- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-04-04
- Bylos Nr.
- 1-186-859/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08222-2022-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij
- Civilinis ieškovas
- J. U.
- Kaltinamasis
- A. Y.
- Advokatai
- Dimitrijus Fomkinas, Anna Grinevič
dalyvaujant nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui J. U. bei jo atstovei advokatei Anna Grinevič,
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. Y., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirba UAB "(duomenys neskelbtini) " (toliau – ir Bendrovė) (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodytos nusikalstamos veikos aplinkybės
A. Y. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio kitam žmogui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata:
- jis, 2022 m. sausio 21 d., apie 17.01 val., Vilniuje, vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mazda (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatvės pirma eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės, pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus, numatančius, kad - “Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, <...> perėjoje įžengusį, žengiantį, arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. <...> privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.”, ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) pastatu, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą “Pėsčiųjų perėja”, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įžengusį ir pėsčiųjų perėja einantį pėsčiąjį, automobiliu įvažiavo į pėsčiųjų perėją, kur partrenkė ir sužalojo pėsčiųjų perėja iš kairės pusės į dešinę, per (duomenys neskelbtini) g. važiuojamąją dalį, ėjusį pėsčiąjį J. U., gimusį (duomenys neskelbtini), kuriam dėl eismo įvykyje patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo (BPK 273 straipsnio 1 dalis).
Kaltinamasis nebuvo kaltinamas padaręs labai sunkius nusikaltimus, o po kaltinamojo akto paskelbimo pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuojau pat duoti parodymus. Prokuroras sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, liudytojai nebūtų apklausiami, nes veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Kaltinamojo gynėjas neprieštaravo sutrumpintam įrodymų tyrimui. Teismas, nustatė, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl įrodymų tyrimas buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnio 1 dalis).
Kaltinamasis A. Y. teisiamajame posėdyje 2023 m. kovo 24 d. pripažino savo kaltę, pažeidęs kelių eismo taisykles, nurodytas kaltinime. Dėl padaryto labai gailisi. Sutiko duoti parodymus tuoj pat ir parodė, kad kaltinime nurodyta dieną ir laiku judėjo savo mašina ,,Mazda (duomenys neskelbtini)“ iš (duomenys neskelbtini) pusės ir įsuko į dešinę pusę – į (duomenys neskelbtini) gatvę, kurioje už perėjos persirikiavo į pirmą juostą. Jį aplenkė kitas automobilis antrąja juosta. Artėjo prie perėjos, degė gatvės žibintai, tokiu greičiu artėjo prie perėjos. Antras automobilis jam užstojo kairę perėjos pusę. Apsižiūrėjo ir nepastebėjo pėsčiojo įžengusio į perėję, kuris įžengė iš kairės antrojo automobilio pusės. Pažiūrėjo į kairę ir dešinę pusę, įsitikino, kad iš dešinės nėra pėsčiųjų. Automobilis, esantis priekyje, nesulėtino greičio. Suklydo ir padarė prielaidą, kad pėsčiojo perėjoje nėra. Perėja yra tramplynas, pakyla, priekyje judantis automobilis pradėjo užvažiuoti ant pakeltos pėsčiųjų perėjos. Tuo metu pastebėjo, kad iš už jo išėjo pėsčiasis, kuris praėjo prieš automobilį, praėjo kairę juostą ir išėjo į jo juostą. Kai jį pastebėjo, pradėjo stabdyti. Suveikė ABS sistema. Automobilis lėtai stabdė, iš dešinės buvo aukštas šaligatvis, norėjo ant jo užvažiuoti ir apvažiuoti. Dėl slidžios dangos ir mažo greičio, pamanė, kad neiššoks iš kelio ir jį išmes atgal į perėję. Pėsčiasis tęsė ėjimą, jo nematė, padarė du, du su puse žingsnio. Bandė apvažiuoti iš kairės, bet bijojo, kad jis išsigandęs sustos ir jis jį numuš. Slidi danga, bijojo, kad automobilis slys ir jei slys šonu, esant smūgiui žmogus bus nutemtas prie galinių ratų. Buvo 5-7 metrai nuo jo iki kito automobilio. Pabandė apvažiuoti, bet nesigavo staigiai persirikiuoti. Kai suprato, kad susidūrimas neišvengiamas, automobilis lengvai suko į kairę. Suprato, kad žmogus jo nemato. Pabandė jį apvažiuoti iš kairės, bet neužteko atstumo. Į jį atsitrenkė dešine kapoto puse ir jis nukrito ant automobilio kapoto. Jis buvo šiek tie toliau vidurio iš dešinės. Jis buvo dešiniau nuo kapoto vidurio, dešiniau nuo automobilio kampo. Ištiesino automobilį, bet jis iš inercijos slinko ir toliau per kapotą ir nukrito už jo. Automobilis sustojo, įjungė avarinį, užgesino automobilį ir nubėgo prie nukentėjusiojo. Jis gulėjo veidu į apačią, jo galva buvo į judėjimo krypties pusę, maždaug per automobilio vidurį. Pribėgo prie jo ir ištraukė telefoną, kad iškviesti pagalbą. Pasikreipė pas jį kaip jis jaučiasi, nukentėjusysis paprašė jį apversti ant nugaros. Jį prilaikė už pečių ir jį pasuko. Tuo metu susijungė su pagalba, pranešė apie įvykį. Suteikė jam būtiną pagalbą. Atvyko greitoji. Padėjo darbuotojams užfiksuoti kaklo korsetą ir paguldyti ant neštuvų. Privažiavo policija, nukentėjusįjį nunešė į greitosios pagalbos automobilį. Nukentėjusiojo klausė, ką jam skauda, jis sakė, kad jam skauda viską. Po įvykio norėjo susisiekti, bet nežinojo jo telefono. Pasikreipė į policiją, prašė kontaktų, bet ikiteisminio tyrimo metu duomenų negavo. Kai buvo apklaustas tyrėjo, gavau jo duomenis ir paskambinau nukentėjusiajam atsiprašė ir pasiūlė savo pagalbą. Tuo metu jis atsisakė, bet kokios pagalbos. Po to, dar kelis kartą bandė skambinti. Buvo Velykos ir po ko jau nepavyko daugiau su juo susisiekti. Pasiūlė jam savo advokato pagalbą forminant dokumentus.
Ikiteisminiame tyrime 2022 m. gegužės 20 d. apklaustas įtariamuoju A. Y. su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato, kaltę pripažino visiškai nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir teisiamajame posėdyje (b. l. 74-76). Paaiškinime 2022 m. sausio 21 d. nurodė iš esmės analogiškas eismo įvykio aplinkybes (b. l. 55-57).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų teisiamajame posėdyje ir ikiteisminiame tyrime, jo kaltę padarius nusikalstamą veiką – neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, patvirtina ir ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys, kurie buvo paskelbti byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 291 straipsnis).
Ikiteisminiame tyrime nukentėjusysis J. U. 2022 m. kovo 16 d. parodė, kad 2022 m. sausio 21 d., apie 16.45 val., apsipirko PC "Maxima" esančioje (duomenys neskelbtini), ir ėjo namo. Buvo tamsus paros metas, įrengtas gatvės apšvietimas, kuris veikė. Nesnigo, bet kelio važiuojamoji dalis buvo šlapia. Priartėjo prie nereguliuojamosios pėsčiųjų perėjos netoli savo namų, ties (duomenys neskelbtini) namu. Iš pradžių pažiūrėjo į kairę, į (duomenys neskelbtini) gatvės dvi eismo juostas, skirtas važiuoti nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) gatvės, buvo saugu kirsti kelią, todėl jas normaliu žingsniu kirto. Ar buvo sustoję, ar ne, automobiliai jo praleisti nurodyti negali, nes neprisimena. Bet tiksliai pamena, kad prieš kertant įsitikino, kad tai daryti yra saugu. Praėjęs dvi eismo juostas atsistojo skiriamojoje eismo juostoje. Prieš kertant kitas (duomenys neskelbtini) gatvės dvi eismo juostas, skirtas važiuoti nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) g., pažiūrėjo į dešinę ir tada jo dėmesį atkreipė tamsios spalvos, prieš perėją sustojęs, t. y. stovėjęs automobilis. Automobilis stovėjo be šviesų ir gabaritų (duomenys neskelbtini) gatvės antroje eismo juostoje, važiuoti link (duomenys neskelbtini)g. Įsitikino, kad tas automobilis stovi, jį praleidžia, dar pažiūrėjo, kad nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės nėra atvažiuojančių automobilių ir normaliu žingsniu pradėjo kirsti per nereguliuojamąją pėsčiųjų perėją kelią. Kai praėjo, t. y. kirto antrą eismo juostą ir išėjo iš už to stovinčio tamsios spalvos automobilio, pajuto stiprų smūgį į dešinę kūno pusę, ties klubais. Smūgio metu greičiausia prarado sąmonę, nes nepamena, kaip krito. Sąmonę atgavo, kai gulėjo ant kelio važiuojamosios dalies, veidu į asfaltą. Tuo metu šalia jo buvo daug žmonių, tad paprašė, kad jį apverstų veidu į viršų. Kažkoks vyras apvertė. Pamena, kad netoli stovėjo (duomenys neskelbtini) spalvos automobilis. Papildo, kad kai žengė iš už stovinčio automobilio, prieš pat smūgį, išgirdo variklio garsesnį nei įprastą garsą, tarsi kažkas padidintų greitį paspaudžius "gazo" pedalą. Iš kur atsirado jį partrenkęs automobilis nežino, bet mano, kad išvažiavo iš už stovinčio antroje eismo juostoje, nes prieš įžengiant žiūrėjo ir jokių atvažiuojančių automobilių nebuvo. Į įvykio vietą atvyko GMP, kuri išvežė į Lazdynų ligoninę, ten buvo atlikta operacija. Po to buvo reabilitacijoje Valakampiuose, dabar gydymą tęsia (duomenys neskelbtini) poliklinikoje. Įvykio vietoje atvykusi GMP supjaustė paltą, megztinį, marškinėlius, nes kitaip negalėjo apžiūrėti. Kelnės eismo įvykio metu irgi sugadintos. Nukentėjo, patyrė sunkius sužalojimus. Pranešta, kad dėl žalos atlyginimo turi kreiptis į (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovę. Mano, kad ant jo užvažiavo tyčia, nes iki to nieko nebuvo, jokių (duomenys neskelbtini) gatve atvažiuojančių automobilių nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, bet staiga išgirdo padidinto variklio garsą ir pajuto smūgį (b. l. 31-34, 35).
Pareiškime 2022 m. balandžio 14 d. nukentėjusysis nurodė įvykio situaciją – „Sausio 21 d. 17.00 val. perėjoje buvau partrenktas automobilio. Prieš tai, kai eičiau toliau, aš atkreipiau dėmesį į tamsios spalvos automobilį, stovintį prie pat perėjos. Žibintai nedegė, gabaritiniai žibintai taip pat nedegė, ir jis stovėjo antroje juostoje, o ne pirmoje eilėje, kaip numatyta taisyklių. Judančia pirma ir antra eile automobilių nebuvo matyti. Aš ėjau toliau ir tik išėjau iš už šio tamsios spalvos automobilio, kai staiga pasigirdo variklio riaumojimas, kai iki galo spaudžia stabdžius ir tuoj pat pajuto smūgį. Toliau – viskas aišku, antras automobilis, kuris stovėjo už pirmo, mane partrenkė. Klausimas, ko jie laukė.<...> mano, kad buvo pasikėsinimo bandymas“ (b. l. 52-53).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 807/2022(01) (toliau – ir Specialisto išvada), nurodyta, kad J. U. nustatyta muštinė žaizda su aplinkine kraujosruva kaktoje ir kaktikaulio kairės pusės lūžis; stuburo kaklo VI-o slankstelio lūžimas su priekinio išilginio stuburo raiščio plyšimu ir stuburo C5/C6 slankstelių išnirimu, bei daliniu nugaros smegenų sužalojimu. Sužalojimai padaryti galvos kaktos sritį ir galimai kaklą 2022-01-21 sumušant kietu buku daiktu. Sužalojimai visumoje dėl stuburo kaklo dalies sužalojimo atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.5 punktas). Sužalojimo padarymo galimybė užduotyje nurodytomis aplinkybėmis įvykusio eismo įvykio metu, automobiliui parbloškiant pėsčiąjį neatmetama. Kokia buvo nukentėjusiojo kūno padėtis jo kontakto su automobiliu metu (stovėjo, ėjo, bėgo ir į kurią kūno dalį buvo suduotas pirminis smūgis), pagal esamus medicininius duomenis nustatyti nėra galimybės, nes liemenyje ir galūnėse sužalojimų nekonstatuota (b. l. 42-45).
L. M. J. parodė, kad 2022 metais, sausio mėnesį, tikslios datos neprisimena, būnant namuose pro buto langą pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje įvykęs eismo įvykis, kurio metu automobilis galimai partrenkė pėsčiąjį. Surinko 112 ir pranešė apie jį. Matė tik netoli nereguliuojamosios pėsčiųjų perėjos stovintį lengvąjį automobilį ir jam iš dešinės pusės kelio važiuojamojoje dalyje gulinčio žmogaus siluetą. Eismo įvykio aplinkybių nematė. Nematė kaip iki partrenkimo važiavo automobilis ir kaip ėjo pėsčiasis. Daugiau nieko nurodyti negali. Prašo jo nekviesti į apklausas, nes kaip jau minėjo, pačio partrenkimo fakto nematė (b. l. 28).
BIRT ataskaitoje nurodoma, kad 2022 m. sausio 21 d. 17:00 val. gautas pranešimas apie tai, kad Nuo (duomenys neskelbtini) g. nurodyta gatve važiuojant link (duomenys neskelbtini) žiedo automobilis partrenkė žmogų (valstybiniai numeriai ir modelis nenurodytas). Pranešėjas mato per langą <...> (b. l. 9-10).
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole 2022 m. sausio 21 d. nurodoma apžiūrėta eismo įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) g. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Sudarytas eismo įvykio vietos planas su priedais (b. l. 11-19). Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros 2022 m. sausio 21 d. protokolu su priedais apžiūrėtas automobilis „Mazda (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Išorinių transporto priemonės apgadinimų nėra, įrašytas žodis - „neapgadinta“ ( b. l. 20-23)
Tarnybiniame pranešime 2022 m. sausio 21 d. nurodoma, kad 2022 m. sausio 21 d. apie 17:01 val. (duomenys neskelbtini) g. A. Y. vairuodamas automobilį „Mazda (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g., kliudė ir sužalojo per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ėjusį pėsčiąjį J. U. Nukentėjęs pristatytas į RVUL, kur, dėl daugybinių sužalojimų <...>, paguldytas į neurologinį skyrių (b. l. 6). Kitame tarnybiniame pranešime 2022 m. sausio 21 d. nurodoma ir tai, kad automobilio „Mazda (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. Y. paaiškino, kad vairavo automobilį, važiavo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g. 1-ąja eismo juosta ir ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) na nereguliojamoje pėsčiųjų perėjoje nepastebėjo pėsčiojo, kuris ėjo per pėsčiųjų perėją jam iš kairės pusės ir jį partrenkė. A. Y. buvo blaivus. Pėsčiasis išvežtas į RVUL dėl galvos traumos (b. l. 7).
Tarnybiniu pranešimu 2022 m. kovo 9 d. pranešta apie nukentėjusiajam nustatytą nesunkų sveikatos sutrikdymą ir siūlymą pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 281 straipsnio 1 dalį (b. l. 5).
Šie teismo aptarti duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina kaltinime nurodytas faktines aplinkybes. Aplinkybių, kurias surinkti duomenys paneigtų, nėra. Todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).
BK 281 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Aptariamo straipsnio dalies norma yra blanketinė, todėl svarbu įvertinti ir KRT 30 punkto reikalavimus, kurie nustato transporto priemonės vairuotojui pareigą – „30. Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, <...> perėjoje įžengusį, žengiantį, arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. <...> privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.” (KET 2018 m. spalio 3 d. redakcija (nutarimas Nr. 989 (galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 1 d.)).
Specialisto išvada nustatyta, kad nukentėjusiojo sveikata eismo įvykyje buvo sutrikdyta sunkiai. Toks sveikatos sutrikdymas padarytas eismo įvykiu 2022 m. sausio 21 d., apie 17.01 val., (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr./ (duomenys neskelbtini), kurį sukėlė kaltinamasis A. Y., vairuodamas automobilį Mazda (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pėsčiųjų perėjos pirmoje juostoje partrenkdamas nukentėjusįjį J. U. Kaltinamasis šią nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, nes nesilaikė KET 30 punkto reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nesutinka su nukentėjusiojo ikiteisminiame tyrime išreikštais teiginiais, neva buvo kėsintasi į jo gyvybę tyčia. Tokių aplinkybių teismas nenustatė. Ištirti bylos įrodymai priešingai, nei mano nukentėjusysis, patvirtina faktą, kad kaltinamajam pamatyti pėsčiąjį, kuris ėjo per perėją, sutrukdė antroje eismo juostoje buvęs automobilis. Apie tokio automobilio buvimą antroje eismo juostoje, su gan savitu apibūdinimu dėl išjungtų žibintų ir gabaritų, parodė ir nukentėjusysis. Vadinasi, ginčo nėra, kad Kaltinamasis, neįsitikinęs, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, nežiūrint į antroje eismo juostoje buvusį automobilį, tęsė judėjimą savo juosta ir staiga pamatęs pėsčiąjį, kuris išėjo iš už minėto automobilio antroje juostoje, nebesuspėjo sustabdyti savo vairuotos transporto priemonės, dėl ko kliudė nukentėjusįjį. Būtent šiame eismo įvykyje nukentėjusysis buvo sunkiai sužalotas.
Kita aplinkybė, kuri paneigia nukentėjusiojo teiginius apie neva didelį variklio gausimą ir galimai didelį greitį, yra tai, kad po eismo įvykio apžiūrėjus Kaltinamojo vairuotą automobilį sugadinimų nenustatyta. Taigi, vertinant tai, kontaktas su nukentėjusiuoju nebuvo tiek stiprus, kad sutikti su nukentėjusiojo teiginiais apie greitį. Tačiau tokio kontakto, vertinant slidžią dangą bei pačio nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) amžių (gimęs (duomenys neskelbtini)), laikytina, kad eismo įvykis atsitiko dėl Kaltinamojo neatsargių veiksmų, nesant dideliam greičiui.
Dėl aptarto reglamentavimo ir nustatytų faktinių aplinkybių, teismas konstatuoja, kad A. Y. padarė nusikalstamą veiką – neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje. Veika kvalifikuota teisingai.
III. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tokį prašymą teisme pareiškė ir laiduotoju prašoma būti Kaltinamojo sutuoktinė L. S. Prašė laidavimą taikyti be užstato.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Aptariamo straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, šis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas taikomas tik esant visų šiame straipsnyje išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.
Išnagrinėjęs bylą, teismas nustatė, kad yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti Kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, 2) neteistas (b. l. 77; LITEKO duomenys), administracinėmis nuobaudomis nebaustas (b. l. 78); 3) visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką.
Kaltinamasis dirba UAB "(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Minėta, kad prisipažino padaręs šiuo nuosprendžiu konstatuotą neatsargų nusikaltimą ir gailisi. Tai teismas laiko jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl aptarto reglamentavimo ir nustatytų aplinkybių teismas sprendžia, kad Kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010 ir kt.). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-329/2013, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).
Nagrinėjamu atveju atleisti Kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašė jo sutuoktinė L. S. Prašyme pastaroji nurodė, kad sutuoktinis A. Y. yra puikus žmogus. Apie padarytą nusikaltimą ji sužinojo tą pačią dieną. Sutuoktinis labai pergyveno dėl žmogaus sveikatos. Norėjo su juo susisiekti, bet neturėjo jokių kontaktų. Sutuoktinis iki šiol labai dėl įvykio pergyvena. Suprato, kad blogai pasielgė. Žada taip nebedaryti, laikytis įstatymų ir moralės normų. Ji tikinti, kad sutuoktinis laikysis įstatymų, nedarys jokių nusikaltimų. Galėtų daryti įtaką sutuoktinio elgesiui, jį kontroliuoti, kad jis laikytųsi teisėtumo, moralės normų, nedarytų nusikaltimų. Ji neteista, nebausta už administracinius nusižengimus.
Teisiamajame posėdyje 2023 m. kovo 24 d. prašymą palaikė. Akcentavo labai artimą ryšį su sutuoktiniu bei apipusią pagarbą. Sutiktų laiduoti ir su užstatu, tačiau tai apsunkintų jų turtinę padėtį.
Iš prašymo priedų teismas nustatė, kad laiduotoju prašoma būti L. S. neteista, už administracinius nusižengimus nebausta, su Kaltinamuoju susituokusi nuo (duomenys neskelbtini), laikinai nedirba.
Dėl išdėstyto reglamentavimo ir nustatytų aplinkybių teismas konstatuoja, kad A. Y., padaręs nusikalstamą veiką – neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos L. S. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato, o baudžiamoji byla gali būti nutraukta.
Konkrečiu atveju užstatui skirti teismas nenustatė pakankamų pagrindų. Laiduotojos asmenybė nekelia teismui tiek abejonių dėl jos tinkamumo, kad būtų taikomas užstatas. Kaltinamojo veika sukeltos pasekmės konkrečiu atveju nėra tiek svarbios, kad būtų taikomas užstatas, nes tokio instituto taikymas yra svarbus tik pačiam laidavimui užtikrinti. Tai svarbu ir dėl to, kad Kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų fondą (BK 71 straipsnis). Taigi, užstatas tik apsunkintų tokios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymą.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės.
Įvertinęs šiuo nuosprendžiu konstatuotas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, Kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis bei jam taikytiną laidavimo be užstato institutą, teismas sutinka su valstybinį kaltinimą palaikančio prokuroro siūlymu paskirti Kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę - įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų fondą (BK 71 straipsnis), ypač vertinant ir nukentėjusiajam padarytus sužalojimus bei tai, kaip šis eismo įvykis buvo Kaltinamojo sukeltas. Teismas nustato 20 MGL (1 000 EUR (vienas tūkstantis eurų)) įmokos dydį, kurią nustato sumokėti per 5 (penkis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 71 straipsnio 3 dalis).
Dėl kardomųjų priemonių.
Kaltinamajam nebuvo paskirta kardomoji priemonė.
IV. Civilinio ieškinio esmė, teismo išvados
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas iki įrodymų tyrimo pradžios pareikštu Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. rugpjūčio 19 d. gautu civiliniu ieškiniu, reikalauja priteisti iš atsakovų 20 000 EUR (dvidešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad dėl 2022 m. sausio 21 d. eismo įvykio buvo sužalotas, patyrė neigiamus išgyvenimus, didžiulį stresą, skausmą. Buvo atlikta sudėtinga stuburo operacija, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuri nuolat dirgina ir apsunkina galimybes nuryti maistą bei skysčius, kaupiasi seilės. Ligoninėje buvo gydomas 22 dienas, po to taikoma 34 dienų reabilitacija. Savarankiškai negalėjo judėti. Iki šiol dažnai skauda galvą, ranką, sunkiai juda koja. Po įvykio buvo priverstas kęsti didelius skausmus, nuolat buvo leidžiami vaistai.
Sveikatos sužalojimo pasekmės yra ilgalaikės ir jos iš esmės neigiamai pakeitė jo gyvenimą. Iki minėto įvykio buvo sveikas ir energingas, daug judėjo, pastoviai lankė (duomenys neskelbtini), dabar gyvenimas pasikeitė kardinaliai. Neteko savo pomėgio visam gyvenimui. Patyrė didelę psichologinę traumą ir ilgą laiką trukusį bejėgiškumo jausmą, kadangi jam reikalinga buvo slauga. Dėl patirto sužalojimo negalės gyventi pilnaverčio gyvenimo.
Draudimo bendrovė jam išmokėjo 10 000 EUR (dešimt tūkstančių eurų) didžio draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti. Mano, kad ši suma per menka jo patirtiems išgyvenimams bent daliai kompensuoti. Prašo priteisti dar 20 000 EUR (dvidešimt tūkstančių eurų).
Pažymėjo, kad asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.
Atsižvelgiant į kaltinamojo asmens padarytos žalos sukeltas pasekmes, tai, kad patyrė neigiamus išgyvenimus, stresą, skausmą, pats atsakovas nesuteikė jokios pagalbos, neatsiprašė, taip pat įvertinant sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus bei siekiant kiek įmanoma teisingiau nustatyti neturtinės žalos dydį daro išvadą, kad jo prašoma priteisti 30 000 EUR (trisdešimt tūkstančių eurų) dydžio neturtinė žala yra proporcinga, teisinga ir pagrįsta. 10 000 EUR (dešimt tūkstančių eurų) jau atlyginta (b. l. 137-139).
Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis civilinį ieškinį palaikė. Paaiškino, kad jam draudimas papildomai 8 000 eurų nepervedė. Buvo banke ir jam taip pasakė. Ieškinį palaiko pilnoje sumoje. <…> advokatė sako netiesą. Sutinka, kad pasisakytų advokatė. Jam reikia daug gydytis, nes labai blogai vaikšto, skauda sąnarius, galvą nuo ryto iki vakaros, per pusę suprastėjo regėjimas, tirpsta rankos, negali savimi pasirūpinti, reikalingas žmogus, kuris jam teiktų pagalbą. Jį nukreipė į sanatoriją, gydymas nemokamas, bet gyvenimas mokamas. Jo būklė blogėja, yra reiškiniai po eismo įvykio. Tirpsta rankos ir labai skauda. Patvirtina įvykio aplinkybes ir tai, kas nurodyta ieškinyje.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovė advokatė Anna Grinevič pareiškė, kad palaiko savo atstovaujamąjį ir prašo ieškinį tenkinti. Pareikšta tik neturtinė žala 20 000 eurų. Sutinka, jog sumokėta 10 000 eurų. Liko dar nesumokėta 12 000 eurų. Moralinė žala, tai buvo sužalota sveikata, stuburas, jam sunku judėti, nes sužeistas stuburas. Jis buvo labai aktyvus, dabar prarado galimybę gyventi įprastą gyvenimą. Pasekmės sunkesnės. Prašo ieškinį tenkinti pilnai 12 000 eurų.
Atsakovo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Draudikas) atstovas K. G. su ieškinio reikalavimais nesutiko. Prašė nagrinėti bylą atsakovo atstovui nedalyvaujant. Rašytiniuose paaiškinimuose 2022 m. spalio 3 d. nurodė, kad Draudikas TPVCAPD laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 13 d. iki 2022 m. birželio 12 d. buvo apdraudęs automobilį „Mazda (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje minimą neturtinės žalos dalį Draudikas jau atlyginimo, išmokėdamas nukentėjusiajam 10 000 EUR (dešimt tūkstančių eurų) dydžio draudimo išmoką. Vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiant į sprendimus analogiškuose bylose, Draudikas papildomai nusprendė išmokėti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui 8 000 EUR (aštuoni tūkstančiai eurų) dydžio draudimo išmoką. Ši išmoka nukentėjusiajam išmokėta 2022 m. rugsėjo 29 d mokėjimo pavedimu Nr. į nukentėjusiojo sąskaitą (mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)). Atkreipė dėmesį, kad priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Pateikė atsakovo manymu aktualią teismų praktiką, kurioje už panašią nusikalstamą veiką nukentėjusiesiems buvo atlyginama neturtinė žala nuo 5 000 EUR iki 28 962 EUR. Išskyrė bylas, kuriuose nukentėję asmenys buvo patyrę negrįžtamas sužalojimo pasekmes kaip kad galūnių amputacija ir išmokėta neturtinės žalos sumą 15 000 EUR. Padarė išvadą, kad priteistinų sumų vidurkis yra apie 18 000 EUR. Nurodė ir tai, kad Draudikas vadovavosi ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, kurių 4.3 p. nurodyta, kad esant sunkiam sveikatos sutrikdymo mastui, orientacinis neturtinės žalos atlyginimo dydis iki 12 MMA, kas šiuo metu sudarytų 8 760 EUR.
Dėl aptarto, atsižvelgdamas ir į nukentėjusiojo patirtus sužalojimus bei analogišką teismų praktiką, Draudikas bendrai nukentėjusiajam išmokėjo 18 000 EUR dydžio draudimo išmoką. Draudiko nuomone, tokia suma yra teisinga bei protinga, visiškai atlygina nukentėjusiojo neturtinius praradimus dėl eismo įvykio (b. l. 146-152).
Išnagrinėjus pareikštą patikslintą posėdyje civilinį ieškinį teismas nustatė, kad nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui Draudikas didžiąją dalį reikalaujamos ieškiniu neturtinės žalos jau atlygino, pervesdamas nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui bendrą 18 000 EUR (aštuoniolika tūkstančių eurų) sumą. Byloje nėra ginčo, kad likusi reikalaujamos sumos dalis yra 12 000 EUR (dvylika tūkstančių eurų), ką teisiamajame posėdyje patvirtino ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo atstovė. Nors nukentėjusysis nesutiko, kad jam buvo pervesta papildomai 8 000 EUR suma, visgi, pastarojo atstovė šį faktą patvirtino. Tai patvirtina ir Draudiko prie atsiliepimo (rašytinių paaiškinimų) pateiktas mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 150). Todėl laikytina, kad patikslinto teisme ieškinio reikalavimas yra 12 000 EUR (dvylika tūkstančių eurų) neturtinės žalos.
Teismui, įvertinusiam byloje surinktų įrodymų visumą, nekilo abejonių, kad nukentėjusysis dėl nustatytų kaltinamojo nusikalstamų neatsargių veiksmų patyrė neturtinę žalą, tad jis turi teisę į šios žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į minėto CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įvardytus tokio pobūdžio žalos apskaičiavimo kriterijus – į neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje bylose, kur pažeidus KET padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 281 straipsnio 3 dalis), priteisiamos labai įvairios sumos neturtinės žalos atlyginimui: laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gegužės 27 d. nustatyti nuo 5 000 EUR iki 28 962 EUR (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-94-696/2017, 2K-155-511/2017, 2K-110-699/2017, 2K-359-697/2017, 2K-362-697/2018, 2K-102-303/2019). Kita vertus, atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.
Byloje nustatyta, kad Kaltinamojo nusikalstamais neatsargiais veiksmais nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Visgi, iš teismų praktikos ir Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių matyti, kad sunkus sveikatos sutrikdymas apima labai įvairaus masto ir pobūdžio sužalojimus, kurie gali sukelti labai įvairias pasekmes. Lyginant šioje byloje nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus, jų pasekmes, su nustatytais kitose bylose, pažymėtina, kad nukentėjusiajam išties buvo padaryti sunkus sveikatos sužalojimas, kurių pasekmes jis jaučia ir dar jaus gan ilgai.
Minėta, kad Draudikas, kaip ieškinio atsakovas, jau atlygino nukentėjusiajam dalį prašomos neturtinės žalos už kaltinamojo padarytą neatsargų nusikaltimą, t. y. viso atlygino 18 000 EUR (aštuoniolika tūkstančių eurų).
Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra pažymėta, kad esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika nukentėjusiajam sukelti padariniai, o ne nukentėjusio asmens amžius. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-331-976/2018).
Konkrečiu atveju įvertinus kaltinamojo nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, konstatuotina, kad nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata dėl specialisto išvadoje konstatuotų sužalojimų – „<...> muštinė žaizda su aplinkine kraujosruva kaktoje ir kaktikaulio kairės pusės lūžis; stuburo kaklo VI-o slankstelio lūžimas su priekinio išilginio stuburo raiščio plyšimu ir stuburo C5/C6 slankstelių išnirimu, bei daliniu nugaros smegenų sužalojimu. Sužalojimai padaryti galvos kaktos sritį ir galimai kaklą 2022-01-21 sumušant kietu buku daiktu. Sužalojimai visumoje dėl stuburo kaklo dalies sužalojimo atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą <...>“. Taigi, sveikatos sunkus sutrikdymas konstatuotas dėl stuburo kaklo dalies sužalojimo. Vertinant tai, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai nedaro įtakos jo darbinei veiklai, nes šis jau yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, nedirba, tai, kad savarankiškai gali savimi pasirūpinti ir tai daro aktyviai dalyvaudamas ir šiame baudžiamajame procese, teismas sprendžia, kad Draudiko išmokėta bendra 18 000 EUR suma neturtinei žalai atlyginti yra pakankama ir atitinka protingumo ir teisingumo principams. Išmokėta suma neprieštarauja ir teismų praktikai panašių sužalojimų bylose sprendžiant neturtinės žalos klausimus. Taip, esant panašioms aplinkybėms dėl asmens sunkaus sužalojimo buvo priteista 20 000 EUR neturtinė žala, kartu su Draudiko išmokėta 5 000 EUR suma (pvz. kasacinio teismo nutartis byloje Nr. 2K-252-697/2020). Aptariamu atveju nukentėjusiajam buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau pasekmės buvo ženkliai sunkesnės dėl sužalojimų, nei šioje teismo išnagrinėtoje byloje nustatyta nukentėjusiajam J. U., kuriam Draudikas išmokėjo 18 000 EUR (aštuoniolika tūkstančių eurų) sumą.
Dėl nustatyto reglamentavimo ir faktinių bylos aplinkybių teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. U. pareikštas patikslintas civilinis ieškinys dėl 12 000 (dvylikos tūkstančių) neturtinės žalos atlyginimo, kai 18 000 EUR (aštuoniolika tūkstančių eurų) neturtinės žalos dalis jau atlyginta, atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl proceso išlaidų.
Byloje pateiktas 2023 m. kovo 22 d. prašymas Nr. APD-2023-05076 priteisti 190 EUR (vienas šimtas devyniasdešimt eurų) sumą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui. Šios išlaidos iš priteistinos iš kaltinamojo (BPK 103 straipsnio 6 punktas, 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304–305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
A. Y., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Laiduotoja paskirti L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Paskirti A. Y. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų fondą, įpareigojant A. Y. sumokėti į šį fondą 20 MGL (1 000 EUR (vienas tūkstantis eurų)) įmokos dydį per 5 (penkis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 71 straipsnio 3 dalis).
Atmesti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. U. pareikštą patikslintą civilinį ieškinį dėl 12 000 (dvylikos tūkstančių) neturtinės žalos atlyginimo, kai 18 000 EUR (aštuoniolika tūkstančių eurų) neturtinės žalos dalis jau atlyginta.
Priteisti iš A. Y. 190 EUR (vienas šimtas devyniasdešimt eurų) sumą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui.
Nuosprendis per dvidešimt dienų, nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
Jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Ji, būdamas laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.