Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2024-08-02 · Baudžiamoji byla Nr. T-315-610/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-08-02
Bylos Nr.
T-315-610/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40817-2020-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nerijus Brinevičius
Nuteistasis
M. D.
Kategorijos
  • 2.5.14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teikimas Nr. T-315-610/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40817-2020-7Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.1. (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. rugpjūčio 2 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Nerijus Brinevičius,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. D. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2024 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. RV-20-4119 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarta nuteistajam M. D. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, taip pat nebaustas administracine tvarka. Skatintas 3 kartus, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose ir užimtumo priemonėse. Asmens byloje yra gautas R. L. sutikimas dėl gyvenamojo ploto suteikimo, kuriame pažymima, kad ji sutinka M. D. suteikti gyvenamąjį plotą adresu (duomenys neskelbtini). Nuteistasis nurodė, jog R. L. yra jo sesuo. Nuteistasis yra profesinio išsilavinimo. Pats teisės pažeidėjas nurodė, kad dėl mokyklos lankymo neturėjo jokių problemų, įgijo specialųjį vidurinį išsilavinimą. Nuteistasis mano, kad darbo įgūdžiai pakankami, laisvėje remontuodavo butus, statydavo namus ir dirbdavo kitus su statybomis susijusius darbus. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis palankiai vertina išsilavinimo bei darbinės veiklos svarbą. Mokėsi (duomenys neskelbtini), kur įgijo mūrininko-betonuotojo padėjėjo profesinę kvalifikaciją, bausmės atlikimo metu dirba. Komisijai pristatomas pakartotinai. Paskutinį kartą Komisijoje svarstytas 2023-11-30. Komisija nutarė teikti šias rekomendacijas pataisos įstaigai ir (ar) nuteistajam dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: tęsti pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą; gerai elgtis, nepažeidinėti režimo reikalavimų. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo 2024-05-08 pažymoje „Dėl nuteistojo M. D. elgesio atliekant laisvės atėmimo bausmę ir dalyvavimo elgesio pataisos programose“ Nr. RV-20-3582 pažymima, kad: „M. D. buvo pateikęs prašymą dėl vykimo į anoniminių alkoholikų susitikimus, kurie nuteistajam numatyti lankyti, tačiau nei karto nenuvyko, todėl plane numatytų priemonių nevykdo“. Šiuo metu (nuo 2023-10-12) bausmę atlieka Marijampolės kalėjime atviro tipo bausmės atlikimo vietoje (atviruosiuose namuose). Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką bausmės atlikimo laikotarpiu vertinta 4 kartus. Pirminio vertinimo metu (2021-04-09) buvo užfiksuota aukšta rizika ir nustatyta. Sekančių rizikos vertinimų metu (2023-05-08, 2023-11-06, 2024-05-08) nustatyta vidutinė rizika.

Atsiliepimas

Nustatytu terminu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo Komisijos nutarimo netvirtinti. Nurodo, kad nuteistajam 2024-05-08 nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nors rizika nuo 2021-04-09 vertinimo, nuo aukštos sumažėjo iki vidutinės, tačiau nuo 2023-05-08 nei kiek nepakito, t. y. išliko vidutinė, kas rodo, jog M. D. nusikalstamo elgesio rizika pataisos proceso metu kito labai nežymiai, nuteistasis dėjo nepakankamai pastangų siekiant šią riziką sumažinti, kadangi pokytis yra itin minimalus ir neapčiuopiamas. Nuteistajam nustatyti penki kriminogeniniai dinaminiai veiksniai, kuriuos savo pastangų dėka nuteistasis gali dar labiau sumažinti ar visai eliminuoti, dėl ko nekiltų pagrįsta abejonė pakankama jo elgesio korekcija bei pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Asmuo teistas 14 kartų, laisvės atėmimo bausmę atlieka vienuoliktą kartą. Teismo pripažintas recidyvistas, 25 kartus baustas administracine tvarka. Buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau pažeidė jo sąlygas ir nusikalto. Minėtos aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, todėl šiuo atveju būtina griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Nuteistasis neatlikęs dar gana didelės jam paskirtos bausmės dalies – 1 metų ir 21 dienos (paskirta bausmė 4 metai 1 mėnesis 15 dienų laisvės atėmimo), tai neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, kad jau įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Nors nuteistasis šiuo metu dirba, tačiau yra išlaikomas sesers ir dukterėčios. Neteistajam priteista virš 51 000 Eur, padengta labai maža dalis. Pažymėtina, jog pažyma dėl galimybės įsidarbinti pateikta 2023-05-02, kas sudaro pagrindą abejoti dėl įsidarbinimo lygtinio paleidimo atveju, kadangi per daugiau kaip metus, situacija iš esmės gali būti pasikeitusi. Dalis nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų susiję su finansinės naudos siekimu, todėl konstatuotina, jog ateityje neturint oficialaus darbo, negaunant pakankamai pajamų savęs išlaikymui, skolų dengimui, tai gali tapti rizikos veiksniu, galinčiu nulemti tolesnį nuteistojo nusikalstamumą. Nuteistasis menkina savo ir nusikalstamo elgesio ryšį, kaltina alkoholį, mano, kad neturėjo kito pasirinkimo. Atsakomybę dėl smurtinių nusikaltimų linkęs perkelti aukoms. Pasirenka netinkamus problemų sprendimo būdus, neapgalvoja savo elgesio pasekmių, orientuojasi į savo asmeninius poreikius. Nors išsako norą grįžti į visuomenę, tačiau visuomenės normų laikymasis jam nepriimtinas. Minėtos aplinkybės iš esmės nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir sudaro pagrindą abejoti M. D. pakankama motyvacija savarankiškai koreguoti savo elgesį laisvėje.

Nutarimas netvirtintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad M. D. teistas 2021-02-01 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir jam už tai paskirta 6 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2021-05-06 Marijampolės apylinkės teismo nutartimi, nuteistajam 2021-02-01 nuosprendžiu skirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su 2020-09-28 ir 2020-08-25 Marijampolės apylinkės teismo baudžiamaisiais įsakymais skirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė 4 metų 1 mėnesio 15 dienų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2021-05-06, bausmės pabaiga – 2025-06-20. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 1 metai 21 diena.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis teistas 14 kartų, laisvės atėmimo bausmę atlieka 11 kartą. Praeityje teistas už vagystes, pastaraisiais kartais – už smurtinius nusikaltimus ir dėl to fiksuotas nusikaltimų modelis. Pirmą kartą su teisėsauga susidūrė ir buvo nuteistas būdamas 19 metų. Praeityje yra 1 kartą pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, nes aprobuojamuoju laikotarpiu įvykdė naują nusikaltimą. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikytas 3 kartus. Išdėstytos faktinės aplinkybės rodo, kad nuteistasis yra linkusi nusikalsti asmenybė. Ankščiau nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas ir bausmės vykdymo atidėjimas bei kitos švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės, tačiau kaip matyti, šios bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė. Teismo vertinimu, visos nurodytos faktinės aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai bejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.

Analizuojamu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad pagal 2023-11-08 pažymą dėl vykdomųjų dokumentų, nuteistasis yra gavęs 20 vykdomųjų patvarkymų dėl skolos išieškojimo iš antstolių. Bendra ieškinių suma – 50 398,81 Eur. Padengta suma – 1 344,68 Eur. Pagal 2024-05-06 pažymą dėl vykdomų dokumentų nuteistasis M. D. yra gavęs 21 vykdomąjį patvarkymą dėl skolos ir išlaikymo išieškojimo iš antstolių. Bendra ieškinių suma – 51 022,21 Eur. Padengta suma – 603,09 Eur. Analizuojant nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumus, pastebima, jog nuteistasis savo kriminalinę istoriją pradėjo gana jauno amžiaus (19-kos metų) ir nepaisant jam taikomų poveikio priemonių savo elgesio nekoregavo: asmuo teistas 14 kartų, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka 9 kartą, 25 kartus baustas administracine tvarka (paskutinį kartą 2020-06-19). Visa tai rodo, kad nuteistasis, nepaisant jam taikomų poveikio priemonių, savo elgesio nekoregavo. Nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina ir mano, kad tose situacijose neturėjo kito pasirinkimo, kaltina alkoholį. Pastebima, kad nuteistasis laisvėje stokojo atsakingumo, nuoseklaus savęs realizavo priimtinais būdais bei pozityviose veiklose, negebėdamas susikurti struktūros savo gyvenime. Analizuojant padarytų nusikaltimų aplinkybes, pastebima, kad būdamas neblaivus linkęs prarasti savitvardą, elgtis agresyviai ir smurtauti. Suvokia savo netinkamo elgesio padarinius, tačiau sumenkina jų poveikį ir su juo susijusias problemas. Nuteistajam būdingos piktnaudžiavimo alkoholiu problemos, kurios turėjo įtakos jo nusikalstamo elgesio raiškai. Manytina, kad nuteistajam tęstinai nesprendžiant turimų sunkumų, jo nusikalstamo elgesio rizika gali turėti didėjimo tendencijas. Elgesyje pasireiškia impulsų kontrolės sunkumai, agresyvaus elgesio apraiškos (ypatingai jam esant neblaiviam), savitvardos praradimo atvejai. Nusikalsdavo spontaniškai, veiksmų pasekmių suvokimas ribotas. Atsakomybę dėl smurtinių nusikaltimų linkęs minimizuoti, perkelti aukoms. Tai, kad nuteistasis stokoja impulsų kontrolės, praranda savitvardą, apsvaigęs nuo alkoholio tampa agresyvus, neturi pakankamai suformuotų problemų sprendimo įgūdžių, didina jo kriminalinio elgesio riziką ateityje. Nuteistasis neretai pasirenka netinkamus problemų sprendimo būdus, nesugebėdamas surasti alternatyvų. Prieš imdamasis veiksmų teisės pažeidėjas neapgalvoja visų savo elgesio pasekmių, yra linkęs pasitikėti sėkmės tikimybe. Nuteistajam yra būdingi nepakankami problemų identifikavimo ir jų sprendimo, savo veiksmų pasekmių įvertinimo įgūdžiai bei orientavimasis į savo asmeninių poreikių patenkinimą, impulsyvumas, yra aktualūs, su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai, reikalaujantys tęstinių ir tikslingų intervencinių priemonių taikymo, siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Vyrauja asocialaus elgesio nuostatos, kurios susiformavo suaugus

Kaip minėta, asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistieji laikysis įstatymų, nenusikals, ir gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš asmens bylos matyti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika bausmės atlikimo laikotarpiu vertinta keturis kartus. Pirminio vertinimo metu (2021-04-09) buvo užfiksuota aukšta rizika ir nustatyta, kad M. D. nusikalstamas elgesys labiausiai susijęs su įsitraukimu į netinkamą gyvenimo būdą vartojant alkoholį (būdamas apsvaigęs nuo alkoholio yra agresyvus, gali naudoti fizinį smurtą), lėšų tvarkymo ypatumais, asmens elgesiu ir mąstymu, nuostatomis. Sekančių rizikos vertinimų metu (2023-05-08, 2023-11-06, 2024-05-08) nustatyta vidutinė rizika. Šiame kontekste pažymima, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti neabejotiną išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas.

Svarbu paminėti, kad išlieka 5 nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija; lėšų tvarkymas ir pajamos; gyvenimo stilius ir draugai; piktnaudžiavimas alkoholiu; mąstymas ir elgesys; nuostatos. Minėti kriminogeniniai veiksniai nuteistajam nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, t. y. įvertinus ne tik praeityje buvusias aplinkybes, bet ir aplinkybes, susijusias su nuteistojo pataisos procesu jam atliekant laisvės atėmimo bausmę. Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.

Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 1 metai 21 diena. Įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teismas konstatuoja, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi jo asmenybės korekcija pataisos proceso metu nėra pakankama. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu, vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadą, kad nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam netvirtintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti 2024 m. gegužės 30 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimą Nr. RV-20-4119 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam M. D..

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas Nerijus Brinevičius