Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis krovėju Anglijoje, nevedęs, paskutinė žinoma gyvenamoji vieta Lietuvoje – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 270 straipsnio 3 dalį galutine 1 m. 3 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 6 mėn. atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, nuosprendis pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta 1 m. laisvės apribojimo bausmė, bausmę atliko 2012 m. birželio 4 d.;

E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbęs, nevedęs, gyvenęs (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 25 parų areštu;

2) Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 7 mėn. laisvės atėmimo bausme;

3) Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (6 veikos), 22 straipsnį ir 178 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausme;

4) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 25 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 10 mėn. laisvės atėmimo bausme;

5) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausme, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 28 d. nutartimi lygtinai paleistas iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus - pataisos namų neatlikęs 8 mėn. 2 d. laisvės atėmimo bausmės įpareigojant 4 k./mėn. registruotis pataisos inspekcijoje bei neišeiti iš namų nuo 22⁰⁰ val. iki 6⁰⁰ val., jeigu tai nesusiję su darbu, Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartimi lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos panaikintas ir pasiųstas atlikti 2010 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirtą likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį – 8 mėn. 2 d.;

6) Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta 1 m. laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1-2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė - 1 m. 8 mėn. 2 d. laisvės atėmimo. Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d., Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 25 d. nuosprendžiais ir nustatyta galutinė bausmė - 1 m. 10 mėn. laisvės atėmimo;

7) Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 187 straipsnio 3 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 3 m. laisvės atėmimo bausme; bausmės neatlikęs,

yra kaltinami pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. A. ir E. Š., veikdami kartu, įžūliu elgesiu ir chuliganiškais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent: 2013 m. sausio 12 d. apie 18³⁰ val. išlaužė buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris, kurių vertė 300 Lt; tęsdami nusikalstamą veiką ir veikdami vieninga tyčia, viešoje vietoje (namo, esančio prie (duomenys neskelbtini) kieme) S. A. tampė T. M. už striukės ir spyrė į kojas, dėl ko šis pargriuvo, o E. Š. kumščiu sudavė jam vieną smūgį į veido sritį, tokiu būdu bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje, dešinio peties sumušimą, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 131-132, 136 b. l.) ir teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. A. prisipažino padaręs inkriminuotą nusikaltimą ir paaiškino, kad 2013 m. sausio 12 d. apie 18⁰⁰ val. jis, jo draugas E. Š. ir draugė R. M. taksi automobiliu nuvažiavo pas jo buvusį bendradarbį T. M., gyvenantį į (duomenys neskelbtini), nes T. M. buvo jam skolingas už įdarbinimą. Pasak kaltinamojo, užėjus į butą, užsitrenkė durys. Jis paklausė T. M., kada šis atiduos skolą, bet jis neigė esąs skolingas. Kaltinamasis pasiūlė eiti pasikalbėti apie skolą į lauką ir laukė, kol T. M. baigs valgyti. Duris šiek tiek atidarė, po to išlaužė. Į duris spyrė jis (S. A.). Lauke stovėjo trise: jis, E. ir T. Nukentėjusysis toliau atkakliai nepripažino skolos. Supykęs jis sudavė nukentėjusiajam per kojas, šis nukrito. Ką veikė E., nematė. Kažkoks žmogus išėjęs sakė: “Baikite, nesikabinėkite”. Taksi automobiliu išvažiavo namo. Gailisi padaręs nusikalstamą veiką.

Ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 140-141 b. l.) ir teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. Š. prisipažino padaręs inkriminuotą nusikaltimą ir paaiškino, kad T. M. yra S. A. pažįstamas. 2013 m. sausio 12-osios vakarą apie 18⁰⁰ val. S. A. pasiūlė nuvažiuoti pas buvusį bendradarbį T. M. į (duomenys neskelbtini), nes pastarasis buvo skolingas. Kartu važiavo R. M.. T. M. pakvietė visus į vidų; pats tuo metu vakarieniavo. S. A. pasiūlė Tomui išeiti į lauką parūkyti ir pakalbėti apie skolą, bet durys užsikirto. T. padavė S. atsuktuvą, paskui – jam (E. Š.) ir pats dar paėmęs krapštė. Galiausiai duris išspyrė. Išėjus į lauką, R. M. nuėjo į taksi automobilį, o S. A. prie laiptinės klausė T. M., kada šis grąžins skolą. T. M. teigė, jog nežino, už ką yra skolingas. Tada S. A. paėmė T. M. už striukės, nutempė nuo laiptinės laiptų ir vieną kartą spyrė į kojas. Šis pargriuvo. S. A. pakėlus Tomą, jis (E. Š.) sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį kumščiu į veido sritį. Pro šalį ėjęs nepažįstamas vyras pasakė: „Raminkitės!“. Po to jie su S. A. nuėjo į taksi automobilį ir nuvažiavo namo.

Motyvuojamoji dalis

Iš nukentėjusiojo T. M. BPK 291 straipsnio nustatyta tvarka pagarsintų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 14-19 b. l.), matyti, kad 2013 m. sausio 12 d. apie 18³⁰ val. pas nukentėjusįjį į svečius adresu (duomenys neskelbtini), atėjo buvęs bendradarbis S. A., jo draugė R. M. ir dar vienas vaikinas, kurio jis nepažinojo. Tuo metu jis (T. M.) vakarieniavo. Įleido svečius į butą, užrakino duris. S. pakvietė į lauką parūkyti. Eidamas iš buto, S. draugas trenkė ranka į duris, po to S. į duris spyrė ir jas išlaužė. Buto durys nebuvo užsikirtusios, spyna nebuvo užstrigusi. Jis (T. M.) paklausė S. A., ką čia daro. S. paragino greičiau eiti parūkyti ir pakalbėti. Lauke su S. sustojo prie laiptinės; kitas vaikinas su R. nuėjo prie taksi automobilio. R. atsisėdo į automobilį, o vaikinas sugrįžo prie jų (T. M. ir S. A.). S. pasakė jam (T. M.), kad yra skolingas 150 Lt. Tada S. A. draugas smogė jam ranka į veido sritį, o S. čiupo rankomis už striukės ir ėmė tampyti, norėdamas pargriauti. T. M. pargriuvo, greitai atsistojo, bet S. vėl jį pargriovė ir ranka smogė į veidą. Pro šalį ėjo nepažįstamas vyras ir paklausė: „Ką čia darot?“. Nukentėjusysis paprašė vyro iškviesti policiją. Tuo metu S. su draugu atsitraukė, įsėdo į taksi automobilį ir nuvažiavo. Jis (T. M.) iškvietė policiją, po to kreipėsi į medikus. Dėl ko buvo užpultas, nežino.

2013 m. sausio 15 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole (1 t., 35-39 b. l.) užfiksuota, kad nukentėjusysis T. M. atpažino E. Š. kaip tą asmenį, kuris 2013 m. sausio 12 d. apie 18³⁰ val. ranka sudavė į jo buto (duomenys neskelbtini) duris, o vėliau prie namo laiptinės kumščiu trenkė jam į nosį.

Iš liudytojos V. G. BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka pagarsintų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 23-24 b. l.), matyti, kad 2013 m. sausio 12 d. jos draugė R. M. rašė jai SMS žinutes, kviesdama ją (V. G.) ir jos draugą T. M. į svečius. V. G. atsisakius, ėmė prašyti išleisti T. (M.). Vėliau S. A. skambino T. ir kvietė į svečius. T. atsisakius; patys siūlėsi atvažiuoti. S. A. su R. M. atvyko apie 18³⁰ val., su jais buvo dar vienas nepažįstamas vaikinas. Vaikinai nuėjo į virtuvę, o R. M. su V. G. buvo kambaryje. Negirdėjo, apie ką virtuvėje kalbėjo vaikinai. Būdama kambaryje, išgirdo smūgius. Išėjusi į koridorių, prie buto laukųjų durų, kurios buvo praviros, pamatė stovinčius S. ir T. T. sakė: „Ką čia darai?“ S. atsakė: „Einam parūkyti, sutvarkysi tas duris“. Po šių žodžių vaikinai ir R. M. išėjo, V. G. liko viena. Praėjus 5-7 min., parbėgo T. ir liepė skambinti tėvui, nes S. su draugu jį sumušė. Nematė, kaip buvo sumuštas Tomas, triukšmo negirdėjo, nes gyvena ketvirtame aukšte ir langai išeina į priešingą pusę.

2013 m. sausio 15 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole (1 t., 41-45 b. l.) užfiksuota, kad liudytoja V. G. atpažino E. Š. kaip vaikiną, kuris 2013 m. sausio 12 d. apie 18³⁰ val. su S. A. ir R. M. atvyko pas T. M. adresu (duomenys neskelbtini), o vėliau, kaip jai pasakojo nukentėjusysis, lauke su S. A. jį sumušė.

2013 m. sausio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokole su foto lentele bei schema (1 t., 9- 13 b. l.) užfiksuota vieta prie namo (duomenys neskelbtini), kur 2013 m. sausio 12 d. apie 18³⁰ val. buvo sumuštas nukentėjusysis T. M., sugadintos buto, esančio (duomenys neskelbtini), durys.

Juridinė veikos kvalifikacija, teismo išvados ir motyvai

Veikos kvalifikavimą lemia šie objektyvūs nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – vieša vieta. Vieša vieta - vieša erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent: gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, bet dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams nusikalstama veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Papildomai pagal BK 140 straipsnį veika nekvalifikuojama. Tuo tarpu padarius nesunkų ar sunkų sveikatos sutrikdymą, veika kvalifikuojama kaip viešosios tvarkos pažeidimo ir sveikatos sutrikdymo nusikaltimų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-242/2009).

BK 284 straipsnyje 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis materiali. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės, kas pradėjo konfliktą, veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada paneigia viešosios tvarkos pažeidimą, nes svarbu ir tai, kokią vietą ir būdą savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko.

Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada paneigia teisinę galimybę veiką kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Taikant BK 284 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje, kad dėl jo veiksmų kilo neigiamų padarinių - realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-311/2009, 2K-136/2010, 2K-159/2009, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-229/2011, 2K-499/2011, 2K-55/2013).

Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Kasacinės instancijos teismo praktikoje įžūlūs veiksmai asmeniui inkriminuojami paprastai tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-122/2008, 2K-412/2009, 2K-587/2007).

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, teismas sprendžia, kad jų pakanka patvirtinti, jog kaltinamieji S. A. ir E. Š. padarė inkriminuotą nusikalstamą veiką, abejoti kaltinamųjų kalte nėra pagrindo. Nustatyta, kad nusikalstama veika įvykdyta viešoje vietoje (laiptinėje irgi girdisi, kas vyksta bute prie laukujų durų, kieme), dėl asmeninių priežasčių, susijusių su tariamos ar realiai egzistuojančios skolos grąžinimu; kaltinamiesiems demonstruojant savo jėgą ir fizinę galią (išlaužiant buto duris, panaudojant prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą), sukėlė normos dispozicijoje nurodytus padarinius, kadangi į smurto proveržį neigiamai sureagavo praeivis.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, išdėstytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.).

Kaltinamojo S. A. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi; savo noru atlygino civiliniam ieškovui Valstybinei ligonių kasai prie SAM padarytą turtinę žalą; atsiprašė nukentėjusiojo (BK 59 str. 1 d. 2-3 p.; 2 d.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Kaltinamasis anksčiau teistas (1 t., 101-103 b. l.), naują nusikaltimą padarė teistumui neišnykus, todėl laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). Administracine tvarka nebaustas (1 t., 100 b. l.), Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. PK Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados (1 t., 95 b. l.) charakterizuojamas teigiamai. Dirbo UAB „M.“ (1 t., 104 b. l.), dabar, jo žodžiais tariant, dirba užsienyje. Į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registrą ir Kelmės rajono psichikos sveikatos centro Narkologinio bei Psichiatrijos kabinetų įskaitas neįrašytas (1 t., 97-99 b. l.).

Kaltinamojo E. Š. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi; be to, atsiprašė nukentėjusiojo (BK 59 str. 1 d. 2 p.; 2 d.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Kaltinamasis anksčiau teistas, įskaitant pagal tą patį BK 284 straipsnį (1 t., 116-126 b. l.), naują nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, todėl laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). Baustas administracine tvarka (1 t., 113-115 b. l.). Dirbo UAB „M.“ (127 b. l.), dabar atlieka laisvės atėmimo bausmę. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. PK Viešosios policijos skyriaus Pietinėje policijos nuovadoje (1 t., 109 b. l.) negauta nusiskundimų dėl E. Š. elgesio. Į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registrą neįrašytas (1 t., 111 b. l.).

Už viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimą gali būti baudžiama viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (BK 284 str. 1 d.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamųjų asmeninių savybių, kitų juos charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Nors kaltinamasis S. A. teisiamas antrą kartą, bet iš esmės charakterizuojamas teigiamai, dirba, augina mažametį vaiką. Tokiu atveju jam skiriama viena švelnesnių bausmės rūšių – bauda, jos dydį parenkant mažesnį už sankcijos vidurkį (BK 47 str. 3 d. 2 p.).

Kaltinamasis E. Š. teisiamas aštuntą kartą, vėl nusikalto praėjus vos ketvirčiui po to, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos (laisvės atėmimo bausmę pagal Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nuosprendį baigė atlikti 2012 m. spalio 8 d., aptariamas nusikaltimas įvykdytas 2013 m. sausio 12 d.). Todėl jam skiriama griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jos dydį parenkant mažesnį už sankcijos vidurkį (BK 55 str., 61 str. 1-2 d.).

Laikantis BK 64¹ straipsnio (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-499 redakcija, įsigaliojo nuo 2013 m. liepos 13 d.) reikalavimų, kaltinamiesiems skirtos bausmės mažinamos trečdaliu.

Šiuo nuosprendžiu E. Š. skirta sumažinta laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinama su Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nuosprendžiu skirta 3 m. laisvės atėmimo bausme (BK 63 str. 4, 9 d.).

Kaltinamajam S. A. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 147-148 b. l.) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliekama nepakeista.

Kaltinamasis E. Š. atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė neskiriama.

Suplėšyta striukė, kuri ikiteisminio tyrimo metu grąžinta nukentėjusiajam (1 t., 65, 67 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekama neribotai teisėto savininko T. M. nuosavybei (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Valstybinė ligonių kasa prie SAM pareiškė civilinį ieškinį dėl 241,08 Lt žalos atlyginimo už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas priteisimo (Sveikatos draudimo įstatymo 4-5, 9, 15, 29-34 str., Socialinio draudimo įstatymo 3, 24, 34 str., CK 6.290 str.) (1 t., 31-33 b. l.).

Iki bylos išnagrinėjimo pabaigos kaltinamasis S. A. atlygino Valstybinei ligonių kasai padarytą žalą (2013 m. birželio 20 d. mokėjimo nurodymas), todėl civilinis ieškovas ieškinio atsisakė. Teismas nenustatė, kad civilinio ieškinio atsisakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, todėl atsisakymą priima ir su tuo susijusią baudžiamosios bylos dalį nutraukia (BPK 107 str., CPK 42 str. 2 d., 140 str. 1 d., 293 str. 4 p.).

Nukentėjusysis T. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos 513 Lt turtinės ir 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (1 t., 180 b. l.). Pasak nukentėjusiojo, turtinę žalą sudaro sulaužytų durų remonto išlaidos (363 Lt) ir suplėšytos striukės vertė. Striukę pirko už 200 Lt; ji buvo dėvėta, todėl ją įkainoja 150 Lt. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia patirtu fiziniu skausmu, pažeminimu, dvasiniais išgyvenimais ir nepatogumais; nurodo, jog ir po sumušimo kurį laiką skaudėjo bei svaigo galva, skaudėjo petys.

Nukentėjusysis prašo priteisti 513 Lt turtinės žalos atlyginimo iš abiejų kaltinamųjų solidariai.

CK 6.6 straipsnio 1 ir 3 dalys numato, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.

Nukentėjusiajam iš kaltinamųjų solidariai priteisiama 363 Lt turtinės žalos atlyginimo dalis, o reikalavimo dalis dėl 150 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetama. Nukentėjusiojo prašymu striukė, suplėšyta ties kairės rankos pažastimi, jam buvo grąžinta „naudojimui“ (t. 1., 65, 67 b. l.). Tokiu atveju jis nebetenka teisės reikalauti sumokėti drabužio įsigijimo kainos (atėmus nusidėvėjimą). Tuo tarpu atlyginti suplėšytos striukės sutvarkymo išlaidų nukentėjusysis neprašė (CK 6.249 str. 1 d.).

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinė žala apima asmeniui sukeltą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt., teismo įvertintus pinigais. Neturtinė žala padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatymų leidėjas nenumatė atlygintinos neturtinės žalos minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtina tik nebaigtinį žalos atlyginimo priteisimo kriterijų sąrašą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju vertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008).

Nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiajam smūgiuota į tokią gyvybiškai ir estetiškai svarbią kūno vietą kaip veidas, tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengta didesnių sužalojimų, už kuriuos atsakomybė numatyta kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose. Be to, dar vienas smūgis kliuvo į kojas, dėl ko nukentėjusysis parvirto, o krisdamas užsigavo petį. Savaime suprantama, kad nusikaltimo metu ir kurį laiką po to nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, patyrė neigiamų emocijų, diskomfortą. Byloje nėra objektyvių medicininių duomenų apie liekamuosius reiškinius nukentėjusiojo sveikatai (CPK 177 str. 3 d.). Taip pat nėra įrodymų, kad nukentėjusysis kokiais nors teisiškai nepriimtinais veiksmais būtų prisidėjęs prie to, kad jo sveikata buvo nežymiai sutrikdyta (CK 6.282 str. 1 d). Neturtinė žala padaryta tyčiniais kaltinamųjų veiksmais. Galiausiai teismas saistomas savo paties tapačiose situacijose priimtų sprendimų, pvz., Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nuosprendis byloje Nr. 1-172-900/2013; 2013 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendis byloje Nr. 1-801-900/2013; 2013 m. rugsėjo 11 d. nuosprendis byloje Nr. 1-703-900/ 2013 ir kt. (teisminių precedentų horizontalus veikimas). Remiantis išvardintais argumentais civilinio ieškinio dalis dėl 3 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinama visiškai.

Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. sausio 23 d. sprendimu (1 t., 78-79 b. l.) nukentėjusiajam T. M. baudžiamojoje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Nukentėjusiajam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos (advokato užmokestis) sudaro 300 Lt (2 t., 11 b. l.). Ši suma pripažintina proceso išlaidomis (BPK 103 str. 1 d. 6 p., 105 str. 1 d.) ir lygiomis dalimis priteisiama į valstybės biudžetą iš kaltinamųjų S. A. ir E. Š. (dalinė prievolė).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 107, 297-298, 301-305, 307 straipsniais, CPK 42 ir 293 straipsniais, teismas

nusprendžia:

S. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 21 (dvidešimt vieno) MGL, kas prilygsta 2 730 Lt (dviems tūkstančiams septyniems šimtams trisdešimčiai litų), baudą.

Vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, S. A. skirtą 21 (dvidešimt vieno) MGL baudą sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) iki 14 (keturiolikos) MGL, kas prilygsta 1 820 Lt (vienam tūkstančiui aštuoniems šimtams dvidešimčiai litų), baudos.

S. A. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės šis nuosprendis.

E. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, E. Š. skirtą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir skirti sumažintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, E. Š. skirtą sumažintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nuosprendžiu skirta 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausme ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 3 (trijų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Priimti civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie SAM civilinio ieškinio dėl 241,80 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo atsisakymą ir šią baudžiamosios bylos dalį nutraukti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies: iš S. A. ir E. Š. priteisti solidariai 363 Lt (tris šimtus šešiasdešimt tris litus) turtinės žalos atlyginimo ir 3 000 Lt (tris tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Likusią nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. M. civilinį ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš S. A. ir E. Š. valstybės naudai po 150 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt litų) nukentėjusiojo T. M. atstovavimo išlaidų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintą striukę palikti neribotai T. M. nuosavybei.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo, o laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo – per 20 d. nuo nuosprendžio patvirtinto nuorašo įteikimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.