Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-02-21 · Civilinė byla Nr. 2YT-3363-608/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-02-21
Bylos Nr.
2YT-3363-608/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-24832-2022-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Lidija Valentukonytė (pirm.)
Pareiškėjas
J. B.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Civilinė byla Nr. 2YT-3363-608/2023Proceso Nr. 2-68-3-24830-2022-4
Procesinio dokumento kategorijos: 3.2.3.5;3.4.5.20(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė,sekretoriaujant Marijai Stefanovičienei,dalyvaujant pareiškėjai J. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir teismo leidimo išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja J. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo atnaujinti terminą atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo J. Ž. mirties, išduoti leidimą atsisakyti palikimo, atsiradusio po palikėjo J. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) nepilnamečio įpėdinio D. Ž. vardu. Pareiškėja nurodo, kad pareiškėja praleido terminą palikimui priimti, nes žinodama apie palikėjo skolų ir turimo turto santykį neketino priimti palikimo, tačiau nežinojo, kad būtina atlikti palikimo atsisakymo įforminimo nepilnamečio vaiko vardu veiksmus. Apie tai, kad pareiškėja privalo nepilnamečio vaiko vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą pareiškėja sužinojo tik 2022 m. rugsėjo 21 d., gavusi raštą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos. Pareiškėja nurodė, kad su palikėju ryšių nepalaikė. Pareiškėja laiko, kad atsisakymas nuo palikimo nepilnamečio vaiko teisių nepažeis, nes palikėjas turto neturėjo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui nemokėjo, turėjo daug skolų, yra užvestos trys vykdomosios bylos dėl išieškojimo iš palikėjo J. Ž. Palikėjas daugiau nepilnamečių įpėdinių neturi.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimuose nurodė, kad pareiškimo patenkinimui neprieštarauja. Kadangi suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas visiškai.

Medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b.l. 1). Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis kopija patvirtina, kad J. Ž. mirė būdamas ištuokoje ir turėjo vieną vaiką – D. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini) (b.l. 12). Nepilnamečiai palikėjo vaikai yra pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašto „Dėl paveldėjimo teisių įgyvendinimo“ matyti, kad palikėjo J. Ž. įpėdiniai per įstatymo nustatytą terminą nepriėmė palikimo, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kaip institucija, paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujanti valstybę, inicijavo J. Ž. palikimo priėmimą valstybės vardu (b.l. 6-8). Minėtame rašte nurodyta, kad J. Ž. palikimą sudaro uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „INVL ASSET Management“ pensijų kaupimo sąskaitoje sukauptos lėšos – 2022 m. rugpjūčio 24 d. duomenimis turimų fondo vienetų likutis buvo (duomenys neskelbtini), kito turto nenustatyta. J. Ž. atžvilgiu užvestos vykdomosios bylos antstolio Mindaugo Dapkaus, Brigitos Palavinskienės, Dainiaus Šidlausko kontorose, įsipareigojimų suma Valstybinei mokesčių inspekcijai nežinoma.

Gimimo liudijimo kopija patvirtina, kad nepilnamečio D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvai yra pareiškėja J. B. ir palikėjas J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b.l. 9). Palikimo atsiradimo metu D. Ž. nėra sulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus, todėl palikimo ar atsisakymo nuo palikimo veiksmus jo vardu atlieka pareiškėja, kaip atstovė pagal įstatymą. Pareiškėja yra praleidusi įstatymo nustatytą terminą priimti J. Ž. palikimą ar atsisakyti palikimo nepilnamečio vaiko vardu.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad nepilnamečio vaiko tėvai neturi teisės be išankstinio teismo leidimo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. birželio 30 d. apžvalgoje „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“ yra išaiškinęs, kad viešasis interesas prioritetiškai ginti ir saugoti vaikų interesus geriausiai gali būti užtikrinamas būtent teismui sprendžiant dėl leidimo leisti vaiko atstovams pagal įstatymą priimti ar atsisakyti priimti palikimą vaiko vardu išdavimo (neišdavimo). Tuo atveju, jei įpėdinis yra nepilnametis ir jo vardu veikia atstovai pagal įstatymą arba globėjai, jie ir išreiškia nepilnamečio valią dėl palikimo atsisakymo ar nepriėmimo. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą teismo leidimas priimti palikimą (atsisakyti priimti palikimą) nepilnamečio vaiko vardu yra būtinas tėvams ir kitiems nepilnamečio vaiko atstovams pagal įstatymą. Minėtoje apžvalgoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, kad kai į notarą kreipiasi asmuo dėl paveldėjimo, notaras patikrina, ar nėra nepilnamečių įpėdinių ir informuoja vaiko atstovą pagal įstatymą (tėvą, globėją) apie vaiko teisę paveldėti bei apie atstovo pareigą kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo, taip pat šią informaciją pateikia vaiko teisių apsaugos tarnybai. Tai notaras atlieka nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007, yra išaiškinęs, kad teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti ar atsisakyti priimti palikimą pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. kovo 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007, yra pasisakęs, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų.

Terminą palikimui priimti ar atsisakyti jį priimti nepilnametis D. Ž. praleido ne dėl savo kaltės, nes jis, būdamas nepilnametis, neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.8 straipsnis). Pareiškėja paaiškino, kad neketino priimti palikimo nepilnamečio vaiko vardu, nes dėl palikėjo turimų skolų palikimo priėmimas neatitinka nepilnamečio vaiko interesų, tačiau nežinojo, kad jai, kaip įstatyminei savo vaiko atstovei, būtina įstatymo nustatyta tvarka išreikšti valią atsisakyti palikimo nepilnamečio vaiko vardu. Tokios pareiškėjos nurodytos aplinkybės pripažįstamos svarbiomis termino praleidimo priežastimis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apžvalgoje „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“ yra išaiškinęs, jog pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali būti tada, kai paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą. Tokiu atveju turi būti nurodomas konkretus tiek paveldimo turto, tiek skolų dydis. Neigiamas palikimo apyrašas teismų praktikoje vertinamas kaip pagrįsta priežastis nepilnamečio vaiko atstovams atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nenurodė ir nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių bendrą palikėjo skolų bei turimo turto vertės santykį, tačiau iš teismų sistemos LITEKO duomenų (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-34105-1044/2021, administracinio nusižengimo byla Nr. A18.-358-818/2021, Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-3487-341/2017 ir kt.) matyti, kad iš palikėjo yra priteistos skolos kreditoriams civilinėse bylose, taip pat paskirtos piniginės baudos administracinių nusižengimų bylose, kuriose išieškotinos sumos viršija Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašte „Dėl paveldėjimo teisių įgyvendinimo“ nurodyto palikėjo turto vertę. Iš teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad palikėjo atžvilgiu išnagrinėtose civilinėse ir administracinių nusižengimų bylose išduoti vykdomieji raštai daugiau nei penkis metus negrąžinti juos išdavusiai institucijai, kas sudaro pagrindą konstatuoti, jog palikėjas neturi turto ir/ar piniginių lėšų, į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas. Taigi, nors byloje nėra pakankamai duomenų apie tikslų palikėjo skolų ir jo turimo turto vertės dydį, tačiau minėti duomenys yra pakankami patvirtinti neigiamam palikimą sudarančio turto balansui.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius 2023 m. sausio 17 d. išvadoje dėl D. Ž. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad pareiškėjos prašymo išduoti teismo leidimą atsisakyti J. Ž. palikimo nepilnamečio vaiko vardu patenkinimas nepažeis nepilnamečio D. Ž. teisių ir geriausių interesų (b.l. 27-29).

Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad palikimo priėmimas pažeistų nepilnamečio D. Ž. turtinius interesus, nes sąlygotų papildomas išlaidas, tačiau palikimą sudarančio turto balansui esant neigiamam, įpėdinis neįgytų turtinės naudos. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, teismas laiko, kad pareiškėjos prašymas dėl leidimo atsisakyti priimti J. Ž. palikimą nepilnamečio vaiko D. Ž. vardu yra pagrįstas, o šiam veiksmui atlikti įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, kas sudaro Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą praleistą terminą atnaujinti ir išduoti pareiškėjai leidimą atsisakyti J. Ž. palikimo nepilnamečio vaiko D. Ž. vardu.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, sudarančios 26,56 EUR, priteisiamos iš pareiškėjos valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291 straipsniu, 578 straipsnio 1 dalimi, 582 straipsniu teismas

nutaria:

pareiškimą patenkinti visiškai.

Atnaujinti pareiškėjai J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą nepilnamečio vaiko D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu atsisakyti J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimo.

Leisti pareiškėjai J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu atsisakyti J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimo.

Priteisti iš pareiškėjos J. B. valstybei 26,56 EUR (dvidešimt šešis eurus, penkiasdešimt šešis euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Ši nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lidija Valentukonytė