Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tomerta“ bankroto administratorės S. G. pareiškimą atsakovui M. L. dėl uždarosios akcinės bendrovės „Tomerta“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotasis asmuo – A. B., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja prašė pripažinti UAB „Tomerta“ bankrotą tyčiniu. Nurodė, jog atsakovas M. L. buvo UAB „Tomerta“ vadovu nuo 2014 m. sausio 2 d. iki 2016 m. birželio 9 d., akcininku – nuo 2014 m. sausio 7 d. iki 2014 m. lapkričio 3 d. Atsakovas vadovavimo įmonei laikotarpiu sumokėjo 41 153,22 Eur UAB „Mprintas“ kreditoriams. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 7 d. nutartimi UAB „Mprintas” iškėlė bankroto bylą, o 2016 m. liepos 15 d. nutartimi pripažino UAB „Mprintas“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Atsakovas UAB „Tomerta“ vardu kreditorinio reikalavimo UAB „Mprintas“ bankroto byloje nepareiškė. BUAB „Mprintas“ 2013 m. turėjo 117 720,11 Eur vertės turto, iš kurio 97 566,03 Eur vertės turtas – trumpalaikis, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 71 410,16 Eur, veiklos nevykdė. Atsakovas žinojo, kad tuo metu, kai UAB „Tomerta“ mokėjo už UAB „Mprintas“ skolas, UAB „Mprintas“ buvo nemoki, todėl UAB „Tomerta“ skolos neatgaus. Tokiu būdu UAB „Tomerta“ neteko 41 153,22 Eur ir neturi galimybės patenkinti savo kreditorių reikalavimų, kurie sudaro 83 789,43 Eur.Atsakovui buvo mokamos piniginės lėšos, kurios turėjo būti naudojamos įmonės veiklai. Patikrinus bendrovės apskaitą, paaiškėjo, kad M. L. avansinėje apyskaitoje yra 65 467,83 Eur likutis. Atsakovas buvo informuotas apie bankroto bylos iškėlimą UAB „Tomerta“ ir pareigą perduoti administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Tačiau M. L. finansinės atskaitomybės neparengė, pinigų likučio pagal avansines apyskaitas neperdavė. Todėl atsakovas 65 467,83 Eur turi be teisinio pagrindo. Įmonės dokumentai administratorei buvo perduoti, tačiau apskaita vesta nenuosekliai. Net jei atsakovas 2015 m. spalio 9 d. buvo nušalintas nuo UAB „Tomerta“ direktoriaus pareigų ir iš jo tą pačią dieną atimtas banko sąskaitos valdymo generatorius, tačiau iš bendrovės sąskaitos 258,45 Eur suma 2015 m. lapkričio 5 d. ir 19 d. buvo pervesta į M. L. sąskaitą.Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija sutiko su prašymu. Nurodė, jog UAB „Tomerta“ kontrolės veiksmai nebuvo atliekami. Bendrovėje 2015 m. IV ketvirtį vidutiniškai dirbo 7 darbuotojai, kurių vidutinis mėnesinis darbo užmokestis sudarė 586 Eur. UAB „Tomerta“ 2016 m. gegužės 11 d. buvo įtraukta į mokesčių įstatymų pažeidimų, piktnaudžiavimo atvejų bei kitos mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo kontrolei svarbios informacijos duomenų bazę, nes nevykdė mokesčių administratoriaus nurodymo teikti gaunamų ir (arba) išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenis. Bendrovė turi 1 789 Eur mokesčių (GPM ir PVM) nepriemoką.Kreditorė UAB „Barduva“ sutiko su bankroto administratorės prašymu. Nurodė, jog M. L. nuo 2014 m. sausio 30 d. iki 2015 m. lapkričio 19 d. be pateisinamos priežasties iš bankomatų bei pavedimais pasisavino 42 480,57 Eur. Pinigų išgryninimas be teisinio pagrindo rodo, kad buvo veikiama ne bendrovės interesais, o buvo tyčia pasisavintas bendrovės turtas. Atsakovas nesutiko su bankroto administratorės prašymu dėl UAB „Tomerta“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Nurodė, jog dėl lėšų pervedimo UAB „Mprintas“ šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-22950-994/2017, kurioje šalims yra nustatytas terminas susitarti taikiai. Atsakovas negalėjo pareikšti kreditorinio reikalavimo UAB „Mprintas“ bankroto byloje, nes tuo metu UAB „Tomerta“ buvo iškelta bankroto byla. Administratorė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas žinojo apie UAB „Mprintas“ nemokumą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6733-779/2016 buvo nustatyta, kad atsakovas nuo 2015 m. buvo nušalintas nuo UAB „Tomerta“ valdymo, todėl negalėjo nei atlikti pavedimų, nei sudaryti finansinių ataskaitų. Nuo 2015 m. kovo 23 d. vieninteliu UAB „Mprintas“ ir UAB „Tomerta“ akcininku tapo A. B., kuris taip pat yra UAB „Barduva“ savininkas. Naujasis akcininkas nušalino atsakovą nuo bendrovių valdymo ir netgi buvo pateikęs Valstybinio socialinio draudimo fondui pranešimą apie vadovo V. O. darbo pradžią, nors vėliau šį pranešimą atšaukė ir „dokumentiniu“ vadovu paliko atsakovą. Naujojo akcininko iniciatyva visi užsakymai buvo sudaromi UAB „Barduva“ vardu, o 2015 m. lapkritį visas įmonės turtas buvo išvežtas į UAB „Barduva“ patalpas, įmonės veikla paralyžiuota. Visus finansinius pavedimus išimtinai darydavo finansininkė V. O., kuri taip pat dirbo UAB „Barduva“. Būtent naujojo akcininko nesąžiningais veiksmais bendrovė buvo privesta prie bankroto, bendrovės veikla buvo perkelta į UAB „Barduva“. Todėl asmuo, kurio veiksmai lėmė UAB „Tomerta“ bankrotą, yra ne atsakovas, o A. B..Suinteresuotas asmuo A. B. sutiko su bankroto administratorės prašymu. Nurodė, jog UAB „Mprintas“ bankroto byla iškelta 2016 m. sausio 7 d., o UAB „Tomerta“ – 2016 m. gegužės 3 d., todėl M. L. privalėjo kreiptis dėl UAB „Tomerta“ įtraukimo į UAB „Mprintas“ kreditorių sąrašą. Atsakovas buvo UAB „Mprintas“ vadovu, todėl apie bendrovės nemokumą žinojo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-6733-779/2016 yra neįsiteisėjęs, todėl prejudicinės galios šiai bylai neturi. M. L. UAB „Tomerta“ sąskaitų kodų generatorių atidavė 2015 m. spalio 12 d. Grąžinti kodų generatorių buvo paprašyta pastebėjus, kad atsakovas ima bendrovės pinigus be pateisinamų dokumentų. Iš UAB „Tomerta“ išvežta įranga priklausė nuosavybės teise UAB „Barduva“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 5 d. nutartimi pripažino BUAB „Tomerta“ bankrotą tyčiniu.Teismas nustatė, jog bankroto administratorė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad UAB „Tomerta“, vadovaujant M. L., nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. liepos 31 d. pervedė UAB „Mprintas“ kreditoriams 41 153,22 Eur sumą. 2015 m. lapkričio 30 d. UAB „Tomerta“ debitorių sąrašas patvirtina, kad UAB „Mprintas“ didžiosios dalies (40 191,99 Eur) už bendrovę sumokėtų sumų UAB „Tomerta“ atgal negrąžino. UAB „Mprintas“ savininku ir akcininku nuo 2009 m. gruodžio 9 d. iki 2014 m. lapkričio 24 d. buvo M. L., akcininku nuo 2015 m. birželio 2 d. – A. B.; vadovu nuo 2009 m. gruodžio 9 d. iki 2016 m. sausio 26 d. – M. L.. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartimi UAB „Mprintas“ iškelta bankroto byla, 2016 m. balandžio 10 d. nutartimi patvirtinti kreditorių reikalavimai, 2016 m. liepos 15 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, tačiau iki šiol UAB „Tomerta“ kreditorinis reikalavimas UAB „Mprintas“ kreditorių sąraše nepatvirtintas. Nutartyje, kuria UAB „Mprintas“ iškelta bankroto byla, nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog UAB „Mprintas“, kurios vadovas, kaip ir UAB „Tomerta“, buvo M. L., finansinė padėtis jau 2013 m. nebuvo gera, kadangi bendrovės skolos kelis kartus viršijo ilgalaikio turto vertę, bendrovė nuo 2014 m. iki pat bankroto bylos iškėlimo neteikė finansinės atskaitomybės viešajam registrui, bankroto bylos iškėlimo metu neturėjo jokio ilgalaikio turto, yra skolinga kreditoriams 55 606,82 Eur, t. y. tik nežymiai mažesnę sumą nei pagal 2013 m. balansą. Atsakovas nepaaiškino ir byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kokiu teisiniu pagrindu UAB „Tomerta“ vadovas mokėjo skolas už UAB „Mprintas“. Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje sąlygoja atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui (CK 2.87 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovui turėjo būti žinoma abiejų jo vadovaujamų įmonių turtinė padėtis bei UAB „Mprintas“ galimybės grąžinti UAB „Tomerta“ lėšas. Didelės sumos pervedimas už kitos bendrovės skolas, nesant tam teisinio pagrindo, akivaizdžiai prieštaravo UAB „Tomerta“ veiklos interesams, visiškai nebuvo naudingas įmonei bei apribojo jos galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovo argumentai, kad ne jis yra atsakingas už abiejų bendrovių bankrotą, ar kad ne jis turėjo pateikti UAB „Mprintas“ prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, esminės reikšmės nagrinėjamam ginčui neturi, nes lėšos, kurių dydis beveik prilygsta bendrai 2014 m. bendrovės turimo turto vertei, buvo pervestos faktiniu M. L. vadovavimo UAB „Tomerta“ laikotarpiu. Teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad UAB „Mprintas“ bankroto byloje bendrovės antros ir trečios eilės kreditorių reikalavimai faktiškai nebuvo tenkinami net ir po įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto 2016 m. liepos 15 d. nutartimi. Tai patvirtina, jog įmonė jokio turto neturi ir su UAB „Tomerta“ neatsiskaitys. Todėl akivaizdu, kad UAB „Tomerta“ kreditorinio reikalavimo (ne)pareiškimas UAB „Mprintas“ bankroto byloje, negali turėti įtakos, sprendžiant klausimą dėl UAB „Tomerta“ bankroto pripažinimo tyčiniu.Teismas pažymėjo, jog 2015 m. lapkričio 30 d. UAB „Tomerta“ kreditorių sąraše nurodytos skolų atsiradimo datos patvirtina, jog įmonės 97 387,85 Eur dydžio kreditoriniai įsipareigojimai susidarė nuo 2014 m. gegužės 2 d. iki 2015 m. lapkričio 19 d. UAB „Tomerta“ bankroto byloje 2016 m. spalio 16 d. nutartimi patvirtinta kreditorių finansinių reikalavimų suma sudaro 83 789,43 Eur. Didžioji dalis kreditorinių reikalavimų atsirado iš esmės nuo 2015 m. pradžios iki 2015 m. lapkričio mėn. Todėl akivaizdu, kad atsakovo atlikti veiksmai, t. y. be jokio teisinio pagrindo pervestos lėšos kitos jo vadovaujamos bendrovės kreditoriams, turėjo tiesioginę ir ženklią įtaką UAB „Tomerta“ nemokumui bei galimybėms atsiskaityti su kreditoriais. Nors tiek atsakovas, tiek UAB „Tomerta“ akcininkas A. B., skirtingai nurodo M. L. faktinio vadovavimo UAB „Tomerta“ pabaigą, tačiau iš esmės abu savo procesiniuose dokumentuose sutinka, kad atsakovo galimybės vadovauti bendrovei buvo apribotos 2015 m. spalio 9 d., kai jis grąžino bendrovės buhalterei bendrovės sąskaitos kodų generatorių. Todėl atsakovo argumentai, kad jis visus 2015 m. nevadovavo UAB „Tomerta“, yra visiškai nepagrįsti bei nepateisina jo, kaip bendrovės vadovo, veiksmų, pervedant lėšas už UAB „Mprintas“ skolas, tokiu būdu apribojant pačios bendrovės galimybes atsiskaityti su savo kreditoriais. Todėl teismas pripažino, kad šie M. L. veiksmai atitinka tyčinio įmonės bankroto požymius (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 punktus).Teismas nustatė, jog bankroto administratorė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad po nutarties iškelti bankroto bylą UAB „Tomerta“ įsiteisėjimo, atsakovas negrąžino bendrovei 65 467,83 Eur, kurie nuo 2014 m. sausio 30 d. iki 2015 m. lapkričio 19 d. jam buvo patikėti pagal avansinę apyskaitą, kaip atskaitingam UAB „Tomerta“ asmeniui. Nors konstatuota, kad atsakovo galimybės vadovauti bendrovei buvo apribotos 2015 m. spalio mėn., tačiau tai savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad po bankroto bylos iškėlimo buvęs vadovas neprivalo grąžinti bendrovei lėšas, kurias gavo kaip atskaitingas asmuo bendrovės veiklai vykdyti, arba bent jau pagrįsti jų panaudojimą bendrovės veiklai. Tačiau atsakovas nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kokiems tikslams jis panaudojo gautas bendrovės lėšas, bei net nepaaiškino, kodėl jo avansinėje apyskaitoje yra konstatuotas negrąžintų lėšų trūkumas. Todėl teismas pripažino, kad lėšas iš bendrovės išėmė atsakovas, kadangi paskutiniai 258,45 Eur pavedimai buvo atlikti 2015 m. lapkričio 5 ir 19 d. į atsakovo asmeninę sąskaitą, t. y. po jo galimo nušalinimo nuo bendrovės vadovo pareigų. Buvusio įmonės vadovo ženklios įmonės lėšų sumos panaudojimo nepagrindimas taip pat atitinka tyčinio įmonės bankroto požymius (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5 punktai).Pagal 2014 m. – 2015 m. lapkričio 30 d. balansų duomenis bendrovės ilgalaikį turtą sudarė atitinkamai tik 2 360,4 Eur ir 3 059 Eur. Todėl ne naujo bendrovės akcininko, pastebėjusio bendrovės lėšų judėjimą, veiksmai nušalint atsakovą nuo vadovavimo, o būtent buvusio vadovo veiksmai lėmė įmonės bankrotą. Nors atsakovas teigia, kad įmonės veikla buvo paralyžiuota išvežus iš įmonės veiklai reikalingus įrenginius, tačiau kokie tie įrenginiai ir kokia jų vertė, atsakovas nenurodė bei įrodymų nepateikė. Pagal 2014 m. – 2015 m. lapkričio 30 d. balansus įmonės ilgalaikio turto vertė buvo tik 2 360,4 Eur ir 3 059 Eur, todėl tokios nedidelės vertės turto išvežimas, priešingai nei didelių sumų išėmimas iš bendrovės, negalėjo lemti jos bankroto. Kiti atsakovo argumentai, kurie susiję daugiausia su neįsitesėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6733-779/2016 (ginčas tarp M. L. ir A. B. dėl tarpusavio įsiskolinimų), nepaneigia nustatytų UAB „Tomerta“ tyčinio bankroto požymių bei neturi jokios prejudicinės galios nagrinėjamam ginčui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas M. L. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – bankroto administratorės S. G. pareiškimą dėl UAB „Tomerta“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Atsakovo veiksmai niekuomet neprieštaravo UAB „Tomerta“ veiklos interesams. Dėl UAB „Mprintas“ kreditoriams pervestų 41 153,22 Eur Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-22950-994/2017, kurioje 2017 m. spalio 12 d. buvo patvirtina šalių taikos sutartis. Tuo metu, kai UAB „Mprintas“ buvo keliama bankroto byla, UAB „Tomerta“ taip pat jau buvo iškelta bankroto byla ir paskirta bankroto administratorė. Todėl teismo teiginys, kad UAB „Tomerta“ kreditorinis reikalavimas iki šiol nėra patvirtintas UAB „Mprintas“ kreditorių sąraše, neturėtų būti nukreiptas prieš atsakovą.Teismas nepagrįstai teigia, kad atsakovas žinojo apie UAB „Mprintas“ nemokumą. Nėra įrodyta, kad atsakovas, bendrovei tapus tariamai nemokia, būtų sąmoningai nukreipęs savo veiksmus į jos padėties esminį pabloginimą. Atsakovas 2017 m. rugpjūčio 18 d. civilinėje byloje Nr. e2-22950-994/2017 buvo pateikęs teismui prašymą išreikalauti iš UAB „Tomerta“ bankroto administratorės arba buvusios įmonės buhalterės visas nuo 2014 m. pradžios UAB „Mprintas“ išrašytas sąskaitas UAB „Tomerta“. Kadangi minėtoje byloje buvo sudaryta taikos sutartis, šio prašymo teismas nenagrinėjo.Atsakovas negalėjo valdyti UAB „Tomerta“ finansinių srautų, nes iki bankroto iškėlimo jis buvo tik „nominalus“ vadovas, o visus sprendimus bendrovėje priiminėdavo akcininkas, todėl atsakovas negalėjo teismui pateikti bendrovės finansinių dokumentų. Tačiau teismas neturėjo teisės priimti nutarties, neišsiaiškinęs aplinkybių už kokias UAB „Mprintas“ paslaugas buvo mokama. UAB „Tomerta“ savo veikloje iš UAB „Mprintas“ užsakinėjo spaudos darbus. Todėl didžiąją dalį UAB „Mprintas“ sąskaitų apmokėdavo UAB „Tomerta“, kaip už žaliavas atliekamam darbui, pvz., už popierių iš UAB „Popieriaus bankas“, ar atlyginimo dalį už R. L. darbus. UAB „Tomerta“, mokėdama UAB „Mprintas“ kreditoriams, padengdavo UAB „Mprintas“ sąskaitas už atlikus spaudos darbus.Teismas neatsižvelgė ir nenagrinėjo UAB „Tomerta“ akcininko veiksmų įtakos bendrovės bankrotui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-6733-779/2016 yra aiškiai išdėstytos aplinkybės, kaip veikė UAB „Tomerta“ ir UAB „Mprintas“ iki bankroto bylų iškėlimo. Nors šis sprendimas šiuo metu yra pateiktas apeliacinės instancijos peržiūrai, tačiau teismo nustatytos faktinės aplinkybės, nurodyti liudytojų parodymai įrodo, kad atsakovas nėra atsakingas už minėtų įmonių bankrotą. Šiuo sprendimu taip pat nustatyta, jog atsakovas nuo 2015 m. buvo nušalintas nuo UAB „Tomerta“ valdymo, todėl negalėjo nei atlikti pavedimų, nei sudaryti finansinių ataskaitų.Nuo 2015 m. kovo 23 d. vieninteliu UAB „Mprintas“ ir UAB „Tomerta“ akcininku tapo A. B., kuris nušalino atsakovą nuo bendrovių valdymo ir netgi buvo pateikęs Valstybinio socialinio draudimo fondui pranešimą apie naujo vadovo, V. O., darbo pradžią, nors vėliau šį pranešimą atšaukė ir „dokumentiniu“ (tačiau be faktinių įgalinimų) vadovu paliko atsakovą. A. B. iniciatyva ir aktyviais veiksmais visi nauji užsakymai iš UAB „Tomerta“ užsakovų buvo sudaromi UAB „Barduva“ vardu, t.y. realiai juos perkeliant iš UAB „Tomerta“ į UAB „Barduva“.A. B. nurodymu 2015 m. lapkritį iš patalpų, kuriose veiklą vykdė UAB „Tomerta“, buvo demontuotos visos įmonės veiklai vykdyti reikalingos staklės ir išvežtos į UAB „Barduva“ patalpas. Todėl UAB „Tomerta“ veikla buvo visiškai paralyžiuota. UAB „Tomerta“ neteko savo užsakovų, o kartu ir gaunamų pajamų. Visas šias aplinkybes patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, kuriame konstatuota, jog BUAB „Tomerta“ akcininkas, A. B. savo veiksmais pažeidė tarp šalių sudarytą susitarimą, t. y. susitarimo dėl investicijų sąlygas. Viena iš šalių sudaryto susitarimo sąlygų buvo, jog UAB „Mprintas“ ir UAB „Tomerta“ vadovu liks atsakovas ir savarankiškai vykdys šių bendrovių veiklą, tačiau akcininkas nušalino atsakovą nuo vadovavimo bendrovėms ir savarankiško šių bendrovių veiklos vykdymo. Iki A. B. neteisėtų veiksmų, UAB „Tomerta“ būtų galėjusi atsiskaityti su visais kreditoriais, nes dirbo pelningai.Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-6733-779/2016 yra duomenys, jog nuo 2015 m. spalio mėnesio vidurio, kai atsakovas realiai buvo nušalintas nuo UAB „Tomerta“ veiklos, A. B. visą UAB „Tomerta“ veiklą realiai perkėlė į A. B. priklausančią UAB „Barduva“. Pateiktos PVM sąskaitos-faktūros (sutartys) patvirtina, kad UAB „Barduva“ perėmė ne tik UAB „Tomerta“ klientus, bet ir jos pagrindinius tiekėjus: UAB „DotPack“, UAB „Popieriaus bankas“, UAB „Hostman-Steinberg Lietuva“, UAB „Kalorita“. UAB „Barduva“ spaudos paslaugas pradėjo vykdyti visiškai naujai. Pagrindinė ir ilgametė UAB „Barduva“ veikla yra visiškai nesusijusi su spaudos darbų atlikimu, nes nuo 1996 m. įmonė specializavosi išimtinai kėlimo įrangos gamyboje. Todėl galima teigti, kad egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta tyčinio bankroto prezumpcija. Asmuo dėl kurio tyčinių veiksmų UAB „Tomerta“ buvo iškelta bankroto byla yra ne atsakovas, o vienintelis bendrovės akcininkas, A. B.. Teismas nevertino nurodytų UAB „Tomerta“ akcininko veiksmų.Atsakovas nėra atsakingas dėl netinkamos avansinės apyskaitos. Teismas neįvertino fakto, kad atsakovas buvo nušalintas nuo UAB „Tomerta“ finansinės apskaitos tvarkymo. Visi dokumentai, pagrindžiantys tinkamą lėšų panaudojimą, yra ne jo žinioje, o UAB „Tomerta“ buhalterės. Teismas neatsižvelgė į visas svarbias šiai bylai aplinkybes. Visus finansinius UAB „Tomerta“ pavedimus išimtinai akcininko pavedimais darydavo finansininkė V. O.. Todėl visi UAB „Tomerta“ finansiniai dokumentai yra likę arba pas minėtą finansininkę, arba UAB „Barduva“. Todėl bankroto administratorės apskaičiuota tariamai atsakovo turima pinginių lėšų suma yra nepagrįsta.Pagal teismų praktiką vien įmonės turto ir dokumentų, finansinės atskaitomybės neperdavimo bankroto administratorei faktas nesuteikia pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas). Byloje nėra patvirtinančių įrodymų apie tai, kad atsakovas neperdavė ar vengė perduoti bendrovės dokumentus ir likusį turtą, siekdamas išvengti ĮBĮ numatytų pareigų vykdymo bei atsakomybės, galinčios kilti dėl bendrovės tapimo nemokia. Atsakovo pateikti duomenys patvirtina, jog turtą ir dokumentus turi UAB „Tomerta“ akcininkas, todėl atsakovas negalėjo jo perduoti bankroto administratorei. Teismas nebandė įsitikinti bankroto administratorės argumentų teisingumu ir visą įrodymo pareigą perkėlė atsakovui.Suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepimu į atsakovo M. L. atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Atsakovas klaidina teismą, teigdamas, kad UAB „Mprintas“ bankroto byla buvo keliama 2016 m. liepos mėnesį, kai UAB „Tomerta“ bankroto byla jau buvo iškelta, todėl UAB „Tomerta“ kreditorinis reikalavimas nėra iki šiol patvirtintas. Tačiau UAB „Mprintas“ bankroto byla buvo iškelta 2016 m. sausio 7 d., o UAB „Tomerta“ 2016 m. gegužės 3 d. UAB „Mprintas“ kreditorių sąrašas buvo patvirtintas 2016 m. balandžio 10 d., tai yra dar likus beveik mėnesiui iki bankroto UAB „Tomerta“ iškėlimo. Todėl M. L. privalėjo kreiptis dėl UAB „Tomerta“ įtraukimo į UAB „Mprintas“ kreditorių sąrašą, o ne bankroto administratorė.Atsakovas žinojo apie UAB „Mprintas“ nemokumą, nes būdamas tiek UAB „Mprintas“, tiek UAB „Tomerta“ direktoriumi, privalėjo apie abiejų šių įmonių finansinę būklę žinoti. Atsakovo argumentai, jog jis neblogino įmonės padėties yra nepagrįsti, nes jis be pateisinamų priežasčių išėmė iš UAB „Tomerta“ sąskaitos 42 480,57 Eur.Atsakovo versija, kad jis buvo tik nominalus įmonės vadovas, pripažintina, tik gynybine ir niekuo nepagrįsta, nes iki bankroto bylos iškėlimo tokių klausimų jis nekėlė. Atsakovas pagrįstai nepaaiškino, iš ko tada susidarė skolos ir buvo iškelta bankroto byla, o taip pat bankrotas pripažintas tyčiniu. Atsakovas vengia paaiškinti, kodėl nuo 2014 m. sausio 30 d. iki 2015 m. lapkričio 19 d. iš UAB „Tomerta“ sąskaitų pasisavino 42 480,57 Eur.Atsakovas klaidina teismą, nes pastoviai kartoja neteisingą informaciją, kad jis nuo 2015 m. buvo nušalintas nuo UAB „Tomerta“ valdymo, todėl negalėjo nei atlikti pavedimų, nei sutvarkyti finansinių ataskaitų. Tačiau atsakovas generatorių grąžino buhalterei tik 2015 m. spalio 12 d. Be to, grąžinti generatorių jis buvo paprašytas tada, kai buvo pastebėta, kad atsakovas ima UAB „Tomerta“ pinigus be pateisinamų dokumentų. Atsakovo nurodoma išvežta UAB „Tomerta“ įranga yra įsigyta UAB „Barduva“. Todėl BUAB „Tomerta“ bankrotas pripažintas tyčiniu pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria BUAB „Tomerta“ bankrotas pripažintas tyčiniu, pagrįstumas ir teisėtumas.ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas – tai įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu ar neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Taip pat ĮBĮ 20 straipsnyje apibrėžti pagrindai ir prezumpcijos, kurioms esant įmonės bankrotas pripažįstamas tyčiniu. Pirmos instancijos teismas pripažino BUAB „Tomerta“ bankrotą tyčiniu, nustatęs, jog yra ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5 dalyse nustatytų požymių, tai yra įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos; teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.Aktualioje kasacinio teismo praktikoje, aiškinant tyčinį bankrotą reglamentuojančias teisės normas, pažymėta, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Tais atvejais, kai nustatomas tyčinis blogas įmonės valdymas, ydinga įmonės veikla ir plėtra, blogas vadovavimas įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, netinkamas darbo, technologinių procesų organizavimas, neatlikimas tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias būtina atlikti konkrečioje situacijoje, yra pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).

Dėl 41 153,22 Eur sumokėjimo už UAB „Mprintas“ skolas

Pirmos instancijos teismas pripažino, jog bankroto administratorės pateikti duomenys patvirtina, kad UAB „Tomerta“ nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. liepos 31 d. pervedė UAB „Mprintas“ kreditoriams 41 153,22 Eur sumą. Šios sumos pervedimą už kitos bendrovės skolas, nesant tam teisinio pagrindo, teismas pripažino akivaizdžiai prieštaraujančiu UAB „Tomerta“ veiklos interesams, visiškai naudingu įmonei bei apribojančiu jos galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Pažymėtina, jog pirmos instancijos teismas tyčinio bankroto požymį patvirtinančia aplinkybe pripažino UAB „Mprintas“ bankroto byloje esančius duomenis, jog ši įmonė jokio turto neturi ir su UAB „Tomerta“ neatsiskaitys. Tuo tarpu UAB „Tomerta“ kreditorinio reikalavimo (ne)pareiškimą UAB „Mprintas“ bankroto byloje įvertino, kaip negalinčiu turėti įtakos klausimui dėl UAB „Tomerta“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Todėl apelianto argumentai dėl šioms įmonėms iškeltų bankroto bylų datų bei jo galimybės pareikšti kreditorinius reikalavimus, neturi teisinės reikšmės. Atkreiptinas dėmesys tik į tai, jog pagal byloje esančius duomenis UAB „Mprintas“ bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2016 m. sausio 19 d., o UAB „Tomerta“ bankroto byla iškelta 2016 m. gegužės 3 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi. Taigi UAB „Tomerta“ vadovas turėjo galimybę ir pareigą pareikšti kreditorinius reikalavimus UAB „Mprintas“ bankroto byloje.Apeliantas vienu iš atskirojo skundo argumentų nurodo, jog dėl UAB „Mprintas“ pervestų 41 152,33 Eur Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama kita civilinė byla Nr. e2-22950-994/2017. Nurodyta civilinė byla pagal ieškovės BUAB „Tomerta“, atstovaujamos bankroto administratorės S. G., ieškinį atsakovui M. L. dėl 41 153,22 Eur žalos atlyginimo buvo nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartimi, patvirtinus šalių taikos sutartį, pagal kurią atsakovas sutiko ieškovei sumokėti 20 000 Eur. Byloje teismo 2018 m. sausio 8 d. nutartimi yra išduotas vykdomasis raštas.Nurodytoje byloje buvo nagrinėtas UAB „Tomerta“ padarytos žalos atlyginimo, o ne įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas. Tačiau taikos sutarties sudarymas bei buvusio įmonės vadovo sutikimas iš dalies atlyginti reikalaujamą žalą patvirtina, jog jis sutiko su bankroto administratorės nurodomomis aplinkybėmis, jog UAB „Mprintas“ kreditoriams nepagrįstai buvo mokamos skolos iš UAB „Tomerta“ lėšų.Apelianto argumentai, jog jis nežinojo apie UAB „Mprintas“ nemokumą, yra nepagrįsti, kadangi Juridinių asmenų registro duomenys neginčijamai patvirtina, jog M. L. UAB „Mprintas“ vadovu buvo nuo 2009 m. gruodžio 9 d. iki 2016 m. sausio 26 d., tai yra tuo pačiu laikotarpiu, kai UAB „Tomerta“ lėšomis buvo atsiskaitoma su UAB „Mprintas“ kreditoriais (el. b., t. V, l.23-25). Būdamas abiejų įmonių vadovu apeliantas privalėjo žinoti tiek abiejų įmonių finansines galimybes, tiek tai, kokias pasekmes gali sukelti vienai iš jo vadovaujamų įmonių, kai jos lėšomis apmokamos kitos faktiškai nemokios įmonės skolos.Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog UAB „Tomerta“, mokėdama UAB „Mprintas“ kreditoriams, padengdavo UAB „Mprintas“ sąskaitas už šios bendrovės atliktus spaudos darbus, kuriuos užsakydavo UAB „Tomerta“. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, galinčių pagrįsti šias apelianto nurodomas aplinkybes, taip pat nenurodyta, kada ir kokios vertės darbus pagal UAB „Tomerta“ užsakymus buvo atlikusi UAB „Mprintas“, ar buvo sudarytas tarp šalių susitarimas, jog už šiuos darbus UAB „Tomerta“ atsiskaitys, mokėdama skolas tiesiogiai UAB „Mprintas“ kreditoriams. Šie apelianto argumentai nebuvo nurodyti ir nagrinėjami pirmos instancijos teisme, todėl jie pripažintini nepagrįstais.

Dėl BUAB „Tomerta“ buvusio vadovo negrąžintų 65 467,83 Eur pagal avansinę apyskaitą

Pirmos instancijos teismas pripažino, kad bankroto administratorės pateikti duomenys patvirtina, jog po nutarties iškelti bankroto bylą UAB „Tomerta“ įsiteisėjimo, M. L. negrąžino bendrovei 65 467,83 Eur sumos, kurį nuo 2014 m. sausio 30 d. iki 2015 m. lapkričio 19 d. jam buvo patikėta pagal avansinę apyskaitą. Aplinkybę, jog buvęs įmonės vadovas nepagrindė nurodytos UAB „Tomerta“ priklausančios sumos panaudojimo, teismas pagrįstai pripažino tyčiniu įmonės bankroto požymiu pagal ĮBĮ 2 dalies 5 punktą.Pagrindiniai apelianto argumentai, kuriais jis ginčija pirmos instancijos teismo nutartį, yra iš esmės susiję su jo, kaip įmonės vadovo, galima atsakomybe už UAB „Tomerta“ privedimą prie bankroto, o ne su pačiu bankroto pripažinimo tyčiniu faktu. Todėl apeliantas įrodinėja, jog jo faktinės galimybės vadovauti įmonei buvo apribotos, o visus pagrindinius sprendimus priiminėjo UAB „Tomerta“ vienintelis akcininkas A. B.. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ĮBĮ, reglamentuodamas tyčinio bankroto pripažinimą, neįpareigoja įvardyti atsakingo (kaltojo) asmens. Tačiau teismo nutartyje motyvuojant tyčinio bankroto pripažinimą, analizuojami įvairūs įmonės veiklos epizodai ir įmonės valdymo organų narių bei kitų asmenų veiksmai. Taip yra todėl, kad įstatymas su bankroto pripažinimu tyčiniu tiesiogiai jokių materialinių teisinių padarinių nesieja. Bankroto pripažinimas tyčiniu tik gali lemti tolesnių tyrimo veiksmų atlikimą (teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos šios nutarties kopiją pateikia prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo – ĮBĮ 20 straipsnio 6 dalis), taip pat ieškinių dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais arba žalos atlyginimo pareiškimą (ĮBĮ 20 straipsnio 5 ir 7 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017).Apeliantas savo argumentus, jog jis negalėjo savo veiksmais lemti UAB „Tomerta“ bankroto, grindžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu išnagrinėta civiline byla Nr. e2-6733-779/2016 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui M. L. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo M. L. priešieškinį ieškovui A. B. dėl vekselių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais. Nors šiuo teismo sprendimu buvo atmesti ieškovo ieškinys ir atsakovo priešieškinys, tačiau taip pat šioje byloje buvo aptartos aplinkybės, susijusios su M. L. nušalinimu nuo UAB „Tomerta“ valdymo, su A. B. ir UAB „Barduva“ veiksmais dėl įrangos UAB „Tomerta“ perdavimo. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1300-262/2017 paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą nepakeistą, taigi apelianto nurodomas sprendimas yra įsiteisėjęs.Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-4089-560/2017 buvo patenkintas ieškovės BUAB „Tomerta“ ieškinys atsakovui M. L. dėl be teisinio pagrindo įgytų 65 467,83 Eur grąžinimo ir iš atsakovo M. L. ieškovei BUAB „Tomerta“ buvo priteista 65 467,83 Eur. Atsakovas kreipėsi dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kurio Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 25 d. nutartimi netenkino.Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. sausio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-29-943/2019 Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės –Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimą už akių panaikino, bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujino bei perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-6733-779/2016 yra įsiteisėjęs, todėl aplinkybės, kurios yra patvirtintos įsiteisėjusiu teismo sprendimu byloje, kurioje dalyvavo tiek ieškovė, tiek atsakovas, turėtų būti tiriamos kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, vertinama jų įtaką byloje pareikšto ieškinio reikalavimo pagrįstumui.Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Vilniaus apygardos teisme civilinė byla dėl buvusio BUAB „Tomerta“ vadovo atsakomybės dėl 65 467,83 Eur be pagrindo gautų įmonės lėšų ir jų grąžinimo dar yra neišnagrinėta, taigi visus argumentus dėl galimos UAB „Tomerta“ akcininko atsakomybės apeliantas turi teisę pareikšti nurodytoje byloje. Todėl nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apelianto nurodytų civilinėje byloje Nr. e2-6733-779/2016 nustatytų aplinkybių įtakos jo atsakomybei, kadangi jie neturi tiesioginės įtakos, sprendžiant klausimą dėl UAB „Tomerta“ bankroto pripažinimo tyčiniu.Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisako dėl apelianto nurodomų akcininko veiksmų, kuriais jis galimai perkėlė UAB „Tomerta“ veiklą ir turtą į UAB „Barduva“, kadangi aukščiau nustatytų pažeidimų, atliktų valdant BUAB „Tomerta“, pakanka, norint pripažinti UAB „Tomerta“ bankrotą tyčiniu.Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Atskirojo skundo argumentai ginčijamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia, absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.