- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-07
- Bylos Nr.
- e2A-1300-262/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00996-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Ona Gasiulytė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- M. L.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henricho Jaglinskio ir Aldonos Tilindienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ir atsakovo M. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui M. L. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo M. L. priešieškinį ieškovui A. B. dėl vekselių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje UAB „Barduva“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje UAB „Tomerta“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė: priteisti iš atsakovo M. L. 23188,41 Eur skolos ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2014-09-03 iki visiško prievolės įvykdymo pagal 2014-09-03 pasirašytą paprastąjį vekselį, taip pat 23211,59 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2014-11-03 iki visiško prievolės įvykdymo pagal 2014-11-03 pasirašytą paprastąjį vekselį bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovas paprašė jo investuoti lėšas į bendrovę UAB „Tomerta“ ir pasiūlė už tai laikinai perimti šios bendrovės akcijas. Šalys susitarė, jog ieškovas investuos į šią bendrovę asmeniškai arba per ieškovui priklausančią UAB „Barduva“, bendrovių UAB „Mprintas“ ir UAB „Tomerta“ vadovu liks atsakovas ir savarankiškai vykdys šių bendrovių veiklą, ieškovo investicijų užtikrinimui atsakovas perleis ieškovui didžiąją dalį bendrovių UAB „Mprintas“ ir UAB „Tomerta“ akcijų bei išduos asmeninį vekselį, ieškovo investicijoms grįžus, ieškovas grąžins atsakovui vekselį ir dalį bendrovių UAB „Mprintas“ ir UAB „Tomerta“ akcijų. Vykdydamas šalių susitarimą, ieškovas iš bendrovės UAB „Barduva“ pervedė UAB „Tomerta“ 65769,10 Eur. UAB „Tomerta“ grąžino UAB „Barduva“ 20000 Eur ir liko skolinga 44102,93 Eur, todėl atsakovas 2014-09-03 pasirašė paprastąjį vekselį. Šis atsakovo pasirašytas vekselis yra galiojantis ir vykdytinas skolą patvirtinantis dokumentas, garantuojantis ieškovo investicijas. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas 2014-11-03 pasirašė paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2015-11-25 sumokėti ieškovui 80080 Lt, tačiau savo įsipareigojimo neįvykdė. 2014-11-03 ieškovas su atsakovu sudarė akcijų pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurias atsakovas perleido ieškovui po 70 vnt. bendrovių UAB „Mprintas“ ir UAB „Tomerta“ akcijų po 40040 Lt, t. y. iš viso už 80080 Lt, todėl 2014-11-04 ieškovas pervedė į bendrovės UAB „Tomerta“ sąskaitą 80080 Lt, o atsakovas 2014-11-03 pasirašė paprastąjį vekselį.
3. Atsakovas pateikė atsiliepimus į ieškinį ir patikslintus ieškinius, kuriuose nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014-09-03 ir 2014-11-03 vekseliai turėtų būti pripažinti niekiniais ir negaliojančiais kaip sudaryti dėl suklydimo CK 1.90 str. numatytu pagrindu, nes atsakovas juos pasirašė suklydęs dėl sudaromų sandorių esmės.
4. Atsakovas pateikė priešieškinį ir patikslintą priešieškinį, kuriais prašė 2014-09-03, 2014-11-03 ir 2015-10-10 jo pasirašytus paprastuosius vekselius pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ab initio bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
5. Nurodė, jog 2014-09-03 ir 2014-11-03 pasirašyti vekseliai yra niekiniai ir negaliojantys, nes buvo sudaryti dėl suklydimo, t. y. atsakovas suklydo dėl sandorio esmės ir sąlygų, o 2015-10-10 pasirašytas vekselis yra niekinis ir negaliojantis, nes buvo sudarytas dėl apgaulės ir nesilaikant privalomos notarinės formos. Atsakovo teigimu, ieškovas jį suklaidino ir nuslėpė savo tikruosius ketinimus dėl tolimesnės UAB „Tomerta“ veiklos. Jeigu atsakovas būtų žinojęs, kad ieškovas savo veiksmais paralyžiuos bendrovės veiklą, nebūtų pasirašęs nei vieno vekselio.
Atsiliepimas
6. Ieškovas atsiliepime į patikslintą priešieškinį prašė jį atmesti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas, pasirašydamas vekselius, nebuvo apgautas ar suklaidintas. Ne ieškovas pasiūlė investuoti lėšas į UAB „Tomerta“, o atsakovas paprašė ieškovo investuoti ir pasiūlė laikinai už tai perimti šios bendrovės akcijas. Tarp šalių buvo pasiektas susitarimas dėl investicijų, taip pat šalys susitarė, kad atsakovas asmeniškai išrašys vekselius, todėl atsakovas aiškiai suprato, kokius dokumentus pasirašo ir kad jie išreiškia jo tikrąją valią.
7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje UAB „Barduva“, pateikė atsiliepimą į patikslintus ieškinį ir priešieškinį, kuriuo prašo ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Trečiasis asmuo palaikė ieškinio motyvus.
8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje UAB „Tomerta“, pateikė atsiliepimą į patikslintus ieškinį ir priešieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, o atsakovo priešieškinį tenkinti. Pažymėjo, kad nuo 2015 m. pabaigos UAB „Tomerta“ veikla buvo faktiškai sustabdyta po to, kai ieškovo nurodymu visi UAB „Tomerta“ vykdytos veiklos įrengimai buvo perkelti į ieškovui priklausančią bendrovę UAB „Barduva“, kartu perkeliant ir dalį UAB „Tomerta“ darbuotojų ir paliekant įsipareigojimus tiekėjams. Dėl tokių ieškovo veiksmų UAB „Tomerta“ negalėjo tęsti savo veiklos, turėjo finansinių įsipareigojimų, todėl Vilniaus apygardos teisme bendrovei iškelta civilinė byla dėl bankroto bylos iškėlimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinys ir priešieškinis buvo atmesti; iš atsakovo valstybei priteista 1336 Eur žyminio mokesčio.
10. Teismas nurodė, kad:
10.1. Ieškovui su vekseliais laiku nesikreipus į notarą dėl vykdomųjų įrašų išdavimo, pagal kasacinio teismo praktiką, šie vekseliai tapo paprastais skolos rašteliais, todėl pareiga įrodyti tai, kad atsakovas yra skolingas, tenka ieškovui. Tiek ieškovas, tiek atsakovas nurodė, jog visi vekseliai buvo išrašyti ne užtikrinti suteiktos paskolos grąžinimą, o siekiant užtikrinti ieškovo investicijas į UAB „Tomerta“. Taigi, vekseliai buvo išduoti ne kaip skolos dokumentas, o kaip investicijų užtikrinimo priemonė. Byloje nustatyta, kad į bendrovę UAB „Tomerta“ investavo kita bendrovė, t. y. UAB „Barduva“, o ne ieškovas. Ieškovas atsakovui nepervedė jokių piniginių lėšų, o šis atitinkamai asmeniškai jų nėra gavęs. Taigi, ieškovas neįrodė, jog atsakovo prievolė nėra pasibaigusi ir yra vykdytina, todėl priteisus skolą iš atsakovo pagal jo išrašytus vekselius, ieškovas nepagrįstai praturtėtų atsakovo sąskaita.
10.2. Atsakovas pripažino, kad norėjo suteikti ieškovui jo investicijų užtikrinimą. Tokia užtikrinimo priemonė teisės aktams neprieštarauja. Abi šalys patvirtino, kad tarp jų buvo susitarimas dėl investicijų į bendrovę UAB „Tomerta“, šalys susitarė dėl tam tikrų sąlygų. Atsakovas neteigia, kad šių sąlygų nesuprato, tik nurodo, jog nesitikėjo, kad ieškovas kenks bendrovei UAB „Tomerta“. Taigi, atsakovas, veikdamas rūpestingai, atidžiai ir apdairiai, sudarydamas su ieškovu susitarimą dėl investavimo, galėjo susitarti su ieškovu ir dėl kitų papildomų susitarimo sąlygų, tačiau to nepadarė. Atsakovo nurodomos aplinkybės, kad šis pasitikėjo ieškovu, patvirtina ne atsakovo suklydimą, o jo neapdairumą ir nerūpestingumą. Atsakovas suprato savo veiksmų ir sudaromo sandorio esmę ir jo suklydimui konstatuoti nėra pagrindo, nes atsakovo valia ir šios valios išraiška sutapo – atsakovas išdavė vekselius tikslu užtikrinti papildomas investicijas į UAB „Tomerta“. Todėl atmestini atsakovo argumentai, jog pasirašydamas vekselius jis suklydo dėl sandorio esmės ir sąlygų.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
11. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
12. Nurodė, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas pažeidė CPK 270 str. 4 d. reikalavimus, pagal kuriuos teismo sprendime turi būti įvardijamos ne tik teismo nustatytos bylos aplinkybės, bet taip pat turi būti pateiktas įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; teismas turi pateikti argumentus, dėl kurių atmetė kuriuos nors įrodymus. Taip pat buvo pažeistos ir CPK 185 str. nuostatos dėl įrodymų įvertinimo, nes nebuvo pagrįsta visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Priešieškinis neturėjo būti priimtas, nes priešieškinio priėmimas prieštarauja CPK 143 straipsnio nuostatoms ir tokiu savo neteisėtu veiksmu, teismas iškraipė šalių lygybės principą, nes priėmė palankų sprendimą atsakovui - priėmė priešieškinį, kai to padaryti neturėjo teisės.
13. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas priešieškinis ir vietoje šios dalies priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
14. Nurodė, kad teismas nepagrįstai nenustatė 2014-09-03 ir 2014-11-03 Vekselių sudarymo suklydimo fakto. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Ieškovas neatliko lemiamų tyčinių veiksmų, paskatinusių Atsakovą sudaryti 2015-10-10 Vekselį. Teismas nepagrįstai nepripažino, kad 2015-10-10 Vekselis yra negaliojantis, nes prieštarauja imperatyvioms teisės normoms.
Atsiliepimas
15. Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas priėmė objektyvų ir pagrįstą sprendimą atmetant Ieškinį. Bylos faktinės aplinkybės buvo išsamiai išanalizuotos pirmosios instancijos teisme, todėl nėra pagrindo jas persvarstyti.
16. Ieškovas atsiliepimu atsakovo į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad priešieškinio atžvilgiu byla buvo išspręsta objektyviai ir sprendimas šioje dalyje yra pagrįstas. Todėl, atsakovo apeliacinis skundas negali būti tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmetami.
17. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
19. Ieškovas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 322 str. yra nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Taigi, ar yra pagrindas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka sprendžia pats teismas, tai yra jo diskrecijos teisė. Šiuo atveju šalys turėjo visas galimybes savo argumentus bei paaiškinimus pateikti procesiniuose dokumentuose, todėl darytina išvada, kad žodinis procesas nėra būtinas.
Dėl ieškovo apeliacinio skundo
20. Ieškovas nurodo, kad teismas, priimdamas atsakovo priešieškinį pažeidė šalių lygybės principą ir taip priėmė palankų sprendimą atsakovui. Su šiuo teiginiu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
21. CPK 143 str. 1 d. numato atsakovo teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. Remdamasis minėta teisės norma ir atsižvelgdamas į tai, kad teismas dar nebuvo priėmęs nutarties skirti bylą nagrinėti teisme, atsakovas 2016-03-07 pateikė priešieškinį dėl atsakovo ieškovo naudai išduotų vekselių pripažinimo negaliojančiais.
22. CPK 143 str. 2 d. numato, kad teismas priešieškinį priima, jeigu: (i) priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą; (ii) patenkinus priešieškinį, bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio; (iii) tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus.
23. Atsakovo pateiktas priešieškinis visas šias sąlygas tenkina. Tarp ieškinio ir priešieškinio yra tarpusavio ryšys. Kartu nagrinėjant ieškinį ir priešieškinį, ginčai tarp bylos šalių buvo išnagrinėti greičiau. Ieškiniu (kartu ir pareiškimu dėl ieškinio patikslinimo) ieškovas prašė priteisti iš atsakovo skolą pagal 2014-09-03 ir 2014-11-03 vekselius. Atsakovas priešieškiniu prašė minėtus vekselius pripažinti negaliojančiais. Taigi, priešieškinio patenkinimas būtų sąlygojęs tai, kad ieškinio reikalavimų objektyviai nebebūtų įmanoma tenkinti. be to, priėmus priešieškinį, bylos teismingumas nepasikeitė, o bylos nagrinėjimas užvilkintas nebuvo.
24. Ieškovas nurodo, kad 2014-09-03 ir 2014-11-03 vekseliai yra vykdytini ir galiojantys, todėl teismas turėjo tenkinti ieškinio reikalavimus.
25. Pažymėtina, kad ieškovas apeliaciniame skunde nepateikė jokių argumentų, kodėl skundžiamu sprendimu pateiktas faktinių aplinkybių vertinimas yra nepagrįstas.
27. Kaip teisingai nurodė teismas, visi vekseliai buvo išduoti ne kaip skolos dokumentas, o kaip investicijų užtikrinimo priemonė. Byloje buvo nustatyta, kad į „Tomertą“ investavo „Barduva“, o ne ieškovas. ieškovas atsakovui nepervedė jokių piniginių lėšų, o šis asmeniškai jų nėra gavęs. Abi šalys patvirtino, jog šalys sutarė, kad ieškovas darys investicijas, o atsakovas išrašys vekselį esant tam tikroms sąlygoms, t. y.: (i) ieškovas investuos į Tomertą asmeniškai arba per ieškovui priklausančią Barduvą; (ii) bendrovių Mprintas ir Tomerta vadovu liks atsakovas ir savarankiškai vykdys šių bendrovių veiklą; (iii) ieškovo investicijų užtikrinimui atsakovas perleis ieškovui didžiąją dalį Mprinto ir Tomertos akcijų bei išduos asmeninį vekselį; (iv) ieškovo investicijoms grįžus, ieškovas grąžins atsakovui vekselį ir dalį Mprino ir Tomertos akcijų.
Žemesnės instancijos teismas
28. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktus procesinius dokumentus, šalių paaiškinimus teisme bei liudytojų parodymus, pagrįstai nustatė, kad ieškovas įgijo Mprinto ir Tomertos akcijas, jas gavo ir jomis disponavo, o atsakovas pasirašė 2014-11-03 vekselį kaip užtikrinimą, kad ieškovui grąžinus investuotas sumas iš Tomertos uždirbamo pelno, atsakovas atgaus ieškovui parduotas bendrovių akcijas. Taigi, teismas pagrįstai vertino, kad šalys susitarė, jog ieškovo investicijos į Tomertą bus grąžintos iš jos uždirbamo pelno, o ne iš atsakovo asmeninių lėšų.
29. Taigi, teismas padarė teisingą išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovo prievolė pagal vekselius nėra pasibaigusi ir yra vykdytina. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs visas bylos aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog priteisus skolą iš atsakovo ieškovui pagal išrašytus vekselius, ieškovas nepagrįstai praturtėtų atsakovo sąskaita.
30. Ieškovas nepateikė argumentų, pagrindžiančių, kad sprendime išdėstytas teismo aplinkybių vertinimas yra nepagrįstas arba neteisėtas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas motyvavo savo procesinius sprendimus, neapribojo ieškovo procesinių teisių bei nesuteikė nei vienai iš šalių privilegijų kitos atžvilgiu, t. y. užtikrino bylos šalių lygiateisiškumą. Taigi pagrindo išvadai, kad nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeista apelianto teisė į nešališką teismą, nėra.
31. Ieškovas nurodo, kad teismas padarė priešingą išvadą faktinėms bylos aplinkybėms vertindamas 2015-08-04 raštelio (toliau – Raštelis) teisinę galią. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs įrodymų visetą, iš įrodymų visumos padarė išvadą, kad Raštelis nėra atsakovo skolos raštelis, ar kitas atsakovo skolą ieškovui patvirtinantis dokumentas. Kaip atsakovas nurodė teismo posėdžio metu, Raštelyje nurodytų tariamų įsipareigojimų jis niekada nepripažino.
32. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad Raštelis atitinka sandoriams keliamus reikalavimus, tačiau Raštelis neturi nei subjektų valios, nei turinio, nei formos elementų, kad galėtų būti laikomas sandoriu. Be to, nėra aišku, nei kas pagal Raštelį yra skolingas, nei konkrečiai kiek, nei kokiu pagrindu, nei kam, jame nėra įforminta jokia prievolė. Raštelyje nėra nurodyta nei asmenų pavardžių, nei minimų įmonių pavadinimų. Taigi, Raštelis nėra pakankamas dokumentas išvadai, jog egzistavo kokie nors faktai įrodantys atsakovo prievoles ar skolas ieškovui, tuo labiau Raštelis negali būti laikomas kaip sukuriantis kokias nors savarankiškas prievoles tarp šalių.
33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o ieškovo skundžiama sprendimo dalis paliekama nepakeista.
Dėl atsakovo apeliacinio skundo
34. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai nenustatė 2014-09-03 ir 2014-11-03 vekselių sudarymo suklydimo fakto. Su šiuo atsakovo teiginiu nesutiktina, jį paneigia kiti atsakovo teiginiai.
35. Kaip matyti iš atsakovo pateiktų procesinių dokumentų ir atsakovo parodymų pirmosios instancijos teisme, atsakovas pats pripažino, kad vekseliu siekė suteikti ieškovui jo investicijų užtikrinimą. Abi šalys patvirtino, kad tarp jų buvo susitarimas dėl investicijų į „Tomertą“. Atsakovas, veikdamas rūpestingai, atidžiai ir apdairiai, susitardamas su ieškovu susitarimą dėl investavimo, galėjo raštu aiškiai reglamentuoti ieškovo ir atsakovo teises ir pareigas, prisiimtas prievoles, jų užtikrinimo būdus, atsiskaitymo terminus ir kt., tačiau to nepadarė, todėl turi prisiimti iš to kylančias neigiamas pasekmes. Taigi, atsakovas, suvokdamas susitarimo su ieškovu esmę, neturi pagrindo teigti, jog suklydo pasirašydamas vekselius. Darytina išvada, kad atsakovas suprato savo veiksmų ir sudaromo sandorio esmę, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovas suklydo. Atsakovo valia ir valios išraiška sutapo – atsakovas išdavė vekselius tam, kad būtų užtikrintos papildomos investicijos į UAB „Tomerta“.
36. Atsakovas taip pat neįrodė, jog sandorio dėl investicijų sudarymo metu ir vekselių pasirašymo metu, ieškovas suklaidino atsakovą ir nuslėpė nuo jo savo tikruosius ketinimus. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atitinkami ieškovo veiksmai dėl UAB „Tomerta“ ir susitarimo nesilaikymas atsirado jau po sandorio sudarymo. Pagal teismų praktiką, suklydimą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, kurie egzistavo sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, kurios atsirado jau jo po sudarymo. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas neįrodė CK 1.90 str. įtvirtinto sandorio negaliojimo pagrindo.
37. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su skundžiamo sprendimo argumentais, jog atsakovas yra verslininkas ir jam buvo žinoma arba turėjo būti žinoma vekselio teisinė reikšmė, jis privalėjo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis, prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, apsvarstyti galimus jo teisinius padarinius.
38. Atsakovas teigia, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas neatliko lemiamų tyčinių veiksmų, paskatinusių Atsakovą sudaryti 2015-10-10 vekselį.
39. Tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. O., tiek ieškovas ir atsakovas patvirtino, kad 2015-10-10 vekselis išrašytas dėl įrangos. Buvo nustatyta, kad UAB „Barduva“ nusipirko stakles, o atsakovas pasirašė vekselį, kuriame yra nurodyta staklių kaina. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog 2015-10-10 vekselis išrašytas UAB „Barduva“ sumokėtų pinigų už įrangą, kuri turėjo būti perleista UAB „Tomerta“ veiklai vykdyti, užtikrinimui, bet ši įranga taip ir nebuvo perduota UAB „Tomerta“. Šią aplinkybę patvirtino ieškovas, nurodydamas, kad įranga yra UAB „Barduva“ nuosavybė, o ne UAB „Tomerta“, ji niekada nebuvo perleista UAB „Tomerta“. Taigi, 2015-10-10 vekselio turėtojo prievolė nėra vykdytina, bet tai nesudaro pagrindo pripažinti vekselį negaliojančiu CK 1.91 str. pagrindu. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovas atliko veiksmus, siekdamas suklaidinti atsakovą, klaidingai aiškinant vekselio turinį, nuslepiant jo sudarymo tikslus, sąlygas. Be to, bet kuris jo vietoje tokiomis pačiomis aplinkybėmis atsidūręs apdairus ir atidus asmuo, būdamas tokio paties amžiaus bei turėdamas tokią pačią patirtį verslo santykiuose, būtų supratęs savo veiksmus. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė 2015-10-10 paprastąjį neprotestuotiną vekselį pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu.
40. Atsakovas nurodo, kad 2015-10-10 jo pasirašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis pripažintinas negaliojančiu dar ir CK 1.93 straipsnio 3 dalies pagrindu, nes jį sudarant nebuvo laikytasi privalomos notarinės formos.
41. Pagal CK 1.105 straipsnio 5 dalį ir ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalį nuo 2015-01-01 paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles. 2015-10-10 išduoto paprastojo vekselio suma yra 65878 Eur, o vekselio davėjas yra fizinis asmuo, t. y. atsakovas. Taigi, vadovaujantis ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalimi, šis vekselis turėjo būti notarinės formos, todėl jis nesukelia atitinkamų teisinių pasekmių, t. y. kadangi šis vekselis pasirašytas nesilaikant specialaus įstatymo reikalavimų, todėl neturi paprastojo vekselio galios (ĮPVĮ 78 str. 1 d.) ir ieškovas negali realizuoti jį ĮPVĮ nustatyta tvarka, neturi teisės kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo dėl reikalavimo apmokėti vekselį patenkinimo ne ginčo tvarka. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tai nereiškia, kad vekselio turėtojas negali ginti savo teisių teismo tvarka, pateikdamas vekselį kaip paprastą skolos raštelį, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, tvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi.
42. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė priešieškinį, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o atsakovo skundžiama sprendimo dalis paliekama nepakeista.
43. Kadangi tiek ieškovo, tiek atsakovo apeliaciniai skundai buvo atmesti, t. y. procesinis sprendimas priimtas abiejų šalių nenaudai, jų apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
44. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartimi buvo atidėtas žyminio mokesčio (1510 Eur) už atsakovo M. L. apeliacinį skundą sumokėjimas iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo. Kadangi M. L. apeliacinis skundas buvo atmestas, likusi nesumokėta žyminio mokesčio dalis iš atsakovo M. L. priteisiama valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 1510 Eur žyminio mokesčio.