Telšių apylinkės teismo sprendimas

nuotoliniu būdu dalyvaujant ieškovams A. B., K. N., N. N., Ž. N. ir jų atstovui advokatui Alvydui Krištupui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K. N., N. N., A. B., Ž. N. ieškinį atsakovei G. L. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys Telšių rajono 4-ojo notarų biuro notarė Loreta Beresnevičienė, Telšių rajono 3-ojo notarų biuro notaras Gediminas Perminas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad M. N. mirė (duomenys neskelbtini) ji yra, ieškovų K. N., N. N., A. B., Ž. N. ir atsakovės G. L., mama. Ieškovai ginčija mirusios M. N. (duomenys neskelbtini) sudarytą testamentą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtintą Telšių rajono 3-ojo notarų biuro notaro Gedimino Permino, kuriuo testatorė atsakovei G. L. paliko visą savo turtą, kuris priklausys M. N. mirties dieną ir turtą, į kurį atsirastų teisė po M. N. mirties.

Nagrinėjamoje byloje ieškovai ginčija testamentą tuo pagrindu, kad testamento sudarymo metu jų mama M. N. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti dėl sveikatos būklės, taip pat tuo pagrindu, kad testamentas sudarytas dėl apgaulės, t. y. atsakovei, pasinaudojant M. N. patiklumu, sveikatos būkle ir įtikinus sudaryti testamentą atsakovės naudai.

Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.15 straipsnio 2 dalį testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Taigi testamento negali sudaryti pilnamečiai asmenys, kurie negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nors jie ir nėra teismo pripažinti neveiksniais arba jų veiksnumas neapribotas. Sudarytas testamentas gali būti nuginčijamas (CK 5.17 straipsnis). Tuo atveju, kai ginčijamas testamentas, kurio sudarymo metu testatoriaus atžvilgiu nebuvo galiojančio teismo sprendimo dėl jo pripažinimo neveiksniu, toks testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu (CK 1.78 straipsnio 2, 4 dalys, 5.16 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010, 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007).

Pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą asmens būseną. Tokia būsena gali būti ir dėl išsivysčiusios ar ūminės ligos. Pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009).

Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31d. nutartis Nr. 3K-3-453/2012). Taigi asmeniui, šiuo pagrindu pateikusiam ieškinį dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. Teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjo valios atitikimo jo tikrajai valiai.

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad testatorė M. N. ginčijamo testamento sudarymo metu buvo pripažinta neveiksnia tam tikroje srityje. Jos ligos istorijoje, testamento sudarymo laikotarpiu, nėra pažymėta apie sunkią jos sveikatos būklę, taip pat notarui Gediminui Perminui, testamento tvirtinimo metu, nekėlė abejonių nei jos išreikšta valia, nei jos psichinė ar emocinė būklė.

Sprendžiant dėl asmens būsenos sudarant sandorį, turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015). Ieškovų prašymu, siekiant nustatyti, ar testatorė M. N. testamente, išreiškė savo tikrąją valią, nagrinėjamoje byloje teismas paskyrė pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 218 straipsnį eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles. Taigi turi būti įvertinti visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimą atsižvelgiama į tų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-308-248/2016).

Pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės (duomenys neskelbtini) akto išvadoje nurodyta, jog nėra duomenų, kad testatorė M. N., testamento pasirašymo metu (duomenys neskelbtini), testamento pasirašymo metu būtų sirgusi kokiu nors psichikos sutrikimu dėl kurio būtų negalėjusi suvokti savo veiksmų esmės ar būtų negalėjusi jų valdyti.

Iš byloje esančių medicininių dokumentų visumos matyti, kad ekspertas išsamiai įvertino pateiktus medicininius dokumentus, bei, kaip specialių žinių turintis asmuo, pateikė išvadas pagal užduotus klausimus. Abejoti ekspertizės aktu teismas neturi pagrindo, todėl eksperto išvadą laiko išsamia, pagrįsta ir teismui nekeliančia abejonių.

Teismo vertinimu kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai ir trečiojo asmens, liudytojos paaiškinimai taip pat patvirtina ekspertizės akto išvadas. Iš byloje esančių medicininių dokumentų visumos matyti, kad M. N. pirmą kartą psichiatro ambulatoriškai konsultuota 2014 m. balandžio 28 d., skundėsi nerimu, kūno drebuliu, nemiga, nuotaikų kaita. Lankėsi pas šeimos gydytoją, psichikos būsenoje orientacijos, kontakto, mąstymo, suvokimo sutrikimų nebuvo pastebėta. Dėl šios būklės buvo gydoma ambulatoriškai iki 2015 m. lapkričio 16 d., gydymo metu savijauta tapo geresnė, dėl nerimo buvo tęstas simptominis gydymas. Pakartotinai pas psichiatrą M. N. kreipėsi 2018 m. spalio 3 d., nustatyta diagnozė – pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas. 2018 m. lapkričio 2 d. apsilankymo metu koreguotas gydymas dėl vaistų netoleravimo, daugiau M. N. pas psichiatrą ambulatoriškai nesilankė, duomenų, kad būtų tęsusi paskirtų psichotropinių vaistų vartojimą nėra, lankėsi tik pas šeimos gydytoją. VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centre, M. N. gana reguliariai konsultuota šeimos gydytojo dėl lėtinių somatinių ligų, pastoviai tęstas gydymas dėl lėtinių somatinių susirgimų, būtent hipertenzinės širdies ligos be širdies nepakankamo. Nei viename šeimos gydytojo įraše psichikos būsena nevertinta, aprašoma tik somatinė būsena. 2019 m. rugpjūčio 20 d. M. N. buvo nustatytas prikurtimas, 2019 m. rugsėjo 16 d. trumparegystė ir kitos senatvinės kataraktos. 2020 m. vasario 4 d. M. N. šeimos gydytoja buvo konsultuota telefonu, nusiskundimų dėl savo sveikatos būklės neturėjo, gerai toleruoja skirtą gydymą nuo lėtinių ligų. Tiek paskutinės konsultacijos iki testamento pasirašymo metu 2019 m. rugsėjo 16 d., tiek iš karto po testamento pasirašymo 2020 m. vasario 4 d. M. N. jokios psichikos sveikatos problemos nenurodytos, psichikos būsenos sutrikimai neaprašyti, psichotropiniai vaistai neišrašyti. 2020 m. rugpjūčio 4 d. M. N. šeimos gydytojo konsultuota, nurodoma, kad būklė stabili, pratęsti vaistai dėl somatinių ligų. Iš gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) žinoma, kad M. N. 2020 m. rugpjūčio 7 d. buvo greitosios medicinos pagalbos atvežta į Regioninės (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, jos bendra būklė įvertinta kaip sunki, buvo sulėtėjusio mąstymo.

Byloje taip pat nustatyta, kad M. N. testamentas buvo sudarytas ir patvirtintas Telšių rajono 3-ojo notarų biure. Trečiasis asmuo notaras Gediminas Perminas parodė, kad sandorių notarų biure įvyksta labai daug ir tiksliai negali pasakyti M. N. testamento sudarymo aplinkybių, tačiau paaiškino, kad sudarant tokius sandorius yra įsitikinama asmens veiksnumu ir jo valia, visų pirma, patikrinant asmens veiksnumą, neveiksnių asmenų registre, antra, užduodant klausimus apie testamentą ir jo sudarymą, trečia, testamentas yra balsiai perskaitomas. Atsižvelgiant į notaro nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad notaras šiuo atveju testamento patvirtinimo veiksmus atliko nesilaikant atidumo ir rūpestingumo pareigos. Teismas taip pat pažymi, kad ieškovų nurodyta aplinkybė, kad visi gerai sutarė su mama ir ja rūpinosi, šioje byloje neturi esminės įrodomosios reikšmės, nes geri santykiai tarp ieškovų, atsakovės ir M. N. savaime nesuponuoja išvados, kad turtas turėjo būti paliktas visiems vaikams lygiomis dalimis, nes M. N. turėjo teisę palikti turtą po mirties savo nuožiūra bei apie tokią savo valią niekam neinformuoti.

Įvertinus surinktus įrodymus – teismo ekspertizės aktą, šalių, trečiojo asmens paaiškinimus bei liudytojos parodymus, akivaizdu, kad byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių teismui daryti išvadą, jog testatorė M. N. testamento sudarymo metu, (duomenys neskelbtini), buvo tokios būsenos, kuri neleistų jai adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jos valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto.

Ieškovai (duomenys neskelbtini) M. N. sudaryto testamento negaliojimą taip pat ginčija, vadovaujantis CK 1.91 straipsniu, ir nurodo, kad M. N. buvo silpna ir labai įtaigi, o G. L. pasinaudodama tokia būkle darė M. N. poveikį ir įtikino testamentu visą turtą palikti jai.

Vadovaujantis CK 1.91 straipsniu, dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo pripažintas negaliojančiu. Taikant minėtą teisės normą turi būti nustatyta, kad dėl apgaulės sudarytą sandorį galima pripažinti negaliojančiu, kai apgaulė lėmė sandorio sudarymą, smurtu paprastai laikytinas tiesioginis fizinis ar psichinis poveikis asmeniui, sudarančiam sandorį, pripažintinas negaliojančiu tik sandoris, kuris sudarytas susiklosčius sunkioms aplinkybėms ir aiškiai nenaudingomis sandorį sudariusiam asmeniui sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis Nr. 3K-3-329-916/2015).

Teismo vertinimu, ieškovai nenurodė konkrečių aplinkybių bei nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad M. N. buvo siekiama palenkti sudaryti sandorį, taip pat nebuvo pateikti ir duomenys, kad testatorė buvo apgauta, jai darytas poveikis siekiant, kad būtų sudarytas testamentas. Ieškovų nurodytos aplinkybės dėl galimo M. N. visiško priklausymo nuo atsakovės, nes ji gyveno šalia M. N., nėra patvirtintos jokiais kitais įrodymais, todėl laikytinos neįrodytomis. Vien tik ieškovų išreikštos abejonės ir deklaratyvūs teiginiai negali patvirtinti, kad M. N. valią sudaryti testamentą lėmė aplinkybės, kurias kaip galimai buvusias nurodo ieškovai.

Vadovaujantis CPK 178 straipsniu šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Šalies vienoks ar kitoks aiškinimas nereiškia, kad jis yra teisingas, nes bet kurios aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

Esant išdėstytoms aplinkybėms ir įvertinus byloje ištirtų įrodymų visumą, darytina išvada, jog (duomenys neskelbtini) M. N. sudarytas testamentas neturi jokių esminių testatoriaus valios trūkumų, nėra prieštaravimų tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo, taip pat byloje nėra duomenų, kad testamentas buvo priverstinai sudarytas dėl susidėjusių aplinkybių labai nenaudingomis sąlygomis, todėl ieškinys dėl testamento pripažinimo negaliojančiu atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.89 straipsnis, 1.91 straipsniai, 5.16 straipsnio 2 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).

Atmetus ieškinį, atsakovei patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovų (CPK 93 straipsnio l dalis). Atsakovė patyrė 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos priskaičiuotos pagrįstai, yra protingos, neviršija maksimalių rekomenduojamų priteisti dydžių, todėl priteistinos lygiomis dalimis iš ieškovų.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikintinos Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš kiekvieno ieškovo K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) N. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Ž. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 250 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.