Telšių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininko M. K. skundą dėl antstolės E. M. veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

skolininkas M. K. kreipėsi į antstolę, su skundu dėl antstolės E. M. veiksmų vykdomosiose bylose: Nr. 0009/15/04348, 0009/15/04830, 0009/16/01494, 0009/16/03899, 0009/17/02147, 0009/17/02148. Skolininkas sunku prašo panaikinti dėl 2017 m. gruodžio 5 d. patvarkymą ir patikslinti patvarkymus Nr. S3g-40571, Nr. S3g-40557, Nr. S3g-43590, Nr. S3g-43592, Nr. S3g-43587 vykdyti išieškojimą iš jam priklausančių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje, nurodant, kad iš jam priklausančių piniginių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje, jam būtų leidžiama naudotis 380,00 Eur suma, būtinųjų poreikių patenkinimui.

Antstolė E. M. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510–513 ir 613 straipsniuose numatytais reikalavimais išnagrinėjo skolininko skundą, 2017 m. gruodžio 21 d. patvarkymu Nr. S3g-70017, atsisakė skundą tenkinti, nustačiusi, jog skundas nepagrįstas bei pareiškėjo skundą ir vykdomąsias bylas perdavė Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, kurių veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas. Šios kontrolės metu patikrinami ir patvirtinami šio Kodekso VI dalyje nurodyti antstolio surašyti vykdymo proceso dokumentai (CPK 594 straipsnio 1 dalis).

Vykdomajam procesui išimtinai vadovauja antstolis (CPK 585 straipsnis), jis sprendžia kokius konkrečiai veiksmus vykdomojoje byloje reikia atlikti.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolė vykdo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-2991-715/2015 dėl 533,38 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „4finance“ naudai; Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-3025-169/2015 dėl 717,59 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo išieškotojos UAB „4finance“ naudai; Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-159-169/2015 dėl 115,84 Eur turtinės žalos išieškojimo išieškotojo K. K. naudai; Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-159-169/2015 dėl 81,06 Eur skolos išieškojimo išieškotojos valstybės naudai; Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-29-309/2016 dėl 10000,00 Eur neturtinės žalos išieškojimo išieškotojos G. G. naudai; Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-29-309/2016 dėl 30220,80 Eur turtinės ir neturtinės žalos išieškojimo išieškotojos R. G. naudai iš pareiškėjo M. K..

Antstolė patikrinusi duomenis apie skolininko turtą, turtines teises, galimas darbovietes, nustatė, kad nei turto, nei piniginių lėšų skolininkas neturi. 2016 m. rugpjūčio 9 d. antstolė nustatė, kad skolininkas atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose. 2017 m. rugpjūčio 25 d. patvarkymais Nr. S3g-40571, Nr. S3g-40557, Nr. 43592, Nr. S3g-43596; 2017 m. rugpjūčio 11 d. Nr. S3g-40557, 2017 m. spalio 9 d. Nr. S3g-52583, areštavo lėšas, išskaitant iš skolininkui priklausančių lėšų, kiekvieną mėnesį 70 procentų nuo skolininkui priklausančių lėšų dalies, viršijančios vieną MMA, ir 20 procentų nuo skolininkui priklausančių lėšų, neviršijančių vieno MMA, o pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų nuo skolininkui priklausančių lėšų dalies, neviršijančios vieno MMA, esančių Alytaus pataisos namų sąskaitoje.

Skolininko teigimu, išieškojimas, nuskaičiuojant iš jo pinigines lėšas, kurios neviršija MMA, yra neteisėtas, ir remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo d. nutartimi Nr. 3K-3-154-313/2016. Minėtoje nutartyje kasacinės instancijos teismas konstatavo, jog pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau - Sprendimų vykdymo instrukcija)). Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis Nr. 3K-3-154-313/2016).

Pagal galiojantį įstatyminį reglamentavimą, nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (Sprendimų vykdymo instrukcija 4 punktas).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje Nr. 3K-7-315-421/2017 patvirtino, jog Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje Nr. 3K-3-154-313/2016 skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamas lėšas priskyrė kategorijai pajamų, išieškojimui iš kurių yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus nuostatos. Taip pat šia nutartimi kasacinis teismas nurodė, kad skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio išskaitų dydį, nuostatas. CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitų iš skolininko pajamų taisyklės MMA dydžio atžvilgiu yra taikomos atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, kartą ar kelis kartus per mėnesį.

Išieškojimas iš nuteistojo asmeninėje sąskaitoje, kurią administruoja bausmės vykdymo institucija, esančių piniginių lėšų, yra galimas. Trečiųjų asmenų pervestos piniginės lėšos į bausmės vykdymo institucijos depozitinę sąskaitą netampa šios įstaigos nuosavybe. Minėtas pinigines lėšas bausmės vykdymo institucija privalo įrašyti į nuteistojo asmeninę sąskaitą, tai yra nuteistojo asmeninė nuosavybė (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 98 straipsnis). Antstolis turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjo pinigines lėšas, esančias pataisos namuose (CPK 688 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė 2017 m. rugpjūčio 11 d., 2017 m. rugpjūčio 25 d. bei 2017 m. spalio 9 dienomis priimtuose patvarkymuose laikėsi naujai suformuotos teismų praktikos ir areštavo skolininkui priklausančias lėšas, esančias pataisos namų įstaigos sąskaitoje bei nurodė, kad reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, o pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų, nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, todėl darytina išvada, kad antstolės E. M. veiksmai, kuriais nukreiptas išieškojimas į pareiškėjo laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje esančias lėšas, neprieštarauja įstatymo nuostatoms ir yra teisėti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510-513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo M. K. skundą atmesti.

Įsiteisėjus nutarčiai, vykdomąsias bylas grąžinti antstolei.

Nutartis per septynias dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.