Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2018-10-30 · Civilinė byla Nr. e2-2879-258/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-04-08Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-05Vilniaus apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2017-03-16Lietuvos apeliacinis teismas
  4. KasacijaNutartis · 2017-12-28Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  5. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-10-30Vilniaus apygardos teismas
  6. ApeliacijaNutartis · 2019-02-21Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-30
Bylos Nr.
e2-2879-258/2018
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02255-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Kisielienė
Ieškovas
M. H.
Atsakovas
Luminor Bank AB
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2879-258/18Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-02255-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.4.4.14; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 30 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismas, teisėja Rita Kisielienė,sekretorė Eglė Čeponienė,

dalyvaujant ieškovei M. H., atstovui advokatui L. D., atsakovo Luminor Bank AB atstovei advokatei E. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. H. (G.) ieškinį atsakovui Luminor Bank AB, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų E. G., dėl žalos atlyginimo, realizuojant įkeistą ieškovės turtą

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo Luminor Bank AB 297 768,48 EUR žalos atlyginimą; 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas; įskaityti šioje byloje ieškovei M. H. iš Luminor Bank AB priteistas sumas į Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1266-565/10 patvirtintus ieškovo reikalavimus atsakovei.

Ieškovė nurodė, kad tarp jos, atstovaujamos Trečiojo asmens –buvusio sutuoktinio E. G., ir Nordea (dabar teisių pemėmėjas Luminor) Bank AB (toliau - Atsakovas, Bankas) 2005 m. birželio 7 d. buvo sudaryta būsto kreditavimo sutartis Nr. BK 05/06/58J (toliau - Sutartis) Šia Sutartimi Atsakovas įsipareigojo suteikti 172 681 EUR dydžio būsto kreditą, kurio paskirtis - žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini)., Trakų r., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimas ir namo statyba. Ieškovė nurodo, kad nors formali sandorio šalis buvo Ieškovė, tikroji sandorio šalis buvo Trečiasis asmuo – E. G., kurio interesais ši paskola ir buvo paimta.

2006 m. balandžio 5 d. tarp Ieškovės, atstovaujamos įgalioto Trečiojo asmens, ir Atsakovo buvo sudarytas papildomas susitarimas Nr. BK 06/04/42J prie 2005 m. birželio 7 d. būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 05/06/58J (toliau - Papildomas susitarimas), kurio 1 punkte nustatyta, kad suteikto kredito suma didinama 522 000 EUR iki bendros 703 777,00 EUR kredito sumos ir ši papildoma suma skirta gyvenamųjų namų statybai žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Trakų r. Papildomo susitarimo 9 punkte nustatyta, jog kitos Sutarties sąlygos lieka galioti nepakitusios. Ieškovė pagal Sutartį ir Papildomą susitarimą prievolę grąžinti kreditą užtikrino įkeisdama nekilnojamąjį turtą: 1) butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 4) ūkio pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 5) ūkio pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 6) žemės sklypą, esantį adresu SB „Šermukšnis", 905 skl., (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 7) sodo pastatą, esantį adresu SB „Šermukšnis", 905 skl., (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Ieškovei laiku nevykdant įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį, Atsakovas 2008m. gegužės 8d. pranešimu vienašališkai nutraukė Sutartį nuo 2008m. gegužės 23d. ir pareikalavo iki 2008m. gegužės 23d. sumokėti visas pagal Sutartį mokėtinas sumas. Ieškovė reikalaujamos sumokėti sumos neturėjo.

2008m. liepos 28 ieškovė kreipėsi į Atsakovą, prašydama leisti parduoti ieškovei priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 200 000Lt (57 924 Eur), tačiau atsakovas sutikimo parduoti butą už šią kainą nedavė, o vėliau šis butas buvo parduotas už 141 865 Lt (41 086,94 Eur), t.y. už 16 837,06 Eur mažesnę kainą.

2006m. spalio 27d. tarp Ieškovės ir I. K. bei D. K. buvo sudaryta preliminarioji sutartis, kuri buvo pakeista 2008 m. spalio 3 d. Šia preliminariąja sutartimi buvo sutarta dėl ūkio pastato, esančio adresu Padvariškių k., Trakų r. sav. (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)), pardavimo už 650 000 LTL (188 253,01 Eur). Nors Ieškovė buvo išsiuntusi Bankui prašymą leisti parduoti šį nekilnojamąjį turtą I. K. ir D. K. , tačiau Atsakovas delsė suteikti leidimą parduoti šį ūkio pastatą, dėl ko galiausiai jis buvo parduotas už 150 000 LTL (43 443 EUR), už 500 000 LTL (144 810,01 EUR) mažesnę kainą.

2006 m. rugsėjo 8 d. tarp Ieškovės ir A. P. buvo sudaryta preliminarioji sutartis, kuria sutarta dėl statomo gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini)., Trakų r. sav. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirkimo-pardavimo. Šios preliminarios sutarties 5.2 punkte buvo nurodyta, kad už statomą gyvenamąjį namą bus mokama 750 000 Lt. (217 215,01 Eur) kaina. Ieškovė ir A. P. vyras L. P. buvo susitikę su Banko darbuotoju dėl šio namo pardavimo už preliminarioje sutartyje nurodytą sumą. Tačiau varžytynių metu šis gyvenamasis namas su dalimi žemės sklypo buvo parduotas už 280 000 LTL (81 093,61 EUR), taigi už 470 000 LTL (136 121,41 EUR) mažesnę kainą.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, jog Atsakovas Ieškovei žalos padarė ne tik nekontroliuodamas kredito, bet ir elgdamasis nesąžiningai (tuo pačiu ir neteisėtai) realizuojant Atsakovui įkeistą turtą, tuo metu kai sutartis jau buvo nutraukta. Mano, kad Banko neteisėti veiksmai po Sutarties nutraukimo pasireiškė pažeidžiant CK 4.194 ¹ straipsnio 4 dalį, 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 6.200 straipsnio 1-3 dalis. Atsakovas pažeidė pareigą vykdyti Sutartį kuo ekonomiškesniu būdu, nes nutraukęs Sutartį Ieškovei priklausantį turtą realizavo daug mažesnėmis kainomis negu siūlė sumokėti Ieškovės rasti pirkėjai. Atsakovas nesiekė sumažinti Ieškovės skolos, o priešingai-ją padidino ir taip padarė Ieškovei žalos. Delsimas vykdyti prievoles keičiantis rinkos sąlygoms, kai prievoles vykdyti galimybė egzistuoja, yra laikomas CK 6.200 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto ekonomiškumo principo pažeidimu, konstatuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 5 d. nutartyje. Mano, kad šiuo atveju Atsakovas, būdamas profesionali finansų įstaiga, negalėjo nesuprasti, kad greitu laiku už Ieškovės surastų pirkėjų siūlomas kainas įkeisto turto nebebus galima parduoti. Tačiau, nors turėjo visas galimybes duoti sutikimą įkeistą turtą parduoti, Atsakovas elgėsi neekonomiškai Ieškovės atžvilgiu, neduodamas šio sutikimo ir tokiu būdu buvo padidinta Ieškovės skola Bankui. Neteisėti Atsakovo veiksmai realizuojant turtą pasireiškė bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigų pažeidimu. CK 6.200 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdydamos sutartį šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, kad pareigą bendradarbiauti ir savo teises įgyvendinti sąžiningai turi abi sutarties šalys, todėl jos abi turi veikti aktyviai ir atlikti protingumo kriterijų atitinkančius veiksmus, esančius tinkamo šalių bendradarbiavimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-687/2015). Bankas įkeistą ieškovės turtą realizavo už pernelyg žemas kainas. Realizavus įkeistą turtą gautų lėšų nepakako Banko reikalavimams patenkinti. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimu atsakovo naudai iš ieškovės priteista 759 767,17 Eur, iš trečiojo asmens – 171 693,47 Eur. Ieškovės nuomone, Bankas neprotingai realizavo įkeistą turtą, todėl privalo atlyginti ieškovės patirtą žalą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį nurodė, jog ieškovės teiginiai su įkeisto turto pardavimu ir tuo susijusia žala yra neįrodyti ir nepagrįsti. Nurodė, jog Hipotekos skyriui nusprendus priteisti skolą ir skolos išieškojimą nukreipti į įkeistą turtą, Ieškovei niekas netrukdė surasti turto pirkėją, kuris turtą nupirktų už kuo didžiausią kainą. Ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kad tariamai Bankas jai neleido turto realizuoti už didžiausią rinkos vertę atitinkančią kainą.

Ieškovė pažeidė mokėjimų grafiką pagal Kredito sutartį ir nepašalino pažeidimų. Dėl to Bankas 2008 m. gegužės 8 d. pranešimu Nr. 2318 apie sutarties nutraukimą informavo Ieškovę, kad (1) ji pažeidinėja mokėjimo prievoles jau 12 mėnesių iš eilės, (2) jeigu pažeidimai nebus pašalinti iki 2008 m. gegužės 23 d., Kredito sutartis nuo 2008 m. gegužės 23 d. laikoma nutraukta. Kadangi Ieškovė pažeidimų nepašalino, Bankas nuo 2008m. gegužės 23 d. vienašališkai nutraukė Kredito sutartį. Nutraukęs Kredito sutartį Bankas pradėjo skolos išieškojimo veiksmus teisėtai ir sąžiningai naudodamasis CPK suteiktomis teisėmis.

Ieškovė neginčija fakto, kad ji pažeidė savo prievoles pagal Kredito sutartį, kad nemokėjo Bankui įmokų pagal grafiką 12 mėnesių iš eilės (nuo 2007 m. birželio 20 d. iki 2008 m. gegužės 23 d.); Ieškovė neginčija ir to, kad po 2008 m. gegužės 23 d. nutraukimo nedengė skolos, vengė prievolių vykdymo net pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus. Ieškovei niekas netrukdė surasti turto pirkėjų jau pradėjus išieškojimą, kad jie nupirktų turtą už kuo didesnę kainą. Teigdama, kad jos nurodyti asmenys galėjo nupirkti turtą už Ieškovės nurodytą kainą, nepateikė jokių įrodymų, kad pirkimo-pardavimo sandoriai realiai galėjo įvykti ir, kad turtą būtų galima parduoti už pagrįstą rinkos kainą. Tai, kad Ieškovė parašė raštą Bankui siūlydama leisti parduoti turtą, neįpareigoja Banko sutikti su tokiu pasiūlymu, kuomet ieškovė neįrodė, jog realiai sandoris gali įvykti ir iš sandorio sumokėta suma būtų ne mažesnė nei rinkos vertė. Kuomet sutartis buvo nutraukta ir pradėtas išieškojimo procesas, Bankas pagrįstai įkeisto turto pardavimo klausimą siekė spręsti kompleksiškai, t.y. kad iš viso įkeisto turto būtų padengta visa skola, bet ne dalis skolos.

Bankas į Ieškovės 2008m. liepos 29 d. prašymą leisti parduoti (duomenys neskelbtini), Vilniuje butą už 200 000,00Lt , 2008-08-13d. atsakymu Nr. 4016 nurodė Ieškovei, kad tokio prašymo netenkina, kadangi Ieškovės prašoma pardavimo kaina yra mažesnė, nei jos įsiskolinimas, be to, pagal pačios ieškovės pateiktą UAB “Ober-haus” Nekilnojamas turtas 2008m. liepos 18 d. rinkos vertės nustatymo pažymą, matyti, kad jos butas buvo įkainotas 260 000Lt. rinkos verte, todėl nebuvo jokio pagrindo sutikti su tuo, kad Ieškovė parduotų butą už 77% rinkos vertės.

Dėl Padvariškių km. Trakų raj. įkeisto turto dalies pardavimo su I. K. nebuvo sutarta dėl mokėtinos kainos, todėl Bankas neprivalėjo leisti parduoti turtą už mažesnę nei rinkos vertę. Ieškovė pateikė 2008m. kovo 14d. UAB „Ober-haus“ Nekilnojamas turtas preliminarią rinkos vertės nustatyto pažymą, pagal kurią objekto rinkos vertė buvo 3 400 000,00Lt. Bankas neturi pareigos leisti parduoti įkeistą turtą už mažesnę nei rinkos kainą, kuomet bankui liktų nepadengta skola.

I. K. ir Ieškovė 2009m. kovo 3d. raštu kreipėsi į Banką prašydami sutikimo leisti parduoti įkeistą turtą, kadangi jau buvo pradėtas išieškojimas pas antstolį, Bankas 2009m. kovo 20d. raštu nurodė kreiptis į antstolį ir siūlyti pirkimo sąlygas.

Nekilnojamojo turto kainos galėjo tiek mažėti, tiek didėti, tiek likti nepakitusios. Bankas mano, jog neegzistuoja priežastinis ryšys tarp turto vertės sumažėjimo ir Banko veiksmų. Bankas, būdamas išieškotoju, vykdymo proceso neveda. Ieškovė vykdymo procese teikė ne vieną skundą, dėl įkainavimo neginčijo, trukdė išieškojimo procesą, neįsileisdama vertintojų siekiant įvertinti turtą, būtent tarp Ieškovės veiksmų vykdymo procese (skundų teikimo, vertintojų neįsileidimo) ir turto pardavimo terminų (atitinkamai ir kainų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Ieškovės cituojamas CK 4.194¹ str. įsigaliojo tik nuo 2012m. liepos 1d., todėl nėra pagrindo juo remtis, jog tariamai Bankas 2008m. neleido parduoti įkeisto turto. Pati ieškovė buvo ypatingai aplaidi, nerūpestinga ir dėl to turi prisiimti tokio savo elgesio pasekmes.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė atsakovui įsipareigojo grąžinti kreditą iki 2030-05-20 dalimis kas mėnesį, o 522 000 EUR kredito dalį grąžinti iki 2007-06-20, už naudojimąsi kreditu kas mėnesį mokėti palūkanas, nesumokėjus nustatytu laiku bet kokio mokėjimo, mokėti ne mažesnes kaip 16 proc. metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas už nesumokėtą sumą. Prievolė pagal 2005-06-07d. kreditavimo sutartį Nr. BK050658J nebuvo vykdoma nuo 2007-11-20d. Bankas, 2008-03-12d. pranešimu Nr. 1313 apie šios sutarties nutraukimą nurodė, jog šio pranešimo dieną skola Bankui buvo 25 596,96 Eur, pareikalavo visą nurodytą skolą sumokėti iki 2008-03-27d., nesumokėjus jos, Bankas, vadovaudamasis kreditavimo sutarties 10.1 punktu, nuo 2008-03-27 vienašališkai nutraukęs kreditavimo sutartį, informavo, kad bus pradėtas išieškojimas iš Bankui įkeisto turto.

2008-03-27d. Bankas taip pat informavo Ieškovę, kad ji, aktyviai naudodamasi Atsakovo banko paslaugomis, pastaruosius du mėnesius atitiko klientų lojalumo programos Auksinio kliento kriterijus, todėl nuo 2008-03-16 buvo perkelta į šią klientų grupę ir gali naudotis visais Auksinių klientų privalumais ir nuolaidomis.

Bankas 2008-05-08 d. pranešimu Nr. 2318 priminė Ieškovei, kad jos skola Bankui yra 569 458,25 Eur. Šiuo pranešimu Bankas pripažino faktą, jog minėtos sumos nebuvo pareikalauta grąžinti nustatytą mokėjimo dieną, t.y. 2007-06-20d. dėl Banko klaidos, tačiau nepaisant to Ieškovės pareiga vykdyti prievolę išliko ir pareikalavo šią skolą sumokėti iki 2008-05-23d., nesumokėjus šios skolos Bankui, bei visų kitų iki 2008-05-23d. atsirasiančių mokėtinų sumų, kreditavimo sutartis bus laikoma vienašališkai nutraukta nuo 2008-05-23. Iki nurodyto termino nepadengus įsiskolinimų, Bankas kreipsis į apylinkės teismo hipotekos skyrių ir bus pradėtas išieškojimas iš įkeisto turto.

Dėl leidimo parduoti butą

Byloje nustatyta, kad hipotekos lakštu Bankui įkeistas butas su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo įkeistas 36 203 Eur (125 000 Lt) verte. Pagal Ieškovės 2008-07-18d. užsakytą UAB “Ober-Haus” Nekilnojamas turtas rinkos vertės nustatymo pažymą (2 tomas, b.l.100) nustatyta preliminari šio buto su rūsiu vertė 75 301 Eur (260 000Lt.).

Ieškovė 2008-07-28d. kreipėsi į Banką dėl leidimo parduoti butą (Ieškinio priedas Nr. 11), prašydama duoti sutikimą jai nuosavybės teise priklausantį butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius parduoti tretiesiems asmenims. Nurodė pardavimo kainą – 57 924 Eur (200 000,00 Lt.). Atsiskaitymo terminas – 30 kalendorinių dienų nuo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos. Nurodė, jog visi pinigai pagal pirkimo-pardavimo sutartį būtų skirti Ieškovės turimo kredito dengimui. Ieškovė taip pat nurodė, kad jeigu bankas neduotų sutikimo parduoti minėtą butą nurodytomis sąlygomis, prašė informuoti, kokiomis sąlygomis (kaina, atsiskaitymo terminai ir pan.) Nordea Bank Finland Plc (dabar Atsakovas) sutiktų duoti sutikimą dėl nurodyto buto pardavimo tretiesiems asmenims.

Bankas, atsakydamas į 2008-07-28 gautą pranešimą (1 tomas, b.l.159) “Dėl leidimo parduoti butą” nurodė, jog nesutinka leisti ieškovei parduoti nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje už ieškovės nurodytą 57 924 Eur (200 000Lt.) pardavimo kainą, atsiskaitant per 30 kalendorinių dienų, kadangi įsiskolinimas bankui žymiai didesnis, nei prašomo Bankui įkeisto turto pardavimo kainą ir skolos banko grąžinimui papildomai yra įkeistas didesnės vertės turtas, kuris iki tol nebuvo realizuotas, todėl bankas tik nurodė visą 776 240,17 Eur ir 1 416,00 Eur skolos dydį ir informavo, jog negali nurodyti skolos sumos už kurią leistų realizuoti paminėtą butą. Tuo pačiu informavo Ieškovę, kad Bankas jau pradėjo priverstinį skolos pagal kredito sutartį išieškojimą iš Bankui įkeisto turto, 2008-08-23 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius priėmė nutartį Nr. 315a/2008, kuria areštavo bankui įkeistus nekilnojamuosius daiktus ir įspėjo ieškovę, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį, įkeisti daiktai bus parduodami iš varžytinių.

Žemesnės instancijos teismas

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

Teismas vertindamas nurodytas aplinkybes daro išvada, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, jog Atsakovas iki varžytinių pradžios, atsisakydamas Ieškovei duoti sutikimą parduoti bankui įkeistą dviejų kambarių 49,98 kv.m. ploto butą su rūsiu, pažeidė pareigą veikti geriausiais kliento interesais. Šią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, jog Ieškovė iki varžytinių pradžios, galėjo bankui įkeistą turtą parduoti tik su banko sutikimu, žinodama esminę sąlygą – kainą. Nurodytu laikotarpiu galiojusi CK 704 straipsnio 1 dalies norma nustatė, kad iki varžytinių pradžios skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytinių parduodamo turto pirkėją. Bankui neabejotinai buvo žinoma, kad jau 2008m. pradžioje būsto kainos krito daugiau negu 30 procentų. Pagal viešai skelbtus „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto analitikų duomenis, nuo aukščiausio būsto kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2007m. gruodžio mėnesį, iki 2008m. birželio, Vilniaus mieste jos nukrito 31,5 proc., liepos mėnesį būtų kainos sumažėjo dar 0,9 proc. ir toliau laikėsi būsto kainų mažėjimo tendencija. Bankui neabejotinai turėjo būti žinoma, jog pirmose varžytinėse parduodamo turto pradinę kainą sudaro 80 proc. turto arešto akte nurodytos kainos (CPK 718 str). Parduodant turtą iš antrųjų varžytinių, pradinė parduodamo turto kaina sudaro 60 procentų turto arešto akte nurodytos turto kainos (CPK722 str). Bankas, reikalaudamas nedelsiant sumokėti visą kredito gavėjo skolą ir neduodamas Ieškovei sutikimo parduoti bankui įkeistą butą žinojo, kad Ieškovės skola Banko naudai kiekvieną dieną ženkliai didėja suma, kuri buvo ir yra didesnė, nei Ieškovės gaunamos pajamos. Ieškovės skola Bankui nuo 2007-06-20 iki 2008-05-08d. išaugo 56 914,79 Eur suma. Bankui taip pat buvo žinoma, kad įskaitant kitą Bankui įkeistą turtą Ieškovė jokio kito turto, neturinčio valdymo apribojimų, iš kurio būtų galima padengti turimą skolą neturėjo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, siekiant sutartines prievoles atlikti kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (CK 6.200 straipsnio 3 dalis), bankas turėjo pareigą leisti Ieškovei parduoti butą su rūsiu, nustatydamas ne mažesnę nei šio buto vertei tenkančią skolos sumą. Nesielgiant geranoriškai šio kliento atžvilgiu, nesutikimas leisti ieškovei parduoti turtą už jos nurodytą kainą, Banko elgesys pripažintinas neprotingu ir nesąžiningu, todėl bankas turi prisiimti šioje dalyje ieškovei atsiradusių nuostolių padarinius. Bankas 2008-08-13d. nedavęs sutikimo parduoti jam įkeistą dviejų kambarių 49,98 kv.m. ploto butą su rūsiu už ieškovės prašomą 57 924 Eur (200 000Lt) kainą, šis turtas 2014-01-20d. varžytinėse buvo parduotas už 41 086,94 EUR (141 865 Lt.), tokiu būdu šioje dalyje pripažintina, kad ieškovė patyrė 16 837,06 EUR nuostolį.

Dėl kito nekilnojamojo turto pardavimo

2005-08-04d. Ieškovei Trakų r. sav. Padvariškių k. žemės ūkio paskirties sklype 7940/0002:847 buvo išduotas statybos leidimas ūkininko sodybos formavimui, pritaikant kaimo turizmui statyti vieną gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais. Šioje dalyje pažymėtina, kad dviejų ir daugiau gyvenamųjų namų statyba ūkininko sodyboje nebuvo galima. Trakų rajono savivaldybės taryba 2005-08-31d. sprendimu Nr. S11-338 nusprendė leisti rengti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, numatant žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimą iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę/gyvenamoji teritorija (mažaaukščių pastatų statyba). Ieškovė 2006-09-18d. žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartimi L. P. ir A. P. pardavė 3738/11360 dalis 1,1360 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Trakų r. sav). Šios sutarties 1.2 p. Ieškovė (pardavėja) įsipareigojo savo sąskaita imtis visų priemonių ir užtikrinti, kad teisės aktų nustatyta tvarka ne vėliau kaip iki 2006m. gruodžio 24 d. Žemės sklypo dalies pagrindu kaip atskiras nekilnojamas daiktas būtų suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atidalintas žemės sklypas, kurio pagrindinė tikslinė naudojimo būdas ir pobūdis būtų “kitos paskirties žemė/gyvenamoji teritorija/mažaaukščių pastatų statyba”, kuriame nebus kitų statinių, išskyrus pagal su pirkėju suderintą projektą statomą gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

2006-10-27d. Preliminariąja sutartimi Ieškovė ir pirkėjas I. K. susitarė dėl atidalintinos 0,4167 ha žemės sklypo dalies ir toje žemės sklypo dalyje statomo ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo, kuriame būtų atlikti šios sutarties priede Nr.4 (2 tomas, b.l.193-194) numatyti statybos darbai, bei sumontuota nurodytame priede numatyta įranga. Šia sutartimi Ieškovė (pardavėja) įsipareigojo savo sąskaita imtis visų priemonių ir užtikrinti, kad teisės aktų nustatyta tvarka ne vėliau kaip iki 2007-05-31d. kaip atskiras nekilnojamas daiktas būtų suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atidalintinas žemės sklypas ir pakeista jame esančio pastato paskirtis, atlikti pastato statybos darbai, atlikti kadastriniai matavimai ir būtų patikslinti Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenys.

2006-12-12d. pirkimo-pardavimo sutartimi įkeista 4167/11360 dalis žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Trakų r. sav), turinčio 1.1360ha bendro ploto, buvo parduota I. K..

Preliminariosios sutarties (sudarytos 2006 m. spalio 27d. ) pakeitimu Nr. 1, 2008-10-3 d. I. K. bei D. K., atsižvelgdami į tai, kad Ieškovė laiku neįvykdė Preliminariojoje sutartyje nurodyto Pastato statybos darbų, šalys susitarė sumažinti pastato kainą iki 188 253 Eur (650 000Lt). Iki Pastato pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos, t.y. per du mėnesius Ieškovė įsipareigojo atlikti šiuos veiksmus: kreiptis į Trakų rajono savivaldybę bei gauti iš Trakų rajono savivaldybės patikslintą statybos leidimą (naują statybos leidimą) bei su tuo susijusius kitus dokumentus pagal pakeistą Pastato statybos projektą; turėti valstybės ir savivaldybės institucijų priimtus visus reikalingus sprendimus dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) padalijimo į tris atskirus objektus, turinčius skirtingus unikalius numerius. Ieškovė ir Pirkėjai susitarė sudaryti Pastato pirkimo-pardavimo sutartį iki 2008m. gruodžio 3d.

Tiek ieškovė, tiek liudytojas I. K. teismui paaiškino, kad Banko vindikacijos skyriaus darbuotojas nesutiko, kad žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) būtų padalintas į tris atskirus objektus. Tačiau tam, kad Bankas galėtų priimti sprendimą dėl Bankui įkeisto nekilnojamojo turto pertvarkymo, Bankui turi būti pateiktas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. Tuo tikslu, kad Bankui įkeistas žemės sklypas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) adresu Padvariškių k., Trakų r., būtų padalintas į 3 atskirus žemės sklypus, kurie būtų įregistruoti VĮ Registrų centras kaip atskiri turtiniai vienetai, užtikrinant sąlygą, kad po minėto žemės sklypo padalinimo VĮ Registrų centras įregistruoti žemės sklypai liks įkeisti Bankui, pirmiausia sklypo savininkas ar jo įgaliotas asmuo, siekdamas įvykdyti anksčiau paminėtose sutartyse prisiimtus įsipareigojimus, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Trakų rajono skyriui, turėjo pateikti prašymą žemės sklypo pertvarkymo sąlygoms gauti. Tokia tvarka yra nustatyta Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004m. spalio 4d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513. Byloje yra pateiktas 2007-05-23d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. (30)-6.6-285, kuris tvirtina faktą, jog buvo patikrintas žemės sklypo bylos, aiškinamasis raštas, brėžiniai, procedūrų ir papildomi dokumentai ir pritarta žemės sklypo padalijimui į tris 0,4167ha, 0,3738ha ir 0,3455 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypus, pagal Vilniaus apskrities viršininko 2007-03-27 įsakymu Nr. 2.3-2817-79 išduotą Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2007-03-28 leidimą Nr. 44 ir Trakų rajono savivaldybės administracijos išduotas 2007-04-06 planavimo sąlygas Nr. 07-45. Tai rodo, jog Ieškovė buvo atlikusi paminėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo parengiamuosius darbus, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, jog šie darbai buvo užbaigti ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Trakų rajono skyriaus vedėjo įsakymu patvirtinti. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas įsigalioja nuo paminėto įsakymo priėmimo dienos. Nesant byloje įrodymų, jog Banko svarstymui buvo pateikti rengiamo ir/ ar tvirtinamo Bankui įkeisto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo detalusis planas, tuo tikslu, kad minėtas žemės sklypas būtų padalintas į 3 atskirus žemės sklypus, kurie bus įregistruoti VĮ Registrų centras kaip atskiri turtiniai vienetai, užtikrinant sąlyga, kad po minėto žemės sklypo padalinimo VĮ Registrų centras įregistruoti atskiri žemės sklypai bus įkeisti Bankui, nėra pagrindo pripažinti, jog buvo banko atsisakymas (nesutikimas), kad žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) būtų padalintas į tris atskirus objektus. Kaip minėta anksčiau dviejų ir daugiau gyvenamųjų namų statyba paminėtame žemės sklype buvo galima tik patvirtinus žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Trakų raj. formavimo ir pertvarkymo projektą, pakeičiant naujai suformuotų žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, taip kaip buvo nurodyta preliminariose Ieškovės su I. K. ir L. P. sudarytose sutartyse. Nagrinėjamoje dalyje pripažintina, kad Ieškovė įsipareigojimų, numatytų paminėtose preliminariosiose sutartyse neįvykdė.

Bankas 2008 m. lapkričio 10 d. pateikė pareiškimą dėl priverstinio skolos ieškojimo, prašydamas areštuoti 1,136 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Trakų raj., 4167/11360 dalį, nuosavybės teise priklausančią I. K. ir D. K., bei 3738/11360 dalį, nuosavybės teise priklausančią L. P. ir A. P.. Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyrius 2008 m. lapkričio 13 d. priėmė nutartį, kuria areštavo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Trakų raj., 4167/11360 dalis, priklausančias nuosavybės teise I. ir D. K. bei 3738/11360 dalis, priklausančias nuosavybės teise – L. ir A. P., uždraudžiant įkeisto daikto savininkams juo disponuoti. Paminėtą teismo nutartį dalyje, kuria areštuotos I. ir D. K. nuosavybės teise priklausančios 4167/11360 žemės sklypo dalys, atskiruoju skundu buvo prašoma panaikinti tuo pagrindu, kad paminėto žemės sklypo 4167/11360 dalis I.ir D. K. nusipirko iš skolininkės už 72 405 Eur (250 000 Lt), todėl už skolininkės skolas jie neatsako ir kad I.ir D. K. įsigytame žemės sklype stovi nebaigtas statyti namas, už kurį po pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo bus sumokėta dar 115 848 Eur (400 000 Lt) ir ši suma bus pervesta ne skolininkei, bet Bankui. Vilniaus apygardos teismo 2009-02-2d. nutartimi I.ir D. K. atskirasis skundas nebuvo patenkintas.

Ieškovės ir I. K. 2009-03-03 d. kreipimasis į Banką dėl leidimo parduoti nekilnojamąjį turtą (1 tomas, b.l.163) tvirtina faktą, jog I. K. pageidauja įsigyti Ieškovei nuosavybės teise priklausantį ūkio pastatus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) bei 3455/11360 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančius (duomenys neskelbtini) už bendrą 362 025 Eur (1 250 000Lt) pardavimo kainą. 2009-03-20d. Banko atsakymas Nr. 2584 (1 tomas, b.l.19) tvirtina faktą, jog Bankas nurodė, kad pagal Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-02-20d. išduotą vykdomąjį raštą, vykdymo veiksmai perduoti antstolei M. L., pasiūlė visais klausimais, susijusiais su priverstiniu turto pardavimu kreiptis į paminėtą antstolę. Kaip paminėta anksčiau ( CPK 704 straipsnis ) antstolis turėjo teisę parduoti areštuotą turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui. Liudytojais byloje apklausti L. P., I. K. teismui paaiškino, jog nepavykus su banku sutarti dėl parduodamo turto kainos, varžytinėse parduodamas turtas jų nebedomino.

Nagrinėjamoje dalyje Ieškovės reikalavimas priteisti iš Banko žalą, atsiradusią dėl netinkamo turto realizavimo, siejamas ne su antstolės, o būtent su Banko veiksmais iki vykdymo proceso. Aplinkybė, kad 2013-04-10 d. Turto pardavimo iš varžytiniu aktu ūkio pastatas (nebaigta statyba), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), su 4167/11360 dalimis žemės sklypo, kurio bendras plotas 1,1360ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) varžytinėse buvo parduotas tik už 150 000 Lt. (43 443 Eur) bei dėl 3738/11360 žemės sklypo dalių, kurios priklausė L.ir A. P. pardavimo už 470 000 Lt (136 121,41 Eur) mažesnę kainą, teismas daro išvada, jog šioje dalyje nėra įrodyti Banko neteisėti veiksmai, nėra priežastinio ryšio tarp šioje dalyje įrodinėjamų aplinkybių ir banko veiksmų.

Remiantis išdėstytu, teismas sprendžia, jog ieškovės ieškinys dėl žalos, parduodant ieškovės turtą Padvariškių k. yra neįrodytas, todėl netenkinamas.

CPK 93 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui-proporcingai atmestų reikalavimų daliai. Ieškovė nurodė, jog ji viso patyrė 6 592 Eur advokato atstovavimo išlaidas. Atsakovas nurodė patyręs 6 104,58 Eur išlaidų už advokatų paslaugas. Nagrinėjamoje dalyje Ieškinys patenkintas 5,6% nuo prašomos priteisti sumos, todėl patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai patenkintų, o atsakovo naudai - proporcingai atmestų reikalavimų daliai, kas ieškovės dalyje 394,00 Eur sumą sudaro 5,6 procentai nuo žyminio mokesčio sumos už ieškinį, apeliacinį ir kasacinius skundus ir 369,00 Eur advokato atstovavimo išlaidų dalis, viso 763,00 Eur. Iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 94,4 procentai turėtų advokato atstovavimo išlaidų dalis, kas sudaro 5 763,00 Eur suma.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovei žyminio mokesčio dalies mokėjimas Vilniaus apygardos teismo 2015m. gruodžio 7d. nutartimi buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo dienos, patenkintų reikalavimų dalyje iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina nesumokėto 379,00 žyminio mokesčio dalis.

Remiantis CPK 90 str. pagrindu ieškovė į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 2018-05-28d. mokėjimo pavedimu buvo įmokėjusi 100 Eur galimoms liudytojų iškvietimo išlaidoms padengti. Šioje dalyje liudytojų šaukimo išlaidas sudarė 2,32 Eur suma, t.y. neviršija 3,00 Eur dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis), todėl šioje dalyje iš teismo depozitinės sąskaitos liudytojų iškvietimo išlaidoms padengti nepanaudota 100, 00 Eur grąžintina ieškovei M. H..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu, CPK 259, 260, 270str. str., teismas

nusprendė:

Ieškovės M. H. ieškinį tenkinti iš dalies.

Iš atsakovo Luminor Bank AB (j.a.k. 112029270) priteisti 16 837,06 Eur žalos atlyginimą ieškovės M. H. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Iš atsakovo Luminor Bank AB (j.a.k. 112029270) priteisti 763,00 Eur. teismo išlaidų ieškovės M. H. naudai.

Iš ieškovės M. H. priteisti 379,00 Eur žyminio mokesčio valstybei, 5763.00 Eur advokato atstovavimo išlaidas atsakovo Luminor Bank AB naudai.

Iš Vilniaus apygardos teismo depozitinės sąskaitos grąžinti 100,00Eur nepanaudotą užstatą M. H. (sąskaitos Nr. ND4512016845297)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Rita Kisielienė