Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvoje teistas 17 kartų, iš kurių paskutinius du kartus:

1) Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 17 d. nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 4 dalį – 45 parų arešto bausme. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 27 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. baudžiamuoju įsakymu, Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 21 d. nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu, Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu, Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nuosprendžiu, Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu, Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 17 d. nutartimi, T. J. paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir T. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 1 mėnesiui. 2024 m. vasario 23 d. paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo atlikus bausmę (teistumas neišnykęs);

2) (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (du epizodai), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, pritaikius BK 64¹ straipsnį, galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 8 mėnesiams,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 5 d., 23.50 val., iki 2024 m. rugpjūčio 6 d., 1 val., tikslesnė data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, gyvenamame name, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas recidyvistas ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su nukentėjusiuoju M. S. metu, tyčia sudavė M. S. ne mažiau kaip tris kartus kumščiu ir spyrė jam į galvą ir veido sritį, taip M. S. padarė poodines kraujosruvas akių vokuose, kraujosruvas akių junginėse, muštines žaizdas dešinės akies viršutiniame voke, kairiame antakyje – kaktoje, kraujosruvas pakaušio, veido, skruostų minkštuose audiniuose, dešinės akiduobės apatinės ir vidinės sienelių, nosies kaulų ir kremzlių skeveldrinius lūžimus, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio pusrutulio momeninės – pakaušinės skilčių projekcijoje, po voratinkliniu dangalu abiejų pusrutulių kaktinių, dešinio pusrutulio kaktinės, smilkininės, pakaušinės skilčių projekcijose, į skilvelius, galvos smegenų kairio pusrutulio smilkininės kaktinės, momeninės skilčių sumušimus, odos nubrozdijimus veide, trauminės kilmės komą, kuri komplikavosi kairės vidurinės arterijos tromboze, išeminiu insultu kairiame galvos smegenų pusrutulyje, ir taip nukentėjusiajam M. S. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą

3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. J. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad:

3.1. M. S. jis pažįsta apie pusę metų, jie kartu lankė reabilitaciją. 2024 m. rugpjūčio 1 d. jis išsiskyrė su drauge. M. S. žinojo, kad dėl to jis jaučiasi blogai, jie bendravo telefonu programėle „Messenger“ ir pastarasis jį ramino, žadėjo, grįžęs į (duomenys neskelbtini), užvažiuoti pas jį. 2024 m. rugpjūčio 5 d. M. S. atvyko pas jį, pasiėmė priedėlio pultelį, kurį buvo čia palikęs, ir pasakė, kad važiuos į (duomenys neskelbtini). Jis paklausė M. S., ar šis galėtų nuvežti jį iki (duomenys neskelbtini), nes norėjo traukiniu važiuoti į (duomenys neskelbtini). M. S. sutiko ir nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) jis turės nuvykti pats. Jiems vykstant automobiliu, M. S. matė, kad jis buvo emociškai nestabilus, daug verkė, buvo labai susijaudinęs, susikrimtęs. Kelias dienas prieš tai jis vartojo alkoholį, narkotikus, taip slopindamas savo skausmą. M. S. pasiūlė jam nevažiuoti į (duomenys neskelbtini). Pakeliui į (duomenys neskelbtini) jis nupirko alkoholio „Grand Cavalier“ 220 gramų ir pasiūlė jam išgerti. Jis atsisakė, nurodydamas, kad negali gerti, kadangi jis neprisigeria ir jam tai nepadeda – darosi tik blogiau. M. S. vis tiek jį įkalbėjo išgerti nupirktą alkoholį. Kelionės metu M. S. nupirko dar alkoholio. Jis jautėsi apsvaigęs, tačiau kažkiek linksmesnis, nors vis dar negalėjo pamiršti savo draugės. Visą savo dėmesį jis buvo sutelkęs į žinutes, telefoną. Jie kartu su M. S. nusprendė, kad jis į (duomenys neskelbtini) nevažiuos, o pabus pas M. – išsimiegos, išgers ir kitą dieną grįš. Jis su šiuo pasiūlymu sutiko, bet jautė, kad gali atsitikti kažkas negero. Jie nuvažiavo pas M. S., nuėjo į parduotuvę „Lidl“, nusipirko daugiau alkoholio, viskio. Alkoholio iš karto nusipirko tiek, kad nereikėtų papildomai vaikščioti į parduotuvę. Jie taip pat nusipirko kažko užkąsti. Alkoholį jie pradėjo vartoti jau prie įėjimo. Vis dėlto tuo metu visas jo dėmesys buvo sutelktas į telefoną, jis vis vylėsi, kad jo buvusi draugė jam atrašys, jis rašė žinutes, žiūrėjo jos nuotraukas ir vaizdo įrašus, o M. S. vis bandė sugrąžinti jį į realybę tam, kad jis pamirštų savo draugę. Geriant jam kilo mintis apie savižudybę, jis norėjo palįsti po traukiniu ir įkėlė apie tai įrašą į „Facebook“ – atsisveikino su draugais, pasakė, kad darys „live“ (gyvą) transliaciją 9 val. ir, kad šiandien tikrai nusižudys. Prisigers tiek, kad išdrįstų tai padaryti. M. S. tai išgirdo, nes jis sulaukė labai daug dėmesio iš draugų, kurie pradėjo jam skambinti. M. S. bandė jį atkalbėti ir dėl to jie pradėjo pyktis. M. S. bandė iš jo atimti telefoną, liepė eiti miegoti. Jis visų įvykio aplinkybių dėl neblaivumo gerai nepamena, tačiau, regis, M. S. bandė iškviesti policiją ir jie dėl to susibarė, susistumdė, pastarasis varė jį lauk iš namo, kuriame jie buvo apsistoję. Po to jis atsimena konfliktą – jis su M. S. susimušė, šis sulaužė jam nosį. Jis norėjo M. S. iškviesti policiją, bet nepajėgė to padaryti ir išėjo į miestą ieškoti pagalbos. Viską atsimena tarsi per miglą. Atvykus policijos pareigūnams, jo kelnės buvo kruvinos, pastarieji jį nuvežė į ligoninę, ten jį apžiūrėjo, nustatė neblaivumą. Jis nepamena, kaip vėl grįžo atgal pas M. S., tačiau jam grįžus jie vėl sukonfliktavo. Jie abu pradėjo grumtis ant žemės. Muštynes jis pamena kaip per miglą, tačiau prisimena, kad M. S. jį smaugė, o, jam ištrūkus, jis norėjo pastarąjį pamokyti. Jis ranka, kuri buvo sugipsuota, trenkė M. S. į žandikaulį ir šis susmuko. M. S. susmukus, jis pradėjo pastarąjį mušti. Jis sudavė daug smūgių. Jis nežino, kodėl taip įvyko. Jis buvo pilnas pykčio, skausmo, emocijų dėl išsiskyrimo su drauge. Gal dėl to visą jis visą pyktį išliejo ant nekalto žmogaus, kuris bandė jam padėti. Jis bandė gaivinti M. S., tačiau šis labai garsiai knarkė. Jis M. S. visaip judino, sakė jam keltis, delnais trankė per veidą, pylė ant jo vandenį. Atrodė, kad buvo daug kraujo, jis išsigando ir nežinojo, ką daryti. Jis galvojo, kad jeigu M. S. knarkia, tai reiškia, kad šis nėra miręs, nes, priešingu atveju, jis neknarktų. Jis pats užmigo ant šalia buvusios lovos, o pabudo ryte, kai atėjo namo savininkė D. Pastaroji dirbo reabilitacijos centre, kurį jis lankė. Atėjusi ji pamatė daug kraujo, pradėjo jo klausti apie tai, kas įvyko. Jis pamatė, kad jo drabužiai yra kruvini, pasiūlė nueiti nusipirkti rūbų, kad galėtų persirengti ir taip baisiai neatrodytų. Jis išsigando, sukilo emocijos, todėl jis pasišalino iš įvykio vietos. Jis turėjo nemažai pinigų, todėl taksi grįžo į (duomenys neskelbtini). Grįžęs jis iš karto paprašė draugo, kad šis atvežtų persimauti kelnes. Grįžęs namo, jis persirengė likusius rūbus ir juos išmetė į konteinerį. Paskui jis pradėjo vartoti alkoholį, taip malšino savo skausmą. Jis negalėjo patikėti, kad taip pasielgė su savo draugu, nes pastarasis jam buvo tikrai gana artimas, jie turėjo daug bendrų planų. Buvęs reabilitacijos centro darbuotojas pranešė jam, kad jo ieško policija, liepė susisiekti su tyrėja, tačiau jis tai atidėliojo kelias dienas. Trečią dieną jis ryžosi paskambinti ir pasakyti, kad pirmadienį atvažiuos ir duos nuoseklius parodymus. Jis žinojo, kad M. S. yra komoje, labai dėl to išgyveno ir bijojo. Policijos pareigūnai jį sulaikė (duomenys neskelbtini), jam vykstant pas savo buvusią draugę. Sulaikytas jis iš karto davė nuoseklius parodymus, neneigė savo padaryto nusikaltimo, labai dėl to gailėjosi. Jis pamena, kad nusikaltimą padarė, nes buvo išprovokuotas, smaugiamas, jam buvo sulaužyta nosis, tuo metu jautėsi emociškai nestabilus. Savo kaltę pripažįsta, nuoširdžiai dėl to gailisi, su ieškiniais sutinka. Supranta, kad jis turėjo iš ten pasišalinti, kai M. S. jį varė lauk. Tuo metu buvo emocionalus, nesugebėjo mąstyti blaiviai.

3.2. Tarp jo ir M. S. įvykio metu buvo kilę du konfliktai. Pirmasis konfliktas kilo, kai M. S. bandė iš jo atimti telefoną, nes jis ten buvo sutelkęs visą dėmesį. Tuo metu jie tik susistumdė, vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau jokių rimtų muštynių tarp jų nekilo. Tada M. S. pasakė jam eiti lauk iš pastarojo namų. Po to M. S. nuėjo į vidų, o jis liko lauke, kalbėjosi telefonu su kažkokia moterimi, pastaroji jį atkalbinėjo nuo savižudybės, apie kurią jis buvo nurodęs savo įraše „Facebook“. Antrasis konfliktas tarp jo ir M. S. įvyko po to, kai policijos pareigūnai jį paleido. Pastarieji, kiek jis pamena, buvo nuvežę jį ligoninę, ten apžiūrėjo jo sužalojimus, tačiau jis pasakė, jog pretenzijų niekam neturi ir jį paleido. Tada jis kažkaip atsitiktinai rado namą, kuriame buvo apsistojęs su M. S.. Jis rado parduotuvę, kurioje lankėsi su M. S., o nuo jos iki namo veda tiesus kelias per kapines. Tokiu būdu jis grįžo į namą. Jam grįžus, M. S. sėdėjo ant lovos, naudojosi telefonu. Jis paklausė M. S., ar yra dar išgerti, o šis atsakė kažką necenzūriniais žodžiais ir jėga pradėjo varyti jį lauk, liepdamas eiti lauk iš jo namų. Jis M. S. atsakė, kad tai ne M. S. namai, dabar yra naktis ir jis neturi, kur eiti. Tada jie išgėrė ir prasidėjo muštynės. Jis dabar pamena daugiau, nei tuo metu, kai davė parodymus ikiteisminio turimo metu, bet detaliai visko iki šiol nepamena. Jis pamena, kad M. S. pirmasis jį pradėjo smaugti, tada trenkė jam kumščiu į nosį. Jis dabar supranta, kad tuo metu jam reikėjo bėgti iš tų namų, kad ir pėsčiomis grįžti į (duomenys neskelbtini), o ne bandyti atkeršyti ar pamokyti M. S.. Tuo metu, kai M. S. jį smaugė, jis manė, kad gali mirti, todėl pradėjo M. S. plekšnoti per ranką, prašyti, kad šis liautųsi. Jis nežino, ar M. S. išsigando, ar dėl girtumo jį paleido. Kai šis jį paleido, jis įsiuto ir su sugipsuota ranka trenkė M. S. į kaklą, o šis nuo smūgio apsvaigo. Tuo metu jis jautėsi fiziškai silpnesnis už M. S., jį pradėjo veikti išgyvenimo instinktas, ir jis bandė M. S. sužaloti taip, kad šis „išsijungtų“, tačiau nežino, kodėl pastarajam „išsijungus“, jis nepabėgo. Visus smūgius M. S. jis sudavė į veido sritį. Jis nežino, kiek smūgių sudavė M. S., kai šis gulėjo – pamena, kad sudavė jam tris kartus iš pėdos atsistojęs tokiais judesiais, kurie primena mopedo užvedimą, o iš viso smūgių turėjo būti daugiau nei 10.

Motyvuojamoji dalis

33. 2024 m. rugpjūčio 6 d., 1.31 val., T. J. nustatytas 2,52 prom. neblaivumas (b. l. 22, t. 1).

Teismas konstatuoja:

Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

36. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas, baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų.

37. Byloje ištirtais įrodymais, kaltinamojo parodymais ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, taip pat kitais byloje esančiais, tarpusavyje sutampančiais ir vienas kitą papildančiais įrodymais – tarnybiniu pranešimu, liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolais, parodymų patikrinimo vietoje protokolu, daiktų apžiūros protokolais, kitų objektų apžiūros protokolais, specialisto išvadomis ir kita ikiteisminio tyrimo medžiaga, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis T. J. laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 5 d., 23.50 val., iki 2024 m. rugpjūčio 6 d., 1 val., tikslesnė data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, gyvenamame name, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas recidyvistas ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su nukentėjusiuoju M. S. metu, tyčia sudavė M. S. ne mažiau kaip tris kartus kumščiu ir spyrė jam į galvą ir veido sritį, taip M. S. padarė poodines kraujosruvas akių vokuose, kraujosruvas akių junginėse, muštines žaizdas dešinės akies viršutiniame voke, kairiame antakyje – kaktoje, kraujosruvas pakaušio, veido, skruostų minkštuose audiniuose, dešinės akiduobės apatinės ir vidinės sienelių, nosies kaulų ir kremzlių skeveldrinius lūžimus, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio pusrutulio momeninės – pakaušinės skilčių projekcijoje, po voratinkliniu dangalu abiejų pusrutulių kaktinių, dešinio pusrutulio kaktinės, smilkininės, pakaušinės skilčių projekcijose, į skilvelius, galvos smegenų kairio pusrutulio smilkininės kaktinės, momeninės skilčių sumušimus, odos nubrozdijimus veide, trauminės kilmės komą, kuri komplikavosi kairės vidurinės arterijos tromboze, išeminiu insultu kairiame galvos smegenų pusrutulyje, ir taip nukentėjusiajam M. S. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

38. Nustatyta T. J. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, nes jis tyčiniais veiksmais sunkiai sutrikdė M. S. sveikatą, jo kaltė, padarius šį nusikaltimą, įrodyta visiškai.

Dėl būtinosios ginties

39. BK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta asmens teisė į būtinąją gintį. Šią teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos.

40. BK 28 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų normų analizė leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos. Sprendžiant, ar žala asmeniui buvo padaryta esant būtinajai ginčiai, atsižvelgiama į kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Kėsinimosi pobūdį nulemia vertybės, kurioms dėl kėsinimosi gresia pavojus (nuosavybė, gyvybė, sveikata ir pan.), o pavojingumą – kėsinimosi intensyvumas, besikėsinančiųjų skaičius, jėgų santykis, kėsinimosi metu naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-31-788/2015, 2K-568-139/2015, 2K-9-719/2018, 2K-142-303/2021, 2K-73-495/2022, 2K-128-648/2023, 2K-248-495/2023 ir kt.). Be to, nustačius pirmąsias keturias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas, reikia nustatyti, ar nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-73-654/2024).

41. Teismų praktikoje pripažįstama, kad muštynėse paprastai besiginančiųjų nėra, abi pusės dažniausiai būna puolančiosios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-273/2012, 2K-501/2013). Muštynėms, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga tai, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamaisiais interesais, abi pusės smurtą naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais; dėl to muštynėse nėra besiginančiųjų; muštynių metu teisė į būtinąją gintį nekyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2013, 2K-520-303/2015, 2K-163-303/2017, 2K-3-648/2021 ir kt.). Taigi ir šiuo atveju sprendžiant, ar buvo pavojingas kėsinimasis, be kita ko, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybes, susijusias su konflikto pobūdžiu, nukentėjusiųjų bei kaltininkų tarpusavio santykiais, jų elgesiu prieš nusikaltimo padarymą ir anksčiau, konflikto dalyvių jėgų santykį ir pan.

42. Kaltinamasis T. J. nurodė, kad M. S. pirmasis pradėjo jį smaugti, tada trenkė jam kumščiu į nosį. Vis dėlto, teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, neturi pagrindo konstatuoti, jog kaltinamasis veikė esant būtinosios ginties situacijai.

43. Visų pirma, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad, jam grįžus į namus, kuriuose jis ir M. S. buvo apsistoję, jie toliau vartojo alkoholį, tarp jų kilo konfliktas ir muštynės. Taigi, paties kaltinamojo teigimu, tarp jo ir M. S. buvo kilusios muštynės, kurių metu jis pastarajam padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

44. Antra, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tuo metu, kai M. S. jį smaugė, jis pradėjo šiam plekšnoti per ranką, prašyti, kad šis liautųsi. M. S. jį paleidus, jis įsiuto ir su sugipsuota ranka trenkė M. S. į kaklą, o šis nuo smūgio apsvaigo. Tuo metu jis jautėsi fiziškai silpnesnis už M. S., jį pradėjo veikti išgyvenimo instinktas, ir jis bandė M. S. sužaloti taip, kad šis „išsijungtų“. Taigi kaltinamasis nurodytus veiksmus atliko tuo metu, kai M. S. jau buvo jį paleidęs, todėl laikytina, kad M. S. pavojingas kėsinimasis buvo pasibaigęs.

45. Trečia, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus 2024 m. spalio 8 d. specialisto išvadoje Nr. G 375/2024(10) nurodyta, kad M. S. nustatyta poodinės kraujosruvos akių vokuose, kraujosruvos akių junginėse, muštinės žaizdos dešinės akies viršutiniame voke, kairiame antakyje – kaktoje, kraujosruvos pakaušio, veido, skruostų minkštuose audiniuose, dešinės akiduobės apatinės ir vidinės sienelių, nosies kaulų ir kremzlių skeveldriniai lūžimai, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio pusrutulio momeninės – pakaušinės skilčių projekcijoje, po voratinkliniu dangalu abiejų pusrutulių kaktinių, dešinio pusrutulio kaktinės, smilkininės, pakaušinės skilčių projekcijose, į skilvelius, galvos smegenų kairio pusrutulio smilkininės kaktinės, momeninės skilčių sumušimai, odos nubrozdinimai veide, trauminės kilmės koma, kas komplikavosi kairės vidurinės arterijos tromboze, išeminiu insultu kairiame galvos smegenų pusrutulyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti tiek kūno dalys, tiek apavu apautos kojos, didele jėga mažiausia trimis smūgiais nukentėjusiajam buvus įvairiose padėtyse. Nesant teismo medicinos duomenų, leidžiančių nustatyti, nuo kurio smūgio gavosi kraujo išsiliejimas po smegenų dangalais, į skilvelius, galvos smegenų sumušimai, todėl kvalifikuojama sužalojimų visuma. Taigi M. S. sukeltą sunkų sveikatos sutrikdymą lėmė pastarajam atliktų smūgių visuma. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis paaiškino, kad su sugipsuota ranka trenkė M. S. į kaklą, o šis nuo smūgio apsvaigo. Jis bandė M. S. sužaloti taip, kad šis „išsijungtų“. Jis nežino, kiek smūgių sudavė M. S., kai šis gulėjo – pamena, kad sudavė jam tris kartus iš pėdos atsistojęs tokiais judesiais, kurie primena mopedo užvedimą, o iš viso smūgių turėjo būti daugiau nei 10. Taigi teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pripažino, jog M. S. smūgiavo ir tuomet, kai šis jau gulėjo ant žemės ir negalėjo pasipriešinti.

Dėl bausmės skyrimo

46. BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta sankcija – laisvės atėmimas iki dešimties metų.

47. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą yra nurodęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204- 942/2015, Nr. 2K-449-942/2016).

48. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį, teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

49. T. J. padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 5 dalis). T. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

50. Skiriant kaltinamajam bausmę taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – T. J. teistas 17 kartų, iš jų – 4 kartus už nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai (b. l. 48-80, t. 3), administracine tvarka baustas 4 kartus, paskutinį kartą – 2024 m. liepos 10 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 580 straipsnio 1 dalį ir 506 straipsnio 4 dalį 115 Eur bauda (duomenų apie baudos sumokėjimą nėra) (b. l. 32-38, t. 3), nedirba (b. l. 31, 123, t. 3).

51. Teismo vertinimu, anksčiau nurodyti duomenys patvirtina aiškų nuteistojo polinkį į teisės pažeidimų darymą. Jis sistemingai daro nusikalstamas veikas, anksčiau skirtos bausmės, įskaitant laisvės atėmimo bausmę, teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, jis ir toliau sąmoningai pažeidinėja įstatymus.

52. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, siekdamas BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti T. J. už nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus laisvės atėmimo bausmę, šios bausmės dydį nustatant didesnį nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

53. T. J. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, nes jis prisipažįsta esąs kaltu ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Dėl bausmių subendrinimo

54. Bausmių subendrinimo tvarką, bausmės, atliktos pagal ankstesnį nuosprendį, įskaitymą į naujai paskirtą bausmę reglamentuoja BK 63 ir 64 straipsniai. Pagal BK 63 straipsnio taisykles bausmės yra subendrinamos tada, kai asmuo nuteisiamas tuo pačiu nuosprendžiu už kelias savarankiškas nusikalstamas veikas (BK 63 straipsnio 1 dalis); pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 straipsnio 9 dalis). Jei bausmės subendrinamos pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Pagal BK 64 straipsnį bausmės yra subendrinamos, kai asmuo, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas. Pažymėtina, kad, kitaip nei BK 63 straipsnio taikymo atveju, subendrinant paskirtas bausmes pagal BK 64 straipsnio taisykles nėra galimybės į nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityti bausmės ar jos dalies, atliktos pagal ankstesnį nuosprendį. Tokiu atveju pridedama neatlikta bausmės dalis, taikant visišką ar dalinį bausmių sudėjimo būdą.

55. Aiškinant BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas, teismų praktikoje nurodyta, kad kai priėmus nuosprendį (ar kelis) nustatoma, jog asmuo iki šių nuosprendžių priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę (bausmes), ją (jas) subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės pirmesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsnių nustatytų taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-268/2008, 2K-519/2013, nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-6/2013, 2A-7-3/2014, 2A-2/2014 ir kt.). Šios teismų praktikoje suformuluotos nuostatos reikalauja užtikrinti, kad, viena vertus, ta pati bausmė nebūtų bendrinama du kartus, kita vertus, kad nebūtų pakeičiama pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-193/2007, nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-2/2014, 2A-6-976/2016 ir kt.).

56. Kartu svarbu pažymėti, kad, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, net ir tais atvejais, kai nuteistasis yra visiškai ar iš dalies atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, privalo laikytis BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimų ir bendrinti nauju nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-585/2010, 2K-133/2012, 2K-519/2013).

57. Nagrinėjamu atveju T. J. šiuo nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamą veiką, padarytą laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 5 d., 23.50 val., iki 2024 m. rugpjūčio 6 d., 1 val. – iki ankstesnio, t. y. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio priėmimo ((duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 28 d.). Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pagal (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. nuosprendį ir šį nuosprendį labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikaltimų kategorijoms (nesunkus nusikaltimas ir sunkus nusikaltimas) (BK 11 straipsnio 3, 5 dalys), T. J. šiuo nuosprendžiu ir 2024 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5, 9 dalimis, bausmių apėmimo būdu – griežtesne laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę laisvės atėmimo bausmę.

58. Teismas pažymi, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1401-899/2024 nustatyta, jog šiuo nuosprendžiu T. J. paskirtos bausmės pradžia skaičiuojama nuo T. J. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos. Remiantis Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2025 m. sausio 17 d. raštu, nustatyta, kad T. J. bausmės pagal (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. nuosprendį neatlieka, kadangi jam Tauragės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. lapkričio 4 d. nutartimi iki 2025 m. vasario 7 d. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas. Remiantis bylos duomenimis, Tauragės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2025 m. sausio 21 d. nutartimi T. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas pratęstas iki 2025 m. kovo 7 d. Atsižvelgus į tai, kad šio nuosprendžio priėmimo metu T. J. nėra pradėjęs atlikti bausmės pagal (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. nuosprendį, T. J. į bausmės laiką bausmė, atlikta pagal (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. nuosprendį, neįskaitytina.

59. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo T. J. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2024 m. rugpjūčio 7 d. iki 2025 m. vasario 10 d., vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai (b. l. 8-12, t. 2).

60. Bausmės pradžia T. J. nustatytina nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. vasario 10 d.

61. T. J. kardomoji priemonė – suėmimas – pratęstina iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

62. Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio

63. Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, juo prašo priteisti iš kaltinamojo T. J. 18 733,18 Eur žalą dėl nukentėjusiojo M. S. gydymo (b. l. 108-109, t. 2).

64. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinės atsakomybės teisiniai santykiai gali atsirasti tik tuomet, kai nustatomos visos atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltė, tais atvejais, kai ją reikia įrodinėti. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

65. Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

66. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus 2024 m. spalio 8 d. specialisto išvadoje Nr. G 375/2024(10) nurodyta, kad M. S. nustatyta poodinės kraujosruvos akių vokuose, kraujosruvos akių junginėse, muštinės žaizdos dešinės akies viršutiniame voke, kairiame antakyje – kaktoje, kraujosruvos pakaušio, veido, skruostų minkštuose audiniuose, dešinės akiduobės apatinės ir vidinės sienelių, nosies kaulų ir kremzlių skeveldriniai lūžimai, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio pusrutulio momeninės – pakaušinės skilčių projekcijoje, po voratinkliniu dangalu abiejų pusrutulių kaktinių, dešinio pusrutulio kaktinės, smilkininės, pakaušinės skilčių projekcijose, į skilvelius, galvos smegenų kairio pusrutulio smilkininės kaktinės, momeninės skilčių sumušimai, odos nubrozdinimai veide, trauminės kilmės koma, kas komplikavosi kairės vidurinės arterijos tromboze, išeminiu insultu kairiame galvos smegenų pusrutulyje. Iš byloje pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 6 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. nukentėjusiajam M. S. buvo suteiktos gydymo paslaugos už 18 733,18 Eur, kurios buvo apmokėtos Valstybinės ligonių kasos privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis (b. l. 110, t. 2). Kaltinamasis T. J. su pareikštu ieškiniu sutiko, jo neginčijo.

67. Nagrinėjamu atveju ieškinio pagrįstumą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, todėl, kaltinamąjį pripažinus kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, civilinis ieškinys tenkintinas, iš kaltinamojo T. J. priteistina 18 733,18 Eur žalos atlyginimo Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.

Dėl nukentėjusiojo M. S. civilinio ieškinio

68. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. S. atstovas advokatas V. S. pareiškė civilinį ieškinį, juo prašo priteisti iš kaltinamojo T. J. 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam M. S. (b. l. 93-95, t. 2).

69. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių. Asmens sveikatai ar gyvybei nusikalstamais veiksmais padaryta neturtinė žala atlyginama visais atvejais (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis, BPK 109 straipsnis, CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, pasekmes, nuteistojo materialinę padėtį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas, patirtų praradimų įtaka žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, santykiams ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, Nr. 2K?429/2013, Nr. 2K-331-976/2018).

70. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai neturtinė žala yra padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sutrikdymo, atlikto tyčiniais kaltinimo veiksmais, neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui, dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, šios aplinkybės yra prioritetinės ir nelaikytinos lygiavertėmis su kitomis, tokiomis kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509-489/2015, Nr. 2K-300-222/2017, Nr. 2K-334-699/2017). Pagal formuojamą teismų praktiką matyti, kad baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, priteistos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1 449 Eur iki 100 000 Eur, paprastai didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiojo patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su negrįžtamu neigiamu poveikiu sveikatai, ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-54-677/2015, Nr. 2K-101-677/2015, Nr. 2K-244-942/2015, Nr. 2K-604-788/2015, Nr. 2K-300-222/2017, Nr. 2K-17-648/2017, Nr. 2K-300-222/2017, Nr. 2K-100-696/2018, Nr. 2K-143-1073/2020). Vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų taip pat yra šalies ekonominio gyvenimo rodiklis, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007).

71. Kaltinamojo T. J. nusikalstamais veiksmais nukentėjusysis M. S. buvo sunkiai sužalotas, jam buvo diagnozuoti daugybiniai sužalojimai, t. y. poodinės kraujosruvos akių vokuose, kraujosruvos akių junginėse, muštinės žaizdos dešinės akies viršutiniame voke, kairiame antakyje – kaktoje, kraujosruvos pakaušio, veido, skruostų minkštuose audiniuose, dešinės akiduobės apatinės ir vidinės sienelių, nosies kaulų ir kremzlių skeveldriniai lūžimai, taip pat kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio pusrutulio momeninės – pakaušinės skilčių projekcijoje, po voratinkliniu dangalu abiejų pusrutulių kaktinių, dešinio pusrutulio kaktinės, smilkininės, pakaušinės skilčių projekcijose, į skilvelius, galvos smegenų kairio pusrutulio smilkininės kaktinės, momeninės skilčių sumušimai, odos nubrozdinimai veide, trauminės kilmės koma, kas komplikavosi kairės vidurinės arterijos tromboze, išeminiu insultu kairiame galvos smegenų pusrutulyje. Dėl patirtų sužalojimų M. S. ilgą laiką gydėsi, patyrė liekamojo pobūdžio žalą – Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno III teritorinio skyriaus 2024 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. STS-10207 jam neterminuotai nustatytas net 90 proc. netekto dalyvumo (10 proc. dalyvumo) lygis, nurodant, jog 10 proc. dalyvumo lygis nustatomas neterminuotai, nes sveikatos būklės pagerėjimo nesitikima; 2024 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. STS-10208 M. S. neterminuotai nustatytas individualios pagalbos kompensacijos poreikis. Taigi M. S. nustatytos pasekmės yra iš esmės negrįžtamos, nukentėjusiojo sveikata niekuomet neatsistatys į buvusią iki sužeidimo padėtį, o potrauminiai reiškiniai kels nepatogumus iki gyvenimo pabaigos. Įvykio ir gydymo metu M. S. patyrė fizinį skausmą, stresą, didelius dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, buvo operuotas.

72. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad M. S. patirta neturtinė žala yra itin ženkli. Lietuvos Respublikos teismai ne kartą baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymo, kuriose nukentėjusiesiems sukelti negrįžtami padariniai, priteisė neturtinę žalą, kurios dydis artimas nukentėjusiojo M. S. civiliniame ieškinyje prašomai priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai: baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244-942/2015 nukentėjusiajam nustatytas vienos akies visiškas aklumas ir priteista 20 000 Eur neturinė žala; baudžiamojoje byloje Nr. 2K-604-788/2015 nustatyta, kad nukentėjusiajam išsivystė smegenų suspaudimas, pabrinkimas, koma ir priteista 20 000 Eur neturinė žala; baudžiamojoje byloje Nr. 2K-300-222/2017 nustatyta, kad nukentėjusiajam išsivystė epilepsija, jis prarado 55 proc. darbingumo, dėl sveikatos būklės uždrausta vairuoti transporto priemonę, negalima būti prie ugnies ar vandens šaltinių ir priteista 23 000 Eur neturtinė žala; baudžiamojoje byloje Nr. 1A-278-627/2024 nustatyta, kad nukentėjusysis prarado blužnį ir jam priteista 24 000 Eur neturinė žala. Taip pat įvertintini laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2024 m. įvykę ekonominiai pokyčiai.

73. Esant išdėstytoms aplinkybėms, įvertinus nuteistojo T. J. padaryto neatkuriamo M. S. sveikatos sutrikdymo mastą, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, taip pat tai, jog kaltinamasis T. J. su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka, civilinis ieškinys tenkintinas, iš kaltinamojo T. J. priteistina 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo M. S..

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

74. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATB-B-2024-15659 nukentėjusiajam M. S. suteikta antrinė teisinė pagalba, jo įgaliotuoju atstovu paskirtas advokatas V. S. (b. l. 19-23, t. 2). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2025 m. sausio 15 d. pažymą Nr. APD-2025-00578, joje nurodyta, kad nukentėjusiojo M. S. antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 626,09 Eur.

75. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, nusprendžia iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

76. Atsižvelgęs į byloje pateiktus duomenis apie kaltinamojo T. J. turtinę padėtį, taip pat į tai, kad šiuo nuosprendžiu iš kaltinamojo T. J. priteista 18 733,18 Eur žalos atlyginimo Klaipėdos teritorinei ligonių kasai ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo M. S., teismas konstatuoja, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

77. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

77.1. nuoplova, supakuota į voką Nr. 004101 (PADIS kodas 00000221356);

77.2. biologinė (DNR) nuoplova, supakuota į voką Nr. 1117 (PADIS kodas 00000221713);

77.3. butelis nuorūka, supakuotas į dėžę Nr. 1118 (PADIS kodas 00000221714);

77.4. butelis su nuorūka, supakuotas į dėžę Nr. 1119 (PADIS kodas 00000221715);

77.5. 2 vnt. butelių, supakuotų į dėžę Nr. 1120 (PADIS kodas 00000221716);

77.6. 2 daktiloskopinės plokštelės, supakuotos į paketą Nr. 1121 (PADIS kodas 00000221717);

77.7. biologinė (DNR) nuoplova, supakuota į voką Nr. 1122 (PADIS kodas 00000221718);

77.8. butelis su skysčiu, supakuotas į dėžę Nr. 1124 (PADIS kodas 00000221720);

77.9. daktiloskopinė plokštelė, supakuota į voką Nr. 1125 (PADIS kodas 00000221721);

77.10. biologinė (DNR) nuoplova, supakuota į voką Nr. 1128 (PADIS kodas 00000221724);

77.11. butelis, supakuotas į dėžę Nr. 1129 (PADIS kodas 00000221725);

77.12. cigaretės, supakuotos į voką Nr. 1130 (PADIS kodas 00000221726);

77.13. patalynė, supakuota į dėžę Nr. 1132 (PADIS kodas 00000221728);

77.14. biologinė (DNR) nuoplova, supakuota į voką Nr. 1133 (PADIS kodas 00000221729);

77.15. paklotas, supakuotas į dėžę Nr. 1134 (PADIS kodas 000002217230);

77.16. stiklo šukės, supakuotos į dėžę Nr. 1135 (PADIS kodas 000002217231);

77.17. stiklo šukės, supakuotos į voką Nr. 1136 (PADIS kodas 000002217232);

77.18. cigaretės, supakuotos į voką Nr. 1137 (PADIS kodas 000002217233);

77.19. biologinė (DNR) nuoplova, supakuota į voką Nr. 1138 (PADIS kodas 000002217234);

77.20. biologinė (DNR) nuoplova, supakuota į voką Nr. 1139 (PADIS kodas 000002217235);

77.21. cigaretės, supakuotos į voką Nr. 1140 (PADIS kodas 000002217236);

77.22. biologinė (DNR) nuoplova, supakuota į voką Nr. 1141 (PADIS kodas 000002217237);

77.23. biologinė (DNR) nuoplova, supakuota į voką Nr. 1142 (PADIS kodas 000002217238);

77.24. biologinė (DNR) nuoplova, supakuota į voką Nr. 1143 (PADIS kodas 000002217239);

77.25. 2 vnt. butelių, supakuoti į dėžę Nr. 1145 (PADIS kodas 000002217241);

77.26. daktiloskopinė plokštelė, supakuota į voką Nr. 1146 (PADIS kodas 000002217242);

77.27. pagalvės užvalkalas, supakuotas į paketą Nr. 1147 (PADIS kodas 000002217243);

77.28. butelis su dėmėmis, supakuotas į dėžę Nr. 1148 (PADIS kodas 000002217244);

77.29. biologinė (DNR) nuoplova, supakuota į voką Nr. 1149 (PADIS kodas 000002217245);

77.30. M. S. DNR ėminys, supakuotas į voką (PADIS kodas 00000222076);

77.31. M. S. dešinės rankos nagų nuokarpos, supakuotos į voką Nr. 13716 (PADIS kodas 00000222077);

77.32. M. S. kairės rankos nagų nuokarpos, supakuotos į voką Nr. 13717 (PADIS kodas 00000222078);

77.33. T. J. panagių ėminys nuo abiejų rankų pirštų, supakuotas į voką (PADIS kodas 00000275068);

77.34. T. J. DNR ėminys, supakuotas į voką (PADIS kodas 00000275069);

77.35. marškiniai, supakuoti į paketą Nr. 473953 (PADIS kodas 00000275070), saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (b. l. 77-122, 146-153, t. 1);

77.36. 3 vnt. kvapo pėdsakų, supakuotų į stiklainius Nr. 1113, Nr. 1114, Nr. 115;

77.37. 1 vnt. foninio kvapo, supakuoto į stiklainį Nr. Nr. 115, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro Kinologijos valdybos 2-ajame skyriuje (b. l. 144-145, t. 1); nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

78. T. J. mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy A05“ su 2 vnt. SIM kortelių Tele2, supakuoti į paketą Nr. Policija 002099 (PADIS kodas 00000275065) nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini teisėtam savininkui T. J. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

79. T. J. priklausančios 24,06 Eur piniginės lėšos, supakuotos į voką Nr. 002100 (PADIS kodas 00000274350), saugomos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (b. l. 49-52, t. 4), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinos teisėtam savininkui T. J. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

80. Kaltinamasis T. J. 2025 m. sausio 24 d. pateikė teismui Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2024 m. padėką ir 2025 m. sausio 15 d. sprendimą dėl suimtojo T. J. skatinimo (DOK-2378) ir prašo juos pridėti prie bylos. Atsižvelgus į tai, kad minėti duomenys buvo pateikti teismui pabaigus įrodymų tyrimą ir atidėjus teismo procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą, šiuos dokumentus atsisakytina priimti ir jie grąžintini kaltinamajam.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

T. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 6 (šešių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, T. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – 4 (keturių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 5, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti T. J. galutinę subendrintą bausmę – 4 (keturių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką T. J. įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2024 m. rugpjūčio 7 d. iki 2025 m. vasario 10 d., vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Bausmės pradžią T. J. nustatyti nuo 2025 m. vasario 10 d.

T. J. kardomąją priemonę – suėmimą – pratęsti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. S. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo T. J. 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą M. S., gim. 1975 m. kovo 13 d.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo T. J. 18 733,18 Eur (aštuoniolikos tūkstančių septynių šimtų trisdešimt trijų eurų 18 ct) turtinės žalos atlyginimą Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) nuoplovą, supakuotą į voką Nr. 004101 (PADIS kodas 00000221356);

2) biologinę (DNR) nuoplovą, supakuotą į voką Nr. 1117 (PADIS kodas 00000221713);

3) butelį su nuorūka, supakuotą į dėžę Nr. 1118 (PADIS kodas 00000221714);

4) butelį su nuorūka, supakuotą į dėžę Nr. 1119 (PADIS kodas 00000221715);

5) 2 vnt. butelių, supakuotų į dėžę Nr. 1120 (PADIS kodas 00000221716);

6) 2 daktiloskopines plokšteles, supakuotas į paketą Nr. 1121 (PADIS kodas 00000221717);

7) biologinę (DNR) nuoplovą, supakuotą į voką Nr. 1122 (PADIS kodas 00000221718);

8) butelį su skysčiu, supakuotą į dėžę Nr. 1124 (PADIS kodas 00000221720);

9) daktiloskopinę plokštelę, supakuotą į voką Nr. 1125 (PADIS kodas 00000221721);

10) biologinę (DNR) nuoplovą, supakuotą į voką Nr. 1128 (PADIS kodas 00000221724);

11) butelį, supakuotą į dėžę Nr. 1129 (PADIS kodas 00000221725);

12) cigaretes, supakuotas į voką Nr. 1130 (PADIS kodas 00000221726);

13) patalynę, supakuotą į dėžę Nr. 1132 (PADIS kodas 00000221728);

14) biologinę (DNR) nuoplovą, supakuotą į voką Nr. 1133 (PADIS kodas 00000221729);

15) paklotą, supakuotą į dėžę Nr. 1134 (PADIS kodas 000002217230);

16) stiklo šukes, supakuotas į dėžę Nr. 1135 (PADIS kodas 000002217231);

17) stiklo šukes, supakuotas į voką Nr. 1136 (PADIS kodas 000002217232);

18) cigaretes, supakuotas į voką Nr. 1137 (PADIS kodas 000002217233);

19) biologinę (DNR) nuoplovą, supakuotą į voką Nr. 1138 (PADIS kodas 000002217234);

20) biologinę (DNR) nuoplovą, supakuotą į voką Nr. 1139 (PADIS kodas 000002217235);

21) cigaretes, supakuotas į voką Nr. 1140 (PADIS kodas 000002217236);

22) biologinę (DNR) nuoplovą, supakuotą į voką Nr. 1141 (PADIS kodas 000002217237);

23) biologinę (DNR) nuoplovą, supakuotą į voką Nr. 1142 (PADIS kodas 000002217238);

24) biologinę (DNR) nuoplovą, supakuotą į voką Nr. 1143 (PADIS kodas 000002217239);

25) 2 vnt. butelių, supakuotus į dėžę Nr. 1145 (PADIS kodas 000002217241);

26) daktiloskopinę plokštelę, supakuotą į voką Nr. 1146 (PADIS kodas 000002217242);

27) pagalvės užvalkalą, supakuotą į paketą Nr. 1147 (PADIS kodas 000002217243);

28) butelį, supakuotą į dėžę Nr. 1148 (PADIS kodas 000002217244);

29) biologinę (DNR) nuoplovą, supakuotą į voką Nr. 1149 (PADIS kodas 000002217245);

30) M. S. DNR ėminį, supakuotą į voką (PADIS kodas 00000222076);

31) M. S. dešinės rankos nagų nuokarpas, supakuotas į voką Nr. 13716 (PADIS kodas 00000222077);

32) M. S. kairės rankos nagų nuokarpas, supakuotas į voką Nr. 13717 (PADIS kodas 00000222078);

33) T. J. panagių ėminį nuo abiejų rankų pirštų, supakuotą į voką (PADIS kodas 00000275068);

34) T. J. DNR ėminį, supakuotą į voką (PADIS kodas 00000275069);

35) marškinius, supakuotus į paketą Nr. 473953 (PADIS kodas 00000275070);

36) 3 vnt. kvapo pėdsakų, supakuotų į stiklainius Nr. 1113, Nr. 1114, Nr. 115;

nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – T. J. mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A05“ su 2 vnt. SIM kortelių Tele2, supakuotus į paketą Nr. 002099 (PADIS kodas 00000275065), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti teisėtam savininkui T. J..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – T. J. 24,06 Eur (dvidešimt keturių eurų 06 ct) pinigines lėšas, supakuotas į voką Nr. 002100 (PADIS kodas 00000274350), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti teisėtam savininkui T. J..

Skaitmenines laikmenas su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti byloje.

Atsisakyti priimti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2024 m. padėką, Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2025 m. sausio 15 d. sprendimą dėl suimtojo T. J. skatinimo (DOK-2378) ir nuosprendžiui įsiteisėjus, juos grąžinti T. J..

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo jo kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Tauragės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmus.