- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-08-04
- Bylos Nr.
- 2-1050-305/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01942-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutis Vaitkus
- Ieškovas
- T. D.
- Atsakovas
- R. D.
- Advokatai
- Vaidas Paltanavičius, Tadas Račius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1050-305/2016 pagal ieškovo T. D. ieškinį atsakovei R. D. dėl kompensacijos ir skolos regreso tvarka, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas T. D. prašo teismo priteisti iš atsakovės R. D. 3475,44 Eur kompensacijos, 5771,37 Eur skolos, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovo ir jo atstovo paaiškinimai.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis kartu su atsakove R. D., kurios santuokinė pavardė nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo D., siekdamas gauti kreditą butui įsigyti iš AB SEB Vilniaus banko (dabartinis pavadinimas – AB SEB bankas), 2007 m. kovo 21 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. BRM-1719 pagrindu už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), jo savininkei R. U. 2007 m. kovo 21 d. sumokėjo 24000,00 Lt, kas yra lygu 6950,88 Eur. Minėtą butą Ieškovas ir Atsakovė įsigijo kaip bendraturčiai, kuriems nuosavybės teise priklauso po ½ šio buto. Ieškovui sumokėjus dalį įsigyto buto pardavimo kainos, Ieškovas ir Atsakovė, kaip solidarūs skolininkai, 2007 m. kovo 26 d. iš AB SEB Vilniaus banko (dabartinis pavadinimas – AB SEB bankas) paėmė kreditą šio buto pirkimui pagal 2007 m. kovo 26 d. kredito sutartį Nr. 2050718010314-04, kurio suma buvo 101000,00 Lt, kas yra lygu 29251,62 Eur. Ieškovas visiškai padengdamas turimą kreditą, 2016 m. kovo 26 d. AB SEB bankui anksčiau laiko grąžino likusią kredito dalį, lygią 11542,73 Eur sumai. Pažymėtina, jog pagal 2007 m. kovo 26 d. kredito sutartį Nr. 2050718010314-04 paskolinė sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atidaryta Atsakovės vardu, todėl Ieškovo prašymu grąžinant kreditą anksčiau laiko iš jo banko sąskaitos nurodytą pinigų sumą kreditorius AB SEB bankas nuskaitė būtent į šią sąskaitą. Konstatuotina, jog Ieškovas ir Atsakovė nuo 2016 m. kovo 26 d. yra visiškai atsiskaitę tretiesiems asmenims už bendrai lygiomis dalimis įsigytą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau atsiskaičius su trečiaisiais asmenimis, susidarė situacija, kad Atsakovė, kaip bendraturtė ir bendraskolė, liko skolinga Ieškovui pusę jo vienasmeniškai tretiesiems asmenims už bendrą turtą sumokėtų pinigų sumų dydžio.
Dėl kompensacijos priteisimo. Ieškovui ir Atsakovei nuosavybės teise priklauso ½ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), todėl iš Atsakovės Ieškovo naudai teismine tvarka priteistina kompensacija, lygi pusė sumos, kurią Ieškovas sumokėjo už lygiomis dalimis įsigytą turtą sudarant 2007 m. kovo 21 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. BRM-1719, t. y. 3475,44 Eur (6950,88/2), kadangi kiekvienas iš bendraturčių privalo sumokėti už įsigytą bendrą turtą proporcingai jam nuosavybės teise priklausančiai daliai.
Dėl skolos regreso tvarka priteisimo. Ieškovas ir Atsakovė turėjo kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui AB SEB bankui, kilusį iš Ieškovo ir Atsakovės, kaip kredito gavėjų, pasirašytos 2007 m. kovo 26 d. kredito sutarties Nr. 2050718010314-04, todėl Ieškovui grąžinus visą likusią kredito dalį ir tokiu būdu pilnai įvykdžius Ieškovo ir Atsakovės solidariąją prievolę, Ieškovo naudai iš Atsakovės regreso tvarka priteistina pusė Ieškovo kreditoriui sumokėtos sumos, t. y. 5771,37 Eur (11542,73/2). Kad pagal 2007 m. kovo 26 d. kredito sutartį Nr. 2050718010314-04 Ieškovo ir Atsakovės prievolės buvo solidarios, yra nustatyta šios sutarties 2.1. punkte, todėl akivaizdu, kad Ieškovas ir Atsakovė buvo solidariosios prievolės subjektai. Kaip minėta, Ieškovas 2016 m. kovo 26 d. įvykdė visą Ieškovo ir Atsakovės solidariąją prievolę visiškai grąžindamas kreditą kreditoriui AB SEB bankas. Įstatymas numato, kad kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 str. 6 d.), tačiau solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 str. 1 d.). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2012). Konstatuotina, kad Ieškovas, kaip solidarusis skolininkas, įvykdęs Ieškovo ir Atsakovės solidariąją prievolę trečiajam asmeniui, įgijo regreso teisę į kitą bendraskolį, t. y. Atsakovę. Pažymėtina, jog vienam iš solidariąją prievolę turinčiam asmeniui įvykdžius visą prievolę kreditoriui, išoriniai prievoliniai santykiai su solidariąją reikalavimo teisę turinčiu kreditoriumi pasibaigia ir prasideda nauji bendraskolių tarpusavio prievoliniai santykiai, t. y. vidiniai jų regresinių reikalavimų vienas kitam įgyvendinimo santykiai.
Dėl bendraskolių tarpusavio atgręžtinio reikalavimo teisinio pagrindo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.5 straipsniu, jeigu skolininkai yra du ar daugiau asmenų (bendraskolių), tai kiekvienas iš jų privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis (dalinė prievolė), išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus. Sutinkamai su CK 6.38 str. 1 d., prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Pagal CK 6.9 str. 1 d., solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. CK 6.9 str. 3 d. taip pat numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės taikomos paskirstant bendraskoliams ir solidariosios prievolės įvykdymo išlaidas.
Dėl palūkanų priteisimo. Vadovaujantis CK 6.37 str. 1 d., palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Sutinkamai su CK 6.210 str. 1 d., terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ginčo atveju, Atsakovė piktybiškai nevykdo piniginių prievolių Ieškovui, t. y. jam nesumoka kompensacijos, lygios pusei sumos, kurią Ieškovas 2007 m. kovo 21 d. sumokėjo anksčiau minėto bendrai lygiomis dalimis įsigyto buto pardavėjai R. U., taip pat regreso tvarka nesumoka Ieškovui vienasmeniškai jo visiškai įvykdytos minėtos solidariosios prievolės pusės dalies, todėl iš Atsakovės Ieškovui priteistinos penkių procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.; 6.210 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Ieškovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį pilnai tenkinti. Papildomai paaiškino, kad jis ir atsakovė nuo 2007 m. birželio 26 d. gyveno kartu bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Nuo tada jie gyveno bendrai, vedė bendrą ūkį. Prieš pradedant gyventi kartu, jis turėjo asmeninių santaupų – grynųjų pinigų, atsakovė neturėjo. Buvo pirktas butas, pradinį įnašą už butą yra padaręs jis savo pinigais. 50000,00 Lt, pervestų bankui 2008 m. rugsėjo 26 d. kredito dengimui, buvo bendri pinigai.
Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinys turėtų būti tenkintas visiškai. Yra pateikti visi reikalingi įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovas, kaip bendraturtis, 2007 m. kovo 21 d. sumokėjo buto pardavėjui, trečiajam asmeniui, 24000 Lt sumą, t.y. 6950,88 Eur, o taip pat 2016 m. kovo 26 d. AB SEB bankui grąžino likusią kredito sumą – 11542,73 Eur. Dėl šių faktinių aplinkybių ginčo nėra. Šios aplinkybės yra įrodytos rašytiniais įrodymais, dokumentais, kurie yra nenuginčyti. Svarbu atriboti 2 dalykus, kurie atsispindi ir ieškinio reikalavimuose: 1) 24000 Lt sumos sumokėjimas pardavėjai ir 2) likusios kredito sumos (11542,73 Eur) bankui grąžinimas. Taip pat atkreipia dėmesį į buto pirkimo-pardavimo sutarties, kuri patvirtinta notaro, 2.1 punktą, kuriame nurodyta, kad pirkėjai pardavėjai sumokėjo 2000 Lt prieš pasirašant sutartį lygiomis dalimis. Taigi tai paneigia atsakovės atsiliepime nurodytą aplinkybę, kad 2007 m. vasario 25 d. pasirašant rankpinigių sutartį 2000 Lt už butą pardavėjai sumokėjo atsakovė. Tai reiškia, kad ieškovas iki kredito sutarties sudarymo, nevedant bendro ūkio, iš viso iš savo asmeninių lėšų už butą sumokėjo 25000 Lt, t.y. 7240,50 Eur (24000 Lt pradinis įnašas ir 1000 Lt rankpinigiai). Atitinkamai gaunasi, jog kadangi butą pirko lygiomis dalimis, po ½ dalį, atsakovė liko skolinga ieškovui pusę šios sumos – 3620,25 Eur. Buvo pasirašyta buto pirkimo-pardavimo sutartis, 2007 m. kovo 26 d. sudaryta kredito sutartis, paimta 101000 Lt (29251,62 Eur). Per laikotarpį nuo kredito sutarties pasirašymo iki tada, kai šalys pradėjo gyventi kartu, t.y. nuo 2007 m. kovo 26 d., iki 2007 m. birželio 26 d., per 3 mėnesius, atsakovė bankui sumokėjo 1434,69 Lt (415,51 Eur). Po to nuo 2007 m. birželio 26 d. šalys pradėjo gyventi kaip šeima, vesti bendrą ūkį. Todėl nuo 2007 m. birželio 26 d. iki 2013 m. spalio 26 d. vesdami bendrą ūkį lygiomis dalimis dengė ir kreditą. Iš viso per šį laikotarpį šalys sumokėjo bankui 21721,73 Eur. Tame laikotarpy buvo sudaryta ir santuoka, tačiau santykiai dėl bendro ūkio vedimo nesikeitė. Nuo 2013 m. spalio mėnesio (faktinio santuokos iširimo momento) iki 2016 m. kovo 26 d., kai ieškovas padengė kredito likutį, atsakovė iš viso sumokėjo 1553,97 Eur. Ieškovas sumokėjo kredito likutį – 11542,73 Eur. Iš viso bankui šalys sumokėjo 35233,94 Eur. Atsakovė iš viso bankui iš asmeninių lėšų sumokėjo 1969,48 Eur, ieškovas – 11542,73 Eur. Todėl gaunasi, kad ieškovas būtų skolingas atsakovei 987,74 Eur, atsakovė būtų skolinga ieškovui 5771,37 Eur. be to, reikia nepamiršti, kad atsakovė yra skolinga ieškovui pusė sumos, sumokėtos pardavėjai, t.y. 3620,25 Eur. Tada gaunasi, kad iš viso atsakovė būtų skolinga ieškovui 9391,62 Eur. Iš šitos sumos atminusavus ieškovo skolą atsakovei, gaunasi, kad atsakovė skolinga ieškovui 8403,88 Eur. Atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (2011 m. kovo 28 d. nutartį byloje 3k-3-134/2011 ir 2011 m. spalio 24 d. nutartį byloje 3k-3-410/2011), pagal kurią, kai nesusituokę asmenys gyvena drauge ir bendras gyvenimas trunka ilgą laiką, yra nuolatinis, kartu veda ir tvarko bendrą ūkį, turtą, pripažįstama egzistuojant asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Šalys nuo 2007 m. birželio mėnesio iki 2008 m. rugpjūčio mėnesio, kuomet sudarė santuoką, gyveno kartu, tvarkė bendrą ūkį, kooperuodami asmenines lėšas, intelektinius išteklius, buvo įgyjama nuosavybė, tam buvo dedamos ieškovo ir atsakovės bendros lėšos ir pastangos. Tokia veikla pripažintina atitinkančia jungtinės veiklos, t.y. partnerystės, sutarčiai keliamus reikalavimus. Tai rodo šalių susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrą dalinę nuosavybę. Šalių santykiai minėtu laikotarpiu turėtų būti kvalifikuoti kaip jungtinė veikla ir tuo pagrindu reikia konstatuoti, kad atsakovė neįrodė, jog už butą mokėjo iš savo asmeninių lėšų. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų tokio dydžio atsakovės pajamas, kurios būtų leidę jai asmeniškai sukaupti tokią pinigų sumą. Taip pat pabrėžiama, kad teismas neturėtų peržengti ieškinio ribų, todėl faktines aplinkybes turėtų vertinti, spręsti ginčą tik tose ribose, kurias nustatė ieškovas ieškinyje.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovo paaiškinimai.
Atsakovės R. D. atstovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė visiškai nesutinka su pareikštu ieškiniu. Paaiškino, kad Ieškovą ir Atsakovę 2007 metais siejo šilti jausmai, kas paskatino Šalis bendrai, kaip bendraturčiams, įsigyti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Sutarta buto pirkimo-pardavimo kaina buvo 127 000 Litų. Apžiūrėjus butą, buto savininkei Atsakovė sumokėjo avansinį mokestį ir padėjo tvarkyti dokumentus būsto kreditavimui, kadangi Ieškovas tuo metu niekur nedirbo ir jokių pajamų neturėjo, gauti kredito taip pat neturėjo galimybės. 2007 m. kovo 21 d., tai yra prieš pasirašant kredito sutartį AB SEB banke, Ieškovas sumokėjo 24 000 Lt perkamo buto savininkei ir šiuos duomenis teikia kaip įrodymą byloje, siekdamas įrodyti asmeninių lėšų indėlį į turtą ir prašo kompensacijos. Tačiau nutyli aplinkybes, jog nuo nekilnojamojo turto įsigijimo 2007 m. kovo mėnesio iki santuokos sudarymo, tai yra (duomenys neskelbtini) būtent atsakovė mokėjo kredito įmokas kiekvieną mėnesį asmeninėmis lėšomis. Mėnesinė įmoka sudarė apie 800 litų. Įvertinus laikotarpį, šešiolika mėnesių, akivaizdu, kad Atsakovės sumėtų asmeninių lėšų suma netgi neskaičiuojant avansinės įmokos yra ženkliai didesnė nei prašoma kompensacijos. Kita vertus, Ieškovas reikalaudamas skolos dalies, savanoriškai, iš anksto padengęs kreditoriui sutartinę skolą, nutyli svarbią atgręžtiniam reikalavimui aplinkybę, jog Atsakovė, savo dalies padengimui iš asmeninės valiutinės sąskaitos įnešė 50000 litų. Be to nors ir nurodo, jog santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), nutyli aplinkybes, kad santuokos nutraukimo procesas prasidėjo 2013 m. spalio mėnesį ir Ieškovas iki 2016 m. kovo 26 d. kuomet grąžino likusią negrąžintą kredito likučio dalį, kredito įmokų nemokėjo. Ieškovui puikiai žinoma ir Teismų praktika, kad vertinamasis laikotarpis tokiais atvejais yra ne sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo data, bet laikotarpis nuo kurio Šalys, kaip sutuoktiniai nustojo kartu gyventi. Taigi, nurodytos faktinės aplinkybės rodo, jog šiuo atveju, vien tik skaičiuojant įmokas nekilnojamo turto įsigijimui/išsimokėjimui (net nevertinant lėšų turto išlaikymui) akivaizdu, jog būtent Atsakovė turi teisę į ieškinį dėl kompensacijos ir skolos regreso tvarka priteisimo. Ieškovas šiuo atveju nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį.
Kaip minėta, pagal sutartį kreditoriui AB SEB bankas Šalys atsakingos solidariai ir šios prievolės sutartinis įvykdymo terminas nėra suėjęs. Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitą skolininką nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kito bendraskolio lygia dalimi to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės. Taigi šioje byloje tarpusavio atgręžtiniam reikalavimui svarbūs du aspektai, kuriuos Ieškovas pažeidė ir tai yra pagrindas ieškinį atmesti: 1) kreditoriui AB SEB bankas Šalys atsakingos solidariai ir šios prievolės sutartinis įvykdymo terminas nėra suėjęs, tai reiškia, kad Ieškovas savanoriškai anksčiau laiko įvykdęs prievolę negali įgyti daugiau teisių nei turėjo AB SEB bankas pagal kredito sutartį; 2) tarpusavio atgręžtiniam reikalavimui svarbus yra dalinės tarpusavio prievolės (1/2) įvykdymas, kurią Atsakovė laiko įvykdyta.
Atsiliepimas
Atsakovės R. D. atstovas posėdžio metu nurodė, kad atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją palaiko, t.y. prašo ieškinį visiškai atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad kiekvienam iš šalių priklauso po ½ dalį buto, todėl ir prievolės priklauso po ½ dalį. Atsakovė mano, kad ji savo prievolės dalį jau yra įvykdžiusi, todėl reikalavimas nepagrįstas. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tiek iki santuokos sudarymo, tiek ir santuokos metu dalį pinigų įnešė atsakovė iš savo asmeninių lėšų. Šalims kartu negyvenant (po santuokos iširimo) atsakovė taip pat dengė kreditą. Todėl suvedus visas lėšas, jų suma gerokai viršija ieškovo prašomą priteisti sumą (9246,81 Eur), lėšos sudaro 15056,00 Eur. Iš sumokėtų 50000 Lt sumos dalis jos – 9607,72 Eur, buvo atsakovės asmeninės lėšos, buvusios atsakovės asmeninėje sąskaitoje dar iki santuokos sudarymo. Nors ieškovas teigia, kad jis taip pat turėjo asmeninių lėšų, tačiau matyti, kad tik 4000 Lt buvo pervesti į sąskaitą, iš kurios buvo dengiamas kreditas, be to, tai buvo jau santuokos metu, t.y. praėjus 1 metams po santuokos. Nors šalys nuo 2007 m. birželio mėnesio gyveno kaip šeima, tačiau santuoka sudaryta nebuvo, susitarimo, kad asmeninės lėšos yra bendros lėšos, taip pat nebuvo, todėl lėšos kiekvieno sąskaitoje buvo kiekvieno asmeninės lėšos. Ieškovo ieškinio pirmas reikalavimas (dėl 5771,37 Eur skolos priteisimo) atmestinas ir remiantis buto pirkimo-pardavimo sutarties 2.1 punktu, kuriame nurodoma, kad 24000 Lt pardavėjai gavo lygiomis dalimis iš pirkėjų (šalių). Ši aplinkybė patvirtinta notarine sutartimi. Ginčas dėl 3475, 44 Eur kompensacijos kvalifikuotinas kaip ginčas dėl solidariosios prievolės, kuri skirta kreditoriaus interesų apsaugai. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitą skolininką nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kito bendraskolio lygia dalimi to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės. Ieškovas sumokėjo visą likusią kredito sumą ir reikalauja iš atsakovės ją priteisti, nors pagal sutartį atsakovė būtų galėjusi dalimis per keletą metų ją grąžinti. ieškovas piktnaudžiauja savo teisėmis. Įstatymas aiškiai sako, kad tokiu atveju negalima išplėsti teisių. AB SEB bankui šalys buvo atsakingos solidariai, sutarties įvykdymo terminas dar nėra suėjęs, taigi, šis reikalavimas negali būti pareikštas. Kita vertus, tai nėra reikšminga, nes atsakovė laikosi pozicijos, kad ji savo prievolės dalį yra įvykdžiusi. Rašytiniais įrodymais yra įrodyta, kad 33173,56 Lt yra asmeninės atsakovės lėšos. Ši suma yra ženkliai didesnė nei ieškovo reikalaujama suma. Todėl reikalavimas privalo būti atmestas.
Teismo nustatytos faktinės aplinkybės.
Teismas, teismo posėdyje išklausęs šalių ir jų atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė toliau dėstomas faktines aplinkybes.
2007 m. kovo 21 d. buvo sudaryta buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartis, kurią patvirtino notarė (b.l. 87-91, 10-11). Iš sutarties turinio matyti, kas ieškovas T. D. ir atsakovė R. D. nusipirko iš R. U. ir A. U. minėtą butą, šalys nusipirko po ½ dalį buto (1.1 sutarties punktas). Sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad sutarties šalių susitarimu nustatyta parduodamo buto kaina – 127000 Lt, iš kurių 2000 Lt pardavėjai […] patvirtina, kad gavo lygiomis dalimis iš pirkėjų […] prieš pasirašant šią sutartį, 24000 Lt pardavėjai […] patvirtina, kad gavo lygiomis dalimis iš pirkėjų […] šios sutarties pasirašymo dieną.
2007 m. vasario 25 d. rašytiniame susitarime, kurį pasirašė R. U. ir R. D., fiksuota, kad R. U. paėmė 2000 Lt rankpinigių (b.l. 50).
2007 m. kovo 21 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1 ieškovas pervedė R. U. 24000 Lt už perkamą butą (b.l. 2).
2007 m. kovo 26 d. šalys su AB SEB banku (tuometinis pavadinimas – AB SEB Vilniaus bankas) sudarė Kredito sutartį Nr. 2050718010314-04, pagal kurią bankas šalims suteikė 101000,00 Lt, t.y. 29251,62 Eur, kreditą 30 metų laikotarpiui, t.y. iki 2037 m. kovo 25 d. (b.l. 13-21). Pagal šią kredito sutartį šalių prievolės bankui buvo numatytos solidarios (2.1 punktas). Paskolinė sąskaita pagal minėtą sutartį buvo sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 23).
Nuo 2007 m. birželio 26 d. šalys apsigyveno nusipirktame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu, pradėjo vesti bendrą ūkį (ieškovo, atsakovės atstovo paaiškinimai, liudytojų G. K. ir L. V. parodymai).
(duomenys neskelbtini) šalys susituokė (prejudiciniai faktai, nustatyti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-165-780/2014 (b.l. 57-70)). Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-165-780/2014 šalių santuoka buvo nutraukta, sprendimas įsiteisėjo 2015 m. sausio 22 d. (b.l. 12).
Žemesnės instancijos teismas
Iš ieškovo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2008 m. rugpjūčio 7 d. matyti, kad 2008 m. rugpjūčio 7 d. ieškovo sąskaitoje buvo 23650,63 Lt (b.l. 94).
Iš atsakovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 7 d. iki 2008 m. rugpjūčio 7 d. matyti, kad 2008 m. rugpjūčio 7 d. atsakovės sąskaitoje buvo 33173,56 Lt, t.y. 9607,73 Eur, suma (b.l. 54).
Iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2007 m. kovo 21 iki 2010 m. liepos 3 d. matyti, kad per laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 26 d. iki 2008 m. rugpjūčio 7 d. kredito dengimui buvo pervesta iš viso 9479,16 Lt, t.y. 2745,35 Eur, 2008 m. rugsėjo 26 d. kredito dengimui buvo pervesta 50000 Lt, t.y. 14481,00 Eur (b.l. 51-53).
Iš ieškovo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. bei 2008 m. rugsėjo 23 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad 2008 m. rugsėjo 23 d. ieškovas į atsakovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 4000,00 Lt (b.l. 93, 95).
Iš atsakovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2008 m. rugsėjo 27 d. iki 2008 m. rugsėjo 27 d. matyti, kad 2008 m. rugsėjo 27 d. iš atsakovės sąskaitose buvo nuimta 50000 Lt, t.y. 14481,00 Eur, suma (b.l. 56).
Iš atsakovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. matyti, kad per šį laikotarpį kredito dengimui buvo pervesta 2730,06 Lt, t.y. 790,68 Eur (b.l. 71-73).
Iš atsakovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 26 d. matyti, kad per šį laikotarpį kredito dengimui buvo pervesta 12306,02 Eur, tame tarpe 2016 m. kovo 26 d. – 11542,73 Eur (b.l. 74-76).
2016 m. kovo 26 d. mokėjimo nurodymu ieškovas pervedė AB SEB bankui 11542,73 Eur, mokėjimo paskirtis – kredito grąžinimas anksčiau laiko (b.l. 22).
AB SEB bankas 2016 m. liepos 15 d. pažyma apie įsipareigojimus patvirtina, kad per laikotarpį nuo 2007 m. kovo 26 d. iki 2016 m. kovo 26 d. iš viso bankui pagal Kredito sutartį Nr. 2050718010314-04 T. D. ir R. D. sumokėjo 35233,94 Eur. Įsipareigojimai pagal Kredito sutartį Nr. 2050718010314-04 pilnai įvykdyti 2016 m. kovo 26 d. (b.l. 80).
Dėl 3475,44 Eur kompensacijos pritesimo. Taigi, nustatyta, kad šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise, po ½ dalį, 2007 m. kovo 21 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo butą. Tarp šalių, kaip pirkėjų iš vienos pusės, ir buto pardavėjų sutarta buto kaina buvo 127000 Lt. Dalį šios sumos – 26000 Lt pačios šalys sumokėjo pardavėjams, likusią pinigų sumą pardavėjams pervedė AB SEB bankas 2007 m. kovo 26 d. sudarytos su ieškovu ir atsakove kredito sutarties pagrindu. Kadangi butas šalių buvo įgytas po ½ dalį, kiekvienai iš šalių, t.y. ieškovui ir atsakovei, tenka pareiga sumokėti pusę už butą sumokėtos kainos. Dėl to tarp šalių ginčo nėra.
Kaip minėta, remiantis rašytiniais įrodymais (b.l. 9, 50, 87-91), neabejotinai nustatyta, kad šalys (bendrai) buto pardavėjams iš viso sumokėjo 26000 Lt. Tas buvo padaryta per du kartus: 2007 m. vasario 25 d. buvo sumokėta 2000 Lt kaip rankpinigiai, o 2007 m. kovo 21 d. buvo sumokėta dalis buto kainos – 24000 Lt. Tačiau sprendžiant dėl to, kuri iš šalių (ieškovas, atsakovė) ir kokias konkrečiai sumas iš minėtos bendros 26000 Lt sumos pardavėjams sumokėjo, tenka konstatuoti, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai nėra vienareikšmiai. Teismo vertinimu, iš 2007 m. vasario 25 d. rašytinio susitarimo, kurį pasirašė tik R. U. ir R. D., darytina išvada, kad 2000 Lt rankpinigių pardavėjai R. U. perdavė būtent atsakovė; o 2007 m. kovo 21 d. mokėjimo nurodyme Nr. 1 fiksuota, kad būtent ieškovas iš savo sąskaitos pervedė R. U. 24000 Lt už perkamą butą. Įrodymų, kad pusę už butą sumokėtos sumos, t.y.12000 Lt, atsakovė būtų pervedusi į ieškovo sąskaitą kaip savo dalį, taip pat, kad ieškovas pusę rankpinigių sumos, t.y. 1000 Lt, būtų sumokėjęs atsakovei, byloje nėra pateikta (nors byloje šalys pateikė nemažai jų sąskaitų išrašų, tačiau juose atitinkamų duomenų nėra). Ir nors notariškai patvirtintoje 2007 m. kovo 21 d. pirkimo pardavimo sutartyje fiksuota, kad pardavėjai patvirtina, jog 2000 Lt ir 24000 Lt gavo lygiomis dalimis iš pirkėjų, tačiau įvertinus tai, kad pardavėjams yra aktualu gauti sutartą pinigų sumą už parduodamą daiktą ir nesvarbu, realiai kas ir po kiek jiems sumoka, visiškai tikėtina, jog jie, atsižvelgdami į tai, kad butą lygiomis dalimis pirko du pirkėjai, tvirtindami dėl kainos jiems sumokėjimo lygiomis dalimis, galimai sąžiningai klydo. Todėl atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus (įskaitant atsiliepime į ieškinį nurodytas faktines aplinkybes (b.l. 40), įvertinęs minėtus rašytinius įrodymus (b.l. 9, 50, 87-91), teismas sprendžia, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog 2007 m. vasario 25 d. atsakovė sumokėjo 2000 Lt kaip rankpinigius iš savo asmeninių lėšų, o 2007 m. kovo 21 d. ieškovas sumokėjo pardavėjams dalį buto kainos – 24000 Lt, taip pat iš savo asmeninių lėšų.
Kadangi šalys bendrai pardavėjams sumokėjo iš viso 26000 Lt, kiekvienam iš jų tenka 13000 Lt dalies kainos suma. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė iš savo asmeninių lėšų sumokėjo pardavėjams tik 2000 Lt, o ieškovas – net 24000 Lt, darytina išvada, jog ji privalo kompensuoti ieškovui 11000 Lt (24000 Lt – 13000 Lt), t.y. 3185,82 Eur. Todėl ieškovo reikalavimas dėl 3475,44 Eur kompensacijos iš atsakovės priteisimo tenkintinas iš dalies, t.y. priteistina 3185,82 Eur kompensacija, o likusioje dalyje reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl 5771,37 Eur skolos priteisimo. Kaip minėta, nustatyta, jog 2007 m. kovo 26 d. šalys su AB SEB banku (tuometinis pavadinimas – AB SEB Vilniaus bankas) sudarė Kredito sutartį Nr. 2050718010314-04, pagal kurią bankas šalims suteikė 101000,00 Lt, t.y. 29251,62 Eur, paskolą. Ieškovo ir atsakovės prievolės bankui buvo numatytos solidarios (2.1 punktas). 2016 m. kovo 26 d. prievolė bankui buvo visiškai įvykdyta, ieškovui sumokėjus likusią dalį kredito ir kitų pagal sutartį mokėtinų sumų – 11542,73 Eur, prievolės bankui yra pasibaigę, todėl nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl šalių kaip bendraskolių tarpusavio santykių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9 straipsnis).
Ieškovas, 2016 m. kovo 26 d. sumokėjęs dalį kredito ir kitų pagal sutartį mokėtinų sumų – 11542,73 Eur, vadovaudamasis CK 6.9 straipsnio 1 dalimi, reikalauja priteisti iš atsakovės pusę šios sumos, t.y. 5771,37 Eur. Ieškovo atstovo nuomone, sprendžiant dėl šio reikalavimo pagrįstumo, reikia vertinti tik ieškovo nurodytas aplinkybes, kad jis pervedė bankui 11542,73 Eur sumą, kad šią sumą pervedus buvo pilnai įvykdyti ieškovo ir atsakovės įsipareigojimai bankui, kad atsakovė nesutinka ieškovui sumokėti pusę šios sumos ir iki šiol nėra jos ieškovui sumokėjusi. Teismo nuomone, tik tokių aplinkybių vertinimas būtų įmanomas, jei atsakovas vienas būtų įvykdęs prievoles bankui, t.y. jis vienas iš savo asmeninių lėšų būtų sumokėjęs bankui visą kreditą ir kitas pagal kredito sutartį mokėtinas sumas. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina, kad dalis bankui mokėtinų sumų buvo sumokėtos iš ieškovo asmeninių lėšų, dalis – iš atsakovės asmeninių lėšų, o dalis – iš bendrų ieškovo ir atsakovės lėšų. Atsakovė, atsikirsdama į šį ieškovo reikalavimą, teigia, kad jai tenkančią dalį, t.y. pusę, kredito ir kitų bankui mokėtinų sumų, ji jau yra sumokėjusi, todėl neatsižvelgiant ir nevertinant šios atsakovės nurodytos aplinkybės, t.y. neanalizuojant kitų iki 2016 m. kovo 26 d. atliktų mokėjimų bankui, teismo nuomone, nebūtų galimybės įvertinti ieškovo reiškiamo reikalavimo pagrįstumo, be to, tai gali sudaryti prielaidas naujam teisminiam ginčui kilti. Todėl teismas mano esant reikalinga analizuoti visus bankui atliktus mokėjimus.
Kadangi kredito sutartis buvo sudaryta 2007 m. kovo 26 d., o prievolės pagal šią kredito sutartį bankui galutinai įvykdytos 2016 m. kovo 26 d., tam, kad būtų galima priskirti atliktus mokėjimus vienai ar kitai šaliai, reikalinga išskirti keletą atskirų laikotarpių: 1) nuo 2007 m. kovo 26 d. iki 2007 m. birželio 25 d. (laikotarpis nuo kredito sutarties sudarymo iki pradėjimo šalims gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį), 2) nuo 2007 m. birželio 26 d. iki 2008 m. rugpjūčio 7 d. (laikotarpis iki šalių santuokos sudarymo, kai šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį), 3) nuo 2008 m. rugpjūčio 8 d. iki 2013 m. spalio 25 d. (šalių santuokinis laikotarpis, kol gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį (nors šalių santuoka buvo nutraukta 2015 m. sausio 22 d., tačiau abi šalys nurodė, kad nustojo kartu gyventi ir bendrą ūkį vesti 2013 m. spalio mėnesį (b.l. 40, 66)), 4) nuo 2013 m. spalio 26 d. iki 2016 m. kovo 26 d. (laikotarpis, kai šalys kartu negyveno ir bendro ūkio nebevedė).
Byloje nėra duomenų, kad šalys iki santuokos sudarymo ar jos metu būtų sutartimi nustatę jiems priklausančių lėšų teisinį režimą, todėl taikytinas įstatymo nustatytas turto teisinis režimas. Atitinkamai pagal CK 3.88 straipsnio ir 3.89 straipsnio nuostatas šalių piniginės lėšos, esančios jų asmeninėse sąskaitose ir įgytos iki santuokos sudarymo, pripažintinos kiekvieno asmenine nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pirmu laikotarpiu, t.y. nuo 2007 m. kovo 26 d. iki 2007 m. birželio 25 d., mokėjimai bankui – iš viso 883,18 Lt, t.y. 255,79 Eur (b.l. 51), buvo atlikti iš asmeninių atsakovės lėšų, nes jie buvo atlikti iš jos asmeninės sąskaitos, duomenų, kad šias sumas (ar jų dalį) ieškovas būtų pervedęs ar kitaip suteikęs atsakovei, nėra.
Antru laikotarpiu, t.y. nuo 2007 m. birželio 26 d. iki 2008 m. rugpjūčio 7 d., iš viso iš atsakovės asmeninės sąskaitos bankui buvo pervesta 8595,98 Lt, t.y. 2489,57 Eur (b.l. 51-53). Nors šiuo metu šalys santuokos nebuvo sudarę, tačiau šis laikotarpis skiriasi nuo pirmojo tuo, kad jo metu šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Dėl šios aplinkybė tarp šalių ginčo nėra, be to, ją patvirtino ir liudytojai savo parodymais. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo laikotarpiu šalys gyveno kartu, tvarkė bendrą ūkį, siekė bendrų tikslų kooperuodami asmenines lėšas, intelektinius išteklius ir kt., pritaria ieškovo atstovo argumentams, jog šalių santykiai minėtu laikotarpiu turėtų būti kvalifikuoti kaip jungtinė veikla, t.y. partnerystė, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (nors butas šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise įgytas 2007 m. kovo 21 d., tačiau jo įsigijimui šalys buvo paėmę iš banko kreditą, kuris buvo dengiamas iki pat 2016 m. kovo 26 d., t.y. visą šį laikotarpį šalys skyrė lėšas buto kainai apmokėti) (CK 6.969 straipsnio 1 dalis, 6.970 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad, kai nesusituokę asmenys gyvena drauge ir bendras gyvenimas trunka ilgą laiką, yra nuolatinis, kartu veda ir tvarko bendrą ūkį, turtą, pripažįstama egzistuojant asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis byloje 3k-3-134/2011, 2011 m. spalio 24 d. nutartis byloje 3k-3-410/2011 ir kt.). Todėl darytina išvada, kad šalys nuo 2007 m. birželio 26 d. iki 2008 m. rugpjūčio 7 d. vesdamos bendrą ūkį, nors ir būdamos nesusituokę, lygiomis dalimis dengė ir kreditą (CK 6.970 straipsnis). Šalys duomenų apie jų 2007 m. birželio 26 d. turėtas asmenines santaupas bei jų gautas pajamas nuo 2007 m. birželio 26 d. iki 2008 m. rugpjūčio 7 d. teismui neteikė, todėl nėra faktinio pagrindo pripažinti, kad kuri nors viena iš šalių didesne dalimi prisidėjo prie kredito dengimo.
Trečiuoju laikotarpiu, t.y. nuo 2008 m. rugpjūčio 8 d. iki 2013 m. spalio 26 d., iš viso iš atsakovės asmeninės sąskaitos bankui buvo pervesta 66956,30 Lt, t.y. 19391,88 Eur (b.l. 53, 71-76, 80). Kadangi šiuo laikotarpiu šalys buvo sudarę santuoką, pripažintina, kad kreditas buvo dengiamas iš bendrų lėšų, t.y. lygiomis dalimis. Pagal byloje esančius įrodymus nustatyta, kad dieną prieš santuokos sudarymą tiek ieškovo, tiek atsakovo asmeninėse sąskaitose buvo santaupų, tarp kurių ženklaus skirtumo nėra (b.l. 54, 94), šalys duomenų apie jų kiekvieno gautas pajamas nuo 2008 m. rugpjūčio 8 d. teismui neteikė, todėl, vėlgi, nėra faktinio pagrindo pripažinti, kad kuri nors viena iš šalių didesne dalimi prisidėjo prie kredito dengimo.
Ketvirtuoju laikotarpiu, t.y. nuo 2013 m. spalio 26 d. iki 2016 m. kovo 26 d., iš viso iš atsakovės asmeninės sąskaitos bankui buvo pervesta 1553,97 Eur, o iš ieškovo asmeninės sąskaitos – 11542,73 Eur (b.l. 71-76, 80). Tarp šalių ginčo dėl to, kad šios sumos bankui buvo pervestos, atitinkamai, iš ieškovo ir atsakovės asmeninių lėšų, nėra.
Taigi, iš to, kas išdėstyta aukščiau, konstatuotina, kad atsakovė iš savo asmeninių lėšų yra padengusi dalį kredito – 1809,76 Eur (255,79 Eur + 1553,97 Eur), ir ieškovas iš savo asmeninių lėšų yra padengęs dalį kredito – 11542,73 Eur. CK 6.9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Vadovaujantis šia nuostata ir atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovė turi teisę regreso tvarka reikalauti iš ieškovo 904,88 Eur (1809,76 Eur : 2), o ieškovas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovės 5771,37 Eur (11542,73 Eur : 2). Atlikus įskaitymą, pripažintina, kad atsakovė yra likusi skolinga ieškovui 4866,49 Eur (5771,37 Eur – 904,88 Eur). Todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 4866,49 Eur skolos, o likusioje dalyje reikalavimas dėl skolos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Sutinkamai su CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, atsakovė privalo mokėti ieškovui 5 proc. metines palūkanas nuo visos priteistos sumos (3185,82 Eur + 4866,49 Eur = 8052,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gegužės 2 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
Ieškovas šioje byloje turėjo iš viso 878,45 Eur bylinėjimosi išlaidų (pagal pateiktus dokumentus): sumokėjo 277,00 Eur žyminį mokestį ir 1,45 Eur komisinį mokestį bankui (b.l. 4) bei 600,00 Eur advokatui už suteiktą teisinę pagalbą (b.l. 3). Atsakovė šioje byloje turėjo iš viso 780,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (pagal pateiktus dokumentus): sumokėjo 30,00 Eur mokestį bankui už pažymą (b.l. 81) ir 750,00 Eur advokatui už suteiktą teisinę pagalbą (b.l. 82-83). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalis). Kadangi nagrinėjamu atveju ieškinys tenkintinas iš dalies (87,08 proc.), ieškovas turi teisę į 87,08 proc. turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t.y. 764,95 Eur (878,45 Eur × 87,08 proc.), o atsakovė turi teisę į 12,92 proc. turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t.y. 100,78 Eur (780,00 Eur × 12,92 proc.). Atlikus įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistina 664,17 Eur bylinėjimosi išlaidų (764,95 Eur – 100,78 Eur).
Valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro 7,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 1). Sutinkamai su CPK 96 straipsnio nuostatomis, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (87,08 proc.) iš atsakovės valstybei priteistina 6,83 Eur pašto išlaidų (7,84 Eur × 87,08 proc.). Ieškovui tenkanti 1,01 Eur pašto išlaidų dalis (7,84 Eur × 12,92 proc.) nepriteistina, nes nesiekia nustatytos minimalios valstybei priteistinos 3,00 Eur sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės R. D. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), laikinai – (duomenys neskelbtini)) 3185,82 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus 82 ct) kompensacijos, 4866,49 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 49 ct) skolos, 5 (penkių) proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (8052,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gegužės 2 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 664,17 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 17 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui T. D. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)).
Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės R. D. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), laikinai – (duomenys neskelbtini)) 6,83 Eur (šešis eurus 83 ct) bylinėjimosi išlaidų (pašto išlaidų) valstybei (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.