Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės biudžetinės įstaigos (toliau – ir BĮ) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotajai atstovei Laurai Morkūnei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo ieškovės BĮ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams S. M. ir V. S. dėl nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo motinos, laikino tėvo valdžios ribojimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir kitų klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje – J. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

9.5. 2025 m. liepos 22 d. pagalbos plane yra nurodyta, kad atvejo vadybos posėdžio metu buvo nuspręsta S. M. ir V. S. teikti bendrąsias socialines paslaugas ir sekantį atvejo vadybos posėdį organizuoti 2025 m. spalio mėn. Esant poreikiui anksčiau (el. b. l. 148–153).

Dėl vaiko atskyrimo nuo motinos

11. CK 3.179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų. Taigi, vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių nesant tėvų kaltės. CK 3.179 straipsnio 1 dalyje išdėstytos dvi tarpusavyje susijusios aplinkybės, kai vaikas teismo sprendimu gali būti atskiriamas nuo tėvų: pirma, abu tėvai ar vienas iš jų dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena ar negali gyventi su vaiku, ir antra, reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Kadangi vaiką galima atskirti nuo tėvų tik susiklosčius objektyvioms aplinkybėms, būtent jos turi lemti tėvų negalėjimą vykdyti pareigų savo vaikams, o tėvų veiksmai neturi būti kalti. Jei tėvai kalti, kad nevykdo pareigų vaikams, t. y. nenustatoma objektyvių aplinkybių, dėl kurių jie negali visa apimtimi šito daryti, tėvų valdžia ribojama CK 3.180 straipsnio pagrindu.

12. Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1423/2002; 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-965/2003; 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017; ir kt.).

13. Ieškovės teigimu nagrinėjamu atveju prašoma taikyti valdžios apribojimo būdą atskyrimą dėl to, kad dėl negalėjimo įgyvendinti motinos valdžią vaiko atžvilgiu nėra atsakovės kaltės, be to, atskyrimas atitinka geriausius vaiko interesus paliekant vaiką gyventi šeimoje. Nors atsakovė šiuo metu gyvena kartu su vaiku ir globėja, tačiau būtent globėja atskyrus vaiką turės užtikrinti geriausius vaiko interesus, taip pat ir santykyje su motina.

14. Iš byloje esančių įrodymų ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų yra matyti, kad:

14.1. Atsakovei yra nustatytas neįgalumas nuo 2011 m. spalio 16 d. iki 2052 m. rugpjūčio 19 d., taip pat nuo 2025 m. vasario 26 d., dalyvumo lygis 40 proc. (el. b. l. 87);

16. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju atsakovės netinkamas elgesys su nepilnamečiu vaiku B. S. yra nulemtas objektyvių aplinkybių – atsakovės (vaiko motinos) nepajėgumu savarankiškai prižiūrėti vaiką ir juo pasirūpinti dėl savo elgesio, galimai nulemto ligų ir kitų gretutinių veiksnių, jos psichologinės savijautos, psichinės būklės, tėvystės ir socialinių įgūdžių stokos. Atsakovė dėl turimų psichinės sveikatos problemų savarankiškai negeba atliepti vaiko poreikių, užtikrinti nuoseklios bei įvairiapusės vaiko priežiūros, užtikrinti tinkamų ir saugių vaiko gyvenimo sąlygų. Esant nustatytoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, konstatavus, jog šiuo metu vaiko motina nėra pajėgi užtikrinti visapusišką vaiko priežiūrą ir jo vystymąsi, yra pagrindas nepilnametį vaiką B. S. atskirti nuo jo motinos atsakovės. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad priežastys, dėl kurių nagrinėjamu atveju taikomas CK 3.179 straipsnyje įtvirtintas vaiko atskyrimo nuo motinos institutas, yra ne pati atsakovės liga, o atsakovės elgesys, kuris gali būti nulemtas jos ligos ir neleidžiantis jai tinkamai pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jam saugią ir sveiką aplinką darniam vystymuisi.

17. Atskirtiems nuo tėvų vaikams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis). Atskyrus vaikus nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad vaikų atskyrimas nuo tėvų iš esmės atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį neriboja vaikų teisių ir pareigų, susijusių su tėvais, t. y. jos lieka be ribojimų tokios, kokios nustatytos įstatyme. Pažymima, kad vaiko atskyrimas nuo motinos panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo motinos buvo atskirtas (CK 3.181 straipsnio 1 dalis). Vaiką atskyrus šeimai ir toliau bus teikiama socialinė pagalba.

Dėl tėvo valdžios laikino apribojimo

18. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo.

19. Iš byloje esančių įrodymų ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų yra matyti, kad:

19.3. Ieškinyje yra nurodyta, kad vaiko tėvas V. S. dirba užsienyje, tačiau realiai savo vaiko neaugina (el. b. l. 1–10). Ieškovės įgaliotoji atstovė paaiškino, kad atsakovas yra užsienyje. Jis neplanuoja grįžti artimiausius kelis metus (2025 m. rugpjūčio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas: 32 min. 45 sek.). Atsakovas turi santykį su vaiku, tačiau nesirūpina jo kasdieniais poreikiais (2025 m. rugpjūčio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas: 33 min. 00 sek.);

20. Byloje nustatyta, kad atsakovas šiuo metu tinkamai nesirūpina savo sūnumi, negali užtikrinti saugių, tinkamų vaikui gyvenimo sąlygų, pasirūpinti visais vaiko poreikiais, kadangi šiuo metu gyvena ir dirba užsienyje, tačiau, periodiškai grįžęs į Lietuvą, su sūnumi abipusiai priimtinu laiku bendrauja, išlaikymą sūnui teikia. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ateityje tikisi įsikurti savo būste, kur galės pasiimti vaiką ir auginti jį pats, be to, įvertinus tai, kad atsakovas su sūnumi bendrauja, išlaikymą jam teikia, teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrįstai prašo terminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią jo nepilnamečio sūnaus atžvilgiu pagrįstai tikintis, kad atsakovas pakeis savo gyvenimo būdą, norės ir galės pats savarankiškai auginti sūnų, todėl tenkina ir šį ieškinio reikalavimą.

21. Sprendimo dalis dėl tėvo valdžios apribojimo vykdoma skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 496 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo

22. Pagal CPK 403 straipsnį ieškinyje dėl tėvų valdžios apribojimo ar vaiko atskyrimo nuo tėvų turi būti nurodytas asmuo ar vaikų globos (rūpybos) įstaiga, kurioje (su kuriuo) tikslinga nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ieškinį patenkinus iki teismo sprendimo dėl nuolatinės vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią (atskirti vaiką nuo tėvų), teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl nuolatinės vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

23. Atskyrus vaiką nuo atsakovės ir apribojus atsakovui tėvo valdžią ieškovė byloje prašo nepilnamečio vaiko B. S. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti su laikinąja globėja, t. y. trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

24.1. B. S. deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2017 m. lapkričio 10 d. yra adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 83);

24.2. Atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2023 m. sausio 16 d. yra adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 83);

24.3. Ukmergės rajono savivaldybės mero 2025 m. kovo mėn. potvarkiu nustatyta likusiam be tėvų globos B. S. vaiko laikinoji globa nuo 2025 m. kovo 31 d. Skirta vaiko globėja J. B.. Nustatyta vaiko globos bei gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 37);

24.4. 2025 m. gegužės 9 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte yra nurodyta, kad vaikui nustatyta laikinoji globa (rūpyba). Globėja tinkamai atlieka savo pareigas užtikrindama saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas vaikui. Tarpusavio ryšys tarp vaiko ir globėjo yra stiprus, jie gerai sutaria. Rekomenduojama tęsti vaiko laikinąją globą (rūpybą), kad būtų užtikrinta jo gerovė ir tolesnė raida. Aplankymo metu vaiko teisių pažeidimų nenustatyta (el. b. l. 54);

24.5. 2025 m. liepos 22 d. pagalbos plane yra nurodyta, kad B. S. globėja J. B. vaiku rūpinasi tinkamai, užtikrina geriausius jo interesus (el. b. l. 148–153).

24.6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, paaiškino, kad augina vaiką nuo pirmųjų dienų kaip savo vaiką (2025 m. rugpjūčio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas: 39 min. 50 sek.). Šiuo metu prižiūri vaiką ir prižiūrės (2025 m. rugpjūčio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas: 40 min. 10 sek.).

25. Byloje nėra ginčo, kad nepilnametis vaikas gyvena trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, šeimoje, kur vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, užtikrinta saugi, stabili aplinka.

26. Esant teismo nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, nepilnamečio vaiko B. S. laikina gyvenamoji vieta nustatoma su Ukmergės rajono savivaldybės mero 2025 m. kovo mėn. potvarkiu dėl vaikui laikinosios globos nustatymo paskirta laikinąja globėja, trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, J. B..

27. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškinio reikalavimas tenkinamas – iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjimo dienos nepilnamečio vaiko B. S. gyvenamąją vietą nustatyti J. B. gyvenamojoje vietoje.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

28. Apribojus tėvų valdžią (atskyrus vaiką nuo tėvų) tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

29. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; kt.). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.).

30. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).

31. Nagrinėjamu atveju ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovės nepilnamečiui sūnui išlaikymą po 200,00 Eur, o iš atsakovo po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sūnaus pilnametystės.

32. Nuo 2025 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga sudaro 1 038 Eur arba 777 Eur atskaičius mokesčius. Taigi orientacinis išlaikymo dydis, tenkantis vienam iš tėvų, jų turtinei padėčiai esant pakankamai išlaikymo pareigos vykdymui, yra apie 388,50 Eur (777 Eur / 2).

33. Kaip minėta, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

34. Atsakovas su ieškiniu prašomu priteisti išlaikymo dydžiu (300,00 Eur / mėn.) sutinka. Atsakovė su ieškiniu prašomu priteisti išlaikymo dydžiu (200 Eur / mėn.) nesutinka nurodydama, kad tokia išlaikymo suma nėra proporcinga jos turtinei padėčiai bei patiriamoms išlaidoms, jos pajamos sudaro apie 300 Eur / mėn., kuriuos ji gauna iš valstybės. Atsakovė prašė priteistino išlaikymo dydį sumažinti.

35.1. Atsakovas nuo 2024 m. rugsėjo 4 d. dirba (duomenys neskelbtini). Jo draudžiamosios pajamos 2025 m. balandžio mėn. sudarė 1 715,00 Eur (el. b. l. 81);

35.2. Ukmergės rajono savivaldybės mero 2025 m. kovo mėn. potvarkiu nustatyta, kad lėšos vaiko išlaikymui mokamos nuo šio potvarkio 1 punkte nurodytos datos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (el. b. l. 37);

35.3. Atsakovės pajamas 2025 m. gegužės 1 d. sudarė: netekto darbingumo / negalios pensija – 302,11 Eur; vienišo asmens išmoka – 42,29 Eur (el. b. l. 85);

35.4. 2025 m. liepos 22 d. pagalbos plane yra nurodyta, kad V. S. <…> su vaiku bendrauja, teikia išlaikymą. S. M. Užimtumo tarnyboje neregistruota. <…> Skolos už ryšio paslaugas dar neišmokėjo (el. b. l. 148–153);

35.6. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad vaiko motinos S. M. pajamos yra mažos, tik neįgalumo išmoka (el. b. l. 134–137). Atsakovų atstovė paaiškino, kad atsakovė dėl savo sveikatos būklės neturi galimybės užsidirbti tam, kad gautų didesnes pajamas. Kiek jai valstybė skiria, tiek ji ir turi (2025 m. rugpjūčio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas: 37 min. 20 sek.);

35.7. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinyje yra duomenys, kuriuose atsakovas V. S. yra nurodęs: jis išvykęs į užsienį (duomenys neskelbtini), dirba, sūnų B. prižiūri senelė, S. M. motina J. B.. Jis išvažiuoja į užsienį dirbti dviems mėnesiams, grįžta į Lietuvą 2–3 savaitėms. V. S. yra sutaręs su J. B. dėl sūnaus B. priežiūros, pervedinėja pinigus vaikui išlaikyti. <...> V. S. planuoja dar kelis metus dirbti užsienyje, nes nori įsigyti pinigų įsigyti būstą (el. b. l. 134–137);

35.8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, paaiškino, kad pas juos išlaidos didelės (2025 m. rugpjūčio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas: 40 min. 40 sek.). Atsakovai savo būsto neturi (2025 m. rugpjūčio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas: 40 min. 45 sek.). Atsakovei reikia vaistų, pragyventi (2025 m. rugpjūčio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas: 41 min. 30 sek.). Kai nebus senelės, jai bus papildoma našta, jeigu teismas priteis ieškovės siūlomą išlaikymo dydį (2025 m. rugpjūčio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas: 41 min. 50 sek.).

36. Teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovai turi vieną išlaikytinį. Nenustatyta, kad atsakovas turi ribotą darbingumą, o išlaikymas vaikui yra tęstinio pobūdžio. Byloje esančiais duomenimis atsakovas dirba užsienyje ir teikia išlaikymą vaikui. Atsakovė turi ribotą darbingumą. Darbo paieškas, be abejo, apsunkina atsakovės psichinė būsena, sąlygojanti situacijos kritinio vertinimo nebuvimą. Vis dėlto nepilnamečio vaiko būtinieji poreikiai maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir ugdymui turi būti bent minimaliai tenkinami kiekvieną dieną.

37. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teismo posėdyje šalių, jų atstovų ir trečiojo asmens, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų pateiktus paaiškinimus, teismas sprendžia, kad prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis atitinka atsakovo galimybes mokėti prašomą išlaikymo sumą. Vis dėlto prašomas priteisti iš atsakovės išlaikymo dydis yra per didelis ir neatitinka jos galimybių mokėti prašomą išlaikymo sumą. Todėl siekiant užtikrinti bent minimalius vaiko poreikius ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo tenkinamas iš dalies – iš atsakovės priteisiamas materialinis išlaikymas nepilnamečiui vaikui B. S. mokant periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur, o iš atsakovo – po 300,00 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės.

38. CK 3.191 straipsnio 1 dalies 5 punkte yra nurodyta, kad tėvai netenka teisės tvarkyti uzufrukto teise savo nepilnamečių vaikų turtą, kai teismas atskiria vaikus nuo tėvų ar apriboja tėvų valdžią. CK 3.275 straipsnyje numatyta, kad globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas (rūpintojas) ir tik vaiko interesais šio kodekso ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas iki teismo sprendimo dėl vaikų globos nustatymo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečiui vaikui B. S. iš atsakovų priteisto išlaikymo administratore paskirti J. B. tenkinamas.

39. Iš atsakovų priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

40. Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl civilinės bylos nustatyti nuolatinę globą ir paskirti globėją nepilnamečiam vaikui inicijavimo

41. Vadovaujantis CPK 496¹ straipsnio 1 dalimi teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo, vaiko globėjo paskyrimo nagrinėjimą.

42. Teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, savo iniciatyva pradeda bylos dėl vaiko B. S. nuolatinės globos nustatymo, vaiko globėjo paskyrimo nagrinėjimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

43. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi valstybės institucijos reikšdamos ieškinį siekiant apginti viešąjį interesą atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ieškinį tenkinus visiškai žyminis mokestis turėtų būti priteisiamas iš atsakovų.

44. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 5 d. patikslintoje pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos atsakovei išlaidų suma – 175,00 Eur (el. b. l. 169).

45. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 5 d. patikslintoje pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos atsakovui išlaidų suma – 295,83 Eur (el. b. l. 165).

46. Atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2025 m. birželio 25 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (el. b. l. 122–123, 138–139).

47. Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2025 m. birželio 25 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (el. b. l. 124–125, 140–141).

48. Atsakovų atstovė ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, prašo nepriteisti iš atsakovų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2025 m. rugpjūčio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas: 38 min. 00 sek., 40 min. 50 sek.).

49. Kadangi abi bylos šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų, valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra skirstomos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-402-378/2022, 48 punktas), bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Duomenų apie kitas (ne valstybės) patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.

50. Teismas patyrė 37,65 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šios išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Atskirti nepilnametį vaiką B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo motinos S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Laikinai apriboti tėvo valdžią V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko B. S. atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečio vaiko B. S. gyvenamąją vietą J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš S. M. išlaikymą nepilnamečiui vaikui B. S. po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. birželio 3 d.) iki vaiko B. S. pilnametystės priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš V. S. išlaikymą nepilnamečiui vaikui B. S. po 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. birželio 3 d.) iki vaiko B. S. pilnametystės priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti J. B. nepilnamečiui vaikui B. S. iš atsakovų priteisto išlaikymo vaikui lėšų administratore.

Sprendimus dėl vaikų atskyrimo nuo motinos, tėvo valdžios ribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl patirtų išlaidų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą atsakovams S. M. ir V. S. netenkinti.

Pradėti bylos dėl vaiko B. S. nuolatinės globos nustatymo, vaiko B. S. globėjo paskyrimo nagrinėjimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.