- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-07
- Bylos Nr.
- 2VP-271-385/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-02459-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Jurjonas
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Vaclovas Jurjonas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (išieškotojos) S. K. bei pareiškėjų (išieškotojų) E. Š. ir K. V. Š., atstovaujamų pagal įstatymą S. K., prašymą suinteresuotiems asmenims (skolininkui) A. K., E. K., antstoliui K. K. dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai (išieškotojai) pareiškime prašo nustatyti, kad skolininkui A. K. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine E. K. priklauso: 1) ½ dalis sutuoktinės E. K. piniginių lėšų, esančių ar būsiančių banko sąskaitose: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); 2) ½ dalis: nekilnojamojo turto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., nekilnojamojo turto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto, Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).; 3) ½ dalis sutuoktinės E. K. gaunamo darbo užmokesčio. Nurodo, kad antstolio K. K. biure yra užvesta vykdomoji byla pagal išieškotojų S. K., K. V. Š., E. Š. prašymą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų vykdomojo rašto Nr. 1-168-439/2022 priverstinio vykdymo. Skolininkas - A. K.. Išieškotojų E. Š. skola - 25 586,15 Eur, K. V. Š. skola - 25 586,15 Eur, S. K. skola – 5 049,78 Eur. Antstolis 2023-10-03 Turto arešto aktu S-23-118-64722 areštavo skolininko sutuoktinės E. K. vardu registruotą turtą, t. y. pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose ir nekilnojamąjį turtą. 2023-10-24 patvarkymu dėl turto dalies nustatymo antstolis informavo pareiškėjus, kad skolininkas per nustatytą terminą nepateikė antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, todėl išieškotojai turi teisę kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo.
Atsiliepimas
Suinteresuotų asmenų (skolininko) A. K. ir E. K. atstovas advokatas J. P. atsiliepimu prašo nenustatyti, kad skolininkui A. K. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine E. K. priklauso ½ dalis turto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), bei nenustatyti, kad skolininkui A. K. priklauso ½ dalis sutuoktinės E. K. piniginių lėšų, esančių ar būsiančių banko sąskaitose (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis sutuoktinės E. K. gaunamo darbo užmokesčio. Nurodo, kad nustatant skolininko A. K. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine E. K., yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Pirma, įsiteisėjus 2022-11-17 Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžiui baudžiamojoje byloje Nr. 1-168-439/2022, skolininkas A. K. turi prievolę vien Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, neskaitant kitų kreditorių, sumokėti 110 828,50 Eur skolą, dar 10 000 Eur dydžio baudą jis turi sumokėti į valstybės biudžetą, skola pareiškėjams sudaro 56 222,08 Eur. Antra, skolininkas su sutuoktine augina (duomenys neskelbtini) vaikus. A. K. dirba (duomenys neskelbtini), jo pajamos per mėn. sudaro virš 1 500 Eur. Sutuoktiniai yra paėmę kreditą, grąžintino kredito likutis yra 41 810,42 Eur, kredito sutarties pabaiga – 2033-01-25. Siekdamas tinkamai įvykdyti prievolę sumokėti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui ir Klaipėdos skyriui priteistas sumas, skolininkas su minėtais skyriais sudarė susitarimus, pagal kuriuos įsipareigojo priteistą skolą grąžinti per atitinkamą laikotarpį, kas mėnesį sumokėdamas susitarimuose nurodyto dydžio įmokas, todėl didelė dalis skolininko gaunamų pajamų yra nukreipiama kreditorių reikalavimams tenkinti, o sutuoktinei vienai tenka trijų mažamečių vaikų išlaikymo našta. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, į nepilnamečių vaikų interesus, taip pat į tai, kad turimos komercinės paskirties patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), jas išnuomojus, kas mėnesį galėtų generuoti tam tikras pajamas, kurios galėtų būti skiriamos vaikų išlaikymui kaip skolininko teiktino išlaikymo dalis, šioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir nenustatyti, kad skolininkui bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine priklauso ½ dalis turto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, suinteresuotieji asmenys (duomenys neskelbtini) sudarė Vedybų (povedybinę) sutartį, kuria pakeitė savo turto teisinį režimą, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymo nustatyti, kad skolininkui priklauso ½ dalis sutuoktinės piniginių lėšų, esančių ar būsiančių banko sąskaitose ir ½ dalis sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio.
Pareiškėjos S. K. atstovė advokato padėjėja A. P. papildomai pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad suinteresuotų asmenų santuoka nutraukta, padalintas sutuoktinių turtas, sudaryta vedybinė sutartis (povedybinė sutartis sudaryta tik (duomenys neskelbtini) ir neturinti jokios reikšmės teisiniam bendrosios jungtinės nuosavybės režimui iki nurodytos sutarties sudarymo), taip pat nenustatyti kiti CK 3.100 straipsnyje išvardyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), taip pat ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Byloje nėra duomenų, kad yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kurio pagrindu būtų priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, numatytas išlaikymo dydis, todėl nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo sutikti su suinteresuotų asmenų argumentu, kad ateityje gali nepakakti skolininkui priklausančio turto išlaikymo nepilnamečiams vaikams skolai padengti. Pažymėtina, kad tokiai išvadai pagrįsti net nėra realių galimybių apskaičiuoti, koks galimas išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimas. Pažymėtina, kad tik įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo būtų teisinis ir faktinis pagrindas teikti argumentus dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo, jo dydžio. Suinteresuotų asmenų atsiliepime nurodyta išnagrinėta civilinė byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006), kurioje pateikti išaiškinimai, niekaip negali būti vertinami ir taikomi šioje byloje, kadangi nesutampa racio decidendi: suinteresuotų asmenų nurodytoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio ir formos pakeitimo, kai tuo tarpu šioje civilinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl bendrosios jungtinės nuosavybės dalių nustatymo. Pažymėtina, kad CK 3.117 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas yra numatęs iš esmės baigtinį sąrašą atvejų, kai galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo. Suinteresuoti asmenys nesutikimą su ieškotojos prašymu grindžia, kaip galima suprasti iš atsiliepimo turinio, CK 3.123 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu: augina (duomenys neskelbtini) nepilnamečius vaikus, skolininkas turi vykdyti kitus įsipareigojimus, kylančius iš 2022-11-17 Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžio, taip pat vykdyti prievoles pagal kredito sutartį. Nėra duomenų, kad suinteresuotų asmenų po santuokos įgytas turtas būtų įgytas vieno iš sutuoktinių asmeninėmis lėšomis. Aplinkybės - vaiko interesai, skolininko turtinė padėtis - tenkanti prievolė įvykdyti didelius įsipareigojimus kitiems kreditoriams, nesudaro pagrindo taikyti CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nustatyti nelygias tokio sutuoktinių turto dalis. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas. Reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas. Šiuo konkrečiu atveju byloje nėra pateikti objektyvūs duomenys, argumentai, leidžiantys atmesti išieškotojų prašymą. Suinteresuotų asmenų atsiliepime nurodytas argumentas, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios komercinės patalpos galėtų būti nuomojamos ir tokiu būdu galėtų būti generuojamos pajamos - vertintinos kaip deklaratyvūs pasisakymai, nepateikiant duomenų, ar pagal esamą rinką apskritai būtų poreikis kitiems subjektams nuomoti patalpas ir kokios galėtų būti gaunamos pajamos. Kita vertus, suinteresuotų asmenų nurodytos komercinės patalpos gali būti nuomojamos ir nustačius turto dalis. Suinteresuoti asmenys pateikė Vedybų (Povedybinę) sutartį, kurioje apibrėžė sutuoktinių nuosavybės teisinį rėžimą, kuris įsigalioja po šios sutarties sudarymo, t. y. po (duomenys neskelbtini). Vedybų (Povedybinės) sutarties 2.1.p., 2.1.2. p., 2.1.3p., 2.2p. tik patvirtina, kad sutarties nuostatos, keičiančios sutuoktinių turto teisinį režimą, įskaitant ir prievoles, įsigalioja į ateitį, t. y. po šios sutarties sudarymo. Pažymėtina, kad prašymas dėl nuosavybės dalių nustatymo pateiktas tam turtui, kuris įgytas bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir suinteresuotų asmenų nurodyta sutartis neturi jokio ryšio ir pasekmių išieškotojų pateiktam prašymui. Atkreiptinas dėmesys, kad vykdymo procesas paremtas kuo greitesniu teismo sprendimo/nutarties vykdymu, tokiu būdu užtikrinant išieškotojų pažeistas teises ir interesus. Šiuo konkrečiu atveju vieni iš ieškotojų - du nepilnamečiai vaikai, kurie dėl nusikalstamos veikos, padarytos kito asmens, neteko tėvo, todėl išlaikyti nepilnamečius vaikus tenka tik jų motinai -išieškotojai S. K.. Todėl suinteresuotų asmenų nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimas negali būti prioritetinis lyginant su nepilnamečių išieškotojų, ypatingai teismui konstatavus skolininko neteisėtus veiksmus, siekiant išvengti prievolių nepilnamečiams išieškotojams.
Suinteresuoto asmens antstolio K. K. atsiliepimas į pareiškimą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
Kaip matyti iš pareiškimo ir prie jo pridėtos medžiagos, antstolis K. K. vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0118/23/01336, Nr. 0118/23/01337, Nr. 0118/23/01338 ir Nr. 0118/23/01339, pagal Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų vykdomąjį raštą Nr. 1-168-439/2022 dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. K. išieškotojų E. Š., K. V. Š. ir S. K. naudai.
Antstolis, patikrinęs skolininko ir jo sutuoktinės E. K. turtinę padėtį, 2023-10-03 turto arešto aktu Nr. S-23-118-64722 areštavo skolininko ir jo sutuoktinės nekilnojamąjį turtą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nekilnojamąjį turtą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nekilnojamąjį turtą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nekilnojamąjį turtą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nekilnojamąjį turtą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nekilnojamąjį turtą, Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nekilnojamąjį turtą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., nekilnojamąjį turtą, Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., darbo užmokestį ir/ar kitas jam prilygintas išmokas, mokamas sutuoktinei E. K., bei pinigines lėšas, esančias sutuoktinės vardu atidarytose sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei pasiūlė skolininkui pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Skolininkas sutikimo nepateikė, todėl antstolis išieškotojams pateikė siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal CPK 667 straipsnio 2 dalį, kai skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą, teismas pažymi, kad už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Todėl išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis).
Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 2 dalis). Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Pagal Civilinio kodekso 3.100 straipsnį, vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindų yra sutuoktinių susitarimas pakeisti įstatymų nustatytą turto teisinį režimą.
Nustatyta, kad skolininkas A. K. ir suinteresuotas asmuo E. K. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, o (duomenys neskelbtini) sutuoktiniai sudarė vedybų (povedybinę) sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis Vedybų sutarčių registro duomenimis, minėta vedybų (povedybinė) sutartis Vedybų sutarčių registre įregistruota (duomenys neskelbtini). Taigi nuo (duomenys neskelbtini) skolininko A. K. ir jo sutuoktinės E. K. turtui taikomas vedybų (povedybinėje) sutartyje numatytas teisinis režimas.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutuoktiniai bet kuriuo metu turi teisę pakeisti turto teisinį režimą, o povedybinę sutartį gali sudaryti vykdymo procese ar net po vieno iš sutuoktinių dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-969/2018). Sutuoktinių turtas bei pajamos, gautos iš darbinės veiklos iki vedybų sutarties sudarymo, priklauso abiem sutuoktiniams ir yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Sudarius vedybų sutartį, keičiamas turto teisinis režimas pagal vedybų sutarties sąlygas. Tuo tarpu po sudarytos povedybinės sutarties įregistravimo, išieškojimas nebegali būti nukreipiamas į laiko atžvilgiu vėliau gautas arba gautinas, t. y. hipotetines, vieno iš sutuoktinių pajamas, įskaitant pajamas, susijusias su darbo santykiais, ir lėšas, gautas ir (ar) patenkančias į jo vardu atidarytas sąskaitas bankuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016).
Iš vedybų (povedybinės) sutarties turinio matyti, kad šia sutartimi sutuoktiniai susitarė, kad turtas, įgytas po šios sutarties sudarymo, yra kiekvienos šalies asmeninė nuosavybė, įskaitant: turtą, kiekvieno sutuoktino valdomą ir santuokos metu įgytą asmenine nuosavybe iki povedybinės sutarties sudarymo; pajamas (pinigine ir natūrine forma), gautas iš sutuoktinių darbinės, intelektinės ar kitokios veiklos, taip pat pensijas, pašalpas, draudimo išmokas, patirtos žalos kompensacijas, iš įmonių ar kitokio verslo gautas pajamas ar turtą, pajamas iš privačių pensijų fondų ar gyvybės draudimo fondų, loterijų prizus, pajamas už parduotą asmeninį turtą, po šios sutarties įsigaliojimo; visą registruotiną ir neregistruotiną kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kurį sutuoktiniai įgis kiekvienas savo vardu po šios sutarties įsigaliojimo; pajamas ir vaisius, gautus kiekvienos iš šalių asmenine nuosavybe esančio turto; indėlius bankuose, kuriuos sutuoktiniai įsigis kiekvienas savo vardu santuokos metu, po šios sutarties sudarymo <...> (sutarties 2.1.1-2.1.4 punktas).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nekilnojamasis turtas, kurį areštavo antstolis 2023-10-03 turto arešto aktu, įgytas santuokos metu ir iki vedybų (povedybinės) sutarties sudarymo bei registruotas abiejų sutuoktinių vardu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, išskyrus nekilnojamąjį turtą, Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., kuris įgytas skolininko iki santuokos ir registruotas skolininko A. K. vardu. Nors suinteresuotų asmenų (skolininko) A. K. ir E. K. atstovas advokatas J. P. atsiliepimu prašo nukrypti nuo lygių dalių principo ir nenustatyti, kad skolininkui bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine E. K. priklauso ½ dalis turto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), argumentuodamas tuo, kad skolininkas turi vykdyti dar kitus įsipareigojimus kreditoriams ir neturi galimybių prisidėti prie vaikų išlaikymo, dėl ko jo skola vaikų išlaikymui kas mėnesį auga, o iš šio turto nuomos gautos pajamos galėtų būti skiriamos vaikų išlaikymui, tačiau duomenų, kad iš jo būtų priteistas išlaikymas vaikams ir jo atžvilgiu būtų vykdomas išieškojimas dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikams ar kitų reikšmingų įrodymų, teismui nepateikė.
Pagal CK 3.117 straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais. Nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo reglamentuoja CK 3.123 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas; reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017). Tai reiškia, jog nukrypti nuo lygių sutuoktinių bendro turto dalių principo galima tik išimtiniais atvejais.
Teismo vertinimu, skolininkas ir jo sutuoktinė aukščiau nurodytų išimtinių aplinkybių, dėl kurių galima nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių turto prezumpcijos, neįrodė ir nepagrindė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei vadovaujantis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi, nustatytina, jog skolininko ir jo sutuoktinės nekilnojamasis turtas, įgytas po santuokos sudarymo iki vedybų (povedybinės) sutarties sudarymo yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir ½ dalis šio nekilnojamojo turto priklauso skolininkui (CPK 667 straipsnis, CK 3.88 straipsnio 1 dalis).
Tuo tarpu vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, kasacinio teismo praktika, įvertinus vedybų (povedybinės) sutarties turinį, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju išieškojimas negali būti nukreiptas į skolininko sutuoktinės E. K. pajamas, įskaitant pajamas, susijusias su darbo santykiais, gautas po vedybų (povedybinės) sutarties sudarymo ((duomenys neskelbtini)). Atsižvelgus į tai nustatytina, kad skolininkui bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine E. K. priklauso ½ dalis sutuoktinės E. K. pajamų, susijusių su darbo santykiais, gautų po santuokos sudarymo iki vedybų (povedybinės) sutarties sudarymo, ir ½ dalis piniginių lėšų, patekusių į E. K. vardu esančias banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos sudarymo dienos iki vedybų (povedybinės) sutarties sudarymo (CPK 667 straipsnis, CK 3.88 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 straipsniu, 667 straipsniu,
nutaria:
Pareiškimą patenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui) A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis nekilnojamojo turto, įgyto po santuokos sudarymo - (duomenys neskelbtini) iki vedybų (povedybinės) sutarties sudarymo (duomenys neskelbtini).
Nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui) A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis piniginių lėšų, patekusių į E. K. vardu atidarytas banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) iki vedybų (povedybinės) sutarties sudarymo (duomenys neskelbtini).
Nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui) A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis sutuoktinės E. K. pajamų, susijusių su darbo santykiais, gautų po santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) iki vedybų (povedybinės) sutarties sudarymo (duomenys neskelbtini).
Kitą pareiškimo dalį atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.