- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-15
- Bylos Nr.
- 2A-2461-803/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01393-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Rūta Petkuvienė (pran.), Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- O. Z.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės (kolegijos pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) O. Z. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovės O. Z. ieškinį Viešajai įstaigai Eišiškių asmens sveikatos priežiūros centrui dėl neteisėto atleidimo iš darbo, išmokų, susijusių su darbo santykiais, ir neturtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos slaugos specialistų organizacija.
Aprašomoji dalis
nustatė
Ginčo esmė
1. Apeliacinėje byloje kyla klausimas dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, kai darbo sutartis nutraukta darbdavio iniciatyva, nesant darbuoto kaltės, sumažėjus darbo krūviui. Taip pat sprendžiama, ar atleidžiant ieškovę iš darbo buvo naudojamas psichologinis spaudimas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti darbo sutarties nutraukimą pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 129 straipsnį neteisėtu ir panaikinti Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Eišiškių asmens sveikatos priežiūros centro (toliau – EASPC) direktoriaus 2015 m. lapkričio 13 d. įsakymą Nr. DĮV-37 „Dėl darbo sutarties su O. Z. nutraukimo darbdavio iniciatyva“ ir negrąžinti ieškovės į darbą, laikyti, jog darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu, pripažinti, kad ieškovės atleidimas iš darbo yra vieningos atsakovo neteisėtos veikos – kryptingo psichologinio smurto (mobingo) pasekmė, ištirti atsakovės atlikto masažuotojų etatų sumažinimo EASPC padalinio Slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje dėl ekonominių ir finansinių priežasčių pagal EASPC vidaus audito, taikyto išskirtinai Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje masažistėms, išvados aplinkybes, nustatyti, ar atsakovė nevykdė diskriminacijos dėl ieškovės dalyvavimo profesinės sąjungos LSSO veikloje ir pripažinti atsakovės 2015-06-12 įsakymą Nr. DĮV-22 „Dėl masažuotojų etatų sumažinimo“ neteisėtu ir panaikinti jį, įvertinti etatų mažinimo tikslingumą, pripažinti 2015-08-31 įsakymą Nr. DĮV-28 „Dėl prastovos nustatymo“ neteisėtu ir panaikinti jį, pripažinti, kad ieškovės darbo vietoje paskelbta prastova yra priverstinė pravaikšta, priteisti: 1) neišmokėto darbo užmokesčio skirtumą už visą neteisėtai paskelbtos prastovos laikotarpį nuo 2015-09-03 iki 2015-11-18; 2) 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo už neteisėtai nustatytą prastovą; 3) vidutinio darbo užmokesčio už 39 dienas neatskaičius mokesčių dydžio kompensaciją perkeliant atleidimo datą iš 2015-11-18 į 2015-12-28; 4) darbo užmokestį nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos už visą priverstinės pravaikštos laiką ir 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką, 5) 4 000 Eur neturtinės žalos už grubius žmogaus teisių pažeidimus, ilgą laiką naudojant mobingą, žeminant ieškovės garbę ir orumą, apribojant asmens veiksmų laisvę ir sudarant kliūtis gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugas; 6) 2 500 Eur neturtinės žalos, 7) 0,06 procentų dydžio delspinigius nuo priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško atsiskaitymo dienos, 8) 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė nurodė, kad nuo 1994 m. balandžio 11 d. dirbo atsakovės padalinyje Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje (toliau – PGSL) masažuotoja. 2015 m. liepos 17 d. ieškovei buvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą, o gavus Lietuvos slaugos specialistų organizacijos sutikimą atsakovo direktoriaus 2015-11-13 įsakymo Nr. DĮV-37 pagrindu ieškovė buvo atleista iš darbo nuo 2015-11-18 pagal DK 129 straipsnį. Įspėjimo laikotarpiu ji buvo nedarbinga nuo 2015-08-12 iki 2015-08-26, nuo 2015-08-27 iki 2015-09-02 ir nuo 2015-11-19 iki 2015-11-25 (viso – 29 dienas), turėjo 10 dienų atostogų, todėl jos atleidimo data turėjo būti 39 dienomis vėlesnė – 2015-12-28. Be to, ji augina nepilnametę dukrą E. Z., gimusią 2001-11-15, dėl ko ji taikomas 4 mėnesių įspėjimo laikotarpis.
4. Taip pat ieškovė įrodinėja, kad atsakovo vadovas naujojo prieš ją psichologinį smurtą, nepagarbiu elgesiu ir trukdymu dalyvauti Lietuvos slaugos specialistų organizacijos veikloje sukurdavo psichologinę įtampą. Naudojamo mobingo priežastimi nurodė aktyvų dalyvavimą Lietuvos slaugos specialistų organizacijoje, darbuotojų gynimą, atsakovo vadovo daromų pažeidimų fiksavimą. Pažymėjo, jog dėl atsakovo vadovo naudojamo mobingo pablogėjo sveikata, ji patyrė dvasinius išgyvenimus, garbės ir orumo pažeidimus, pažeminimus, stresą, chaosą, nereikalingumo jausmą.
5. Ieškovė reikalavimus grindžia ir aplinkybe, jog atsakovas nepagrįstai, neatsižvelgdamas į reikšmingas aplinkybes dėl masažuotojų darbo organizavimo ir, remdamasis tik jai dirbtinai sumažintu pacientų skaičiumi ir vidaus audito ataskaita, sumažino masažuotojų etatų skaičių, jai pasiūlydamas dirbti sumažintu iki 0,6 etatu. Nurodė, jog jai buvo taikomos skirtingos darbo sąlygos negu kitai masažuotojai, dirbusiai 0,5 etato, kadangi ji galėjo priimti tik slaugos pacientus, be vadovo sutikimo pas ją negalėjo eiti masažuoti pacientai, kai tuo tarpu kita masažuotoja H. R. galėjo priimti ambulatorinius, globos ir slaugos skyrių pacientus. Pažymėjo, kad buvo įspėta, jog atsisakius dirbti pakeistomis sąlygomis ji bus atleista pagal DK 129 straipsnį, o atsisakius dirbti pakeistomis sąlygomis, nustatyta prastova nuo 2015-09-03 iki 2015-11-18, uždraudžiant ieškovei prastovos metu būti EASPC patalpose, išskyrus nustatytomis valandomis. Po audito masažuotojų etatai faktiškai nesumažėjo, o atsisakius dirbti 0,6 etato krūviu, kita masažuotoja dirbo visu krūviu, be to, masažuotojų poreikis pas atsakovą kasmet auga.
Atsiliepimas
6. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovės reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti. Paaiškino, jog audito metu nustatytas sumažėjęs darbo krūvis, kadangi ieškovė per tikrintą laikotarpį įvykdydavo tik 15 proc. nustatytos normos. Kadangi auditas padarė išvadą, jog ligoninei pakanka 0,6 etato, masažuotojų etatai sumažinti iki 0,6 etato. Nurodė, jog ieškovė nepasinaudojo pirmenybės teise būti palikta dirbti sumažintu darbo krūviu nuo 1 iki 0,6 etato, atsisakydama 2015-07-03 raštu dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, todėl jos pareigos buvo pasiūlytos H. R., kuri su pasiūlymu sutiko. Prieš atleidžiant ieškovę iš darbo jai pasiūlytos kitos jos kvalifikaciją atitinkančios pareigos, kurių ji atsisakė, gautas LSSO sutikimas, atleidimo iš darbo data perkelta į 2015-12-21 dėl ieškovės nedarbingumo ir atostogų įspėjimo laikotarpiu. Nesutiko su ieškovės teiginiais, kad iš darbo ji buvo atleista dėl nesutarimų su direktoriumi ir aktyvios veiklos profesinėje sąjungoje, kadangi byloje esantys įrodymai nepagrindžia aplinkybės, jog ieškovė buvo diskriminuojama ar prieš ją buvo naudotas psichologinis smurtas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį atmetė.
8. Įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus ir byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, LSSO sudaryta taikos sutartį su atsakovu, konstatavo, jog tarp ieškovės ir atsakovo atstovo kilę ginčai dėl tam tikrų darbo sąlygų, bei atsakovo atstovo nepakankamai korektiškas bendravimas su ieškove bei kitais EASPC darbuotojais darbo klausimais nesudaro pagrindo atstovo veiksmuose įžvelgti ilgalaikio, kryptingo psichologinio spaudimo (mobingo) ieškovei. Taip pat pažymėjo, jog atsakovo prašymu apklausti liudytojai patvirtino, kad už psichologinę įtampą EASPC SPGL yra atsakinga ir ieškovė, neišreiškusi pakankamai valios bendradarbiauti su atsakovės vadovu.
9. Vertindamas ieškovės atleidimo pagrįstumą ir etatų mažinimo realumą teismas rėmėsi EASPC direktoriaus 2015-04-10 įsakymo Nr. DĮV-15 pagrindu atlikto 2015-04-28 vidaus audito išvadomis. Pažymėjo, kad nesant nuginčytoms išvadoms, nėra pagrindo jomis nesivadovauti. Ieškovės įrodinėjamas aplinkybes dėl nepagrįsto etatų sumažinimo ir masažuotojų poreikiu atmetė, vidaus audito atlikimo ataskaitai priskirdamas didesnę įrodomąją galią nei ieškovės liudytojų parodymams.
10. Įvertinęs ieškovės atleidimo iš darbo procedūrą pagrindžiančius įrodymus bei atsakovo įstatų, patvirtintų Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos 2012-05-30 sprendimu Nr. T-455 (toliau – Įstatai), turinį, konstatavo, jog įstatuose įtvirtinta vadovo kompetencija nustatant (keičiant) atsakovo etatų sąrašą nebuvo pažeista, atsakovo įstatai yra galiojantys, nepanaikinti, ir klausimas dėl šių įstatų galiojimo byloje nekeliamas, o ieškovės atleidimo iš darbo procedūra nepažeista. Liudytojo G. T. argumentus, jog be Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos pritarimo atsakovo vadovas neturėjo teisės pakeisti atsakovo etatų sąrašo atmetė kaip prieštaraujančius steigėjo patvirtintoms atsakovo įstatų nuostatoms.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11.Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas, priimti į bylą naujus rašytinius įrodymus (T.2, b. l. 207-219). Nurodė šiuos kaip esminius apeliacinio skundo argumentus:
11.1. Teismas sprendimą priėmė nesivadovaudamas byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes:
11.1.1. Nepagrįstai nustatytos H. R. pareigos, dėl ko darytina išvada, jog apeliantės atleidimu iš darbo buvo siekiama H. R. perkelti iš bendrosios praktikos slaugytojos pareigų į apeliantės darbo vietą. Be to, Slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje masažuotoja dirbo tik apeliantė, H. R. niekada masažuotoja šiame skyriuje nedirbo, dėl ko vidaus audito išvadoje buvo realiai pasiūlyta išimtinai sumažinti tik apeliantės etatą. Be to, atsakovas finansinių sunkumų, kuriais bandoma pateisinti etatų mažinimą apeliantei, neturėjo, o masažų poreikis gulintiems ligoniams labai reikalingas ir kasmet auga;
11.1.2. Teismas neįvertino aplinkybės, jog 2015-06-12 įsakymas Nr. DĮV-22 neteisėtas, kadangi priimant jį atsakovas pažeidė įstatų ir teisės aktų nuostatas, t. y. įsteigiant psichiatro kabinetą pakeista EASPC vidinė struktūra, o etatų sąrašas nesuderintas su ESPC steigėja – Šalčininkų rajono savivaldybe;
11.1.3. atlikto vidaus audito neteisėtumą konstatavo ir kompetentingos valdžios institucijos, todėl teismas nepagrįstai pervertino vidaus audito ataskaitos įrodomąją galią.
11.1.4. atsakovo veiksmų neteisėtumui neturi reikšmės aplinkybė, jog LSSO su atsakovu sudarė taikos sutartį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-39160-631/2015, kadangi LSSO pripažinimas, jog atsakovo atliktas masažuotojų darbo krūvio įstaigoje vertinimas atitinka slaugos praktikos ir mokslo žinias bei yra pagrįstas, yra tik nuomonė, nereiškianti, jog ieškovės etato mažinimas yra teisėtas.
11.2. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos vertindamas įrodymus ir nepagrįstai, neįvertinęs liudytojų parodymų, vadovaudamasis tik sudaryta taikos sutartimi atmetė liudytojų parodymus bei rašytinius įrodymus, kuriais buvo įrodinėjamas psichologinis smurtas ir atsakovo spaudimas ieškovei dėl jos dalyvavimo LSSO veikloje. Be to, teismas pažeidė įstatyme nustatytą aktyvumo pareigą darbo bylose neišsikviesdamas liudytojų savo iniciatyva, o ginčijamą sprendimą priėmė remdamasis iš esmės vienintelės liudytojos – EASPC direktoriaus sekretorės G. A. parodymais.
11.3. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – pacientų skundai dėl to, kad jiems neleidžiama masažuotis pas ieškovę, direktoriaus nurodymai ieškovei derinti su juo darbo grafikus, kai tuo tarpu H. R. tokio nurodymo nebuvo gavusi, patvirtina ieškovei atsakovo direktoriaus sudarytas diskriminacines sąlygas atliekant darbo funkcijas. Be to, atsakovo direktorius nevengė erzinti ieškovę, domėdamasis kuo ji serga, o be atskirų įrodymų dėl atostogų reikalingumo atsisakydavo suteikti ieškovei atostogas arba suteikdavo tik jų dalį.
Atsiliepimas
12. Atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad reikalavimas perkelti apeliantės atleidimo datą buvo patenkintas nedelsiant po ieškinio gavimo, todėl ginčo dėl šio reikalavimo teisme neliko. Apeliantė nepagrįstai įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, susijusias su H. R. darbo funkcijomis, bei keičiama atsakovo struktūra. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, jog H. R. dirbo Slaugos ligoninėje, o pasiūlas H. R. pakeisti darbo sutarties sąlygas pateiktas tik gavus apeliantės raštišką atsisakymą dirbti pakeistomis darbo sąlygomis (dirbti masažuotoja 0,6 etato). Priimdamas įsakymą direktorius sumažino ne apeliantės etatą, o 1,4 masažuotojo etato, vietoj buvusių 2 etatų paliekant tik 0,6 masažuotojo etato. Tai, kad nebuvo įsteigtas psichiatrijos kabinetas 2015 metais, patvirtina atsakovo etatų sąrašas, patvirtintas 2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. DĮV-64.
13. Apeliantė iš masažuotojos pareigų atleista dėl realaus masažuotojų etatų (darbuotojų) sumažinimo, pagrįsto objektyviais paskaičiavimais, nurodytais vidaus audito ataskaitoje. Pažymi, jog apeliantė nepasinaudojo pirmenybės teise būti palikta dirbti kai jai buvo pasiūlyta pakeisti darbo sutarties sąlygas sumažinant darbo krūvį nuo 1 etato iki 0,6 etato, o masažuotojų etatų sumažinimas buvo realus, kadangi po etatų sumažinimo tą patį darbą atlieka mažiau darbuotojų.
14. Atsakovo direktorius turėjo teisę priimti sprendimą mažinti etatus, kadangi 2015 m. birželio 12 d. Eišiškių ASPC direktoriaus įsakymu Nr. DĮV-22 nebuvo keičiama vidinė struktūra, priimtas įsakymas neprieštarauja nei Eišiškių ASPC įstatams, nei teisės aktams.
15. Byloje nėra įrodymų, jog prieš apeliantę buvo taikytas mobingas ar psichologinis smurtas. Nors apeliantė ir jos liudytojai akcentavo blogą atmosferą, tačiau negalėjo paaiškinti, kas dėl to yra kaltas, be to, apeliantė pati kurstė konfliktą, atsisakydama vykdyti direktoriaus nurodymus.
16. Apeliantė nepagrįstai įrodinėja, jog teismas nesivadovavo dalies liudytojų parodymais, o apeliaciniame skunde nurodyti liudytojų parodymai cituojami netiksliai, nurodant tik atskirus sakinius iš konteksto. Pažymi, jog teismas tinkamai įvertino visų liudytojų parodymų visumą kartu su į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, jog EASPC direktorius 2015-04-10 įsakymu Nr. DĮV-15 pavedė medicininio audito auditorėms J. G. ir V. K. slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje patikrinti fizioterapinių ir masažo procedūrų skyrimo pagrįstumą už 2014 metus, perskaičiuoti atliktų masažo procedūrų skaičių už 2014 m. ir 2015 m. I pusmetį bei įvertinti masažo procedūrų poreikį slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje. Iš EASPC 2015-04-28 vidaus audito atlikimo ataskaitos Nr. 1 nustatyta, jog patikrinimo laikotarpiu (330 darbo dienų) ieškovei H. R. dirbant 1,5 etato buvo masažuota 4282 sąlyginiai vienetai, t. y. per dieną atlikta tik 13 sąlyginių vienetų masažų, kai tuo tarpu VšĮ Eišiškių ASP centro direktoriaus 2014-01-03 įsakymu Nr. DĮV-10 patvirtintas masažuotojo darbo krūvis vienam etatui – 25 sąlyginiai vienetai, dėl ko buvo rekomenduojama direktoriui spręsti dėl masažistų etatų mažinimo (T. 1., b. l. 44-50). VšĮ Eišiškių asmens sveikatos priežiūros centro direktoriaus 2015 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. DJV-22 „Dėl masažuotojų etatų sumažinimo“ nuo 2015-09-01 pakeistas atsakovo etatų sąrašas, sumažinant masažuotojų etatus 1,4 etato, pakeistos ieškovės darbo sutarties sąlygos, kurių pakeitimai įsigalioja gavus raštišką ieškovės sutikimą, o ieškovei atsisakius dirbti pakeistomis sąlygomis, atleisti pagal DK 129 straipsnį; H. R. įspėta dėl darbo sutarties nutraukimo (T. 1., b. l. 43).
Dėl darbdavio teisės atleisti darbuotoją DK 129 straipsnio pagrindu
18. Byloje nustatyta, kad ieškovė dirbo atsakovo padalinyje Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje masažuotoja (T.1, b.l.21-31). Atlikus vidaus auditą, nuo 2015-09-01 pakeistas etatų sąrašas, Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje paliekant tik 0,6 masažuotojo etato.
19. Apeliantė įrodinėja, kad masažuotojo etatas sumažintas iki 0,6 nepagrįstai, kadangi masažuotojų etatų sumažinimas nebuvo realus, juo iš esmės sumažintas apeliantės etatas tikslu atleisti apeliantę iš darbo, nors iš tiesų masažo paslaugų poreikis auga, be to, buvo pakeista įstaigos struktūra.
20. DK 129 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju gali nutraukti tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį DK 130 straipsnyje nustatyta tvarka, ir jeigu negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą, o 2 dalyje nurodyta, kad svarbiomis gali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe; darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių, taip pat tais atvejais, kai priežastis nustato šis Kodeksas ir kiti įstatymai.
21. Bylose dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu darbuotojų, atleistų iš darbo darbdavio iniciatyva, darbdavys (atsakovas) privalo įrodyti įstatyme numatyto atleidimo iš darbo (DK 129 straipsnis) pagrindo teisėtumą, tų svarbių priežasčių, kuriomis jis grindė darbo sutarties nutraukimą, buvimą (CPK 178 straipsnis), o teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 6 dalis), atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar darbdavio nurodytos atleidimo iš darbo priežastys yra pakankamai svarbios, kad sudarytų pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-165/2011; 2014 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014). Dėl darbuotojo nesutikimo dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, kaip svarbios priežasties nutraukti su juo darbo sutartį, spręstina pagal tai, ar darbovietėje realiai egzistavo objektyvių aplinkybių, dėl kurių buvo būtina keisti darbuotojo darbo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2011).
22. Byloje nustatyta, ir ginčo dėl to nekyla, jog apeliantė Slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje masažuotoja dirbo 1 etato. Byloje taip pat nekilo ginčo dėl to, jog iki patvirtinant VšĮ Eišiškių asmens sveikatos priežiūros centro direktoriaus įsakymu Nr. DĮV-22 etatų sąrašą, masažuotojams skirti 2 etatai, kurie nuo 2015-09-01 sumažinti 1,4, t. y. iki 0,6 etato. Taigi nepriklausomai nuo apeliantės įrodinėjamos aplinkybės, kad H. R. ne visada dirbo masažuotoja, o jei ir dirbo, tai kituose skyriuose, masažuotojo poreikis išliko, tik jis buvo sumažintas, ir realiai sumažintas ne ieškovės etatas, o masažuotojo 1,4 etatas. Kita vertus, aplinkybės, jog H. R. atliko ir kitas darbo funkcijas (dirbo slaugytoja), neturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai, kadangi vertinama aplinkybė, ar buvo svarbios priežastys, sudarančios pagrindą nutraukti neterminuotą darbo sutartį su apeliante.
23. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog 1,4 masažuotojos etato sumažinimas pagrįstas objektyviais paskaičiavimais, padarytais atliekant vidaus auditą. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo priešingai išvadai padaryti. Pažymėtina, jog byloje pateiktų Eišiškių ASPC įstatų 23.9 punkte numatyta direktoriaus pareiga suderinti su steigėju įstaigos vidinę struktūrą (T.1., b. l. 37), tačiau vertintina, jog etato keitimas nelaikytinas vidinės struktūros keitimu, kuriam reikėtų suderinimo su steigėju, o iš esmės keičiamas darbo krūvis. Kita vertus, atsakovo pavesto atlikti vidaus audito išvados nenuginčytos, apeliantė neįrodinėjo išvadų neteisingumo, taip pat neįrodinėjo ir aplinkybės, jog VšĮ Eišiškių ASP centro direktoriaus 2014 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. DĮV-1 patvirtintas masažuotojo darbo krūvis vienam etatui – 25 sąlyginiai vienetai yra per didelis (CPK 178, 185 straipsniai), todėl vidaus audito išvadose nustačius, jog masažuotojo darbo krūvis vienam etatui yra mažesnis, pagrįstai buvo priimamas sprendimas mažinti masažuotojų etatų skaičių. Vertintina, jog etatų mažinimo realumą pagrindžia ir aplinkybė, jog H. R. buvo suteiktas 0,6 masažuotojos etatas, H. R. paaiškinimai, jog priėmus pasiūlymą dirbti 0,6 etato krūviu, jog faktinis darbo krūvis padidėjo.
24. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir procedūrinių pažeidimų atleidžiant ieškovę iš darbo. Pagal DK 129 straipsnio 1 dalį atleisti darbuotoją iš darbo kai nėra jo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Taigi minėtoje normoje įtvirtinta darbdavio pareiga pasiūlyti kitą darbą, atsižvelgiant į darbuotojo valią tęsti darbo santykius, o nutraukti darbo sutartį darbdavys įgyja teisę tik tuomet, jei darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis (DK 120 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog 2015-06-15 pranešimu Nr. V(1)-395 „Dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo“ apeliantė buvo informuota apie masažuotojų etatų sumažinimą 1,4 etato, nurodant, jog nuo 2015-09-01 būtina keisti apeliantės darbo sutarties sąlygas, numatant, jog apeliantė, turinti pirmumo teisę likti darbe, masažuotojos pareigose dirbs 0,6 etato krūviu (T. 1., b. l. 111), tačiau apeliantė su darbo sutarties sąlygų pakeitimu nesutiko, dėl ko 2015-07-17 buvo įspėta apie darbo sutarties nutraukimą (T. 1., b. l. 85). Pažymėtina ir tai, jog apeliantei buvo parengtas 2015 m. rugpjūčio 5 d. pasiūlymas Nr. V(1)-481 dirbti kitą darbą, nurodant neužimtas pareigybes, tačiau apeliantė ir su tokiu darbdavio pasiūlymu nesutiko (T. 1., b. l. 82-84). Kadangi apeliantė buvo profesinės sąjungos Lietuvos slaugos specialistų organizacijos nare, EASPC Pirminės grupės atstovaujančiąja (T. 1, b. l. 90), darbdavys vadovavosi DK 134 straipsnio 1 dalimi ir kreipėsi į profesinę sąjungą sutikimui atleisti iš darbo ieškovę O. Z. gauti. Taigi, nors profesinė sąjunga ir nedavė sutikimo atleisti apeliantę iš darbo, tačiau ieškovui kreipusis į teismą dėl atsisakymo duoti sutikimą atleisti darbuotojų atstovą panaikinimo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-39160-631/2015 buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria ginčas išspęstas taikiai, duodant ieškovui sutikimą atleisti apeliantę iš darbo (T. 1., b. l. 92-4). Remiantis išdėstytu vertintina, jog apeliantei buvo suteiktos visos galimybės dirbti pakeistomis darbo sąlygomis (DK 120 straipsnio 1 dalis), taip pat suteikta galimybė pasirinkti dirbti kitą darbą, todėl, jai nepasinaudojus darbdavio pasiūlymais, darbo sutartis pagrįstai nutraukta pagal DK 129 straipsnį.
25. Nors apeliantė įrodinėja, kad iš darbo buvo atleista dėl nesutarimų su atsakovo direktoriumi bei tam, jog H. R. būtų suteiktos apeliantės pareigos, tokie argumentai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Pažymėtina, jog ankstesniuose punktuose buvo konstatuotas pagrindas masažuotojų etatų mažinimui, buvo įvertinta apeliantės atleidimo iš darbo procedūra ir pažeidimų nenustatyta (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, H. R. 0,6 masažuotojos etato suteikimą sąlygojo apeliantės, kuri turėjo pirmumo teisę likti darbe, atsisakymas dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, t. y. sumažintu darbo krūviu, todėl tuo atveju, jeigu apeliantė būtų sutikusi su darbdavio pasiūlymais, tikėtina, jog su H. R. būtų nutraukta darbo sutartis, juolab kad 2015-06-12 įsakyme Nr. DJV-22 buvo pavesta atsakingam asmeniui įspėti H. R. dėl darbo sutarties nutraukimo (T. 1., b. l. 43).
Dėl ieškovės įrodinėjamų psichologinio poveikio priemonių taikymo
26. Iš apeliantės apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantė įrodinėja prieš ją ilgą laiką naudotą direktoriaus psichologinį smurtą ir mobingą, remdamasi aplinkybėmis, jog direktorius savo veiksmais sudarydavo jai diskriminacines sąlygas dirbti masažuotojos darbą bei nulėmė atleidimą iš darbo. Apeliacinės instancijos teismas atleidimo iš darbo pagrindą bei atliktus procedūrinius veiksmus atleidžiant ieškovę iš darbo įvertino aukščiau nurodytuose punktuose, todėl jų nekartoja.
27. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės nurodomas aplinkybes bei rašytinius įrodymus sprendžia, jog nėra pagrindo konstatuoti nagrinėjamu atveju psichologinį smurtą. Byloje pateikiami pacientų skundai nepagrindžia aplinkybės, jog apeliantei neleidžiama masažuoti pacientų, kadangi, kaip nurodė liudytoja V. K., pacientas pats rinkosi masažuotojus, o K. M. nurodė, jog paskyrimus atlikti masažus gaudavo abi darbuotojos ir tik paskutinėmis dienomis dirbo H. R. (T. 2., b. l. 192-193). Argumentai dėl pacientų teisės pasirinkti masažuotoją nepaneigti (CPK 185 straipsnis). Be to, kaip matyti iš pateikiamų pacientų skundų (T. 1 ., b. l. 54-59), skundai rašyti 2013-2014 metais, kai tuo tarpu vidaus audito laikotarpis apima ir 2014 metus, o pagal nenuginčytas vidaus audito išvadas, apeliantei buvo paskirta 900 vienetų procedūrų. Taigi aplinkybė, jog direktorius draudė skirti apeliantei pacientus, tokiu būdu sudarydamas nepagrįstas kliūtis apeliantei dirbti, atmesti kaip nepagrįsti.
28. Vertintina, jog ieškovės įrodinėjamų aplinkybių nepagrindžia ir argumentas, kad apeliantę buvo „bandoma atleisti ir anksčiau“. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog buvo kilęs klausimas dėl apeliantės kvalifikacijos, tačiau, jis buvo išspręstas. Nesudaro pagrindo psichologinio smurto konstatuoti ir ieškovės su atsakovo direktoriumi kilęs nesutarimas dėl apeliantės prašomų suteikti atostogų, kuris taip pat buvo išspręstas apeliantės naudai. Nors apeliantė įrodinėja darbdavio nusiteikimą prieš ją remdamasi dalyvavimu profesinės sąjungos veikloje, tačiau ir minėta aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovės įrodinėjamų aplinkybių, kadangi, kaip matyti iš į bylą pateikiamų darbdavio įsakymų, apeliantei buvo leidžiama dalyvauti profesinės sąjungos susirinkimuose (T. 1., b. l. 135, 137). Argumentas, jog darbdavys prašydavo pateikti apeliantės dalyvavimą profesinės sąjungos veikloje darbo metu pagrindžiančius įrodymus, nesudaro pagrindo vertinti kaip draudimo dalyvauti profesinės sąjungos veikloje, kadangi darbdaviui tenka pareiga organizuoti darbą, kontroliuoti, kaip darbuotojai vykdo darbo funkcijas bei įgyvendina jiems pavestas pareigas.
Dėl įrodymų vertinimo
29. Apeliantė įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismas byloje esančius rašytinius įrodymus ištyrė neišsamiai, sprendimas surašytas iš esmės atsakovo baigiamosios kalbos pagrindu, nemotyvuotai atmesti liudytojų parodymai.
30. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas visapusiško ir objektyvaus bylos įrodymų vertinimo principas, pagal kurį teismas išvadas dėl bylos aplinkybių turi daryti objektyviai įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, jų tarpusavio ryšį, kylančius prieštaravimus, joks įrodymas, išskyrus tuos, kurie tiesiogiai nurodyti įstatyme, teismui neturi prioritetinės, iš anksto nustatytos galios. CPK įtvirtintų įrodinėjimo taisyklių aiškinimo praktika yra nuosekliai išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Dovega“ v. UAB „Inometa“, bylos Nr. 3K-3-411-611/2015; 2015 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Visbalta“ v. N. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-399-701/2015). Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako.
31. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos argumentų, nurodytų aukščiau išdėstytuose punktuose nekeičia apeliantės nurodytos aplinkybės. Matyti, jog teismas aprašomojoje sprendimo dalyje aptarė liudytojų parodymus, juos įvertino motyvuojamojoje dalyje. Tai, jog kiekvieno liudytojo parodymai neaptarti sprendimo motyvuojamojoje dalyje nesudaro pagrindo vertinti, jog teismo sprendimas yra neišsamus ar nemotyvuotas, kadangi teismas įrodymus (taip pat ir liudytojų parodymus) vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, o tam tikrų faktų buvimą ar nebuvimą patvirtina ne tik liudytojų parodymai, bet ir rašytinių įrodymų visuma.
32. Dėl kitų ieškovės apeliacinio skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neveikia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais apeliantė iš esmės išreiškia nesutikimą su teismo sprendimu, iš esmės pakartodama savo poziciją dėl ginčo aplinkybių, o teisės aktų ir teismų praktikos nurodymas, neįrodinėjant aplinkybių sutapimo su šios bylos aplinkybėmis (racio decidedi), nėra faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai, galintys paneigti sprendimo išvadų teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 306 straipsnio1 dalies 4 punktas).
33.Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenų visuma ir teismo skundžiamame procesiniame sprendime išdėstyti motyvai bei jų pagrindu padarytos išvados teikia pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Dėl prašymo prijungti rašytinius įrodymus
34. Apeliantė prašo apeliacinės instancijos teismo prijungti prie bylos papildomus įrodymus, kurie negalėjo būti pateikti nagrinėjant bylą iš esmės. CPK 314 straipsnyje nurodoma jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Konstatuotina, jog apeliantės prašomi pateikti rašytiniai įrodymai dėl savo rekomendacinio pobūdžio bei sąsajumo su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis neturi teisinės reikšmės sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, todėl atsisakoma priimti pateiktus įrodymus (CPK 314 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis skundas yra atmestas. Atmetus apeliacinius skundus, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Atsakovas apeliacinės instancijos teismui nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl atsakovui bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 98, 178 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
ieškovės O. Z. apeliacinį skundą atmesti.
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.