Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-25651-1210/2025 pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui Lietuvos sveikatos mokslų universitetui, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, N. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

6. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

7. Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatė, kad visi ieškovės (apeliantės) su atskiruoju skundu teikti papildomi įrodymai yra civilinės bylos Nr. e2-25651-1210/2025 medžiagos dalis (ieškinio priedai), todėl yra pertekliniai ir nepriimami.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

8. Ieškovė J. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama teismo įpareigoti atsakovą Lietuvos sveikatos mokslų universitetą per 3 darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovei duomenis apie „Neuromokslų pagrindų I“ modulio (Modulio), kurio vadovė prof. N. P., atsiskaitomojo darbo klaidas, atsiunčiant elektroniniu paštu baigiamojo atsiskaitymo klaidų lapo peržiūros suvestinę.

9. Teismas 2025 m. liepos 10 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį, grąžino jai už ieškinio pareiškimą sumokėtą žyminį mokestį.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

10. Apeliantė dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pateikė atskirąjį skundą, tačiau jame iš esmės nesuformulavo jokių materialinių reikalavimų (dalyko), nenurodė teisinių argumentų, kodėl nesutinka su 2025 m. liepos 10 d. nutartimi. Ieškovė atskirajame skunde iš esmės pakartojo ieškinyje nurodytas aplinkybes, tačiau iš atskirojo skundo turinio matyti, jog su pirmosios instancijos teismo nutartimi apeliantė nesutinka prašydama ginti jos pažeistas teises, t. y. vertina, jog ieškinį atsisakyta priimti nepagrįstai.

11. CPK 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos, besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu, jo pažeistos teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-611/2023, 19 punktas; kt.). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-403/2019, 16 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

12. Kreipimasis į teismą nėra savitikslis, tokiu kreipimusi turi būti siekiama apginti galbūt pažeistas teises. Dėl to bylą pagal asmens reikalavimą (prašymą) nagrinėjantis teismas turi nustatyti besikreipusio į teismą asmens teisinio suinteresuotumo egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-916/2025). Teisinis suinteresuotumas, kaip būtina procesinė prielaida reikalavimui teisme pareikšti, negali būti tapatinamas su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, nes, pagal CPK 5 straipsnio nuostatas, suinteresuotu asmeniu pripažįstamas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti, t. y. tikėtinas ginčo materialiųjų teisinių santykių dalyvis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-701/2024, 33 punktas).

13. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 straipsnio 1 dalis) ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023, 43 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

14. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, nurodė, jog tiek studijų reglamento, tiek Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentų ginčų su administracija ir kitais darbuotojais nagrinėjimo tvarkos nuostatos, tiek Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nuostatos nenumato galimybės studentui ginčyti senato priimto nutarimo teisme. Studento ginčai su universiteto administracija sprendžiami mokslo ir studijų institucijos sudarytose komisijose, o šių sprendimai yra galutiniai ir neginčytini kitose institucijose, taip pat teismuose. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

15. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad aukštoji mokykla turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad tradiciškai aukštosios mokyklos autonomija suprantama kaip teisė savarankiškai nustatyti ir įtvirtinti įstatuose ar statute savo organizacinę ir valdymo struktūrą, ryšius su kitais partneriais, mokslo ir studijų tvarką, studijų programas, studentų priėmimo tvarką, spręsti kitus su tuo susijusius klausimus, naudotis valstybės perduotu ir kitu įsigytu turtu, turėti teritorijos ir pastatų, kito turto, skirto mokslo ir studijų reikalams, neliečiamumo garantiją; tuo tikslu aukštajai mokyklai garantuojama institucinė autonomija, t. y. tam tikras statusas, kuris reiškia, kad yra tam tikros veiklos sritys, laisvos nuo vykdomosios valdžios kontrolės (Konstitucinio Teismo 1994 m. birželio 27 d., 2002 m. vasario 5 d., 2011 m. gruodžio 22 d., 2018 m. birželio 29 d. nutarimai).

16. Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. XI-973 patvirtintas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto statutas (toliau – ir Statutas). Pagal Statuto 14 straipsnio nuostatas, universitetas turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve. Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Mokslo ir studijų įstatymo ir šio statuto nustatyta tvarka universiteto autonomija derinama su atskaitomybe visuomenei ir steigėjui.

17. Studentų ir klausytojų priėmimo tvarką, studentų ir klausytojų teises ir pareigas, studijų procese dalyvaujančių subjektų atsakomybę, studijų sistemą, procesą ir finansavimą, studentų ir klausytojų pasiekimų vertinimą ir kt. Lietuvos sveikatos mokslų universitete reglamentuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto senato 2025 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 190-03 patvirtintas Studijų reglamentas (toliau – ir Reglamentas) (Reglamento 1 punktas), o bendrąsias studentų skundų aukštojoje mokykloje nagrinėjimo taisykles, studentų skundų nagrinėjimo tvarką, kai skundus nagrinėja universiteto rektorius ar jo įgaliotas asmuo, studentų skundų nagrinėjimo ginčų tarp studentų bei administracijos ir kitų darbuotojų nagrinėjimo komisijoje (toliau – Ginčų nagrinėjimo komisija) tvarką reglamentuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentų ginčų su administracija ir kitais darbuotojais nagrinėjimo tvarka (toliau – Tvarka), patvirtinta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto senato 2025 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 188-08 (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

18. Vadovaujantis anksčiau nurodytu reguliavimu (nutarties 17 punktas), studentas, manantis, kad jo teisės ar teisėti interesai yra pažeisti, turi teisę pasirinktinai kreiptis į universiteto rektorių arba jo įgaliotą asmenį (universiteto rektorius savo įsakymu paskiria įgaliotus asmenis studento skundui nagrinėti), Ginčų nagrinėjimo komisiją dėl savo interesų gynimo (Tvarkos 5 punktas, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 62 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei remiantis Tvarkos nuostatomis pateikti skundą dėl universiteto administracijos ar darbuotojų sprendimų ir (ar) neveikimo, taip pat Reglamente nustatyta tvarka apeliuoti dėl studijų rezultatų įvertinimų ir studijų rezultatų įskaitymo, gauti sprendimą dėl minėtų skundų (Reglamento 20.16 papunktis). Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas gali būti skundžiamas senatui Tvarkoje nustatyta tvarka ir terminais (Tvarkos 42 punktas). Senato nutarimas dėl studento skundo universitete yra galutinis (Tvarkos 43 punktas). Iš esmės analogiškos studento teisės ir ginčų nagrinėjimo tvarka įtvirtinta Statute (Statuto 208.9 papunktis, 211, 212 punktai).

19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atkreipia dėmesį, jog šiuo konkrečiu atveju reikalavimas dėl mokslo ir studijų institucijos sudarytose komisijose priimto sprendimo (nutarimo) panaikinimo nėra reiškiamas. Iš ieškinio turinio matyti, jog ieškovė prašo įpareigoti atsakovą pateikti ieškovei duomenis apie atsiskaitomojo darbo klaidas, atsiunčiant elektroniniu paštu baigiamojo darbo klaidų lapo peržiūros suvestinę. Taigi ieškinio reikalavimai nėra susiję su mokslo ir studijų institucijos sudarytose komisijose priimtais sprendimais ir (ar) jų (ne)pagrįstumo vertinimu. Aplinkybė, jog galiojantis teisinis reglamentavimas garantuoja aukštosioms mokykloms tam tikrą autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve, savaime nėra pakankamas pagrindas spręsti, jog apskritai joks studento ir aukštosios mokyklos ginčas negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka.

20. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad, jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė. Tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-313/2024).

21. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nusprendė, kad ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Teismas nurodė, jog ieškinio turinys neteikia pagrindo išvadai, kad toks ieškinio reikalavimas gali sukelti ieškovei materialiuosius teisinius padarinius, tačiau tokios savo išvados pirmosios instancijos teismas nemotyvavo.

22. Minėta, kad ieškovė prašo įpareigoti atsakovą pateikti jai duomenis apie Modulio atsiskaitomojo darbo klaidas, atsiunčiant elektroniniu paštu baigiamojo atsiskaitymo klaidų lapo peržiūros suvestinę, nurodo, jog jai nėra suteikiama galimybė susipažinti su egzamino metu padarytomis klaidomis, ji turi teisę tokius duomenis gauti. Ieškovė mano, jog jos teisės yra pažeidžiamos detaliai nesupažindinant jos (ieškovės) su baigiamojo atsiskaitymo klaidomis. Šiuo konkrečiu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio turinys nesudaro pagrindo kategoriškai išvadai, kad reikalavimas negali būti savarankišku nagrinėjamo ginčo dalyku ir (ar) negali sukelti materialiųjų teisinių padarinių jį pareiškusiam asmeniui.

23. Asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023). Tuo atveju, jeigu ieškinio priėmimo stadijoje iš ieškinio turinio ir jo priedų teismui neaišku, ar yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai atsisakyti priimti ieškinį, teismas turėtų nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

24. Nagrinėjamu atveju apskųstoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti argumentai nepatvirtina, kad yra pagrindas ieškovės siekiamą paduoti ieškinį atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Esant abejonių dėl ieškinio dalyko formuluotės tikslumo, reikalavimo pagrindo aiškumo, turėtų būti nustatomas terminas ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115, 135, 138 straipsniai).

Dėl bylos procesinės baigties

25. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl ieškinio priėmimo grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 10 d. nutartį ir klausimą dėl ieškovės J. J. ieškinio atsakovui Lietuvos sveikatos mokslų universitetui, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, N. P. dėl įpareigojimo pateikti duomenis priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsisakyti priimti ieškovės J. J. pateiktus papildomus įrodymus.