Kauno apygardos teismo sprendimas

4. Su pradiniu ieškiniu į bylą pateikta (duomenys neskelbtini) darbo sutartis su pakeitimais patvirtina ieškovės nurodomą aplinkybę, kad ieškovę ir atsakovą (duomenys neskelbtini) daugiau nei (duomenys neskelbtini) m. siejo darbo santykiai, nuo (duomenys neskelbtini) atsakovas ėjo ieškovės (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas. Atsakovo (duomenys neskelbtini) prašymo pagrindu, ieškovės direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu darbo santykiai nutraukti (duomenys neskelbtini). Su atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepimu į pradinį ieškinį pateikta bendrovės steigimo sutartis ir ieškovės su pradiniu ieškiniu pateiktas Juridinių asmenų registro išrašas atskleidžia, kad (duomenys neskelbtini), t. y. prieš atsakovui (duomenys neskelbtini) nutraukiant darbo santykius su ieškove, buvo įsteigta atsakovė UAB (duomenys neskelbtini), viena iš dviejų įmonės steigėjų, o kartu ir pusės akcijų savininke bei direktore tapo (duomenys neskelbtini), kuri, kaip matyti iš su 2020 m. lapkričio 25 d. patikslintu ieškiniu pateikto Gyventojų registro išrašo, yra atsakovo (duomenys neskelbtini) sutuoktinė.

5. Ieškovė prašo priteisti ieškovei iš atsakovų solidariai žalos, susijusios su nesąžininga konkurencija neteisėtai pasinaudojant konfidencialia, ieškovės komercinę paslaptį sudarančia informacija, atlyginimą.

6. Viena iš aplinkybių, kuriomis grindžiamas ieškinys, yra ta, kad atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) yra ieškovės konkurentė, kurios veikloje, elgdamasis nesąžiningai, dalyvauja atsakovas (duomenys neskelbtini).

7. Nors tiek teismui teiktuose atsiliepimuose į ieškinį ir jo tikslinimus, tiek ir bylos nagrinėjimo metu atsakovai bei jų atstovai akcentavo, kad ieškovės ir atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) veikla nėra tapati, surinktų įrodymų visuma leidžia spręsti, jog įmonės atitinka Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 3 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą konkurentų, t. y. ūkio subjektų, kurie toje pačioje rinkoje susiduria arba gali susidurti su tarpusavio konkurencija, sąvoką. Pirma, ginčas kilo dėl bendrovių veiklos toje pačioje teritorijoje – (duomenys neskelbtini) regione, kur įsteigta atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) ir veikia ieškovės struktūrinis padalinys. Antra, ieškovės su pradiniu ieškiniu pateiktų juridinių asmenų registro išrašų, atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) su atsiliepimu į pradinį ieškinį pateiktų bendrovės steigimo sutarties ir įstatų, o taip pat ieškovės su 2020 m. lapkričio 25 d. ieškinio patikslinimu pateiktų abiejų bendrovių interneto svetainių duomenų turinys atskleidžia, kad tiek ieškovės, tiek ir atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) esminė veiklos kryptis yra (duomenys neskelbtini). Trečia, nors atsakovas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) direktorė (duomenys neskelbtini) teikdami paaiškinimus 2021 m. balandžio 12 d. teismo posėdyje akcentavo, kad įmonių veikla nėra tapati (atsakovė prekiauja kitokių tiekėjų produkcija, vienam klientui yra pagaminusi unikalų, savo sukurtą produktą), pati savaime ši aplinkybė nepaneigia konkuravimo fakto. Kita vertus, net ir paprašius įvardinti konkrečius veiklos pobūdžio neatitikimus, (duomenys neskelbtini) nurodė tik smulkius pavienio pobūdžio skirtumus. Ketvirta, (duomenys neskelbtini) procesiniuose dokumentuose ir teikdamas paaiškinimus teismo posėdyje akcentavo išeidamas iš darbo informavęs darbdavį, kad toliau dirbs toje pačioje srityje. (duomenys neskelbtini) 2021 m. balandžio 12 d. teismo posėdyje taip pat pripažino, kad įmonė buvo įsteigta norint toje pačioje srityje dirbti sau, po to, kai darbdavys ilgą laiką nekėlė atsakovui (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio, naudojosi jo idėjomis ir iniciatyvumu, jį išnaudojo.

8. Kartu pabrėžtina, kad būtent ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, verslo subjektų konkurencija (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis) yra grindžiamas rinkos veikimas, todėl pats savaime konkuravimas ne tik nėra neteisėta veikla, bet, priešingai, yra skatinamas. Konkurencijos laisvė garantuoja teisę ūkio subjektams pasirinkti priemones, kuriomis jie konkuruoja, tačiau ši teisė nėra absoliuti – ją įgyvendinant negalima pažeisti kitų subjektų teisių ir teisėtų interesų. Tik sąžininga konkurencija užtikrina ekonominę pažangą, todėl teisės normų draudžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmai (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnis).

9. Tas pats pasakytina ir apie konkuruojančio subjekto įsteigimą. Konstitucinė teisė pasirinkti darbą ar verslą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnis) gali būti ribojama tik įstatyme nustatyta tvarka ir tik tiek, kiek tai būtina tikslams, dėl kurių ribojimai nustatyti, pasiekti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 38 straipsnio 1 dalimi, darbo sutarties šalys gali sulygti dėl to, kad darbuotojas darbo sutarties galiojimo laikotarpiu ar (ir) pasibaigus darbo sutarčiai nevykdys su darbo funkcijomis susijusios komercinės ar gamybinės veiklos, kuria konkuruotų su darbdaviu. DK 38 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nekonkuravimo laikotarpiu darbuotojui turi būti mokama kompensacija, kurios dydis – ne mažiau kaip 40 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodinėjo tokio susitarimo egzistavimo fakto. Nors su pradiniu ieškiniu pateiktų ieškovės darbo tvarkos taisyklių 9 skyriuje detalizuota darbuotojų pareiga neatlikti konkrečių konkurencinių veiksmų tiek iki darbo sutarties nutraukimo, tiek ir tam tikrą laiką po to, ieškovė, norėdama tokiu būdu riboti atsakovo (duomenys neskelbtini) teisę užsiimti ūkine veikla, t. y. siekdama įrodyti tiek nekonkuravimo prievolės egzistavimą, tiek ir teisę taikyti pasekmes už tokios prievolės pažeidimą, privalėjo pateikti ne tik susitarimo faktą, bet ir kompensacijos už ribojimų taikymą mokėjimą patvirtinančius duomenis. Kaip matyti iš ieškovės procesinės pozicijos, atsakovo (duomenys neskelbtini) dalyvavimą konkurencinėje veikloje ieškovė akcentavo ne kaip savarankišką civilinės atsakomybės taikymo sąlygą, bet kaip atsakovo nesąžiningumą patvirtinančią aplinkybę, konfidencialios informacijos atskleidimo ir panaudojimo siekiant neteisėtai pasipelnyti kontekste.

10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.116 straipsnio 1 dalimi, komercine paslaptimi pripažįstama informacija, turinti tikrą ar potencialią vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Informacija, kuri yra komercinė paslaptis, ginama CK nurodytais būdais (CK 1.116 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, komercinės paslapties naudojimas arba atskleidimas laikomi neteisėtais, jeigu komercinę paslaptį sudarančią informaciją be jos turėtojo sutikimo naudoja arba atskleidžia asmuo, kuris padarė kurį nors iš šių veiksmų: a) neteisėtai gavo komercinę paslaptį; b) pažeidė susitarimą dėl konfidencialios informacijos apsaugos arba kitą pareigą neatskleisti komercinės paslapties; c) pažeidė pareigą riboti komercinės paslapties naudojimą. Komercinės paslapties turėtojas tokiu atveju gali reikalauti žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 8 straipsnis). Be to, Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui.

11. Nurodytą teisinį reglamentavimą kasacinis teismas išaiškino kaip reiškiantį, kad, net ir nuo nesąžiningos konkurencijos veiksmų nukentėjusiam asmeniui žalos dydį siejant su neteisėtai konfidencialia informacija pasinaudojusio asmens gauta nauda (CK 1.116 straipsnio 4 dalis), spręstinas civilinės atsakomybės (CK 6.245–6.249 straipsniai), kaip teisių gynybos būdo, o ne nepagrįsto praturtėjimo (CK 6.242 straipsnis), kaip subsidiarios priemonės, taikymo klausimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, 2021 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-823/2021). Pabrėžtina, kad ieškovė aiškiai įvardijo reikalaujanti iš atsakovų priteisti žalos atlyginimą, formuluodama ieškinio faktinį pagrindą įvardijo aplinkybes, su kuriomis siejo atsakovų veiksmų neteisėtumą, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei atsakovų kaltę, todėl teismas, kurio kompetencijai priskiriamas teisinio santykio kvalifikavimas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018, 2021 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-823/2021), ginčą vertina kaip kylantį iš civilinės atsakomybės instituto taikymo.

12. Įstatyme įtvirtinta keturių sąlygų visuma, kaip pagrindas civilinei atsakomybei taikyti: a) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); b) žala (CK 6.249 straipsnis); c) priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis); d) kaltė (CK 6.248 straipsnis). Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlyga, yra preziumuojama, ieškovei tenka pareiga įrodyti kitų trijų sąlygų egzistavimą, o atsakovai turi teisę ginčyti įstatyminę kaltės prezumpciją (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

13. Neteisėtus atsakovo (duomenys neskelbtini) veiksmus ieškovė sieja su konfidencialios, komercinę paslaptį sudarančios informacijos perdavimu atsakovei UAB (duomenys neskelbtini), kuri, ieškovės vertinimu, tokia informacija neteisėtai naudojosi.

14. Informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, iš esmės keliami trys reikalavimai: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos jai išsaugoti. Slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Taigi tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, jog ji būtų slapta. Tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-611/2020).

15. Nagrinėjamu atveju ieškovė komercine paslaptimi įvardija duomenis apie ieškovės klientus ir darbuotojus, kaltindama atsakovus jų perviliojimu. Su pradiniu ieškiniu ieškovė pateikė į bylą atsakovo (duomenys neskelbtini) darbo santykių pradžioje ((duomenys neskelbtini)) pasirašytą įsipareigojimą laikyti duomenis paslaptyje, kuriuo atsakovas patvirtino, kad jam išaiškintas draudimas rinkti, tvarkyti ar naudoti asmens duomenis kitiems tikslams, nei konkrečiam su darbu susijusiam uždaviniui vykdyti tiek darbo santykių metu, tiek ir jiems pasibaigus. Ieškovė taip pat pateikė atsakovo pareiginius nuostatus, kurių antrajame skyriuje „Darbuotojo pareigos“ akcentuojama: gamybinės, ūkinės, finansinės ir ekonominės skyriaus veiklos organizavimas ir vadovavimas jai, atsakomybė už priimamų sprendimų padarinius, turto saugumą, efektyvų panaudojimą, skyriaus išlaidų ir veiklos rezultatus (1 punktas); įsipareigojimų tiekėjams ir užsakovams, sutarčių ir verslo planų vykdymas (3 punktas); komercinės veiklos, kurios tikslas patenkinti vartotojų poreikius ir gauti pelną, vykdymas, išlaikant stabilų funkcionavimą bei verslo reputaciją gautų įgaliojimų ir resursų ribose (12 punktas); korektiškas ir kompetentingas klientų aptarnavimas, esamų ryšių palaikymas bei pastangos užmegzti verslo santykius su naujais klientais (14 punktas). Pareiginių nuostatų pirmo skyriaus „Bendrosios nuostatos“ 6.2 punkte įtvirtinta skyriaus vadovo pareiga vadovautis įmonės darbo tvarkos taisyklėmis. Su pradiniu ieškiniu ieškovė pateikė ir darbo tvarkos taisykles, kurių 7.1 punkte pateiktas konfidencialios informacijos sąrašas, įskaitant bet kurią informaciją, susijusią su esamų ir būsimų klientų sąrašais, klientais, kainodaros politika, veiklos metodais, rinkodaros planais ir strategija, taip pat informaciją, susijusią su bendrovės darbuotojais ir jų atlyginimais. Darbo tvarkos taisyklių 7.2.1 punkte akcentuojama, kad su tiekėjais ir klientais susijusi informacija yra griežtai konfidenciali, darbuotojai neturi teisės jos atskleisti nei darbo sutarties galiojimo metu, nei jai pasibaigus. Atskleisdamas informaciją tretiesiems asmenims darbuotojas turi informuoti apie konfidencialų jos pobūdį (darbo tvarkos taisyklių 7.2.3 punktas), pasibaigus darbo santykiams darbuotojas negali pasilikti jokių konfidencialios informacijos kopijų (darbo tvarkos taisyklių 7.2.6 punktas). Be to, darbo tvarkos taisyklių 8.1, 8.3 punktuose įtvirtinta lojalumo (interesų konflikto vengimo) pareiga, draudimas naudotis konfidencialia informacija asmeninei naudai gauti.

16. Atsakovui (duomenys neskelbtini) nurodžius, kad su pareiginiais nuostatais ir darbo tvarkos taisyklėmis jis nėra supažindintas pasirašytinai, ieškovė, įrodinėdama nurodytų dokumentų autentiškumą, su 2020 m. lapkričio 25 d. ieškinio patikslinimu pateikė ieškovės direktoriaus įsakymus dėl pareigybių sąrašo ir pareiginių nuostatų patvirtinimo, taip pat direktoriaus pasirašytas darbo tvarkos taisykles. Be to, su 2021 m. vasario 11 d. ieškinio patikslinimu ieškovė pateikė teismui atsakovo pasirašytas kitų pareigybių darbuotojų pareigines instrukcijas, kuriose yra nuorodos į vidaus tvarkos taisykles, keleto įmonės darbuotojų rašytinį patvirtinimą, kad būtent atsakovas, kaip skyriaus vadovas, juos instruktavo, supažindino su įmonės vidaus dokumentais, duomenis apie atsakovui peržiūrai siųstus pareiginių nuostatų projektus, įskaitant ir atsakovo pareiginių nuostatų projektą, iš esmės atitinkantį tą, kuris vėliau buvo patvirtintas, duomenis apie tai, jog (duomenys neskelbtini) m. atsakovas buvo paskirtas vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialisto funkcijas bei supažindintas su šio specialisto pareiginiais nuostatais, kuriuose įtvirtinta pareiga žinoti įmonės struktūrą, darbo organizavimą ir valdymą, kad vykdydamas šias funkcijas atsakovas instruktuodavo darbuotojus, taip pat atsakovo pasirašytą kolektyvinės materialinės atsakomybės sutartį, kurioje įtvirtinta pareiga saugoti tarnybines paslaptis. Tiek nurodyti duomenys, tiek ir pats faktas, kad atsakovas vadovavo įmonės struktūriniam padaliniui, leidžia vertinti kaip labiausiai tikėtiną ieškovės poziciją, jog atsakovui buvo žinomas įmonės vidinių dokumentų turinys, pareiga saugoti komercinę paslaptį ir ją sudaranti informacija.

17. Kad ieškovė neapsiribojo vien konfidencialios informacijos įvardijimu, bet ir ėmėsi veiksmų jai apsaugoti, patvirtina su 2020 m. lapkričio 25 d. ieškinio patikslinimu pateikta informacija apie įmonėje įdiegtą verslo valdymo sistemą, į duomenų bazę (duomenys neskelbtini) m. perkeltus klientų sąrašus, kainininkus, informaciją apie prekių likučius, galimybę prie duomenų bazės prisijungti tik turint autorizuotą prieigą, taip pat apie atsakovui (duomenys neskelbtini) suteiktus individualius prisijungimo duomenis. Pateiktoje informacijoje akcentuojama, kad sistemoje vartotojui suteikta prieiga tik prie jam priskirtoms funkcijoms vykdyti reikalingų duomenų. Atsakovas, kaip skyriaus vadovas, turėjo prieigą prie sąskaitų sąrašo su kliento pavadinimais, prekės pavadinimais, kainomis ir pelningumo marža, klientų sąrašo su pavadinimais, adresais, kontaktiniais telefonais ir priskirtais kainininkais, susistemintų klientų mėnesio apyvartų, klientų atliekamų mokėjimų ir įsiskolinimų (papildomi duomenys apie tai, kad atsakovui (duomenys neskelbtini) buvo prieinama informacija apie ieškovės debitorius, pateikti su ieškovės 2021 m. kovo 16 d. rašytiniais paaiškinimais), prekių likučių ir jų savikainų. Sistemoje buvo numatyta galimybė duomenis eksportuoti į Excel programą bei nukopijuoti. Šie duomenys patvirtina ieškovės pastangas (atitinkančias kasacinio teismo praktikoje įtvirtintą protingų pastangų standartą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012, 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015, 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-611/2020)) užtikrinti komercinę paslaptį sudarančios informacijos apsaugą.

18. Pagal Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui (3 punktas); siūlymą konkuruojančio ūkio subjekto darbuotojams nutraukti darbo sutartį ar neatlikti visų ar dalies savo darbo pareigų, siekiant naudos sau ar padarant žalą šiam ūkio subjektui (4 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad draudžiami veiksmai pagal Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą visų pirma yra siejami su dviem kumuliatyviomis sąlygomis: pirma, tokie veiksmai turi prieštarauti ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams; antra, jie gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-472-313/2018).

19. Pasisakydamas dėl Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinto nesąžiningo konkuravimo, pasireiškiančio darbuotojų perviliojimu, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pati normos dispozicija nurodo, jog turi būti atliekami aktyvūs veiksmai, siekiant pervilioti darbuotojus. Tokie veiksmai gali pasireikšti kaip siūlymas pereiti dirbti į kitą įmonę, turi būti sudaromos sąlygos tam. Kita vertus, būtina atsižvelgti į tai, kad Konstitucija garantuoja teisę pasirinkti darbą, todėl sąžiningas perėjimas pas kitą darbdavį pats savaime negali būti vertinamas kaip darbuotojo perviliojimas. Faktas, kad darbuotojas nutraukė darbo santykius vienoje įmonėje ir įsidarbino konkuruojančioje, pats savaime nėra pagrindas daryti išvadą dėl nesąžiningos konkurencijos. Tačiau kai yra daugiau įrodymų, patvirtinančių kryptingą darbuotojų rengimąsi pereiti dirbti pas konkurentą, darbo sutartis nutraukiama be svarbių priežasčių, o po jos pasibaigimo iš karto įsidarbinama konkuruojančiame ūkio subjekte, ypač kai tokius veiksmus atlieka ne vienas, o daugiau darbuotojų, šie darbuotojai turi reikšmingos patirties, atitinkančios įmonių veiklos sritį, konkurentas po naujų darbuotojų įdarbinimo įgyja pranašumą, palyginti su buvusia padėtimi, teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, turi spręsti dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų egzistavimo ar jų nebuvimo įrodytumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2011; 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-490-469/2018, 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-611/2020).

20. Kasacinis teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad įrodinėjimo ypatumai bylose dėl komercinių paslapčių yra tokie, jog iš esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais. Priešingu atveju (dėl per aukšto ir neatsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiką keliamo įrodinėjimo standarto, netinkamo įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo) dažnai būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir iš to gaunant pelną. Paprastai tokios kategorijos bylose nebus tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovo bendrovės (juridinio asmens) veiklą ir iš tos veiklos gautą naudą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-611/2020).

21. Nagrinėjamu atveju ieškovė kaltino atsakovus trijų darbuotojų – (duomenys neskelbtini) – perviliojimu, tačiau, kaip paaiškėjo iš ieškovės su 2020 m. lapkričio 25 d. ieškinio patikslinimu pateiktų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus duomenų bei atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovo 2021 m. vasario 23 d. pateiktos darbo sutarties, nutraukęs darbo santykius su ieškove (duomenys neskelbtini) įsidarbino ne UAB (duomenys neskelbtini), bet kitoje bendrovėje.

22. Akcentuotina ir tai, kad, atsakovams ginčijant (duomenys neskelbtini) perviliojimo faktą, šią aplinkybę neigė 2021 m. kovo 24 d. teismo posėdyje liudytojais apklausti nurodyti darbuotojai. (duomenys neskelbtini) nurodė darbo santykius su ieškove nutraukęs dėl nepatikusio darbo, akcentavo po darbo santykių nutraukimo vykęs dirbti į (duomenys neskelbtini), tačiau po dviejų savaičių sugrįžęs ir būtent tada įsidarbinęs UAB (duomenys neskelbtini). Iš su pradiniu ieškiniu pateiktos darbo sutarties matyti, kad darbo santykius su ieškove (duomenys neskelbtini) nutraukė (duomenys neskelbtini). Atsakovės su atsiliepimu į 2020 m. lapkričio 25 d. ieškinio patikslinimą pateikti duomenys atskleidžia, kad UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įsidarbino (duomenys neskelbtini).

23. Vertinant į bylą surinktus duomenis apie (duomenys neskelbtini), akcentuotina, kad darbo santykius su ieškove jis nutraukė (duomenys neskelbtini) (penktadienį) (su pradiniu ieškiniu pateiktas įsakymas dėl darbo santykių nutraukimo ir su 2020 m. lapkričio 25 d. ieškinio patikslinimu pateikta darbo sutartis), o UAB (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Kita vertus, aplinkybė, kad jis tapo (duomenys neskelbtini), su savo pareiginiais nuostatais buvo supažindintas (duomenys neskelbtini) (pirmadienį, t. y. pirmąją darbo dieną po to, kai nutraukė darbo santykius su ieškove), kartu su faktu, jog (duomenys neskelbtini) paskolos sutartimi jis paskolino atsakovei 12 000 Eur (sutartis pateikta su atsakovės atsiliepimu į 2020 m. lapkričio 25 d. ieškinio patikslinimą), leidžia pagrįstai abejoti (duomenys neskelbtini) teikiant parodymus teisme nurodyta aplinkybe, kad įsidarbinti UAB (duomenys neskelbtini) jis nusprendė tuomet, kai jau nutraukęs darbo santykius su ieškove parduotuvėje atsitiktinai sutiko atsakovės direktorę. Minėti duomenys ne tik patvirtina faktą, kad liudytojas darbo santykius su ieškove nutraukė tam, jog įsidarbintų UAB (duomenys neskelbtini), bet ir leidžia spręsti apie specifinį, vien tik darbo funkcijų vykdymu neapsiribojantį, santykių pobūdį. Šią išvadą tik dar labiau sustiprina pačios atsakovės pateikti duomenys apie tai, kad praėjus neilgam laiko tarpui ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) tapo trečiuoju atsakovės akcininku.

24. Šiuo aspektu reikšminga pripažintina aplinkybė, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) darbo santykių su ieškove nutraukimą iniciavo keliomis dienomis vėliau, (duomenys neskelbtini), t. y. kitą darbo dieną po to, kai iš darbo išėjo (duomenys neskelbtini). Ieškovės su ieškinio patikslinimu pateiktame UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) steigiamojo susirinkimo protokole užfiksuota, kad susirinkime dalyvavo ir (duomenys neskelbtini). Tiek ši aplinkybė, tiek ir faktas, kad atsakovė su atsiliepimu į pradinį ieškinį pateikė kitokio turinio protokolą, kuriame (duomenys neskelbtini) dalyvavimas nėra užfiksuotas, kartu su atsakovės direktorės (duomenys neskelbtini) paaiškinimais 2021 m. balandžio 12 d. teismo posėdyje, jog įmonė buvo įsteigta norint toje pačioje srityje dirbti sau, ne tik atskleidžia, kad (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) veikloje netiesiogiai dalyvavo nuo pat įmonės įsteigimo, dar būdamas ieškovės darbuotoju, ką bylos nagrinėjimo metu siekė nuslėpti, bet ir, vadovaujantis sprendimo 20 punkte aptarta įrodinėjimo tokio pobūdžio bylose specifika, bet ir kaip labiausiai tikėtiną leidžia vertinti ieškovės poziciją, jog atsakovas (duomenys neskelbtini) perdavė ieškovės komercinę paslaptį apie ieškovės darbuotoją atsakovei UAB (duomenys neskelbtini), kuri atliko Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktu uždraustą veiksmą – pasiūlė ieškovės darbuotojui nutraukti darbo sutartį su ieškove, siekdama naudos sau.

25. Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nesąžininga konkurencija pripažįstamas informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimas, perdavimas, skelbimas be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimas iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui.

26. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad paprastai įmonės klientu laikomas nuolatinis prekių ar paslaugų pirkėjas. Įgautas kliento pasitikėjimas, parinktas kliento siekius ir poreikius atitinkantis produktas garantuoja kliento lojalumą bei įmonės vardo žinomumo augimą. Investuoti į turimą klientą įmonėms apsimoka labiau nei bandyti pritraukti naujų, nes iš lojalių klientų jos gali uždirbti daugiau pelno nei iš naujai pritrauktų, todėl praktikoje pripažįstama, kad ūkio subjekto klientų sąrašas priskirtinas rinkų informacijai, sudarančiai komercinę paslaptį. Komercinę vertę turi ne vien tokia informacija, o būtent duomenys apie tai, kokių partnerių paslaugomis bei kokiomis sąlygomis toks ūkio subjektas naudojasi, nes tik tokia informacija gali suteikti ūkio subjektui pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Informacija apie užsakovus susideda iš daugelio įvairiausių duomenų, kurie gaunami per ilgamečius veiklos ryšius, t. y. informacija apie tai, kokios konkrečios įmonės turi paslaugų užsakymo poreikį, koks tų įmonių mokumas, finansinė būklė, patikimumas, kas konkrečioje įmonėje priima sprendimus dėl pervežimo užsakymo, transportavimo kainų nustatymo, kokios yra planuojamos pervežimų užsakymo apimtys, kokio tipo krovinius veža užsakovas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-527-916/2018).

29. Nors ieškovė su 2020 m. lapkričio 25 d. ieškinio patikslinimu teikė duomenis apie tai, kad (duomenys neskelbtini) m., lyginant su ankstesnių trejų metų laikotarpiu, mažiausiai 20 proc. sumažėjo 572 ieškovės klientų apyvarta, atsiliepdama į šį argumentą ieškovė pateikė audito ataskaitą, kurioje akcentuojama, jog iš nurodytų ieškovės klientų sutartinių santykių su atsakove laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) sutampa 99. Ieškovei 2021 m. kovo 23 d. pateikus duomenis apie dar vieną sutampantį klientą, atsakovė 2021 m. kovo 31 d. pateikė patikslintą audito išvadą, kurioje užfiksuota, kad iš sutampančių 100 klientų atsakovė (duomenys neskelbtini) m. gavo 15 212 Eur pajamų iš bendros 16 013 Eur pajamų sumos (15 212 Eur / 16 013 Eur = 95 proc.), (duomenys neskelbtini) m. – 410 784 Eur iš bendros 485 602 Eur pajamų sumos (410 784 Eur / 485 602 Eur = 84,5 proc.), (duomenys neskelbtini) – 49 760 Eur iš bendros 60 637 Eur sumos (49 760 Eur /60 637 Eur = 82 proc.). Kitaip tariant, nuo pat atsakovės veiklos pradžios esminę jos pajamų dalį sudarė pajamos, gautos iš klientų, kurių apyvarta santykiuose su ieškove sumažėjo. Su 2021 m. vasario 11 d. ieškinio patikslinimu ieškovė taip pat pateikė duomenis apie (duomenys neskelbtini) m. turėtus 849 klientus bei informaciją, kad 100 sutampančių klientų apyvarta nurodytais metais sudarė apie 60 proc. bendros ieškovės pardavimų sumos, kas patvirtina šių klientų reikšmę ieškovės veiklai.

32. Atsakovų argumentai, kad iš ieškovės teikiant 2020 m. lapkričio 25 d. ieškinio patikslinimą nurodytų 572 klientų, kurių apyvarta santykiuose su ieškove po atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) įsteigimo sumažėjo, net 473 klientai nėra susiję su atsakove, patvirtina faktą, jog ne visas ieškovės pajamų sumažėjimas yra susijęs su atsakovės veikla, kas nulėmė ir ieškovės sprendimą kelis kartus tikslinti ieškinio reikalavimus (pradiniame ieškinyje žalos dydį siejusi su savo pajamų sumažėjimu, 2020 m. lapkričio 25 d. ieškinio patikslinimu ieškovė nurodė, kad žalą sudaro atsakovės gauto grynojo pelno ir ieškovės prarasto pelno suma, o 2021 m. vasario 11 d. ieškinio patikslinime ieškinio sumą ieškovė jau siejo išskirtinai su atsakovės bendradarbiaujant su sutampančiais klientais gauto grynojo pelno dydžiu). Papildoma tokio sumažėjimo priežastimi galėjo tapti ir keleto kvalifikuotų darbuotojų praradimas, ir objektyvūs pokyčiai rinkoje, ir ieškovės pasitelktas užsakymų apimčių skaičiavimo modelis (ieškovė (duomenys neskelbtini) m. rezultatus siejo su ankstesnių trejų metų rezultatų vidurkiu, atskirai nevertindama, kad bendradarbiaujant su tam tikrais klientais neigiamos tendencijos galėjo egzistuoti jau nuo (duomenys neskelbtini) m. pradžios, t. y. iki atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) įsteigimo). Kita vertus, nurodytos aplinkybės pačios savaime nepaneigia fakto, kad itin svarbiu veiksniu ieškovės veiklos rezultatams tapo būtent tai, jog reikšmingą dalį klientų (visa apimtimi ar dalį užsakymų) perėmė atsakovė.

33. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta žala (CK 6.249 straipsnio 2 dalis). Šia teisės norma siekiama palengvinti įrodinėjimo procesą, pripažįstant, kad atsakovo dėl jo kaltų veiksmų neteisėtai gauta nauda patvirtina ieškovo turtinius praradimus. Tačiau nurodyta nuostata nėra paneigiamas visiško žalos atlyginimo principas ir ieškovo teisė reikalauti žalos, viršijančios atsakingo asmens gautą naudą, proceso įstatymų nustatyta tvarka įrodžius savo reikalavimų pagrįstumą (t. y. pagrindus, kad konkrečiu atveju ieškovo patirta žala yra didesnė, nei iš neteisėtų veiksmų pažeidėjo gauta nauda). Kai byloje pareiškiamas reikalavimas atlyginti ir negautas pajamas, ir neteisėtai gautą naudą, o žalą patyrusio asmens negautos pajamos iš esmės sutampa su komercine paslaptimi pasinaudojusio asmens gauta nauda, turi būti tenkinamas didesnis reikalavimas, nes tai atitiktų visiškos žalos atlyginimo ir non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 2021 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-823/2021).

34. Kaip minėta, teikdama pradinį ieškinį žalos dydį ieškovė siejo su jos dėl sumažėjusių klientų užsakymų prarastomis pajamomis. 2020 m. lapkričio 25 d. ieškinio patikslinimu ieškovė nurodė žalos dydį siejanti su atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) iš bendradarbiavimo su sutampančiais klientais gautų grynojo pelno ir ieškovės su santykiuose su nurodytais klientais prarasto grynojo pelno suma. 2021 m. vasario 11 d. ir 2021 m. balandžio 7 d. ieškinio patikslinimais galutinai suformuluodama ieškinio reikalavimus ieškovė nurodė juos siejanti su atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) iš sutampančių klientų gautu grynuoju pelnu. Tokiu būdu buvo apibrėžtos bylos nagrinėjimo ribos ir teismas vertina būtent reikalavimo žala pripažinti atsakovės gauto grynojo pelno santykiuose su 100 sutampančių klientų pagrįstumą. Dėl nurodytos priežasties atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) prašymu į bylą išreikalauti duomenys apie kitų ieškovės skyrių prekybos su 100 sutampančių klientų apimtis bei šių apimčių pokyčius (duomenis ieškovė pateikė 2021 m. balandžio 7 d.) vertintini kaip neturintys tiesioginės įtakos sprendžiant dėl žalos, sietinos su atsakovės dėl nesąžiningos konkurencijos gauta nauda, dydžio pagrįstumo (kita vertus, nurodyti duomenys negali būti vertinami kaip patvirtinantys sutartinių santykių perkėlimą iš (duomenys neskelbtini) skyriaus į kitus ieškovės padalinius, tokiu būdu siekiant dirbtinai iškreipti (duomenys neskelbtini) skyriaus pajamų ir pelno rodiklius). Tas pats pasakytina ir apie ieškovės su 2020 m. lapkričio 25 d. ieškinio patikslinimu teiktus duomenis apie darbuotojų perviliojimo nulemtas išlaidas: tvirtindama, kad į išėjusių darbuotojų vietas turėjo būti paskirti kiti asmenys, kuriuos reikėjo apmokyti, bei teikdama duomenis apie išėjusių darbuotojų darbo užmokestį, ieškovė ne tik neįrodė egzistuojant priežastinį ryšį tarp nurodytų aplinkybių, bet ir galutinai formuluodama ieškinio reikalavimus žalos dydžio nesiejo su savo turėtomis išlaidomis, orientuodamasi išskirtinai į atsakovės iš neteisėtų veiksmų gautą naudą.

35. Dėl to, koks buvo atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) grynasis pelnas santykiuose su 100 sutampančių klientų, ginčo byloje nekilo, ieškovė, formuluodama ieškinio reikalavimą, jo sumą siejo su atsakovės 2021 m. kovo 31 d. pateiktoje audito išvadoje nurodytais duomenimis, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) santykiuose su sutampančiais klientais atsakovė gavo 96 368 Eur grynojo pelno (21 389 Eur pelno (duomenys neskelbtini) m. plius 88 915 Eur pelno (duomenys neskelbtini) minus 13 936 Eur nuostolių (duomenys neskelbtini) m.). Ieškovė tik nesutiko su pozicija, kad žalos dydis turėtų būti mažinamas atsakovės (duomenys neskelbtini) m. turėtų nuostolių suma, todėl žalos dydį apskaičiavo taip: 96 368 Eur bendras viso laikotarpio pelnas plius 13 936 Eur = 110 304 Eur. Su tokia ieškovės pozicija teismas nesutinka. Pažymėtina, kad ieškinyje atsakovų veiksmų neteisėtumas siejamas su aplinkybe, jog klientų perviliojimą patvirtina itin greitas pajamų iš santykių su šiais klientais gavimas, t. y. faktas, kad jau nuo pat atsakovės įsteigimo buvo generuojamos pajamos. Dirbtinis tam tikro laikotarpio veiklos rezultatų atskyrimas, ieškovei nekvestionuojant fakto, kad į audito ataskaitą įtrauktos veiklos sąnaudos yra susijusios būtent su ginčo klientais, negali būti vertinamas kaip patvirtinantis požiūrio nuoseklumą. Ieškovės pozicijos pagrįstumą paneigia ir faktas, kad žalos dydis šiuo atveju siejamas su subjektyviu atsakovės veiklos pradžios kalendoriniu momentu (atsižvelgiant į pelningumo rodiklių raidą akivaizdu, kad, jeigu atsakovė būtų pradėjusi veiklą (duomenys neskelbtini), veiklos pradžioje turėtus nuostolius būtų amortizavęs vėlesnio laikotarpio pelnas). Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovė neįrodė žalos dalies, viršijančios 96 368 Eur sumą.

36. Kaip nepagrįstą teismas atmeta atsakovų argumentą, kad žala galėtų būti siejama tik su iš tų klientų, kurie visiškai nutraukė bendradarbiavimą su ieškove, atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) gautu grynuoju pelnu. Pažymėtina, kad priežastys, dėl kurių dalis sutampančių klientų tęsė bendradarbiavimą su ieškove, galėjo būti įvairios: tiek siauresnė atsakovės tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų apimtis (atsakovė neįrodinėjo aplinkybės, kad ji turėjo galimybę pasiūlyti visas ieškovės teikiamas paslaugas), tiek faktas, jog išbandę bendradarbiavimą su atsakove klientai galėjo nuspręsti sugrįžti ir tęsti bendradarbiavimą su ieškove ir pan. Tačiau pati savaime nurodyta aplinkybė nepaneigia nesąžiningos konkurencijos fakto. Net ir ieškovės su 2021 m. vasario 11 d. ieškinio patikslinimu pateikti duomenys apie ieškovės su keliais klientais sudarytas sutartis dėl bendradarbiavimo, ieškovei taikant nuolaidas, priešingai nei akcentuoja atsakovė, vertintini ne kaip paneigiantys žalos dėl dalies pajamų ir pelno praradimo faktą, bet kaip patvirtinantys ieškovės siekį susigrąžinti klientus, kartu mažinant neigiamas neteisėto konkuravimo pasekmes. Tas pats pasakytina ir apie atsakovės argumentą, kad turėtų būti vertinamas tik iš tų klientų, kurie atsakovei pateikė bent tris užsakymus, gautas pelnas. Šis faktas pats savaime tik patvirtina kliento sprendimą netęsti bendradarbiavimo su atsakove, tačiau negali būti vertinamas kaip patvirtinantis ar paneigiantis informacijos apie atsakovę gavimo būdo teisėtumą ir užsakymo pateikimo atsakovei priežastis.

37. Net ir aplinkybė, kad atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 31 d. bei 2021 m. balandžio 6 d. pateikė dalies klientų patvirtinimą, jog jie nebuvo viliojami prekes bei paslaugas pirkti iš atsakovės, nėra pagrindas spręsti, jog santykius su šiais klientais atsakovė užmezgė teisėtai. Viena vertus, klientų paaiškinimus galėjo nulemti artimi santykiai su atsakove bei noras šių santykių nesugadinti. Kita vertus, vien nurodytų klientų pozicija, kad jų sprendimas bendradarbiauti su atsakove nebuvo sąlygotas neteisėtos įtakos, pati savaime nėra pakankama pripažinti, jog atsakovė tiek skatindama savo žinomumą, tiek ir užmegzdama santykius su klientais neatliko kryptingų veiksmų, kuriems pagrindu tapo disponavimas ieškovės konfidencialia informacija.

38. Įvertinęs atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) poziciją, kad ne su visais klientais ieškovė buvo sudariusi sutartis (ieškovė pateikė duomenis apie sutartis, sudarytas su 72 iš 100 sutampančių klientų), teismas pažymi, jog ne formalaus dokumento buvimas, bet faktinis santykių pobūdis turi būti pagrindu spręsti, ar konkretus subjektas ginčijamų veiksmų atlikimo metu buvo ieškovės klientas. Šiuo aspektu reikšmingu pripažįstamas faktas, kad, ieškovei įrodinėjant nesąžiningos konkurencijos veiksmus, kurie prasidėjo (duomenys neskelbtini) įsteigus atsakovę UAB (duomenys neskelbtini), devyni klientai ((duomenys neskelbtini)) nuo pat (duomenys neskelbtini) m. pradžios neteikė ieškovei jokių užsakymų. Buvusiems klientams ilgą laiką neteikiant užsakymų spręsti, kad jų vėlesnį prekių ar paslaugų įsigijimą ne iš ieškovės, bet iš atsakovės, nulėmė neteisėto konkuravimo veiksmai, nėra pagrindo.

40. Atsakovės 2021 m. kovo 12 d. pateikti neviešais pripažinti duomenys apie atsakovės sutampantiems klientais išrašytas sąskaitas atskleidžia, kad 3 sutampantys klientai ((duomenys neskelbtini)) bendradarbiavimą su atsakove pradėjo tik (duomenys neskelbtini) m., dar 45 klientai ((duomenys neskelbtini)) – po (duomenys neskelbtini).

42. Pabrėžtina, kad nei ieškovė, nei atsakovai neginčijo 2021 m. kovo 31 d. pateiktoje patikslintoje audito ataskaitoje naudotų grynojo pelno apskaičiavimo metodo taisyklių teisėtumo ir pagrįstumo. Šioje ataskaitoje nurodyta, kad bendradarbiaudama su sutampančiais klientais (duomenys neskelbtini) m. atsakovė turėjo 13 936 Eur nuostolių. Kadangi visi klientai, su kuriais buvo bendradarbiaujama (duomenys neskelbtini) m., patenka į sprendimo 41 punkte pateiktą 51 kliento sąrašą, nurodytos sumos tikslinti nėra pagrindo.

43. Vertinant (duomenys neskelbtini) m. duomenis akcentuotina, kad bendra atsakovės pajamų suma sudarė 485 602 Eur, o suma iš sprendimo 41 punkte nurodytų 51 kliento – 348 472 Eur (ši suma gaunama su patikslintos audito išvados 1 priede Klientų duomenų apibendrinimas stulpelyje „(duomenys neskelbtini) pardavimai“ ir 3 priede Gauto pelno ataskaita už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) stulpelyje „(duomenys neskelbtini) m. klientų, dėl kurių atliekamas tyrimas“ nurodytos bendros 410 784 Eur sumos atėmus pajamas, gautas iš 49 klientų, kurie nepripažinti perviliotais). Tokiu pačiu principu vadovaujantis konstatuotina, kad bendra atsakovės pardavimo savikaina (skaičiuojant tik sunaudotų atsargų vertę), sudarė 157 407 Eur, bendrasis pelnas įvertinus tik savikainą – 328 195 Eur, o iš sprendimo 41 punkte nurodytų 51 kliento – 120 807 Eur savikaina ir 227 665 Eur (348 472 Eur – 120 807 Eur) bendrasis pelnas įvertinus tik savikainą. Kaip matyti iš audito išvados turinio, audito metu buvo naudojami atsakovės deklaruoti duomenis apie kitas tiesiogines sąnaudas, bendras ir administracines sąnaudas, palūkanas ir panašias sąnaudas, o šių sąnaudų dalis, tenkanti sutampantiems klientams, skaičiuota atsižvelgiant į pajamų, gautų iš sutampančių 100 klientų ir bendrų pajamų santykį: 410 784 Eur / 485 602 Eur * 100 proc. = 95 proc. Konstatavus, kad žalą sudaro iš santykiuose su sprendimo 41 straipsnyje nurodytu 51 klientu gautas grynasis pelnas, šiems klientams priskirtina sąnaudų dalis apskaičiuotina taip: 348 472 Eur / 485 602 Eur * 100 proc. = 71,8 proc. Taikant šį santykinį dydį ginčui reikšmingos kitos tiesioginės sąnaudos sudaro 46 576 Eur (64 869 Eur * 71,8 proc.), bendrasis pelnas – 181 089 Eur (227 665 Eur – 46 576 Eur), bendrosios ir administracinės sąnaudos – 99 701 Eur (138 860 Eur * 71,8 proc.), palūkanos ir panašios sąnaudos – 699 Eur (973 Eur * 71,8 proc.), pelnas prieš apmokestinimą – 80 689 Eur (181 089 Eur – 99 701 Eur – 699 Eur), pelno mokestis – 10 623 Eur (12 557 Eur * 71,8 proc.), grynasis pelnas – 70 066 Eur (80 689 Eur – 10 623 Eur).

44. Vertinant (duomenys neskelbtini) duomenis akcentuotina, kad bendra atsakovės pajamų suma sudarė 60 637 Eur, o suma iš sprendimo 41 punkte nurodytų 51 kliento – 40 654 Eur (ši suma gaunama su patikslintos audito išvados 1 priede Klientų duomenų apibendrinimas stulpelyje „(duomenys neskelbtini) pardavimai“ ir 3 priede Gauto pelno ataskaita už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) stulpelyje „(duomenys neskelbtini) m. klientų, dėl kurių atliekamas tyrimas“ nurodytos bendros 49 760 Eur sumos atėmus pajamas, gautas iš 49 klientų, kurie nepripažinti perviliotais). Tokiu pačiu principu vadovaujantis konstatuotina, kad atsakovės pardavimo savikaina (skaičiuojant tik sunaudotų atsargų vertę) bendradarbiaujant su 51 sutampančiu klientu 2020 m. sudarė 13 265 Eur, bendrasis pelnas įvertinus tik savikainą – 27 389 Eur (40 654 Eur – 13 265 Eur). Pajamų, gautų iš sutampančių 51 kliento ir bendrų pajamų santykis sudarė 67 proc. (40 654 Eur / 60 637 Eur * 100 proc.). Taikant šį santykinį dydį ginčui reikšmingos kitos tiesioginės sąnaudos sudaro 1 532 Eur (2 286 Eur * 67 proc.), bendrasis pelnas – 25 857 Eur (27 389 Eur – 1 532 Eur), bendrosios ir administracinės sąnaudos – 9 437 Eur (14 085 Eur * 67 proc.), grynasis pelnas – 16 420 Eur (25 857 Eur – 9 437 Eur).

45. Prie (duomenys neskelbtini) m. iš sprendimo 41 punkte nurodytų klientų gauto pelno pridėjus pelną, gautą (duomenys neskelbtini) bei atėmus (duomenys neskelbtini) m. turėtą nuostolį, bendra grynojo pelno suma sudaro 72 550 Eur (70 066 Eur + 16 420 Eur – 13 936 Eur). Būtent ši suma pripažintina atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) neteisėtai gauta nauda, kuri pripažintina ieškovei padaryta žala.

47. Ieškiniu ieškovė prašo žalos atlyginimą iš atsakovų priteisti solidariai. Pasisakydamas dėl galimybės taikyti solidarią atsakomybę buvusiam įmonės darbuotojui už komercinės paslapties atskleidimą ir pasinaudojant atskleista informacija kito ūkio subjekto dėl nesąžiningos konkurencijos gauta nauda, kasacinis teismas kurį laiką teikė išaiškinimus, kad pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą yra asmeninė pareiga, tenkanti tik turtą gavusiam asmeniui, kurio atsakomybė negali būti solidari su kitu asmeniu, nes konkreti tokių pajamų suma ir neteisėtas jų gavėjas visai atvejais turi būti nustatyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Tačiau vėliau praktika buvo koreguojama, teikiant išaiškinimą, kad, reiškiant ieškinį Konkurencijos įstatymo ir (ar) CK 1.116 straipsnio pagrindu, taikytinos bendrosios civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos, taigi ir CK 6.249 straipsnio nuostatos dėl atsakingo asmens gautos naudos ar nukentėjusio asmens negautų pajamų atlyginimo, todėl, vadovaujantis CK 6.279 straipsnio 1 dalimi, bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, 2019 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019, 2021 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-701/2021, 2021 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-823/2021).

48. Kartu akcentuotina, kad atsakovų bendri veiksmai sukūrė sąlygas žalai atsirasti. Be to, atsakovas (duomenys neskelbtini) šiuo atveju vertintinas ne tik kaip atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas, bet ir kaip asmuo, savarankiškai suinteresuotas neteisėtų veiksmų rezultatu. Kaip minėta sprendimo 24, 28, 30 punktuose, neteisėtas naudojimasis komercinę paslaptį sudarančia informacija prasidėjo atsakovui (duomenys neskelbtini) dar nenutraukus santykių su ieškove, atsakovas aktyviai dalyvavo įsteigiant UAB (duomenys neskelbtini), viena iš įmonės steigėjų ir akcininkių, taip pat jos vadove tapo atsakovo sutuoktinė, kuri patvirtino, kad įmonė buvo steigiama atsakovui siekiant dirbti sau.

50. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsniu, tenkinamas ieškovės reikalavimas priteisti metines procesines palūkanas – iš atsakovo (duomenys neskelbtini) 5 proc., iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 6 proc. dydžio.