- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-05
- Bylos Nr.
- e2-1911-534/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15463-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audrius Žiedelis
- Ieškovas
- M. B.
- Atsakovas
- A. D.
- Advokatai
- Ingrida Ivanovienė
- Kategorijos
- 2.3.4.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovui A. D. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės M. B. ieškinys atsakovui A. D., kuriuo prašoma: 1) nustatyti vaiko A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini); 2) priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 275 Eur (du šimtai septyniasdešimt penki eurai) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, pinigus pervedant i M. B. asmeninę sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant i infliaciją; 3) priteisti atsakovo A. D. nepilnamečiui sūnui A. D. skirto išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021-09-01 iki 2023-10-23, sudarantį 5 153 Eur (penki tūkstančiai šimtas penkiasdešimt trys eurai); 4) vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę M. B.; 5) priteisti iš atsakovo valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė, teikdama ieškinį, pateikė prašymą taikyti laikiną apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo A. D. nepilnamečiui sūnui A. D. laikiną išlaikymą po 250 Eur (du šimtai penkiasdešimt Eurų), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, pinigus pervedant į ieškovės M. B. asmeninę sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartimi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės: iš atsakovo A. D. priteistas nepilnamečio sūnaus A. D. laikinas išlaikymas po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2023 m. spalio 23 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos, pinigus pervedant į M. B. asmeninę sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 2) ieškovė M. B. paskirta nepilnamečiui vaikui A. D. priteisto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Šalies argumentai
4. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakovu A. D. gyveno kaip šeima nuo 2014 metų, santuokos sudarę nebuvo. Gyvenant kartu, (duomenys neskelbtini) ieškovė ir atsakovas susilaukė sūnaus A. D., kurio atžvilgiu atsakovas geranoriškai pripažino tėvystę. Nuo 2021 metų liepos mėnesio ieškovė su atsakovu gyvena skyrium. Atsakovas 2021 metų rugpjūčio mėnesį pervedė vaiko išlaikymui 200 Eur, daugiau vaiku nesirūpina, išlaikymo neteikia. Ieškovė nurodė, kad sūnus nuo gimimo gyvena su ja, todėl teismo prašo, kad nepilnamečio vaiko A. D. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina M. B. Ieškovė nurodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), jos pajamos sudaro apie 945 Eur per mėnesį, taip pat gauna išmoką dviem vaikams, kuri sudaro apie 221 Eur per mėnesį. Ieškovė turi dar vieną išlaikytinę – nepilnametę dukrą A. V., gim. (duomenys neskelbtini. Nepilnametis sūnus A. D. mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, 2-oje klasėje. Vaikui yra diagnozuota (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį išleidžia 683,50 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. paskelbta atsakovo A. D. paieška.
6. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. lapkričio 27 d. gauta informacija (DOK-186000) iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Penktojo policijos komisariato, kurioje nurodyta, kad policijos pareigūnams bendraujant su atsakovu A. D. jis nurodė jog šaukimą atvykti į teismą gavo elektroniniu paštu, taip pat elektroniniu paštu informavo teismą jog dalyvaus teismo posėdyje. Atsakovas šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), jo el. paštas yra (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini) A. D. buvo įteiktas šaukimas su procesiniais dokumentais.
7. Atsakovas A. D. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
8. Išvada teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą (DOK-186402) dėl ieškinio reikalavimų, kurioje nurodė, kad remiantis Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, šeima Tarnybai nėra žinoma. Šeimai netaikomas atvejo vadybos procesas, neteikiamos socialinės paslaugos. Tarnybos atstovai lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog M. B. su sutuoktiniu ir nepilnamečiais vaikais A. V. ir A. D., gyvena 2-jų kambarių, su visais patogumais bute, kuris pasak moters, priklauso jos sutuoktiniui. Apsilankymo metu buvo tvarkinga ir švaru. Vaikai dalijasi vienu kambariu, kuriame yra atskiros lovos, rašomieji stalai, didelė spinta, kompiuteris, televizorius. Taip pat yra vaikų žaidimams skirta zona. M. B. nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis apie 945 Eur/mėn., moteris gauna Vaiko pinigus 221,97 Eur/mėn. Pasak ieškovės, su atsakovu skyriumi gyvena nuo 2021 m. liepos mėnesio. Moteris nurodė, jog 2021 m. liepos mėnesį vaiko tėvas jai grynais pinigais davė 200 eurų vaiko išlaikymui ir daugiau išlaikymo neteikia. Ieškovė teigė, kad po išsiskyrimo su atsakovu, jis gal kokius 2-3 kartus buvo sūnų A. pasiėmęs pas save, kartais skambindavo, bandė bendrauti, tačiau, pasak motinos, jis vaikui buvo prižadėjęs nupirkti žaislų, lego ir telefoną, tačiau savo pažado nesilaikė, todėl vaikas nuliūdo ir supyko. Moteris nurodė, jog sūnui bendrauti su A. D. niekada netrukdė, nedraudė, vaikas turi savo telefoną gali skambinti, rašyti, bendrauti per Viber, tačiau pasak ieškovės, atsakovas iniciatyvos nerodo ir tarpusavio ryšio su vaiku neturi. Anot M. B., vaikas savo tėvu vadina jos sutuoktinį, kurį pradėjo vadinti tėčiu greitai po to, kai kartu apsigyveno.
9. Tarnybos atstovui telefonu susisiekus su atsakovu, jis nurodė, jog nuolat gyvena užsienyje (jau apie 11 mėnesių), į Vilnių atvyko tik dalyvauti teisme, todėl trumpam terminui išsinuomojo butą. Vyras teigė, kad iš karto po teismo ketina išvykti į užsienį. Anot vaiko tėvo, jis pastovios darbo vietos neturi, kažkada yra daug investavęs, todėl dabar turi pastovias užtikrintas pajamas apie 47 000 Eur per metus. Atsakovas nurodė, jog 2024 m. kovo mėnesį ketina grįžti į Lietuvą pastoviam gyvenimui, šiuo metu yra statomas kotedžas (duomenys neskelbtini), kuris bus nuolatinis gyvenamas būstas. Anot vyro, jis suteiks vaikui geresnes sąlygas, nei jis turi šiuo metu. Vaiko tėvas teigė, kad nesutinka su pateiktu ieškiniu, bet apie tai jis ketina kalbėti ir aiškintis teisme. A. D. teigė, kad šiuo metu išlaikymo vaikui neteikia. Pasak vyro, su vaiku matėsi gal prieš metus laiko. Vaiko tėvas teigė, kad kai tik pranešama, kad jis atvyksta, staiga yra užblokuojami numeriai, Viber, kai jis jau vėl išvažiuoja į užsienį, numeriai vėl yra atblokuojami. Paskutinį kartą pavyko pakalbėti su sūnumi per Viber gal prieš 3- 4 mėnesius. Anot A. D., prieš Kalėdas ir vaiko gimtadieniui buvo pripirkęs sūnui dovanų, tačiau motina neleido jų perduoti.
10. Nepilnametis A. D., gim. (duomenys neskelbtini) lanko (duomenys neskelbtini) progimnazijos 2C klasę. Papildomai mokykloje lanko lietuvių kalbos pamokas (8 kartus po 15 Eur. 120 Eur/mėn.) taip pat nemokamai mokykloje lanko šokius ir baseiną. Vaikas valgo pietus mokykloje (36 Eur/mėn.). Ieškovė nurodė, jog sūnui pastoviai duoda kišenpinigių, ne mažiau 2 Eur. Į dieną, t.y. 10 Eur. per savaitę. Pasak motinos, vaikui reikalinga logopedo pagalba dėl blogo sąkandžio, vaikas jau apie 1 metus nešioja breketus. Apsilankymo metu buvo bendrauta su berniuku, nedalyvaujant jo motinai. Tarnybos atstovams bendraujant su vaiku, A. buvo labai mandagus ir drąsus, ramus, bendravo labai noriai, aiškiai dėstė savo mintis, turi savo nuomonę. Pažymėtina, kad vaikas motinos sutuoktinį H. vadina tėčiu, o savo biologinį tėvą –A. Berniukas labai bendraujantis, turi daug draugų, jam labai patinka mokykloje. Prailgintos grupės nelanko. Pamokas jam padeda ruošti visa šeima – kartais sesės kažko paklausia, kartais padeda tėtis, o kai kažką blogai parašo lietuviškai, tai bėga pas mamą. A. lanko papildomai lietuvių kalbos pamokas, 2 kartus per savaitę. A. jokio sporto būrelio nelanko, tačiau lanko mokykloje šokius. A. su klase per fizinio lavinimo pamokas eina į naują baseiną, mokosi plaukti. Pasak berniuko, mama jam duoda kišenpinigių, jis gali nusipirkti kažkokių skanumynų, arba po pamokų nusipirkti valgyti papildomai. Anot A., laisvalaikiu jis kartais žaidžia kompiuterinius žaidimus su draugais, kartais žaidžia su sese su konstruktoriais ar lego, kartais eina pasivaikščioti visa šeima, jie aplankė televizijos bokštą, buvo Gedimino pilyje. Labai dažnai su tėčiu važiuoja pasivažinėti dviračiais, buvo žvejoti. Vaikas pažymi, kad jie turi akvariumą, kurį su tėčiu prižiūri. A. sakė, kad šeima jam daug reiškia, jis labai myli savo mamą, tėtį ir sesę ir jį visi myli, jam patinka, kad visi sutaria. Berniukas teigė, kad nieko nenorėtų keisti, kad jis šeimoje jaučiasi gerai ir saugiai, jam patinka gyventi šiame bute. Pasak A., jis su A. nebendrauja, nes nedraugauja su juo, gal net kažkiek piktas ant jo, nes kažkada jie buvo susitikę, tačiau vaikas neturėjo apie ką pakalbėti ir jie nieko gero nenuveikė, A. rėkė ant jo, todėl vaikui nepatiko susitikimas. Jis niekada nebuvo pas jį svečiuose. Anot vaiko, kažkada seniau A. yra jam parašęs žinutę per telefoną ir norėjo, kad A. atvažiuotų pas jį, norėjo susitikti, pasimatyti, tačiau A. labai nenorėjo susitikimo ir nevažiavo. Vaikas ir dabar nenorėtų bendrauti ir nenorėtų matytis. Nepilnametis nurodė, jog A. nėra jo pasveikinęs su šventėmis ar gimtadieniu, niekada nėra gavęs jokių dovanų. Vaikas išsakė savo svajonę - naujas namas šeimai.
11. Atsižvelgiant į bylos medžiagą, į nepilnamečio amžių, išsakytą nuomonę bei faktinę gyvenamąją vietą, Tarnyba neturi pagrindo prieštarauti ieškinio reikalavimui dėl A. gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Tarnybos nuomone, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo, pareikštas nepilnamečio interesais, o prašomas išlaikymo dydis galimai patenkintų berniuko poreikius. Nustačius, kad tėvas neteikė išlaikymo vaikui, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo turėtų būti tenkinamas.
12. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Vilniaus skyriaus 2023 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-23-T-03720 M. B. teikiama valstybės garantuojama 50 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismo posėdžio metu ieškovė M. B. ir jos atstovė, advokatė Ingrida Ivanovienė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimus. Papildomai paaiškino apie vaiko priežiūrą, auginimą, suteiktas vaikui gyvenimo sąlygas. Paaiškino apie tai, kad atsakovas vaiku nesidomi, nebendrauja, neteikia vaikui išlaikymo, vaiko ir tėvo ryšis nutrūkęs, visa vaiko priežiūros ir auginimo našta faktiškai tenka ieškovei. Ieškovė nurodė, kad atsakovas 2021 m. liepos mėnesį vaiko išlaikymui jai davė 200 Eur grynais, vėliau vaikui išlaikymo neteikė.
14. Teismo posėdžio metu atsakovas A. D. su ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies. Atsakovas neprieštaravo, kad nepilnamečio sūnaus A. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina (ieškove) M. B. Atsakovas sutiko vaiko išlaikymui mokėti po 200 Eur per mėnesį. Atsakovas nesutiko su ieškinio reikalavimu dėl išlaikymo vaikui įsiskolinimo ir nurodė, kad investavo į ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto (buto, sodybos) remontą, teikė išlaikymą ieškovei. Atsakovas nurodė, kad ieškovė sudaro kliūtis bendravimui su nepilnamečiu sūnumi, tačiau į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo nesikreipė.
Žemesnės instancijos teismas
15. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023-12-14 gautas Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Tarnyba) prašymas (DOK-197220) bylą nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
16. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė M. B. (tuo metu – V.) ir atsakovas A. D. yra nepilnamečio vaiko A. D., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai (duomenys neskelbtini). Šalys nėra sudarę santuokos, gyvena skyriumi, vaikas faktiškai gyvena su motina (ieškove). Atsakovas 2021 m. liepos mėnesį ieškovei davė 200 Eur grynais vaiko išlaikymui, vėliau išlaikymo neteikė, su vaiku nebendrauja ir juo nesirūpina.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
17. Ieškovė ieškinyje prašo nustatyti nepilnamečio A. D. gyvenamąją vietą su motina (ieškove) M. B., jos gyvenamojoje vietoje. Teismo posėdžio metu ieškovė papasakojo apie vaikui suteiktas gyvenimo sąlygas. Atsakovas dėl šio ieškinio reikalavimo prieštaravimų nepateikė. Tarnyboje išvadoje nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog vaikas nuolat gyvena su motina kuri tinkamai rūpinasi vaiku ir tarp vaiko bei motinos yra stiprus emocinis ryšys, vaiko nuomonę, vertina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus.
18. Vienas esminių tėvų valdžios elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios. CK 3.174 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
19. Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas vadovaujasi nepilnamečio vaiko interesais ir atsižvelgia į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, teismo įvertinamos kiekvieno iš tėvų pastangos bei galimybės užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygos. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas nustato vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas.
20. Bylos duomenimis šalių nepilnametis sūnus A. D. (gim. duomenys neskelbtini) nuo pat gimimo prižiūrima ir gyvena su motina (ieškove). Tarnyba pateikė byloje šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą kuriame nustatė, kad vaikui ieškovės gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos Tarnybos specialistams bendraujant su vaiku, vaikas paaiškino, jog tėčiu vadina motinos dabartinį sutuoktinį H., apie jį atsiliepia teigimai, sako, kad jis geras. Su savo biologiniu tėvu A. vaikas nebendrauja, paaiškino, kad bendrauti nenorėtų. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina (ieškove) prieštaravimų nereiškė.
21. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus duomenis bei įrodymus, šalių ir Tarnybos poziciją nurodytu reikalavimu, taip pat į tai, kad šalių vaiko faktinė gyvenamoji vieta yra nuo pat gimimo su ieškove, nesant duomenų, kad ieškovė blogai vykdytų motinos pareigas, ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkinamas ir nepilnamečio vaiko A. D. gyvenamoji vieta nustatoma su motina M. B.
Dėl išlaikymo vaikui priteisimo
22. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo A. D. materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. D. po 275 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. 2023 m. rugsėjo 23 d. iki A. D. pilnametystės. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino aplinkybes apie vaiko poreikius ir jos turtinę padėtį. Atsakovas su ieškinio reikalavimu nesutiko ir nurodė, kad gali teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Tarnyba palaiko išvadoje ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 275 Eur iki vaiko pilnametystės.
23. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.
24. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu pagal byloje surinktus duomenis (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).
25. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
26. Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).Be to, turi būti atsižvelgiama ir į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).
27. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 275 Eur periodinį išlaikymą sūnui nuo ieškinio padavimo dienos iki jo pilnametystės. Ieškovė nurodo ieškinyje ir teismo posėdžio paaiškino apie vaiko konkrečius vidutiniškus poreikius per mėnesį (t. y. sūnaus išlaikymui per mėnesį išleidžia 683,50 Eur.), apie savo turtinę padėtį, Ieškovės teigimu, išlaikymas turi būti teikiamas abiejų tėvų lygiomis dalimis, bet prašo iš atsakovo priteisti 275 Eur periodinį išlaikymą.
28. Teismas pažymi, kad ieškovės nurodyti vaiko poreikiai iš esmės atitinka orientacinį išlaikymo dydį, nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA yra 840 Eur, o nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA dydis siekia 924 Eur.
29. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis vaikui (po 275 Eur) atitinka orientacinius dydžius, taip pat įvertinęs turimus byloje duomenis apie šalių turtinę padėtį, nurodytus konkrečius vaiko poreikius, taip pat Tarnybos pateiktą išvadą, sprendžia, jog ieškinys šioje dalyje pagrįstas, todėl tenkinamas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, būdamas jauno amžiaus, darbingas (nėra duomenų apie galimą atsakovo nedarbingumą ar kitas objektyvias aplinkybes, kurios trukdytų gauti pajamas), negalėtų užtikrinti vaiko poreikius lygiomis dalimis, o konkrečiai teikti 275 Eur periodinį išlaikymą. Todėl iš atsakovo priteistinas 275 Eur dydžio išlaikymas sūnui A. D., mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (t. y. 2023 m. rugsėjo 19 d.) iki vaiko pilnametystės. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
30. Nepilnamečiui sūnui A. D. išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė M. B., kuri yra vaiko atstovė pagal įstatymą ir su kuria nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
31. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo A. D. išlaikymo vaikui įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021-09-01 iki 2023-10-23, sudarantį 5 153 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė šias ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl išlaikymo įsiskolinimo, pabrėžė, kad iš esmės ieškovė jau daug metų viena išlaiko vaiką be atsakovo pagalbos, atsakovas 2021 m. liepos mėnesį vaiko išlaikymui davė 200 Eur, vėliau išlaikymo vaikui neteikė. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad išlaikymo vaikui neteikia, tačiau su ieškinio reikalavimu nesutiko motyvuodamas tuo, kad yra investavęs į ieškovės buto ir sodybos remontą. Tarnyba išvadoje nurodo, kad jeigu byloje bus įrodyta, jog atsakovas buvo nusišalinęs nuo vaiko išlaikymo arba nepakankamai dalyvavo vaiko išlaikyme, Tarnyba palaikys ieškovės prašymą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
32. Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje nuostatoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.
33. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tai reiškia, kad momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt. Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, laikoma, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo. Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. gruodžio 17 d. išlaikymo praktikos apžvalga). Taigi esminis kriterijus, sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo, yra tai, ar tėvas (motina) išlaikymą vaikui teikė, o ne tai, kada vaikui atstovaujantis asmuo ar vaikas kreipėsi dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso arba jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių. Minėta, kad išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas iki momento, nuo kada nustatomas išlaikymas, t. y. išlaikymas vaikui yra prievolė į ateitį, o išlaikymo įsiskolinimas yra skolinis reikalavimas, kuris yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Kartu pažymėtina, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių.
34. Kaip minėta, kasacinis teismas taip pat laikosi nuosekliai nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo teismo išlaikymo praktikos apžvalga; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-916/2018; 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Atsakovas šiuo teismo posėdyje nurodė, kad išlaikymo vaikui neteikė. Taigi nagrinėjamu atveju nustatyta ir tarp šalių nėra ginčo, kad šalių nepilnametis vaikas per išlaikymo įsiskolinimo terminą kartu su atsakovu negyveno, faktiškai iki šiol vaikas gyvena su motina (ieškove). Atsakovas nepateikė teismui įrodymų apie išlaikymo teikimą ieškovei. Ieškovė pateikė savo skaičiavimus, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti (kai atsakovas, gyvendamas skyriumi nuo vaiko, nepateikė teismui priešingų įrodymų, t. y. kad teikė išlaikymą), kad faktiškai per 2 metus susidarė 5 153 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
35. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartimi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės: iš atsakovo A. D. priteistas nepilnamečio sūnaus A. D. laikinas išlaikymas po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2023 m. spalio 23 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos, pinigus pervedant į M. B. asmeninę sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 2) ieškovė M. B. paskirta nepilnamečiui vaikui A. D. priteisto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
36. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo yra vykdoma skubiai, 2023 m. spalio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinamos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
38. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
39. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Vilniaus skyriaus 2023 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-23-T-03720 M.B. teikiama valstybės garantuojama 50 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba.
40. Už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo mokėtinas 109 Eur žyminis mokestis. Teikdama ieškinį ieškovė sumokėjo 54,50 Eur žyminį mokestį (duomenys neskelbtini). Ieškinio reikalavimus patenkinus 100 proc, šios išlaidos ieškovės naudai priteistinos iš ieškovo. Likusi žyminio mokesčio už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo dalis, 54, 50 Eur valstybės naudai priteistina iš atsakovo.
41. Patenkinus reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 75,25 Eur žyminio mokesčio išlaidų (275 x 12 x 3 proc. x 75 proc.). Patenkinus reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 116 Eur (5153 Eur x 3 proc. x 75 proc.). Iš viso iš atsakovo valstybės naudai priteistina 245,75 Eur žyminio mokesčio suma. (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
42. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023-12-15 pažymoje Nr. APD-2023-16972 nurodyta, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 337.63 Eur (trys šimtai trisdešimt septyni eur 63 ct). Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.
43. Nagrinėjamoje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 14,57 Eur. Šios išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovės M. B. ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti nepilnamečio vaiko A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina (ieškove) M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 275 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pareiškimo dienos (t. y. nuo 2023 m. rugsėjo 23 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išskaičiavus sumokėtas išlaikymo sumas vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartį dėl laikino išlaikymo.
Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5 153 Eur (penkis tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt tris eurus) išlaikymo įsiskolinimo.
Paskirti vaikui A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja ieškovę M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Sprendimo dalį dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Panaikinti 2023 m. spalio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 54,50 Eur (penkiasdešimt keturis eurus, 50 cnt) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo A. D. valstybės naudai 245,75 Eur (du šimtus keturiasdešimt penkis eurus 75 cnt) žyminio mokesčio.
Išaiškinti atsakovui, kad priteistos į valstybės biudžetą žyminio mokesčio išlaidos mokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5660.
Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 337.63 Eur (tris šimtus trisdešimt septynis eurus 63 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Išaiškinti atsakovui, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 14,57 Eur (keturiolika eurų, 57 cnt.) išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu.
Išaiškinti atsakovui, kad išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.