Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo E. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaudamasis BK 64¹ str., E. Š. paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaudamasis BK 63 str. 4 d., 9 d., E. Š. paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nuosprendžiu paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies: iš S. A. ir E. Š. solidariai priteista 363 Lt turtinės ir 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

Skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu, nuteistas ir S. A., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

E. Š. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su S. A., įžūliu elgesiu ir chuliganiškais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent: 2013 m. sausio 12 d., apie 18:30 val., išlaužė buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, duris, kurių vertė 300 Lt, tęsdami nusikalstamą veiką ir veikdami vieninga tyčia, viešoje vietoje (namo, esančio prie (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kieme) S. A. tampė T. M. už striukės ir spyrė į kojas, dėl ko šis pargriuvo, o E. Š. kumščiu sudavė jam vieną smūgį į veido sritį, tokiu būdu bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje, dešinio peties sumušimą, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Skunde apeliantas reiškia manymą, kad, lyginant su S. A., jis pagal BK 284 str. 1 d. yra nubaustas per griežtai. Taip pat teigia, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę negali sumokėti iš jo priteistos turtinės ir neturtinės žalos, o paskyrus baudą, sumokėti galėtų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo E. Š. gynėjas prašė tenkinti jo ginamojo apeliacinį skundą, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. Š. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ir pripažino jį kaltu pagal BK 284 str. 1 d. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių aplinkybių, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su apylinkės teismo paskirta bausme, civilinio ieškinio priteisimu, atitinkamai prašydamas švelninti jo teisinę padėtį. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).

BK 54 str. 1 d. numatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistąjį E. Š. apibūdinančius duomenis (skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą padarė neišnykus teistumui už anksčiau padarytus tyčinius nusikaltimus, būdamas recidyvistas (BK 27 str. 1 d.), turėdamas galiojančių administracinių nuobaudų), nustatytas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl to, atsiprašė nukentėjusiojo, į nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje, kitus bausmės skyrimui reikšmingus duomenis. Kolegija iš esmės pritaria apylinkės teismo sprendimui skirti nuteistajam E. Š., kaip recidyvistui, griežčiausią BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą (BK 56 str. 1 d.), nes jis kelia didesnį pavojų visuomenei ir dėl to jo padaryta nusikalstama veika laikytina pavojingesne.

Tai, kad šioje byloje apelianto bendrininkui nuteistajam S. A. už tą pačią nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., buvo paskirta švelnesnė bausmės rūšis – bauda, savaime nereiškia, kad tokia pat bausme turi būti baudžiamas ir E. Š.. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, kurio turinys apeliantui žinomas, aiškiai argumentavo savo sprendimą, kodėl nuteistajam S. A. skiria baudą, o E. Š. laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad teisinga bausmė pagal Baudžiamąjį įstatytą yra individualizuota, t. y. skiriama konkrečiam asmeniui už jo padarytą konkrečią nusikalstamą veiką, atsižvelgiant būtent į tam asmeniui aktualių bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismui skirti apeliantui analogišką bausmę, kaip ir nuteistajam S. A., nebuvo pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visumą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, E. Š. paskyrė laisvės atėmimo bausmę – 9 mėnesius, mažesnę už BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytą tokios bausmės vidurkį (vidurkis 1 metai 1 mėnuo 15 dienų), todėl laikyti ją aiškiai per griežta nėra pagrindo. Maža to, apylinkės teismas pritaikė E. Š. atžvilgiu jo teisinę padėtį lengvinantį institutą, įtvirtintą BK 64¹ str. (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-499 redakcija), ir sumažino paskirtą bausmę vienu trečdaliu, o skirdamas galutinę subendrintą bausmę, vadovaudamasis BK 63 str. 4 d., 9 d., prie įsiteisėjusiu Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nuosprendžiu E. Š. paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės – 3 metų, pridėjo tik dalį – 4 mėnesius, bausmės už nusikaltimą, inkriminuotą skundžiamu nuosprendžiu. Todėl laikyti E. Š. paskirtą galutinę subendrintą bausmę aiškiai per griežta taip pat nėra jokio teisinio pagrindo.

Pažymėtina, kad bausmės esmę sudaro nubaudimas, kuris negali būti suvokiamas atskirai nuo kitų bausmės tikslų ir turi būti traktuojamas kaip priemonė kitiems tikslams pasiekti. Bausmė – tai valstybės taikoma prievartos priemonė nusikaltusiam asmeniui, todėl savaime suprantama, kad ja ribojamos tam tikros asmens teisės ir laisvės. Kolegijos nuomone, E. Š. teisinės padėties švelninimas, kaip prašoma apeliaciniu skundu, toliau formuotų neadekvatų savo elgesio ir atsakomybės suvokimą, nebaudžiamumo įspūdį ir bausmės tikslų, numatytų BK 41 str. 2 d., pasiekti nepavyktų.

Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas konstatavo, kad E. Š. ir S. A. yra kalti dėl bendrininkų grupėje įvykdytos nusikalstamos veikos, kad yra atsakingi ir dėl nukentėjusiajam T. M. padarytos turtinės ir neturtinės žalos. Tai, kad E. Š., kaip teigia apeliaciniame skunde, atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę neturi galimybės atlyginti nukentėjusiajam priteistą žalą, nėra pagrindas nei keisti jam paskirtą bausmę, nei keisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl priteistų iš nuteistųjų turtinės ir neturtinės žalų T. M. atlyginimo, nes apylinkės teismas, spręsdamas nukentėjusiojo civilinio ieškinio klausimą, nenukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose ir tinkamai taikė BPK 113 str., 115 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą atmesti.