- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-12
- Bylos Nr.
- e2-5923-1173/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-01018-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Iveta Bartkevičienė
- Ieškovas
- G. V.
- Atsakovas
- S. L.
- Advokatai
- Asta Usevičiūtė
- Kategorijos
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. N.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovui S. L. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. ieškovė G. V. teismui pateiktu ieškiniu prašo: 1) nustatyti sūnaus S. L. gyvenamąją vietą su motina G. V.; 2) priteisti iš atsakovo S. L. sūnui S. L. išlaikymą po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 3) priteisti iš atsakovo S. L. išlaikymo įsiskolinimą 4550 Eur, skaičiuojamą nuo 2023 m. balandžio 14 d. iki 2024 m. gegužės 14 d.; 4) nustatyti atsakovo S. L. bendravimo tvarką su sūnumi S. L.. Ieškovė ieškinyje nurodė:
Šalies argumentai
1.1. su atsakovu draugavo, buvo pora, santuokos sudarę nebuvo. 2013 m. balandžio 14 d. gimė jos ir atsakovo sūnus S. L. Atsakovas sūnaus tėvystę pripažino pas notarę. Kartu su atsakovu negyveno, bendro ūkio nevedė. Nuo sūnaus gimimo atsakovas sūnaus neišlaiko, nelanko, juo nesidomi, jo ir ieškovės santykiai nutrūko. Ieškovė su sūnumi S. L. ir sūnumi iš pirmosios santuokos E. L., gim. (duomenys neskelbtini) gyvena po tėčio mirties paveldėtoje namo dalyje adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė viena augina du vaikus, jai padeda tik kartu gyvenanti motina. Visa kasdienė sūnaus priežiūra tenka vienai ieškovei. Atsakovas sūnaus išlaikymui lėšų neskiria, jokios finansinės pagalbos jam neteikia nuo pat vaiko gimimo. Ieškovė šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose, todėl nedirba. S. L. nustatytas sunkus neįgalumo lygis, III lygio individualios pagalbos kompensacijos poreikis. Jam diagnozuoti mišrūs specifiniai raidos sutrikimai (F83); kitokia išplitusi (generalizuota) epilepsija ir epilepsiniai sindromai, esant sunkiai gydomai epilepsijai (G40.41); kiti nenormalūs radiniai centrinės nervų sistemos diagnostiniuose vaizdo įrašuose (R90.8). Dėl sveikatos būklės sūnui S.L. reikalinga nuolatinė priežiūra, gydytojų konsultacijos, reabilitacija, vaistai, todėl neaišku, ar dėl vaiko negalios ieškovė galės pradėti dirbti. Nuo 2024 m. balandžio mėnesio sūnui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba moka 395 Eur neįgalumo išmoką. Sūnus nuo gimimo gyvena su ieškove, kuri viena jį augina, visapusiškai rūpinasi ir tai darys ateityje. Prašo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, kuri gali užtikrinti sūnaus interesų gynimą ir atstovavimą įvairiose valstybinėse įstaigose.
1.2. Dėl sunkios sūnaus negalios vaiko išlaikymui reikia nemažos pinigų sumos. Vaiko poreikiai keičiasi, nes jis auga. Išlaidos per mėnesį sūnaus S. L. išlaikymui sudaro apie 700 Eur – tai išlaidos maistui, vitaminams, vaistams, higienos reikmenims, sveikatos priežiūrai, būsto išlaikymui, drabužiams, lavinimo priemonėms, žaislams, transporto išlaidoms, buities daiktams, patalynei ir kitiems vaiko poreikiams. Kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Ieškovės pajamas sudaro 392 Eur vaiko priežiūros išmoka, 305,80 Eur vaiko pinigai (už du vaikus) ir 181,50 Eur individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija. Ieškovė nuosavybės teise turi po tėvo mirties paveldėtą turtą: 3/8 dalis gyvenamojo namo, ūkinių pastatų, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 3/4 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Taip pat asmeninės nuosavybės teise turi sodo sklypą su sodo pastatu, adresu (duomenys neskelbtini).
1.3. Vadovaujantis CK 6.461 straipsnio 2 dalyje numatytais orientaciniais kriterijais, vieno mėnesio išlaikymo suma negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 709 Eur į rankas. Atsižvelgiant, kad ieškovė gauna 152,90 Eur išmoką vaikui iš savivaldybės, jog vaikui nustatyta sunki negalia, dėl to jo poreikiai yra didesni nei sveiko vaiko, todėl prašo iš atsakovo priteisti sūnaus S. L. išlaikymui po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Prašo ieškovę skirti vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Atsakovas yra jaunas, sveikas, darbingas, ieškovės turimomis žiniomis, jis dirba Norvegijoje, todėl privalo prisidėti prie sūnaus išlaikymo.
1.4. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus bendru tėvų susitarimu ir išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai. Atsakovas nuo vaiko gimimo neteikia jokio išlaikymo savo vaikui, todėl prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą 4 550 Eur, kuris skaičiuojamas po 350 Eur per mėnesį už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 14 d. iki 2024 m. gegužės 14 d.
1.5. Prašo nustatyti tokią atsakovės bendravimo su sūnumi tvarką: vaiko tėvas S. L., negyvenantis kartu su sūnumi S. L., turi teisę ir pareigą netrukdomai bendrauti su S. L. jo gyvenamojoje vietoje ir dalyvauti jo auklėjime. Apie ketinimą bendrauti atsakovas informuoja S. L. motiną G. V. telefonu prieš 12 val. iki bendravimo pradžios. Ieškovė nedaro ir neketina daryti apribojimų sūnaus S. L. ir atsakovo bendravimui, todėl nustatyti detalią bendravimo tvarką nėra prasmės, nes iki šiol nekilo problemų dėl bendravimo tvarkos.
2. Atsakovas S. L. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, prašymų nepateikė. Atsakovui procesiniai dokumentai – ieškinys su priedais, teismo šaukimas į teismo posėdį, teismo nutartis įteikti tinkamai (elektroniniu paštu bei viešo paskelbimo būdu).
3. Byloje gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau ir Skyrius) išvada dėl nepilnamečio S. L. interesų. Išvadoje nurodoma:
3.1. Ieškovė su vaikais šiuo metu gyvena jai ir motinai asmeninės nuosavybės teise priklausančioje sodyboje, kurią paveldėjo po tėvo mirties. Namas mūrinis, vieno aukšto, dviejų kambarių ir virtuve. Su patogumais. Šildomas kietu kuru. Viduje įrengta vonia, tualetas lauke. Šildomas kietu kuru. Namų aplinka skurdi, švari ir tvarkinga. Namuose G. V. su vaikais yra skirtas atskiras kambarys. Kambaryje yra dvigulė lova, S. L. lovelė, ir lova skirta miegoti sūnui E.L. Taip pat yra televizorius, drabužių spinta, kavos staliukas, įvairūs lavinimo žaislai. Namuose sudarytos sąlygos vaiko poilsiui, žaidimams ir vystymuisi. Sveikatos priežiūrą vykdo UAB „Medicinos namai“ Biržų klinika. Ieškovės gyvenamojoje vietoje sudarytos sąlygos vaikui gyventi, ilsėtis, lavintis. Skyrius, vertindamas civilinėje byloje pateiktus rašytinius įrodymus, mano, kad nagrinėjamu atveju nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitiktų Simo interesus, kadangi jis labiau prisirišęs prie motinos.
3.2. Kaip nurodė ieškovė, S.L. auga namuose jos prižiūrimas. Į ugdymo įstaigą S.L. planuojama leisti vėliau. Šiai dienai S.L. būtina užtikrinti jo aprangos, avalynės poreikį kiekvienam sezonui, apmokėti už nuvežimą į sveikatos priežiūros įstaigą ir parvežimą į namus. Per vieną apsilankymą ieškovė patiria 200 Eur dydžio išlaidas vien dėl automobilio ir vairuotojo samdymo. Ateityje S. L. lankysis šventėse, koncertuose, kituose vaiko kultūrinio ugdymo renginiuose, kurios yra būtinos siekiant, kad jis užaugtų pilnaverte, išsilavinusia asmenybe, todėl, tėvams turint galimybes, šis poreikis turėtų būti tenkinamas. Vaikui taip pat tenka ir dalis komunalinių ir kitų išlaidų, reikalingi higienos reikmenys ir kitos priemonės. Pažymėtina, kad S. L. yra nustatytas sunkus neįgalumas. Dėl ligos jam nustatyti specialieji poreikiai: pirmojo lygio nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Berniukui kelis kartus metuose reikalinga vykti į gydymo įstaigą Vilniuje konsultacijoms, gydytojų apžiūrai. Skyriaus nuomone, ieškovės prašomas 350 Eur išlaikymo dydis per mėnesį specialiųjų poreikių turinčiam vaikui yra pakankamas būtiniausių vaiko poreikių tenkinimui. Atsakovas yra jauno amžiaus, dirbantis, jo darbingumas nėra apribotas. Be to, ieškovė nurodė, kad jis dirba Norvegijoje, kur darbo užmokestis yra ženkliai didesnis nei Lietuvoje, bei paklausioje srityje – statybose. Ieškovei yra nurodęs, kad uždirba 3000 Eur ir daugiau. Todėl manytina, kad jis gali išlaikyti ne tik save, bet ir teikti pakankamo dydžio išlaikymą, kuris reikalingas vaiko poreikių tenkinimui.
3.3. Skyriaus žiniomis, tarp šalių nėra kilę nesutarimų ar konfliktų dėl bendravimo su vaiku. Skyrius taip pat neturi informacijos apie šalių ginčus sprendžiant klausimus, susijusius su bendravimo tvarka. Atsižvelgiant, kad šiuo metu nekyla nesutarimų dėl bendravimo tvarkos, Skyrius neprieštarauja, kad teismas patvirtintų ieškovės siūlomą vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką.
3.4. 2023 m. lapkričio 4 d. iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skyriuje yra gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuriame nurodoma, kad su G. V. konfliktavo jos brolis V. V., kuris priekaištavo seseriai, kad ji nemoka prižiūrėti savo vaikų. Atlikus vaiko situacijos vertinimą, nebuvo nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Vaiko teisių pažeidimų nenustatyta. Ieškovės šeimai atvejo vadybos procesas netaikomas.
3.5. Skyrius sutinka su ieškovės ieškiniu, neprieštarauja, kad šalių vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, iš vaiko tėvo būtų priteistas 350 Eur dydžio išlaikymas, proporcingas vaiko poreikiams ir motinos turtinei padėčiai bei užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas, bei patvirtinta siūloma vaiko bendravimo tvarka su skyrium gyvenančiu tėvu.
4. Teismo posėdyje ieškovė G. V. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad su atsakovu santuokos sudarę nebuvo, draugavo, buvo pora, ateityje planavo susituokti. Atsakovas pradėjo išgėrinėti, be to, sužinojo, kad turi daug kitų moterų, todėl santykius su juo nutraukė. Sūnus S. L. gimė (duomenys neskelbtini), nuo gimimo jis gyvena kartu su ieškove adresu (duomenys neskelbtini), name, kurio dalį ji paveldėjo po tėvo mirties. Kartu gyvena ieškovės vyresnysis sūnus ir mama. Ji išlaiko du mažamečius vaikus. Jos namuose yra sudarytos visos sąlygos, tinkamos vaikui augti, stengiasi, kad vaikui nieko netrūktų. Prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, jos gyvenamojoje vietoje. Vaiko poreikiai yra labai dideli, nes sūnus turi sunkią negalią, dažnai lankosi pas gydytojus, reikia pirkti vaistus, vitaminus, maistą, sauskelnes, rūbelius. Vaikas turi specialių poreikių. Dėl to patiria papildomų išlaidų, kadangi kas du mėnesius reikia važiuoti gydytojų konsultacijoms į Santariškes Vilniuje, ten būna keletą dienų, vaikui atliekami tyrimai. Perka vaistus, vitaminus. Kiekvieną dieną reikia vaiką vežioti į Raidos centrą Biržuose daryti mankštą, masažus. Pati nevairuoja, todėl samdo transportą, kad kiekvieną dieną vaiką galėtų nuvežti į procedūras, į Santariškes Vilniuje. Siekiant pagerinti sutrikusiai vaiko raidai reikalinga pirkti papildomas priemones: pirko specialų kamuolį, vaikštynę, specialius žaisliukus, kitokias priemones. Bendriesiems vaiko poreikiams: maistui, rūbams, avalynei, higienos priemonėms, sauskelnėms, komunaliniams patarnavimams be vaiko gaunamų pinigų reikalinga apie 700 Eur. Dėl vaiko ligos jam reikėdavo pirkti specialų mišinuką, kurio buteliukas kainavo 50 Eur, jo užtekdavo 3 dienoms. Mišinuką pirkdavo apie metus laiko. Daugiausiai išleidžia vaiko kelionėms pas gydytojus. Vitaminams ir vaistams išleidžia apie 100 Eur per mėnesį. Gyvena nuosavame name, tenka mokėti už elektrą, pirkti kurą. Gimus vaikui, atsakovas iš Norvegijos buvo atsiuntęs apie 5 pakus sauskelnių, nupirkęs gal penkias dėžutes mišinukų. Daugiau niekuo neprisidėjo. Atsakovas išlaikymo vaikui neteikia nuo jo gimimo. Atsakovas paskutinį kartą vaiką matė šių metų vasario mėnesį, juo nesidomi ir nepadeda išlaikyti. Atsakovas žino apie vaiko sveikatos problemas, tačiau juo visiškai nesidomi. Vaikui nustatytas neįgalumas, nuo šių metų balandžio mėnesio, jis gauna 394 Eur neįgalumo išmoką. Vaikui nustatyta epilepsija, sunki vaiko raida. Iš savivaldybės ji gauna 152,90 Eur išmoką vaikui, gauna neįgalaus vaiko priežiūros išmoką 392 Eur, iš viso apie 500 Eur per mėnesį. Asmeninės nuosavybės teise turi dalį gyvenamojo namo, sodo sklypą su sodo nameliu. Atsakovas dirba Norvegijoje statybose, yra sakęs, kad per valandą uždirba po 26 Eur, per mėnesį apie 3000 Eur. Kadangi atsakovas nuo vaiko gimimo niekuo neprisideda prie jo išlaikymo, prašo priteisti 4 550 Eur išlaikymo įsiskolinimą, apskaičiuotą po 350 Eur per mėnesį. Prašo nustatyti vaiko bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarką, nustatant jo teisę ir pareigą netrukdomai bendrauti su vaiku, kada jis nori. Dėl to ginčų nėra. Šiuo metu atsakovas visiškai nedalyvauja vaiko auklėjime, nėra išreiškęs pageidavimo bendrauti su vaiku. Esant dabartinei vaiko sveikatos būklei ji dirbti negali, nes jai reikia nuolat rūpintis vaiko sveikata. Planuoja ateityje vaiką vesti į darželį, tada pati ieškotų darbo.
Šalies argumentai
5. Ieškovo atstovė advokatė Asta Usevičiūtė teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad ieškovė prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja, nes vaikas nuo gimimo yra jos prižiūrimas, auginamas. Ji gyvena jai ir bendraturtei priklausančiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), sūnus yra aprūpintas būtinais buities daiktais, tai patvirtinama ir Išvadoje. Atsakovas nėra pareiškęs jokio noro ar prašymo auginti sūnų, todėl geriausius vaiko interesus atitiktų jo auginimas ieškovės šeimoje, kuri yra artimiausias jam žmogus. Ieškovė viena augina sūnų, kuriam yra nustatyta liga, nustatyti specialieji poreikiai. Tokio vaiko priežiūra reikalauja daug pastangų, darbo ir lėšų. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašo priteisti po 350 Eur periodinėmis išmokomis sūnaus išlaikymui bendriesiems poreikiams patenkinti. Sūnui nustatytos rimtos diagnozės, sutrikimai, o ieškovės įdėtomis pastangomis, rūpesčiu ir priežiūra, sūnaus sveikata po truputį gerėja. Esant tokiems sveikatos sutrikimams, reikalinga didesnė finansinė parama, kurią turėtų teikti dirbantis atsakovas, kadangi ieškovė šiuo metu dėl sūnaus amžiaus, dėl jo sveikatos, darbinių pajamų gauti negali, gyvena iš Valstybinio socialinio fondo ir Biržų rajono savivaldybės mokamų išmokų. Jos pajamos, neskaičiuojant paties vaiko gaunamų neįgalumo išmokų, siekia apie 500-600 Eur. Iš tokių pajamų vienai ieškovei suteikti visą reikiamą pagalbą, medicininę priežiūrą, nėra paprasta. Atsakovas privalo prisidėti, todėl iš jo priteistina išlaikymo vaikui dalis. Savaime suprantamos išlaidos būstui, maistui, darbužiams, visiems buities daiktams, transporto išlaidos, priemonės kūdikio priežiūrai sudaro net didesnę sumą, negu prašo ieškovė, tačiau ieškovė įvertina mokamus vaiko pinigus, vaiko gaunamą jo neįgalumo išmoką. Prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Kadangi atsakovas finansiškai neprisidėjo prie vaiko išlaikymo nuo jo gimimo, susidarė 4550 Eur įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 14 d. iki 2024 m. gegužės 14 d., kurį prašo priteisti iš atsakovo. Mano, kad prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, ieškovės pateikti dokumentai, jos paaiškinimai teisme pagrindžia vaiko specialiuosius poreikius, transporto išlaidas ir kt., kurių dalį turėtų prisiimti atsakovas. Prašo iš atsakovo priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
6. Išvadą teikiančios institucijos atstovė A. N. teismo posėdyje paaiškino, kad Institucija neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama, kuri tinkami juo rūpinasi, užtikrina jo poreikius. Prašomas priteisti išlaikymo dydis specialiųjų poreikių turinčiam vaikui yra pakankamas būtiniausių vaiko poreikių tenkinimui. Siūlo nustatyti ieškovės siūlomą vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką, suteikiančią atsakovui galimybę, esant pageidavimui, netrukdomai bendrauti su sūnumi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas
7. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko S. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.
8. CK 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje numatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
9. Ieškovė prašo nepilnamečio sūnaus S. L. gyvenamąją vietą nustatyti su ja, kadangi vaikas nuo gimimo su ja gyvena, ji rūpinasi vaiku, prižiūri, užtikrina jo poreikius. Atsakovas sūnumi nesirūpina, jo nelanko ir nebendrauja, nedalyvauja jo auklėjime. Skyrius išvadoje nurodė neprieštaraujantis vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove, kurios gyvenamojoje vietoje vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos.
10. Esant nurodytoms aplinkybėms, nesant duomenų, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų jo interesams, ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina G. V. tenkinamas (CK 3.168, 3.169 straipsniai).
Dėl išlaikymo priteisimo
11. Nustačius nepilnamečio šalių vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi.
12. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
13. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
14. Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne) pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
15. Įstatyme numatyta, kad materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalys). Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, teisiškai reikšmingi faktai yra vaikų poreikiai, abiejų vaikų tėvų turtinė padėtis.
16. Ieškovė prašo nepilnamečio vaiko išlaikymui iš atsakovo priteisti po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodė, kad sūnaus išlaikymui reikalinga apie 700 Eur per mėnesį, neįskaitant vaiko gaunamų pinigų ir išmokų, kurie reikalingi specialiesiems vaiko poreikiams dėl turimos negalios patenkinti. Prašomą priteisti sumą sudaro išlaidos būtiniesiems vaiko poreikiams: maistui, rūbams, avalynei, vaistams, vitaminams, ugdymo priemonėms, žaislams, dalis išlaidų už kurą, elektrą, ryšio paslaugas ir kt. Ieškovė nurodo, kad be šių išlaidų, sunkią negalią turinčio vaiko specialiųjų poreikių patenkinimui reikalingos papildomos išlaidos, skirtos specialiam maistui, vaistams, vitaminams, masažams, reabilitacijos priemonėms, vizitams į Vilnių pas gydytojams, kasdieniam Raidos centro lankymui ir kt. Byloje nustatyta, kad šalių nepilnamečiui vaikui S. L. nuo 2024 m. vasario 28 d. iki 2026 m. vasario 27 d. nustatytas sunkus neįgalumas, III lygio individualios pagalbos kompensacijos poreikis. Vaikui diagnozuoti mišrūs specifiniai raidos sutrikimai (F83); kitokia išplitusi (generalizuota) epilepsija ir epilepsiniai sindromai, esant sunkiai gydomai epilepsijai (G40.41); kiti nenormalūs radiniai centrinės nervų sistemos diagnostiniuose vaizdo įrašuose (R90.8), dėl kurių vaikas turi didelių specialiųjų poreikių.
17. Kaip minėta, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, būstas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.). Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad sveikatos sutrikimų nulemti specialieji vaiko poreikiai taip pat reikalauja didesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų.
18. Šalių sūnus S. L. gyvena su ieškove, kuri turi dar vieną išlaikytinį – 6 metų sūnų. Ieškovė nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose. Ieškovės pajamas sudaro apie 600 Eur per mėnesį: 392 Eur vaiko priežiūros išmoka, 181,50 Eur individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija. Vaikui mokama 152,90 Eur išmoka bei 395 Eur neįgalumo išmoka. Ieškovės vardu registruotas po tėvo mirties paveldėtas turtas: 3/8 dalis gyvenamojo namo, ūkinių pastatų, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 3/4 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Ji asmeninės nuosavybės teise turi sodo sklypą su sodo pastatu, adresu (duomenys neskelbtini), transporto priemonių neturi. Atsakovas nuo sūnaus S. L. gimimo išlaikymo jam neteikia. VSDFV duomenimis, atsakovas nuo 2021 m. balandžio 6 d. verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą, duomenų apie jo gaunamas pajamas nėra. Atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, jo vardu registruotas vienas automobilis. Ieškovė nurodo, kad atsakovas šiuo metu dirba Norvegijoje statybose.
19. Įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, bylos aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas, socialines išmokas, pateiktus paaiškinimus dėl vaiko poreikių, vaiko amžių, tai, kad vaikas turi specialiųjų poreikių bei kitas reikšmingas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti ir iš atsakovo priteisti išlaikymą sūnui S. L. periodinėmis išmokomis po 350 Eur per mėnesį. Ši suma laikytina pagrįsta ir protinga, atitinkanti įstatyme įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei gali būti realiai įvykdoma (CK 3.3 straipsnio 2 dalis). Atsakovas duomenų apie savo turtinę padėtį, gaunamas pajamas ir kt. nėra pateikęs, prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimų taip pat nepareiškė, jis yra jauno, darbingo amžiaus, duomenų, kad turėtų sveikatos problemų, ar kad jo turtinė padėtis būtų sudėtinga, byloje nėra, todėl teismas laiko, jog atsakovas gali prisidėti prie didelių specialiųjų poreikių turinčio nepilnamečio vaiko išlaikymo po 350 Eur kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės. Vertintina, kad toks išlaikymo dydis yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir pagal byloje turimus duomenis jo tėvų turtinei padėčiai, atsižvelgiant į vaiko specialiuosius poreikius, atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties bei garantuos būtinųjų vaiko poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
20. Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas). Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
21. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Teismas už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki ieškinio pareiškimo dienos, iš skolininko priteisia išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovė iš atsakovo prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 14 d. iki ieškinio padavimo dienos 2024 m. gegužės 14 d. (13 mėn. x 350 Eur = 4 550 Eur).
22. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Teismų praktikoje išaiškinta, kad išlaikymo skola apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio pateikimo momento, o nuo ieškinio pateikimo momento priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-989-619/2017).
23. Ieškovė nurodė, kad atsakovas savo pareigos išlaikyti sūnų nevykdo nuo jo gimimo, prašo išlaikymo įsiskolinimą po 350 Eur kas mėnesį priteisti už laikotarpį nuo vaiko gimimo 2023 m. balandžio 14 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos 2024 m. gegužės 14 d. Ieškovė nurodė, kad per ši laikotarpį atsakovas jokia forma neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas teikė vaikui išlaikymą.
24. Teismas nepilnamečio vaiko išlaikymui iš atsakovo priteisė po 350 Eur nuo ieškinio pateikimo dienos (2024 m. gegužės 15 d.). Atsižvelgus į pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, į tai, kad nepilnamečiui vaikui išlaikymo atsakovas neteikė jokia forma, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nepilnamečio vaiko interesais ir būtinybe teikti jam materialinį išlaikymą, kuris būtinas jo ugdymui ir vystymuisi, specialiųjų poreikių tenkinimui, teismas turi pagrindą tenkinti šį ieškovės reikalavimą ir iš atsakovo S. L. priteisti nepilnamečiui vaikui S. L. po 350 Eur per mėnesį už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 14 d. iki 2024 m. gegužės 14 d., iš viso 4 550 Eur (CK 3.200 straipsnis).
Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo
25. CK 3.170 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 str. 2 d.). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnis 3 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).
26. Ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką: vaiko tėvas S. L., negyvenantis kartu su sūnumi S. L., turi teisę ir pareigą netrukdomai bendrauti su S. L. jo gyvenamojoje vietoje ir dalyvauti jo auklėjime. Apie ketinimą bendrauti atsakovas informuoja S. L. motiną G. V. telefonu prieš 12 val. iki bendravimo pradžios.
27. Atsižvelgiant, kad atsakovas prieštaravimų dėl ieškovės siūlomos bendravimo su vaiku tvarkos nepateikė, Skyrius pritaria ieškovės siūlomai skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su vaiku tvarkai, tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo.
28. Šalims išaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms, ieškovė ir (ar) atsakovas turi teisę pareikšti naują ieškinį dėl konkrečios skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
30. Nagrinėjamu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė G. V. yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo. Į bylą pateikta 2024 m. rugpjūčio 23 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 387,50 Eur patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų už ieškovei suteiktą teisinę pagalbą.
31. Byloje susidarė šios bylinėjimosi išlaidos: antrinės teisinės pagalbos ieškovei teikimo išlaidų – 387,50 Eur, žyminis mokestis – 198,00 Eur (dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo – 95 Eur ir dėl išlaikymo įsiskolinimo 103,00 Eur). Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje nepriteistinos, kadangi neviršija minimalios valstybei priteistinos sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
32. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo. Ieškinys tenkintas visiškai, todėl iš atsakovo valstybei priteistina: 198 Eur žyminis mokestis, 387,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti nepilnamečio vaiko S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2024 m. gegužės 15 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 550 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 14 d. iki 2024 m. gegužės 14 d.
Nepilnamečio vaiko S. L. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Laikiną išlaikymą priteistą Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi, jei jis buvo mokėtas iki teismo sprendimo priėmimo, vykdant išieškojimą įskaityti į priteisto išlaikymo dydį bei priteistą laikiną išlaikymą iš atsakovo S. L. nepilnamečiui vaikui S. L. nutraukti.
Nustatyti atsakovo S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią: vaiko tėvas S. L., negyvenantis kartu su sūnumi S. L., turi teisę ir pareigą netrukdomai bendrauti su S. L. jo gyvenamojoje vietoje ir dalyvauti jo auklėjime. Apie ketinimą bendrauti atsakovas informuoja S. L. motiną G. V. telefonu prieš 12 val. iki bendravimo pradžios.
Priteisti iš atsakovo S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 198,00 Eur žyminį mokestį (vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis eurus 00 ct), sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (įmokos kodas 5662).
Priteisti iš atsakovo S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 387,50 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 50 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.