Utenos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. M. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo, suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriui, L. P. M., G. M., valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti terminą priimti palikimą, atsiradusį po jos motinos V. M. mirties.

Prašymas iš esmės grindžiamas tuo, kad (duomenys neskelbtini)mirė pareiškėjos motina V. M. (toliau - palikėja). Pareiškėja po motinos mirties į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir palikimo priėmimo niekur nesikreipė, kadangi manė, jog po mamos mirties turtą paveldi jos sutuoktinis - pareiškėjos tėvas. Ginčo dėl turto tarp šeimos narių, t.y. pareiškėjos tėvo L. P. M. ir brolio G. M. niekada nebuvo, todėl domėtis dėl paveldėjimo proceso nebuvo ir poreikio. Be to, pareiškėja dar mamai esant gyvai stipriai susirgo, dėl to tai taip pat buvo priežastis dėl ko pareiškėja neturėjo galimybės pasidomėti ir sužinoti visas aplinkybes susijusias su paveldėjimu. 2024 metų gruodį per Šv. Kalėdas pareiškėja su broliu ir tėvu šventes šventė kartu, namuose kur gyveno pareiškėjos mama iki mirties. Antrąją Kalėdų diena šeima dalijosi prisiminimais apie mirusiąją ir ieškant albumo tarp nuotraukų pareiškėja rado mirusiosios sudarytą testamentą iš, kurio suprato, kad turtas paliekamas jai. Pareiškėja nieko nelaukusi kreipėsi į teisininkus ir sužinojo, kad priešingai nei ji ir jos šeimos narys manė, po tėvų mirties paveldi turtą jei nėra testamento tai vaikai ir pergyvenęs sutuoktinis, o esant testamentui tai šiuo atveju paveldi mirusios turtą pareiškėja. Palikėjai mirties dienai priklausė šis turtas: 929/1208 žemės sklypo, esantis (duomenys neskelbtini); ½ dalis gyvenamojo namo ir pirtis, esantys (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog ji turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsnis), taip pat palikėja yra sudariusi testamentą, kuriuo visą savo turėtą turtą po savo mirties palieka pareiškėjai, todėl ji turi teisę į palikimą ir vadovaujantis LR įstatymais nėra padavusi palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą dėl anksčiau pateiktų priežasčių (CK 5.50 straipsnis). Iš pateiktų dokumentų matyti, jog ji, nors ir praleido terminą palikimui priimti dėl svarbių priežasčių, tačiau vos tik sužinojo apie pareigą priimti palikimą pagal testamentą, iškarto dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų tinkamai ir laiku pasinaudoti savo teise priimti mamos palikimą. Be to, palikėjos aukščiau įvardintu turtu rūpinasi kaip savu, moka komunalinius mokesčius.

Suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, L. P. M., G. M. atsiliepimuose pareiškimo neginčijo.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, proceso dalyviams apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Pareiškimas tenkinamas.

Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys).

Nepriėmus palikimo nei vienu iš nurodytų būdų per įstatymo nustatytą terminą, įstatyme yra įtvirtinta galimybė įpėdiniui, praleidusiam terminą palikimui priimti, kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Tokiu atveju jis turi įrodyti, kad praleido terminą dėl svarbių priežasčių, t. y. turi įrodyti, jog tam tikros aplinkybės lėmė, jog jis negalėjo įgyvendinti įstatymo įtvirtintos teisės per nustatytą terminą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010).

Pažymėtina ir tai, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

Pareiškėjos A. M. pareiškime išdėstytais paaiškinimais, byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja yra V. M. dukra. V. M. mirė (duomenys neskelbtini). V. M. 2008 m. spalio 15 d. sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą po mirties paliko dukrai A. M.. Pareiškėja A. M. terminą palikimui, atsiradusiam po motinos V. M., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties priimti praleido dėl svarbių priežasčių (nežinojo apie sudarytą testamentą, pareiškėjos sveikata labai pablogėjo, nesuprato savo pareigų dėl palikimo priėmimo). Suinteresuoti asmenys pareiškėjos prašymui dėl termino palikimui priimti pratęsimo neprieštaravo.

Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos palikimo priėmimo faktų, taip pat nėra įregistruotų palikimo atsisakymo faktų.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos nurodytus argumentus, suinteresuotų asmenų poziciją, darytina išvada, jog dėl susiklosčiusių svarbių aplinkybių pareiškėja savalaikiai nerealizavo savo teisių laiku priimti palikimą, atsiradusį po jos motinos V. M. mirties, todėl remiantis teisingumo, protingumo principais, nekeičiant reikalavimo esmės teismas sprendžia, jog atnaujintinas praleistas terminas pareiškėjai po jos motinos V. M. mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimui priimti, nustatant pareiškėjai terminą kreiptis dėl paveldimo turto priėmimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, nes pagrįstas ir įrodytas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578 str., teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po motinos V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)).

Nustatyti, kad pareiškėja A. M. pareiškimą apie palikimo priėmimą privalo paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus Visagine.