį jaunai ir perspektyviai ūkininkei K. S., kadangi yra įsitikinusi, jog ji tinkamai prižiūrės žemės sklypą ir žemė nebus apleista. K. S. yra vienintelė ūkininkė, su kurios dirbama žeme ribojasi jai priklausiusi žemė. Atsakovė K. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovai nurodo, jog dovanojimas paprastai daromas artimiems asmenims, tačiau šis atvejis yra netipiškas, kadangi atsakovės D. Z. santykiai su seserimi G. S. ir broliu A. P. yra įtempti ir priešiški. D. Z. nenori, kad jai priklausanti žemės sklypo dalis atitektų ieškovams. D. Z. neturi galimybės prižiūrėti žemės sklypo, todėl nusprendė jį padovanoti jai, kadangi ginčo žemės sklypas ribojasi su jos tėvo S. S. dirbamais žemės sklypais. D. Z. ji nepažinojo, D. Z. jai paskambino ir paaiškinusi situaciją pasakė, kad nori padovanoti jai priklausančią žemės sklypo dalį. Žemės sklypo ji iš D. Z. nepirko. Tarp atsakovės D. Z. ir jos tėvų jokio susitarimo taip pat nebuvo.

Apeliaciniame skunde ieškovai prašo Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovių ieškovų naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino LR CK 1.87 straipsnio normą, reglamentuojančią apsimestinio sandorio pripažinimą negaliojančiu. Teismas nenustatė, ko iš tikrųjų siekė sandorio šalys, t. y. atsakovės, sudarydamos sutartį, ar buvo iškreipta sandorio šalių valia, taip pat nevertino faktinių aplinkybių, nulėmusių šalių valią dėl sutarties sudarymo, jų elgesio iki ir po sutarties sudarymo. Atsakovė K. S. 2017 m. gruodžio 20 d. teismo posėdžio metu pripažino, kad su D. Z. anksčiau niekada nebuvo pažįstamos, nebendraudavo, jų niekada nesiejo nei artimi, nei giminystės ryšiai. Atsakovė K. S. patvirtino, kad D. Z. ji nepažinojo, D. Z. jai paskambino ir paaiškinusi situaciją pasakė, kad nori padovanoti jai priklausančią žemės sklypo dalį. Tikėtina, kad po dovanojimo sandorio sudarymo atsakovės nebendravo, jos artimo ryšio nepalaiko. Akivaizdu, kad žemes ūkio paskirties sklypo perleidimas neatlygintinai nuosavybėn kitam asmeniui, su kuriuo nesieja jokie giminystės ryšiai, prieštarauja neatlygintinio sandorio prigimčiai ir protingumo principui. Juolab, kad atsakovė D. Z. tiek procesiniuose dokumentuose, ankstesnėse turėtose bylose su ieškove dėl skolos priteisimo, tiek teismo posėdžių metu, yra išreiškusi poziciją, jog jos materialinė padėtis yra itin sunki, todėl neatlygintinas žemės sklypo dovanojimas svetimiems asmenims, yra nelogiškas ir neracionalus, tikėtina, sudarytas siekiant pridengti kitą sandorį.Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų pakankamumo ir vertinimo taisykles, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos įrodinėjimo taisyklių aiškinimo ir taikymo praktikos. Teismo išvados dėl ginčijamos sutarties grindžiamos prielaidomis, o ne nustatytų bylai reikšmingų aplinkybių vertinimu bei teismo įsitikinimu apie tokio fakto buvimą. Byloje esančių įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad 2016 m. lapkričio 14 d buvo sudaryta ne dovanojimo, bet pirkimo-pardavimo sutartis. Tai patvirtina turto - žemės sklypo, kurio vidutinė rinkos vertė akivaizdžiai nėra maža ar nuostolinga, perleidimas neatlygintinai asmeniui, su kuriuo nesieja jokie giminystės ryšiai, esant atsakovės D. Z. sunkiai materialiniai padėčiai. Ginčijamas dovanojimo sandoris buvo apsimestinis, sudarytas siekiant nesuteikti ieškovams teisės pasinaudoti jiems įstatyme numatyta pirmenybės teise įgyti žemes sklypą, kurio bendrasavininkais buvo kartu su atsakove. Visuma aplinkybių ir atsakoves D. Z. paaiškinimai patvirtina, kad atsakovė nenorėjo, jog žemės sklypas atitektų ieškovams ir piktybiškai, bet kokiu būdu siekė jį perleisti kitiems asmenims, išvengti įpareigojimo pasiūlyti bendrasavininkams pirmenybės teise įgyti žemės sklypo dalį. Oficialių pasiūlymų, kad atsakovė būtų kada sudariusi sąlygas ieškovams įgyti žemės sklypą, byloje atsakovė nepateikė. Atsakovės teiginiai, kad 2012 metais vyko varžytynės dėl ginčo sklypo pardavimo ir tai, kad ieškovui buvo įteiktas antstolio pranešimas apie galimybę dalyvauti parduodamo turto varžytynėse, negali būti laikoma oficialiu pasiūlymu bendrasavininkui, remiantis CK 4.79 straipsniu. Ieškovai ne kartą pirmosios instancijos teismui nurodė, kad jie vykusiose varžytynėse nedalyvavo vien dėl to, jog tai jiems nebūtų garantuota pirmumo teisė įgyti žemes sklypą, todėl už atsakovę D. Z. į antstolio depozitinę sąskaitą pervedė 745,34 Eur sumą, kuria ieškovai už atsakovę padengė civilinį ieškinį, t. y. atsakovės padarytą žalą, tam, jog atsakovė neprarastų nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą. Tačiau pirmosios instancijos teismas to nevertino.Nepagrįsta teismo išvada, jog duomenų, kad atsakovė D. Z. už dovanotą žemės sklypo dalį gavo atlygį, ieškojo pirkėjų ar po sandorio pagerėjo jos finansinė padėtis, byloje nėra. Kaišiadorių rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-464-925/2016 pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovei D. Z. dėl 1 200 Eur skolos priteisimo, tuomet atsakovė ieškovei skundėsi sunkia turtine padėtimi. Tuo pagrindu 2016 m. rugpjūčio 26 d. buvo sudaryta taikos sutartis, kuria ieškovė ir atsakovė susitarė, kad atsakovė turimą skolinį įsipareigojimą padengs per du metus, kas mėnesį mokėdama po 50,00 Eur ieškovei. Ieškovė, atsižvelgdama į atsakovės turtinę padėtį, siūlė iš atsakovės įsigyti jai priklausančią ginčo žemės sklypo dalį, tuo užskaitant atsakovės turimą skolinį įsipareigojimą ir atsakovei sumokant skirtumą parduodamos žemės sklypo dalies, tačiau atsakovė su tuo nesutiko, dėl ko, kaip gynybinę versija teigdama, už tai negaudama jokio atlygio, perleido svetimiems asmenims neatlygintinai ginčo žemės sklypą. Kaišiadorių rajono apylinkės teismui 2016 m. rugsėjo 15 d. patvirtinus tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą taikos sutartį, nepraėjus nei savaitei, atsakovė 2016 m. rugsėjo 23 d. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, pateikdama mokėjimo pavedimą visai 1 200 Eur sumai, tvirtindama, jog su ieškove yra pilnai atsiskaičiusi. Šis staigus atsakovės materialinės padėties pagerėjimas vertintinas kaip tai, jog realiai faktinis ginčo sklypo pirkimas-pardavimas įvyko dar 2016 m. rugsėjo mėn., dar nei formaliai nesant sudarytai apsimestinei dovanojimo sutarčiai, įvertinant tai, kad atsakovu K. S. už perleidžiamą žemės sklypą su atsakove D. Z. atsiskaitė sumokėdama jai tam tikrą pinigų sumą. Atsakovė D. Z. nėra dirbanti, tokių pinigų ar santaupų taip pat neturėjo galimybės būti sutaupiusi, todėl darytina išvada, kad atsakovė ieškovei skolą gražino būtent iš už parduotą ginčo žemės sklypą gavusi pinigus.Dovanojimo sutarties šalys, atsakovės, neturėjo jokio realaus motyvo sudaryti neatlygintinę ginčo turto sutartį. Priešingai, ieškovų pateikti paaiškinimai ir aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovės sudarė apsimestinį sandorį, tačiau pirmosios instancijos teismas atsakovių dovanojimo motyvus, kurie prieštarauja ne tik logiškumo, bet ir teisingumo principams, laikė teisėtais, su kuo kategoriškai nesutinka apeliantai. Aplinkybes, jog ginčo sklypas realiai buvo parduotas pirkimo-pardavimo sutartimi, o ne perleistas dovanojimo sutartimi, patvirtina ir proceso šalių duoti paaiškinimai, tačiau pirmosios instancijos teismas šių įrodymų neįvertino. Ieškovas A. P. nurodė, kad 2016 m. rudenį atsakovės K. S. tėvui ūkininkui S. pradėjus arti ginčo žemės sklypą, suprato, kad žemės sklypas yra perleistas. Ūkininkas S. aiškiai ieškovui A. P. pasakė, kad atsakovės D. Z. žemes sklypo dalį nusipirko, tuomet, kai atvykęs atlikti ūkio darbus į ginčo sklypą, ieškovo pasiteiravo, kur yra jo žemė, kurią nupirko iš atsakovės D. Z. Taip pat liudytoja A. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog su atsakovė anksčiau dažnai bendraudavo ir atsakovė jai paskambinusi pasakė, kad ji pardavė jai priklausančią ginčo žemės sklypo dalį, tačiau už kokią sumą nenurodė, kadangi pasakė, jog nesakys. Ieškove G. S. teismui taip pat nurodė, kad atsakovė D. Z. ne kartą siekė parduoti ginčo sklypą, t. y. jų seseriai M. T. atsakovė yra siūliusi padovanoti žemės sklypo dalį, tačiau už tai prašė, kad pastaroji sumokėtų 2 000 Eur. Be to, apeliantų nuomone, kritiškai vertintina trečiojo asmens notaro pozicija, jog atsakovė D. Z. į notarų biurą kreipėsi tik laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2016 m. lapkričio 14 d. (dovanojimo sutarties sudarymo), nes 2017 m. gruodžio 20 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovė D. Z. patvirtino, kad į notaro biurą kreipėsi dar 2016 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, kas tik dar kartą patvirtina ieškovų poziciją, kad realiai ir faktiškai pirkimo-pardavimo sandoris tarp atsakovių įvyko dar 2016 m. rudenį (rugsėjo mėn.), o 2016 m. lapkričio 1 d. sudarytas dovanojimo sandoris yra apsimestinis ir atlygintinis.Atmestinas dovanojimo sandorio motyvas, esą atsakovė D. Z. sprendė padovanoti ginčo turtą, kadangi pastarojo išlaikymas jai buvo nuostolingas ir ją siejo konfliktiniai santykiai su artimaisiais, o būtent atsakovė K. S. neva esą perspektyvi ūkininkė. Apeliantai pažymi, kad atsakovė didžiąja dalimi užsiima ne žemdirbyste, o galvijų auginimu. Jei tikėti atsakovės D. Z. paaiškinimais, kad ginčo turtas jai yra nuostolingas, bei tuo, kad atsakovės materialinė padėtis yra sunki, ji turi invalidumą, dėl blogėjančios sveikatos negali rūpintis ginčo žemės sklypu, bet koks bent kiek vidutiniškai protingas žmogus būtų sprendęs turtą ne padovanoti, o parduoti, tokiu būdu siekiant sumažinti patiriamus nuostolius. Be to, jei ginčo turtą atsakovė nusprendė perleisti neatlygintinai, juk galėjo jį padovanoti ieškovams, savo artimiausiems giminaičiams ar juolab pasiūlyti įsigyti bendraturčiams-ieškovams, su kuo jie būtų sutikę, galiausiai paaukoti sunkiai gyvenančioms kitoms šeimos, tačiau tokių veiksmų nesiėmė, kadangi daugiau nei akivaizdu, kad atsakovės D. Z. interesas visuomet buvo perleisti ginčo turtą atlygintinai. Šias aplinkybes patvirtino teisme apklaustos tiek proceso šalys, tiek liudytojai, tačiau pirmosios instancijos teismas to nevertino ir tikėjo atsakovės nelogiškais ir teisingumui bei sąžiningumui prieštaraujančiais motyvais.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė D. Z. prašo Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti valstybei išlaidas, turėtas advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, teismas tinkamai aiškino tiek LR CK 1.87 straipsnio normą, įtvirtinančią apsimestinio sandorio negaliojimą, tiek LR CK 6.465 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias dovanojimo sandorį. Bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, jog abiejų sandorio šalių valia buvo dovanoti/dovaną priimti. Sandoris neatlygintinas. Kokioms aplinkybėms esant apeliantai teigia egzistavus atlygintiną sandorį, neaišku. Šio teiginio nepatvirtina nei vienas dokumentinis ar kitas leistinas įrodymas. Be to, trečiasis asmuo notaras išsamiai ir nedviprasmiškai paaiškino aplinkybes, kurioms esant buvo sudarytas dovanojimo sandoris. Ieškovai neįrodinėjo, jog dovanojimo sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešai tvarkai ar gerai moralei. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog žemės ūkio paskirties sklypo perleidimas neatlygintinai nuosavybėn kitam asmeniui, su kuriuo nesieja jokie giminystės ryšiai, prieštarauja neatlygintino sandorio prigimčiai ir protingumo principui, tačiau nenurodoma jokia teisės norma, kuri tai įtvirtintų. Atsakovė nesutinka su apeliantų teiginiu, jog žemės sklypo dovanojimas svetimam asmeniui yra nelogiškas ir neracionalus. Žinant atsakovės su ieškovais nesutarimus, ilgalaikius ginčus, jų niekinamą požiūrį į atsakovę, draudimą bet kokiomis priemonėmis užsidirbti jai pragyvenimui dirbant žemę, žemės sklypo priežiūros nuostolingumą, dovanojimo sutartis, atsakovės nuomone, kaip tik - logiška ir paaiškinama.Prieštarauja faktinėms aplinkybėms apeliaciniame skunde dėstomas motyvas, jog teismas vertino tik atsakovėms palankius įrodymus ir nesivadovavo ieškovų pateiktais dokumentais ir argumentais. Negali būti imama domėn tik tas faktas, jog su apdovanotąja nesieja jokie giminystės ryšiai. LR civilinio kodekso normos nedraudžia dovanoti asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto bet kuriam asmeniui. Sąlygų, numatytų LR CK 6.470 straipsnyje nenustatyta. Notaras, prieš tvirtindamas dovanojimo sandorį, išsamiai išsiaiškino situaciją, nors to ir neprivalėjo daryti. Kritiškai vertinamas ir apeliantų argumentas, jog nepateikta oficialių pasiūlymų ir aplinkybių, kad atsakovė nesudarė sąlygų apeliantams įsigyti žemės sklypą. Tokio pasiūlymo ir nebuvo, nebuvo ir siekio atlygintinai perleisti žemės sklypą. Bendraturčio pirmenybės teisę pirkti galima būtų analizuoti, jei būtų sudarytas atlygintinas nekilnojamojo turto perleidimo sandoris. Atsakovė patvirtina, jog sudarant dovanojimo sandorį ir buvo siekiama sudaryti neatlygintiną dovanojimo sandorį.Su dovanojimo sandoriu niekaip nėra susiję apeliantų teiginiai dėl 2012 metais organizuojamų ginčo žemės sklypo varžytynių, vykdymo proceso analizė, dėl ieškovės pervestų piniginių lėšų į antstolio depozitinę sąskaitą. Jas, kaip ir kitas lėšas, ji prisiteisė kitoje civilinėje byloje. Tarp šių dviejų ginčų nėra jokios tarpusavio sąsajos. Atsakovė nurodo, jog skolą ieškovei grąžino iš savo sukauptų piniginių lėšų ir tai nėra staigus jos praturtėjimas, kaip dėstoma apeliaciniame skunde, nes 2013-07-01 SODRA išmokėjo netekto darbingumo pensiją – 5 769,43 Lt, be to, atsakovės naudai buvo išieškota skola 318,58 Eur skola. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė K. S. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą.Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo notaras G. B. prašo Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Atsakovė D. Z. beveik du mėnesius trukusio pasirengimo 2016 m. lapkričio 14 d. dovanojimo sutarties Nr. 5358 sudarymui laikotarpiu, taip pat savo atsiliepime į ieškinį bei teismo posėdžiuose nuosekliai įvardijo aiškius bei svarius argumentus dėl kurių nusprendė sudaryti ginčo turto neatlygintinio perleidimo atsakovei K. S. sandorį. Šių motyvų visuma ir jų nešališkas įvertinimas ginčą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui leido padaryti pagrįstą išvadą, jog dovanojimo sutartis atitinka tikrąją atsakovių valią, kad dovanojimo sutartis nebuvo sudaryta pirkimo-pardavimo sandoriui pridengti. Nors ieškovai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, ko iš tikrųjų siekė atsakovės, sudarydamos ginčijamą dovanojimo sutartį, tačiau būtent ieškovai turėjo pareigą įrodyti, jog dovanojimo sutarties šalys iš tikrųjų siekė kito, nei ginčijamame sandoryje nurodyto teisinio tikslo. Teismui konstatavus, jog ieškovai šios aplinkybės neįrodė, nebuvo pagrindo pripažinti, jog atsakovės dovanojimo sutartį sudarė siekdamos pridengti kitą (pirkimo-pardavimo) sandorį.Teismas pagrįstai nesivadovavo bylos baigtimi iš esmės suinteresuotos liudytojos (ieškovo A. P. sugyventinės) A. B. parodymais. Be to, nei ši liudytoja, nei patys ieškovai teismo posėdžių metu negalėjo aiškiai, tiksliai įvardinti, ar jiems po dovanojimo sutarties sudarymo bendraujant su atsakove D. Z., atsakovė teigė „pardavusi“ žemę, ar „perleidusi“, „padovanojusi“ žemę, ir jei pardavusi - tai už kokią kainą. Taip pat ieškovas A. P. teismo posėdžių metu negalėjo aiškiai, tiksliai įvardinti, ar jam po dovanojimo sutarties sudarymo bendraujant su atsakovės K. S. tėvu S. S., arusiu dukros įsigytą žemę, S. S. teigė „nusipirkęs“ žemę, ar „įgijęs“, „gavęs“ žemę, ir jei nusipirkęs - tai už kokią kainą. Ieškovų teiginiai, kad atsakovė D. Z. už perleistą sklypo dalį iš atsakovės K. S. gavo atlygį, grindžiami tik prielaidomis, pačių ieškovų paaiškinimais, vertinimais. Ieškovų teiginiai, kad atsakovė D. Z., prieš grąžindama ieškovei G. S. 1 200 Eur skolą, šią pinigų sumą gavo iš K. S. už ginčo sklypo dalį, kad atsakovė D. Z. nedirbo ir negalėjo susitaupyti, iš kitų šaltinių įgyti aukščiau nurodytos pinigų sumos, taip pat yra deklaratyvaus, abstraktaus, spėjamojo pobūdžio. Tai, kad sklypo dalis buvo padovanota giminystės ryšiais nesusijusiam asmeniui, negali a priori kelti abejonių dėl tikrosios dovanojimo sutarties šalių valios ir sandorio turinio. Nors ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, jog sklypo dalies neatlygintinio perleidimo giminystės ryšiais nesusijusiam asmeniui sandoris vien dėl giminystės ar kito artimo ryšio nebuvimo laikytinas „prieštaraujančiu neatlygintinio sandorio prigimčiai, protingumo principui“, toks argumentas vertintinas kritiškai, nes jis pats kertasi su sutarties laisvės principu, siekia klaidingai pateikti, atspindėti civilinių teisinių santykių praktiką, meta šešėlį visiems turto neatlygintinio perleidimo giminystės ryšiais nesusijusiems asmenims sandoriams.Tarp ginčo šalių susiklostę konfliktiški santykiai ir atsakovės D. Z. gana atvirai reiškiamas nenoras ginčo turtą perleisti ieškovams taip pat savaime nereiškia, jog ginčijamas sandoris yra apsimestinis ir atlygintinis. Motyvai sudaryti ginčo sandorį buvo, tačiau skiriasi ieškovų ir pirmosios instancijos teismo vertinimai dėl tokių motyvų pagrįstumo, svarumo, racionalumo. Pasirengimo dovanojimo sutarčiai laikotarpiu atsakovei D. Z. nuolat lankantis Kaišiadorių rajono 1-ajame notaro biure, taip pat jai skambinant į biurą ir bendraujant su atsakove, susidarė įspūdis, kad ji yra išsekinta nesibaigiančių konfliktų su ieškovais, kad ji nebenori gadintis nervų, sveikatos dėl ginčo žemės, todėl, turint omenyje itin konfliktiškus ginčo šalių santykius, ginčo turto neatlygintinis perleidimas kitam asmeniui (ne ieškovams) atsakovei D. Z. tuomet atrodė esantis vienu iš jai priimtiniausių būdų, leidžiančių nusimesti ją slegiančią naštą dėl ginčo turto.CK 4.79 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu turto dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Iš ieškinio ir jo priedų matyti, kad apie ginčijamą sandorį ieškovai sužinojo 2017 m. gegužės 3 d., tuo tarpu ieškinys Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams buvo pateiktas 2017 m. rugpjūčio 4 d. Be to, parengiamojo teismo posėdžio metu abu ieškovai patvirtino, jog apie ginčo turto perleidimą sužinojo dar 2016 metų rudenį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo pateiktas praėjus trims mėnesiams nuo ieškovų sužinojimo apie sandorį momento, taikytina ieškinio senatis.