- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-29
- Bylos Nr.
- e2S-554-343/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12246-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Atsakovas
- V. J.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu tenkino ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ (toliau – ieškovė) ieškinį, kuriuo priteisė jai iš atsakovo V. J. (toliau – atsakovas) 184,27 Eur skolą už suvartotą elektros energiją, už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 9 d. iki 2021 m. kovo 31 d., penkių procentų dydžio metines procesines palūkanas, 15,23 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas dėl minėto teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą. Teismas 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo ir nustatė atsakovui septynių dienų terminą apeliacinio skundo trūkumui pašalinti – sumokėti 15 Eur žyminį mokestį.
3. 2021 m. gruodžio 17 d. Kauno apylinkės teisme elektroniniu paštu gautas atsakovo atskirasis skundas dėl 2021 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuriame prašoma panaikinti 2021 m. gruodžio 2 d. nutartį, atleisti atsakovą nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo ir priimti apeliacinį skundą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 17 d. nutartimi nustatė atsakovui septynių dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos atskirojo skundo trūkumui pašalinti – pateikti teismui įstatymo nustatyta tvarka pasirašytą atskirąjį skundą. Atsakovas dėl 2021 m. gruodžio 17 d. nutarties pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti atsakovo atskirąjį skundą.
5. Kauno apygardos teismas 2022 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-228-945/2022 Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutartį paliko nepakeistą ir nustatė atsakovui terminą iki 2022 m. sausio 31 d. pašalinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutartyje nurodytą atskirojo skundo trūkumą. Atsakovas per nustatytą terminą atskirojo skundo trūkumo nepašalino, t. y. nepateikė teismui įstatymo nustatyta tvarka pasirašyto atskirojo skundo dėl 2021 m. gruodžio 2 d. nutarties, todėl Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 3 d. nutartimi atskirąjį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 3 d. nutartimi 2021 m. gruodžio 2 d. Kauno apylinkės teisme gautą atsakovo V. J. apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
7. Teismas, atsižvelgęs į aplinkybę, kad atsakovas nepašalino 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi jam nustatytų trūkumų – nesumokėjo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir nepateikė teismui tai patvirtinančio dokumento, konstatavo, jog atsakovo apeliacinis skundas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 115 straipsnio 3 dalies ir 316 straipsnio 2 dalies normomis, laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
8. Atskirajame skunde (Nr. DOK-24997) atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartį kaip nepagrįstą ir klausimą išspręsti iš esmės – atskirąjį skundą priimti, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas) prašant spręsti, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3 punktas atitinka Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – Teismų įstatymas) 37¹ straipsnio 3 dalies, CPK 5 straipsnio 1 dalies, 175¹ straipsnio 6 dalies bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnio nuostatas, kreiptis į Konstitucinį Teismą prašant ištirti bei nuspręsti, ar CPK 175¹ straipsnio 7 dalies nuostata „Elektroniniai duomenys teismui pateikiami teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma“ prieštarauja Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalies, CPK 5 straipsnio 1 dalies, 175¹ straipsnio 6 dalies bei Konstitucijos 30 straipsnio nuostatoms, kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti preliminarų nutarimą dėl Aprašo 3 punkto taikymo Lietuvos Respublikoje atitikimo Europos Sąjungos teisės normoms – 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 nuostatų 25, 46 straipsnių reikalavimams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos su pakeitimais pagal Protokolą Nr. 11 6 straipsnio 1 dalies, 10, 13, 14 straipsnių nuostatoms, ištirti ir pranešti ar skundžiami Kauno apylinkės teismo veiksmai yra antikonstituciniai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Procesiniai dokumentai ir jų priedai šioje byloje atsakovo teikiami elektroninių ryšių priemonėmis, todėl vadovaujantis CPK 80 straipsnio 7 dalimi, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos.
8.2. Atsakovas CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 6 dalies pagrindu prašo užskaityti civilinėse bylose Nr. 2-14410-199/2017, Nr. 2-2208-955/2017 sumokėtus 71 ir 82 eurų žyminius mokesčius už šį ieškinį, kaip faktiškai jam negrąžintus. Apelianto teigimu, šias aplinkybes Kauno apylinkės teismas žinojo bei turėjo žinoti. Atsakovas taip pat prašo tuo pačiu CPK pagrindu užskaityti civilinėse bylose Nr. 2-1676-214/2019, Nr. 2-10068-435/2019, Nr. 2-18100-454/2019 grąžintą žyminį mokestį ar jo likutį, civilinėje byloje Nr. 2-2027-947/2021 2021 m. spalio 29 d. nutartimi grąžintą 100 Eur žyminį mokestį, civilinėje byloje Nr. 2-1883-324/2021 grąžintiną 446,59 Eur žyminį mokestį, civilinėje byloje Nr. 2-1500-913/2017 mokėtą 182 Eur, bet teismo nepriimtą ir Valstybinės mokesčių inspekcijos neteisėtai atsisakytą V. J. ir jo sutuoktinei grąžinti žyminį mokestį, o jo neįskaičius – leisti žyminį mokestį sumokėti įsiteisėjus galutiniam sprendimui byloje, kadangi šiuo metu V. J. neturi piniginių lėšų. Teismui atsisakius CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 6 dalies pagrindu užskaityti civilinėse bylose jam negrąžintus žyminius mokesčius, apeliantas prašo CPK 84 straipsnio pagrindu atidėti viso žyminio mokesčio ar jo dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, ar atleisti bent nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.
8.3. Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalies, CPK 5 straipsnio 1 dalies, 175¹ straipsnio 6 dalies, Konstitucijos 5, 30 straipsnių nuostatos apeliantui numato galimybę elektroniniu V. J. parašu pasirašytus procesinius dokumentus teismams siųsti elektroniniu paštu.
8.4. Elektroninis V. J. parašas suteikia objektyvią galimybę įsitikinti jo asmens tapatybe ir valia. Kauno apylinkės teismas nesikreipė į Lietuvos Respublikos vyriausiąjį archyvarą, Policijos departamentą, kad jie teismui padėtų įsitikinti V. J. tapatybe ir valia.
8.5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) raštinės vedėja V. J. 2022 m. vasario 23 d. telefonu pranešė, kad LAT priima ir priims į bylas kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytus V. J. procesinius dokumentus. Šios aplinkybės įrodo, kad teismai iki šiol tyčia nepagrįstai nesuabejojo ar Aprašo 3 punktas atitinka Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalies, CPK 5 straipsnio 1 dalies, 175¹ straipsnio 6 dalies bei Konstitucijos 30 straipsnio nuostatas.
9. Apeliantas dėl tos pačios Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nutarties pateikė analogišką atskirąjį skundą (Nr. DOK-24078) elektroniniu paštu. Kauno apylinkės teismo teisėja rezoliucija šį atskirąjį skundą laikė atskirojo skundo Nr. DOK-24997 elektronine versija su priedais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą
10. Apeliantas atskirajame skunde suformulavo reikalavimus kreiptis į Konstitucinį Teismą prašant spręsti, ar Aprašo 3 punktas atitinka Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalies, CPK 5 straipsnio 1 dalies, 175¹ straipsnio 6 dalies bei Konstitucijos 30 straipsnio nuostatas bei prašant ištirti ir nuspręsti ar CPK 175¹ straipsnio 7 dalies nuostata „Elektroniniai duomenys teismui pateikiami teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma“ prieštarauja Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalies, CPK 5 straipsnio 1 dalies, 175¹ straipsnio 6 dalies bei Konstitucijos 30 straipsnio nuostatoms.
11. Apeliacinės instancijos teismas šį apelianto prašymą atmeta, kadangi jo minimų teisės normų taikymas yra aiškus, o toks prašymo tenkinimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, neatitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, jog vadovaujantis Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalimi, apeliantas, manydamas, kad jo nurodomos teisės normos yra prieštaraujančios Konstitucijos 30 straipsniui, gali pats pateikti individualų konstitucinį skundą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67¹ straipsnyje nustatyta tvarka.
Dėl kreipimosi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją
12. Atskirajame skunde atsakovas taip pat išreiškė prašymą kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti preliminarų nutarimą dėl Aprašo 3 punkto taikymo Lietuvos Respublikoje atitikimo Europos Sąjungos teisės normoms – 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 nuostatų 25, 46 straipsnių reikalavimams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos su pakeitimais pagal Protokolą Nr. 11 6 straipsnio 1 dalies, 10, 13, 14 straipsnių nuostatoms. Vertinant šį apelianto prašymą pažymėtina, kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnį Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti prejudicinį sprendimą dėl: a) Sutarčių išaiškinimo; b) Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų aktų galiojimo ir išaiškinimo. Taigi, į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą kreipiamasi ne dėl nacionalinių teisės aktų atitikties Europos Sąjungos teisei, bet dėl sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, ir Europos Sąjungos institucijų priimtų teisės aktų aiškinimo. Šiuo konkrečiu atveju atsakovas nesutinka su nacionaliniuose, bet ne Europos Sąjungos teisės aktuose esančių teisės normų aiškinimu, todėl nėra pagrindo kreiptis į Europos Sąjungos kompetentingas teismines institucijas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus – atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-792-775/2022 ir Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. Pranešimą dėl dokumentų grąžinimo Nr. 2-128-399/2022.
14. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be kita ko, teikiami įrodymai turi atitikti ir jų sąsajumo su nagrinėjama byla kriterijų (CPK 180 straipsnis).
15. Nagrinėjamu atveju atsakovas, pateikdamas teismui naujus įrodymus, nenurodė kokias aplinkybes jis ketina įrodinėti šiais rašytiniais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktų naujų įrodymų turiniu ir įvertinęs juos įrodymų sąsajumo kriterijaus aspektu, sprendžia, jog teikiami nauji įrodymai nei patvirtina, nei paneigia įrodinėtinas aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamoje byloje kilusiam ginčui teisingai išspręsti, todėl atsisako juos priimti.
Dėl atskirojo skundo Nr. DOK-24078 priedų vertinimo
16. Atsakovas dėl tos pačios skundžiamos Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nutarties pateikė analogišką atskirąjį skundą (Nr. DOK-24078) elektroniniu paštu. Kauno apylinkės teismo teisėja rezoliucija šį atskirąjį skundą laikė atskirojo skundo Nr. DOK-24997 elektronine versija su priedais. Apeliacinės instancijos teismas prie atskirojo skundo Nr. DOK-24078 pateiktų priedų nevertina, kadangi jie pateikti įstatyme nenumatytu būdu.
Dėl ginčo esmės
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
18. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovui per nutartyje nustatytą terminą nepašalinus teismo nustatyto apeliacinio skundo trūkumo, apeliacinis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas 2021 m. gruodžio 2 d. pateikė pirmosios instancijos teismui apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-19740-997/2021. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi nustatė atsakovui septynių dienų terminą pašalinti apeliacinio skundo trūkumus – už apeliacinį skundą sumokėti 15 Eur žyminį mokestį. 2021 m. gruodžio 17 d. apylinkės teisme elektroniniu paštu gautas atsakovo atskirasis skundas dėl 2021 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuriame prašoma panaikinti 2021 m. gruodžio 2 d. nutartį, atleisti atsakovą nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo ir priimti apeliacinį skundą. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. gruodžio 17 d. nutartimi nustatė atsakovui septynių dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos atskirojo skundo trūkumui pašalinti – pateikti teismui įstatymo nustatyta tvarka pasirašytą atskirąjį skundą. Atsakovas dėl 2021 m. gruodžio 17 d. nutarties pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti atsakovo atskirąjį skundą. Kauno apygardos teismas 2022 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-228-945/2022 Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutartį paliko nepakeistą ir nustatė atsakovui terminą iki 2022 m. sausio 31 d. pašalinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutartyje nurodytą atskirojo skundo trūkumą. Atsakovas atskirojo skundo trūkumo nepašalino, t. y. nepateikė teismui įstatymo nustatyta tvarka pasirašyto atskirojo skundo dėl 2021 m. gruodžio 2 d. nutarties. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. vasario 3 d. nutartimi atskirąjį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį atsakovui.
20. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, atsakovui nepašalinus apeliacinio skundo trūkumo, t. y. nesumokėjus žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir nepateikus teismui tai patvirtinančio dokumento, teismas apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo prieštarauti tokiam pirmosios instancijos teismo priimtam procesiniam sprendimui.
21. CPK 115 straipsnyje reglamentuotas procesinių dokumentų ir jų priedų priėmimas ir trūkumų šalinimas. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, bet ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
22. CPK 73 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad procesiniai veiksmai atliekami įstatymų nustatytais terminais. Tais atvejais, kai procesinių terminų nėra nustatę įstatymai, juos nustato teismas.
23. Pastebėtina, kad šiuo atveju atsakovas per teismo nustatytą terminą apeliacinio skundo trūkumo nepašalino ir net nebandė to daryti. Priešingai, jis teikė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria buvo nustatytas terminas žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą sumokėti, tačiau atskirąjį skundą pateikė įstatyme nenumatytu būdu – per elektroninį paštą. To pasėkoje teismas priėmė 2021 m. gruodžio 17 d. nutartį, kuria atsakovui nustatė terminą atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutarties trūkumui pašalinti – pateikti tinkamai pasirašytą atskirąjį skundą. Šio trūkumo atsakovas per teismo nustatytą terminą nepašalino, todėl jo atskirasis skundas buvo laikomas nepaduotu ir grąžintas atsakovui. Taip pat atsakovas neįvykdė ir 2021 m. gruodžio 2 d. nutartyje nurodyto trūkumo – nesumokėjo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, termino nustatytam apeliacinio skundo trūkumui pašalinti pratęsti neprašė, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atsakovo 2021 m. gruodžio 2 d. pateiktą apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo laikyti nepaduotu ir jį grąžinti atsakovui. Tuo tarpu apelianto atskirojo skundo argumentai, kad Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalies, CPK 5 straipsnio 1 dalies ir 175¹ straipsnio 6 dalies nuostatos jam numato galimybę elektroniniu parašu pasirašytus procesinius dokumentus teismams siųsti elektroniniu paštu, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenys patvirtina, kad V. J. tiek pirmosios instancijos teismuose, tiek apeliacinėje instancijoje, ne kartą buvo išaiškinta procesinių dokumentų teikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarka.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
24. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
25. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atskirojo skundo argumentus sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.