- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-28
- Bylos Nr.
- e2-806-934/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00076-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Milijonai“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Finpro LT 1“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Milijonai“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. liepos 22 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finpro LT 1“ pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Milijonai“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Finpro LT 1“ (toliau – ir ieškovė) prašė iškelti atsakovei UAB „Milijonai“ (toliau – ir atsakovė, ar Bendrovė) nemokumo (bankroto) bylą.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad UAB „Finpro LT 1“ ir Bendrovė 2024 m. gegužės 31 d. sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2024 m. birželio 21 d. buvo sudarytas minėtos paskolos sutarties pakeitimas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tiek paskolos sutartis, tiek jos pakeitimas – Paskolos sutartis). Paskolos sutartimi šalys susitarė, kokia tvarka ir terminais Bendrovei bus suteikta 1 439 794,70 Eur paskola. Paskolos sutartimi Bendrovei buvo išmokėta 457 855,58 Eur. Likusi paskolos dalis Bendrovei išmokėta nebuvo, nes Bendrovei tinkamai nevykdant įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį ir nepašalinus esminių Paskolos sutarties pažeidimų, ieškovė 2024 m. gruodžio 30 d. Paskolos sutartį vienašališkai nutraukė. Bendrovei nevykdant skolinių įsipareigojimų Paskolos sutarties pagrindu, ieškovė kreipėsi į notaro biurą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Notaras 2025 m. balandžio 3 d. išdavė vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš Bendrovės ieškovės naudai. Pareiškimo pateikimo dieną Bendrovės neįvykdyti skoliniai įsipareigojimai ieškovei Paskolos sutarties, vykdomojo įrašo pagrindu sudaro 468 264,38 Eur, iš kurių 457 855,58 Eur negrąžinta paskolos dalis, 9 956,89 Eur nesumokėtos kompensacinės palūkanos, 451,91 Eur notaro atlyginimas, kompensacija už patikras registruose ir 1,5 proc. kompensacinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 2025 m. vasario 15 d. nuo 457 855,58 Eur negrąžintos paskolos. Bendrovė Paskolos sutartimi prisiimtų finansinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, įsiskolinimas toliau didėja. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog Bendrovė nėra finansiškai pajėgi vykdyti savo finansinius įsipareigojimus ieškovei, t. y. neturi galimybių tinkamai mokėti nei kompensacinių palūkanų, nei grąžinti paskolą.
3. Ieškovė paaiškino, kad atsakovės finansiniai duomenys patvirtina, jog ji yra nemoki ir jai keltina bankroto byla. Paskutinis atsakovės Valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui pateiktas balansas yra už 2023 m. Remiantis šio balanso duomenimis, nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 76 863 Eur trumpalaikis turtas, kurį sudaro 38 435 Eur per vienus metus gautinos sumos ir 38 428 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai. Ilgalaikiu turtu atsakovė nedisponuoja. Atsakovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 71 212 Eur. Atsakovės 2023 m. balanse nurodytos 38 435 Eur per vienus metus gautinos sumos neturi būti vertinamos kaip atsakovės turimo turto sudėtinė dalis. Be to, nors atsakovė perėmė iš ieškovės 16 416,02 Eur dydžio reikalavimą į UAB „MT Baltic“ ir 215 645,78 Eur dydžio reikalavimą į UAB „Muzita“, pastarieji reikalavimai negali būti realiai įgyvendinti, nes UAB „MT Baltic“ yra iškelta bankroto byla, o UAB „Muzita“ finansinė padėtis taip pat yra sudėtinga, nes ji turi įsiskolinimų tiek Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, neturi nei vieno darbuotojo, nuo 2025 m. sausio mėn. išregistruota iš pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojų. Taigi, atsakovės debitorinių reikalavimų atgavimas yra abejotinas, kito trumpalaikio turto faktinis egzistavimas nėra pagrįstas, o ilgalaikio turto atsakovė neturi. Nesant minėtas aplinkybes paneigiančių įrodymų, darytina išvada, kad atsakovės įsipareigojimai, į kuriuos net nėra įtrauktas ieškovės daugiau nei 457 tūkst. Eur reikalavimas, viršija atsakovei priklausantį turtą ir pagal balanso testą atsakovė yra laikytina nemokia.
4. Ieškovė pažymėjo, kad aplinkybę, jog atsakovė turi ilgalaikių, tęstinių ir reikšmingų finansinių nemokumo problemų patvirtina ir tai, jog atsakovė ne tik nėra įvykdžiusi savo įsipareigojimų ieškovei, bet ir nepadengia 441,25 Eur dydžio įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.
5. Ieškovė nurodė, kad atsakovės įsipareigojimai viršija jos turtą, atsakovė turi reikšmingų ilgalaikių finansinių sunkumų ir nėra pajėgi vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams bei jų nevykdo, o pagal balanso testą atsakovė yra nemoki, negali būti laikoma gyvybinga, todėl jai keltina bankroto byla.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. liepos 22 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „Milijonai“ bankroto bylą, išsprendė kitus su bankroto bylos iškėlimu susijusius klausimus.
7. Teismas iš antstolės 2025 m. gegužės 21 d. pažymos nustatė, kad ieškovės naudai iš atsakovės vykdomas priverstinis 457 855,58 Eur skolos, 9 956,89 Eur palūkanų, 21 450,22 Eur palūkanų išieškojimas pagal Vilniaus miesto 5-ojo notaro biuro notaro išduotą vykdomąjį įrašą. Atsakovė Lietuvoje savo vardu registruoto nekilnojamo turto, transporto priemonių, finansų įstaigose esančių sąskaitų, neturi.
8. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2025 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2433-560/2025 laikė nepaduotu ieškovės UAB ,,Milijonai“ ieškinį atsakovėms UAB ,,Finpro LT 1“ ir UAB ,,Finpro Rent“ dėl šalių sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais, vykdomojo įrašo dalies panaikinimo, nuostolių atlyginimo. Ši teismo nutartis įsiteisėjo, todėl ieškovės reikalavimo pagrindas yra galiojantis.
9. Teismas nustatė, kad Bendrovės pelnas 2023 m. siekė 2 303 Eur, 2022 m. – 848 Eur. 2023 m. Bendrovė turėjo 76 863 Eur turto, kurį sudarė trumpalaikis turtas (gautinos sumos ir pinigai), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 71 212 Eur. Atsakovė pateikė teismui 2025 m. liepos 15 d. suvestinę, kurioje nurodė, jog ieškovės finansiniai reikalavimai siekia 383 592,03 Eur, o debitoriniai – 742 630,30 Eur. Teismas pažymėjo, kad šie duomenys vertintini kritiškai, nes suvestinėje nėra įtraukta skola ieškovei pagal vykdomąjį įrašą. Teismas nurodė, kad atsakovė nepagrindė 2025 m. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenų. Be to, 2025 m. balanse gautinos sumos sudaro net 743 117 Eur, tačiau Bendrovės galimybės atgauti debitorinius įsiskolinimus yra deklaratyvios ir neįrodytos.
10. Teismas nusprendė, kad atsakovė netolimoje ateityje negalės vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams ir turi ne laikinus, o nuolatinius mokumo sunkumus, kurie nuolat didėja esant nuostolingai veiklai. Kadangi Bendrovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių, todėl teismas konstatavo, kad Bendrovė yra nemoki.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atsakovė UAB „Milijonai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. liepos 29 d. nutartį ir pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti arba perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nustatant pirmumo tvarką išnagrinėjant priešieškinį ir nustatant ieškovės reikalavimo pagrįstumą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Dėl ieškovės valingų ir nesąžiningų veiksmų, Bendrovės veikla iš esmės yra apsunkinta, tačiau, nepaisant to, egzistuoja reali galimybė ją atstatyti. Atsakovės pagrindinė ūkinė komercinė veikla buvo nekilnojamojo turto statybos. Šiai veiklai vykdyti atsakovei buvo reikalingas finansavimas, kurį suteikti turėjo ieškovė, tačiau ieškovė pažeidė sutartinius įsipareigojimus – nesuteikė visos atsakovei reikalingos paskolos nekilnojamojo turto veiklai vykdyti, o tai lėmė atsakovės organizuotų nekilnojamojo turto projektų žlugimą. Be to, ieškovės iniciatyva buvo pradėtas skolos išieškojimas vykdomojo įrašo pagrindu, dėl to Bendrovės atžvilgiu buvo taikyta eilė areštų ir kitų veiklos ribojimų, taip iš esmės sutrikdant Bendrovės veiklą. Be kita ko, pačios ieškovės reikalavimu, jai buvo įkeista tiek turto, kad būtų padengti visi atsakovės galimi finansiniai įsipareigojimai.
11.2. Kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas ultima ratio (paskutine, kraštutine) gynybos priemone, kai išnaudoti visi pažeistų teisių gynimo būdai ir jie nedavė teigiamo efekto, nes bankroto bylos iškėlimas susijęs su neigiamais teisiniais padariniais skolininkei, t. y. apribojama jos veikla. Nagrinėtinu atveju akivaizdu, kad neužbaigus išieškojimo veiksmų, kurie tikėtinai pasibaigs ieškovės finansinio reikalavimo patenkinimu iš įkeisto turto, ieškovė, kaip kreditorė, nėra laikoma išnaudojusi visų savo pažeistų teisių gynimo būdų – ieškovės finansinis dar gali būti patenkintas. Taigi, bankroto bylos iškėlimas šioje stadijoje neatitiktų kasacinio teismo praktikos suformuotų ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) įtvirtintų proceso tikslų, o ieškovės veiksmai gali būtų kvalifikuojami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.
11.3. Dėl ieškovės neteisėtų veiksmų visumos atsakovė pateikė priešieškinį ieškovei, kurio patenkinimo atveju, faktinė situacija pasikeistų – ne atsakovė būtų skolinga ieškovei, bet ieškovė taptų skolinga atsakovei. Išnagrinėjus priešieškinį būtų nustatytas ieškovės reikalavimo pagrįstumas, tačiau Šiaulių apygardos teismas atsisakė priimti atsakovės priešieškinį ir iškart konstatavo, kad ieškovė turi pagrįstą reikalavimą. Atsakovės pateiktas priešieškinis yra beveik du kartus didesnis už ieškovės pateiktą finansinį reikalavimą. Be to, ieškovė net nėra atsakovės kreditorių sąraše, o priešingai, ieškovė yra bendrovės debitore, todėl negali būti laikoma kreditore, atitinkančia JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarką, kad nemokumo procesą inicijuoti turi teisę kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs. Ieškovės reikalavimas yra pagrįstas apgaule sudarytais dokumentais, tuo tarpu vykdomasis dokumentas gautas apgaule pasirašyto vekselio pagrindu, tačiau teismas, atmesdamas priešieškinį, net nebandė gilintis į šių dokumentų sudarymo aplinkybes ir apribojo Bendrovės galimybe įrodyti šių dokumentų ir reikalavimų nepagrįstumą.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į atsakovės UAB „Milijonai“ atskirąjį skundą ieškovė UAB „Finpro LT 1“ prašė atmesti atsakovės atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. liepos 22 d. nutarties, priteisti ieškovei iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Atsakovė atskirajame skunde nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes, jog ieškovės nesąžiningi veiksmai nulėmė atsakovės būklę, o atsakovės veiklą neva yra reali galimybė atstatyti. Nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo ir pagrindžiančių įrodymų, kad ieškovės veiksmai yra nesąžiningi ir (ar) neteisėti. Tarp ieškovės ir Bendrovės sudaryta Paskolos sutartis buvo vienašališkai nutraukta ne dėl atsakovės nurodytų tariamų ieškovės tinkamų įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį nevykdymo, o priešingai, būtent dėl atsakovės atliktų eilės esminių Paskolos sutarties pažeidimų, kurie sąlygojo vienašališką Paskolos sutarties ieškovės inciatyva, t. y. dėl atsakovės kaltės. Paskolos sutarties nutraukimas ieškovės iniciatyva yra visa apimtimi pagrįstas, teisėtas ir nėra nuginčytas. Ieškovės egzistuojantį reikalavimą atsakovei patvirtina ir pagrindžia Paskolos sutarties pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, kuris yra priverstinai vykdytinas, galiojantis ir nėra nuginčytas. Atsakovės kaltinimai ieškovei dėl jos finansinės būklės yra atmestini, kadangi bankroto bylos inicijavimas yra nulemtas akivaizdžios atsakovės nemokumo būsenos, o ne dėl kitų tariamų ir visiškai nepagrįstų atsakovės nurodomų deklaratyvių interpretacijų.
12.2. Atsakovės įsipareigojimai viršija atsakovei priklausantį turtą ir pagal balanso testą atsakovė laikytina nemokia bei turi ilgalaikių, tęstinių ir reikšmingų finansinių problemų. Ieškovė, tinkamai įvykdžiusi JANĮ reikalavimus dėl nemokumo proceso inicijavimo, pagrįstai ir teisėtai realizuodama turimas teises inicijavo bankroto bylos iškėlimą atsakovei. Atsakovė skundą grindžia deklaratyvaus ir abstraktaus pobūdžio visiškai nepagrįstais kaltinimais ieškovei ir tariama galimybe atkurti atsakovės veiklą, kurių neįrodė ir nepagrindė jokia apimtimi.
12.3. Atsakovės argumentai dėl skolos išieškojimo iš trečiųjų asmenų turto šiuo atveju neturi teisinės ir faktinės reikšmės, kadangi atsakovė yra nemoki. Vykdymo procese nustatyta, kad atsakovė neturi jokio turto, jai priklausančių sąskaitų kredito įstaigose. Atsakovė objektyviai atitinka nemokumo būsenos pažymius – negali laiku vykdyti turtinių prievolių ir jos įsipareigojimai viršija turto vertę. Atsakovė nėra gyvybinga, nevykdo veiklos, nėra veiklos perspektyvų ir nėra pagrindo net prielaidai apie galimybių atsiskaityti su kreditoriais atsiradimą. Ieškovės naudai užtikrinant Paskolos sutarties įvykdymą įkeistas tretiesiems asmenims priklausantis turtas nėra realizuotas vykdymo procese, atitinkamai atsakovės prielaidos apie visišką skolinių įsipareigojimų padengimą ieškovei pagal Paskolos sutartį yra nepagrįstos ir neįrodytos. Be to, skolos ieškovei patenkinimas iš tretiesiems asmenims įkeisto turto neturi įtakos atsakovės nemokumo būsenos pasikeitimui, kadangi įkaito davėjams įvykdžius įsipareigojimus, pastarieji iš įkeisto turto realizavimo ieškovei padengto skolinio reikalavimo apimtyje turi regreso teisę reikalauti grąžinti atitinkamą sumą iš atsakovės, t. y. reikalavimų suma į atsakovę nesumažės, net realizavus tretiesiems asmenims priklausantį turtą, atitinkamai nepasikeis ir atsakovės nemokumas.
12.4. Atsakovė nepagrįstai teigia turinti į ieškovę priešpriešinį reikalavimą, kurio patenkinimo atveju, faktinė situacija taptų atvirkštinė – ne atsakovė būtų skolinga ieškovei, bet ieškovė taptų skolinga atsakovei. Atsakovės tariami reikalavimai ieškovei ne tik kad nėra pagrįsti, tačiau nėra įrodyti jokia apimtimi (nėra įrodytas jų tariamas patyrimas, apskaičiavimas ir t.t.). Tarp faktinių Paskolos sutarties nutraukimo aplinkybių ir atsakovės nurodomų aplinkybių, neva nulėmusių tariamų nuostolių patyrimą, nėra priežastinio ryšio, juo labiau, kad nebuvo ir nėra neteisėtų ieškovės veiksmų Paskolos sutarties pagrindu ar (ir) atsakovės atžvilgiu. Atitinkamai nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo atsakovei reikšti, o ieškovei vykdyti nepagrįstus reikalavimus. Atsakovės reikalavimas į ieškovę yra tariamas, nepagrįstas, nėra vykdytinas, o priešingai, yra ginčytinas ir jo pagrįstumas nėra įrodytas, t. y. nėra priimtas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, kuriame būtų konstatuota, jog ieškovė turi pareigą atlyginti tariamus nuostolius atsakovei. Atsakovės reikalavimai ieškovei net nėra pareikšti teisme, atsakovės ieškinys nebuvo ir nėra priimtas ar nagrinėjamas teisme.
12.5. Atsakovės į bylą pateiktame debitorių sąraše ieškovė nepagrįstai nurodyta kaip atsakovės skolininkė (debitorė), tuo tarpu į atsakovės kreditorių sąrašą ieškovė nepagrįstai neįtraukta. Atsakovės kreditorių / debitorių sąrašas neatitinka faktinių aplinkybių, nėra tikslus, yra klaidinantis. Ieškovės įtraukimas į atsakovės skolininkus yra nepagrįstas ir negali būti vertinamas, kadangi neatitinka tikrovės. Ieškovė yra atsakovės kreditorė, o tai patvirtina išduotas ir galiojantis vykdomasis raštas.
12.6. Atsakovės pozicija dėl jos tariamai patirtų nuostolių neatitinka pačios atsakovės į bylą pateiktų duomenų. Nors atsakovė teigia turinti 740 130,30 Eur dydžio reikalavimą į ieškovę dėl nuostolių atlyginimo (Sąraše „Debitoriai“), tačiau sąraše pateiktų visų atsakovės kreditorių nurodytų reikalavimų bendra suma tesudaro 383 592,03 Eur. Atitinkamai, esant atsakovės kreditorių bendrai reikalavimo sumai beveik dvigubai mažesnei nei tariamas nuostolių atlyginimo reikalavimas ieškovei, neaišku, kokiu pagrindu yra kildinami atsakovės patirti 740 130,30 Eur nuostoliai, jei atsakovės kreditorių reikalavimai pagal pateiktus duomenis sudaro tik 383 592,03 Eur.
12.7. Atsakovės į bylą pateiktas balansas nėra teisingas, neatitinka faktinių aplinkybių, nėra pagrįstas ir nepagrįstai iškreipiantis esamą situaciją. Atsakovės balanse kaip trumpalaikis turtas yra nurodytos per vienerius metus gautinos sumos – 743 117 Eur. Vertinant debitorių sąrašo duomenis, darytina išvada, kad atsakovės neva gautinas sumas absoliučiai didžiąja dalimi sudaro atsakovės tariamas 740 130,30 Eur reikalavimas ieškovei. Šiuo atveju nėra jokio nei faktinio, nei įstatyminio pagrindo į atsakovės balansą kaip trumpalaikį turtą įtraukti nepagrįstą ir ginčytiną reikalavimą ieškovės atžvilgiu. Balanse nurodyti duomenys turi būti pagrįsti, šiuo atveju atsakovės reikalavimas į ieškovę neegzistuoja, yra tariamas, nėra vykdytinas, priešingai – yra ginčytinas, atitinkamai ir neturi pagrindo iš esmės būti vertinamas kaip atsakovės neva turimas turtas / įtrauktinas į balansą kaip turimas turtas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo ribų ir ginčo esmės
13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
14. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais.
15. Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla. Taigi, apeliacijos nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas nemokumo (bankroto) bylos iškėlimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo apeliacinės instancijos teisme
16. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
17. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė 2025 m. birželio 25 d. priešieškinį (1 t., b. l. 98–127), kuris Šiaulių apygardos teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartimi buvo atsisakytas priimti, konstatuojant, kad civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl Bendrovės nemokumo bylos iškėlimo nėra galimybės nagrinėti Bendrovės pareikšto priešieškinio dėl šalių sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais kaip sudarytais tik dėl akių, skolos dydžio pripažinimo, vykdomojo įrašo dalies panaikinimo ir pakeitimo, ir nuostolių atlyginimo priteisimo (1 t., b. l. 71–72).
18. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateiktą 2025 m. birželio 25 d. priešieškinį. Apeliantė nepateikė objektyvių duomenų, kurie įrodytų, kad priešieškinio, kaip įrodymo, priėmimas, turėtų įtakos bylos išnagrinėjimo rezultatui, sudarytų pagrindą apskųstą nutartį panaikinti ar pakeisti (CPK 180, 314 straipsniai).
Dėl atsakovės (ne)mokumo
19. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.
20. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-244-910/2023, 19 punktas).
21. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).
22. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Taip pat pažymima, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).
23. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
24. Pareiškimą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar reikalinga pateikti papildomų įrodymų. Nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020). Kita vertus, teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent bendrovė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).
25. Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022). Be to, atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016).
26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovės nemokumą konstatavo remdamasis tuo, kad atsakovė netolimoje ateityje negalės vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams ir turi ne laikinus, o nuolatinius mokumo sunkumus, kurie nuolat didėja. Apeliantė pateiktu atskiruoju skundu iš esmės įrodinėja, jog ieškovė, nesuteikusi Bendrovei paskolos, iš esmės sutrikdė jos veiklą, tačiau nepaisant to, egzistuoja reali galimybė Bendrovės veiklą atstatyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija suteikia pagrindą nuspręsti, kad apeliantė atitinka pirmąją ir antrąją sąlygas, kurias nustačius tiek atskirai, tiek kartu, juridinis asmuo pripažintinas nemokiu ir tai sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Bendrovė yra nemoki.
27. Visų pirma, vertinant atsakovės nemokumą balanso testo (ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę) aspektu, atsižvelgtina į šios nutarties 25 punkte nurodytą išaiškinimą, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, bendrovės turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė.
28. Iš paskutinio Juridinių asmenų registrui pateikto 2023 m. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. Bendrovės turto vertė sudarė 76 863 Eur ir tai apėmė visą Bendrovės turimą trumpalaikį turtą (per vienerius metus gautinas sumas – 38 435 Eur, pinigus ir pinigų ekvivalentus – 38 428 Eur), įsipareigojimai siekė 71 212 Eur, nuosavas kapitalas – 5 651 Eur, Bendrovė turėjo 2 303 Eur pelną. Nors pagal minėtus finansinės atskaitomybės duomenis, Bendrovės turto ir įsipareigojimų santykis buvo teigiamas, tačiau minėti finansinės atskaitomybės duomenys yra retrospektyvūs ir atspindi ne dabartinę Bendrovės turtinę būklę, o 2023 m. buvusią finansinę padėtį.
29. Apeliantės pateikti naujesni Bendrovės finansiniai duomenys (2025 m. liepos 15 d. Suvestinė pagal kontrahentus, 2025 m. liepos 15 d. balansas, pelno (nuostolių) ataskaita) nesuponuoja išvados, kad Bendrovės finansinė padėtis yra gera ir ji yra pajėgi patenkinti visų kreditorių finansinius reikalavimus. Iš Bendrovės pirmosios instancijos teismui pateikto 2025 m. liepos 15 d. balanso turinio matyti, kad laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. liepos 15 d. atsakovės turtas siekė 748 117 Eur ir tai apėmė visą Bendrovės trumpalaikį turtą (5 000 Eur – atsargos, 743 117 Eur – per vienus metus gautinos sumos), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 205 920 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad dalį Bendrovės trumpalaikio turto sudarė atsargos (5 000 Eur), tačiau byloje nepateikta įrodymų, jog Bendrovė disponuoja minėtos vertės atsargomis, taip pat nepateikti paaiškinimai (įrodymai) apie atsargų savikainas, likutines arba realizavimo vertes, todėl jų realumas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra abejotinas ir neįrodytas. Be to, didžiąją dalį trumpalaikio turto sudarė per vienerius metus gautinos sumos (debitorių skolos) (743 117 Eur). Apeliantė pateikė duomenis, kad 743 117 Eur debitoriniai įsiskolinimai susideda iš UAB „Finpro LT 1“ 740 130,30 Eur skolos, UAB „Muzita“ 2 500 Eur skolos (1 t., b. l. 74).
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad UAB „Finpro LT 1“ nesutinka, jog būtų laikoma skolininke (debitore) Bendrovės bankroto byloje. Ieškovė nurodė, kad nėra skolinga Bendrovei 740 130,30 Eur, o Bendrovė, atlikdama vienašalį įskaitymą ir spręsdama, jog ieškovė yra skolinga jai 740 130,30 Eur bei įtraukdama į debitorių sąrašą (1 t., b. l. 85) priėmė nepagrįstą ir prieštaraujantį įstatymo nuostatoms sprendimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Bendrovė savo egzistuojančią reikalavimo teisę į ieškovę argumentavo tuo, kad ieškovei nutraukus su Bendrove Paskolos sutartį, Bendrovė patyrė nuostolius. Tačiau Bendrovei nepateikus objektyvių duomenų apie tai, kad Paskolos sutarties nutraukimas buvo pripažintas neteisėtu ir (ar) Bendrovei buvo priteisti nuostoliai, nėra pagrindo, remiantis vien hipotetiniais teiginiais daryti patikimą išvadą dėl fakto buvimo ar nebuvimo (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
31. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje pažymėta, jog debitorių įsiskolinimai – tai rizikinga trumpalaikio turto rūšis (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-466-798/2023). Preziumuotina, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas šiai sumai turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014; 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Tai reiškia, kad, vertindamas bendrovės galimo nemokumo būklę ir analizuodamas iš debitorių gautinas sumas, teismas privalo įvertinti skolinių prievolių įvykdymo galimybę, ir tik pripažinus tikėtino skolų išieškojimo realumą, tokios gautinos sumos gali būti įskaičiuojamos į bendrovės turimo turto masę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-529-933/2023).
32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų dėl realios galimybės atgauti Bendrovės debitorės UAB „Muzita“ 2 500 Eur skolą, todėl ši skola neturėtų būti įskaitomos į realią Bendrovės turto vertę. Kiti byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad Bendrovės dabartinė finansinė padėtis, lyginant su 2023 m. laikotarpiu, būtų ženkliai pasikeitusi – Bendrovės vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių (1 t., b. l. 57, 60). Taigi, į bendrą turto masę neįtraukiant atsargų bei per vienerius metus gautinų sumų, Bendrovė realaus turto, kuriuo galėtų padengti finansinius įsipareigojimus neturi. Iš 2025 m. liepos 15 d. Pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, kad Bendrovės pardavimo pajamų neturėjo, realios veiklos nevykdė (1 t., b. l. 76).
33. Antra, vertinant atsakovės nemokumą likvidumo testo aspektu (juridinis asmuo (atsakovė) negali laiku vykdyti turtinių prievolių), matyti, kad atsakovės negalėjimas sumokėti skolų nėra tik laikinas. Byloje pati atsakovė pateikė kreditorių sąrašą, iš kurio turinio matyti, kad Bendrovė yra skolinga: UAB „Juridiniai asmenys“ (290 372,03 Eur), UAB „Bilijonai“ (1 220 Eur), R. Š. (85 000 Eur), S. D. (7 000 Eur). Be to, kaip teisingai pastebėjo ieškovė, į Bendrovės 2025 m. liepos 15 d. kreditorių sąrašą nėra įtraukti kiti kreditoriai: ieškovė, nurodžiusi, kad vykdomojo įrašo pagrindu vykdomoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra vykdomas išieškojimas iš atsakovės dėl 468 264,38 Eur skolos ir kitų sumų išieškojimo; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, kuriai nepadengiamas 441,25 Eur įsiskolinimas (https://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys/). Be to, byloje nenustatyta, kad antstolės vykdomoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taikomi priverstinio išieškojimo veiksmai Bendrovei iš esmės būtų rezultatyvūs ir veiksmingi.
34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nesant duomenų, kad atsakovė būtų padengusi skolą ieškovei ar iš esmės sumažinusi finansinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams sumas nėra pagrindo teigti, kad toks įsipareigojimų nevykdymas yra tik laikinas. Priešingai, minėtos aplinkybės patvirtina, kad Bendrovė sistemingai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams jau kurį laiką ir Bendrovės patiriami finansiniai sunkumai nėra trumpalaikiai.
35. Trečia, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą negali būti keliama bankroto byla bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Jau nurodyta, kad šiuo atveju apeliantė turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo poziciją (CPK 12, 178 straipsniai).
36. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad dėl gyvybingumo sąlygos nustatymo teismas turi vertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė juridinio asmens nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba (darbuotojų skaičiaus kaita). Jei juridinis asmuo ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniam asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl juridinio asmens gyvybingumo. Vertinant gyvybingumą, taip pat reikia atsižvelgti ir į esminių juridinio asmens prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinio asmens restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo. Sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma, reikšminga nustatyti, kaip juridinis asmuo vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (moka darbo užmokestį). Jei juridinis asmuo akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar toks juridinis asmuo gali būti laikomas gyvybingu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020; 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022; 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-295-407/2023).
37. Byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė aktyviai ir sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą, iš kurios gauna pajamas (pelną) ir dengia kreditorių įsiskolinimus. Kaip minėta, apeliantė pateikė pirmosios instancijos teismui 2025 m. liepos 15 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, iš kurios turinio matyti, kad Bendrovė 2024 m. turėjo 900 Eur pardavimo pajamų, o Bendrovės nuostolis siekė (-)63 082 Eur. Tuo tarpu 2025 m. Bendrovė pardavimo pajamų neturėjo (1 t., b. l. 76). Jokių kitų duomenų, kurios patvirtintų, kad Bendrovė vykdo veiklą, gauna pajamas, byloje nepateikta. Nesant objektyvių duomenų, kad Bendrovė šiuo metu vykdo veiklą, gauna pajamas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog Bendrovės finansiniai sunkumai nėra laikini ir jos finansinė padėtis artimiausiu metu nepagerės.
38. Pažymėtina, kad tiek tinkamas mokestinių prievolių vykdymas, tiek darbuotojų skaičiaus mažėjimas, pripažįstamas reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl bendrovės mokumo, gyvybingumo. Aplinkybė, kad Bendrovė yra įsiskolinusi valstybės biudžetui, darbuotojų bendrovėje nebeliko (https://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys/), patvirtina atsakovės vykdomos veiklos sustojimą, negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, o kartu ir Bendrovės nemokumą. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovė ūkinės komercinės veiklos nevykdo, pajamų negeneruoja ir nėra realių perspektyvų stabilizuoti padėtį (CPK 178 straipsnis).
39. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs skundžiamos nutarties turinį, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, ištyręs faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad apeliantė savo gyvybingumui ir veiklos vykdymui pagrįsti į bylą nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti patikimą išvadą, jog ji faktiškai vykdo ūkinę komercinę veiklą. Šiuo atveju, nėra jokių abejonių, kad atsakovės sunkumus, kurie tęsiasi jau kurį laiką, galima laikyti pastoviais finansiniais sunkumais ir nėra jokių požymių, jog šiuo metu atsakovės finansinė situacija kaip nors gerėtų. Atsakovė į bylą nepateikė objektyvių duomenų, kurie leistų teigti priešingai ar leistų daryti kitokias išvadas dėl jos gyvybingumo. Atsakovė taip pat nepateikė duomenų, pagrindžiančių galimą veiklos tęstinumą.
40. Taigi, apeliantė nepagrindė savo veiklos perspektyvų, kurios leistų konstatuoti, jog ji iš esmės gali laiku įvykdyti turtines prievoles ar tai, kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė yra nemoki. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai nesudaro pagrindo kitaip vertinti šios teismo išvados (CPK 185 straipsnis).
41. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad byloje yra tikrinamas skundžiamos nutarties, kuria buvo iškelta bankroto byla, teisėtumas ir pagrįstumas, ir šios nutarties priėmimas neužkerta kelio apeliantei, paaiškėjus naujoms aplinkybėms ir laikantis JANĮ nustatytos tvarkos, bankroto proceso metu siekti taikos sutarties su kreditoriais sudarymo ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tokiu atveju būtų pagrindas svarstyti dėl bankroto bylos nutraukimo (JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai, 2, 3 dalys, 79, 80 straipsniai).
42. Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad ieškovė yra Bendrovės debitorė, todėl negali būti laikoma kreditore, kuri turi teisę pagal JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą inicijuoti Bendrovės nemokumo procedūrą.
43. Visų pirma, pagal JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą nemokumo procesą turi teisę inicijuoti kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad kreditorius, inicijuodamas nemokumo procesą, turi pateikti duomenis, pagrindžiančius reikalavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1178-1120/2020) ir duomenis, jog jo reikalavimo teisė yra pradelsta (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-868-798/2020). Ieškovė pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei nurodė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo finansinį reikalavimą, taip pat prie pareiškimo pridėjo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, duomenis, kad jos reikalavimo teisė yra pradelsta (išduotas vykdomasis įrašas) (1 t., b. l. 6–29). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei remdamasis nurodyta teismų praktika, neturi pagrindo abejoti, kad ieškovė yra atsakovės potenciali kreditorė, pagrįstai mananti, jog turi teisę reikalauti iš atsakovės (skolininkės) įvykdyti įsipareigojimus. Taigi, ieškovė turi teisę inicijuoti atsakovei nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylą.
44. Antra, teismų praktikoje išaiškinta, kad civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą vertina tik preliminariai, pirmiausia siekdamas nustatyti ne kreditoriaus reikalavimo dydį, o kreditoriaus statusą. Jei kreditorius pateikia pakankamų jo reikalavimo pagrįstumo įrodymų, iš kurių teismas gali susidaryti nuomonę, kad yra labiau tikėtina, jog kreditorius reikalavimo teisę į skolininką turi, tokio kreditoriaus pareiškimas dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo turi būti nagrinėjamas iš esmės. Jei skolininkas ginčija kreditoriaus statusą ir pateikia tai patvirtinančius įrodymus, teismas situaciją turėtų vertinti vadovaudamasis civiliniame procese galiojančiu tikimybių pusiausvyros principu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-999-781/2020; 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1415-450/2020; 2020 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1112-241/2020; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1876-381/2020). Šiuo atveju apeliantės argumentai, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas apgaule sudarytais dokumentais, o vykdomasis dokumentas gautas apgaule pasirašyto vekselio pagrindu yra nepagrįsti objektyviais duomenimis, o vien subjektyviu situacijos vertinimu, kurio pagrindu teismas negali daryti patikimų išvadų dėl fakto buvimo ar nebuvimo. Taigi, vien tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovė ginčija ieškovės finansinio reikalavimo egzistavimą, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovė neturėjo teisės kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo.
45. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
46. Įvertinęs apskųstos nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, ištyręs bylos faktinius duomenis, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė JANĮ normas, todėl pagrįstai iškėlė atsakovei bankroto bylą. Apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinis teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2025 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.